Rinkimai. Balsuoti. Slaptai.lt nuotr.
Šeštadienį už savivaldybių tarybas ir merus senjorai ir neįgalieji dar gali balsuoti namuose.
Tai bus paskutinė balsavimo namuose diena. Kaip informuoja Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), iš viso balsavimo namuose teisę turi daugiau kaip 571 tūkst. rinkėjų.
Apie 100 tūkstančių išreiškė pageidavimą balsuoti namuose.
Balsuoti namuose gali neįgalieji, neįgaliuosius namuose slaugantys asmenys, dėl ligos nedarbingi žmonės. Kaip ir anksčiau, taip ir šių rinkimų metu, balsuoti namuose gali rinkėjai, sulaukę 70 ir daugiau metų.
Per tris išankstinio balsavimo dienas iš viso balsavo daugiau kaip 137 tūkstančiai rinkėjų. VRK duomenimis, tai yra beveik 5,7 procento nuo bendro visų Lietuvoje balsuojančių rinkėjų skaičiaus. Raginimas balsuoti. Slaptai.lt nuotr.
Aktyviausi buvo Neringos savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravę asmenys. Jų balsavimo aktyvumas pasiekė beveik 29 proc. Aktyviai balsuojama ir Lazdijų rajone, čia balsuoti atvyko 13,3 proc. rinkėjų. Nedaug atsilieka Birštonas (12,6 proc.), Ignalinos rajonas (12,1 proc.).
Pasyviausi per išankstinį balsavimą buvo Kauno rajono (2,4 proc.), Panevėžio rajono (2,8 proc.), Vilniaus rajono (3 proc.) rinkėjai.
Pagrindinę rinkimų dieną – kovo 5-ąją – rinkėjai savo pilietinę valią išreikšti kviečiami į savo rinkimų apylinkes.
Dalyvauti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose VRK registravo 13 tūkst.797 kandidatus. 433 iš jų sieks tapti savivaldybių merais.
Autobusas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Siūloma, kad vyresni nei 80 metų senjorai, neįgalieji, sergantys sunkiomis ligomis ir kitos pažeidžiamos gyventojų grupės galėtų vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais važinėti nemokamai.
Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narys Linas Jonauskas įregistravo tai numatančias Transporto lengvatų įstatymų pataisas.
Projektą parengęs Seimo narys teigia, kad dėl tokios pataisos savivaldybės didelių pokyčių biudžete nepajustų, tačiau gyventojams, skaičiuojantiems kiekvieną centą, tai būtų didelė pagalba.
„Senjorai, kuriems daugiau nei 80 metų, neįgalieji, asmenys, kuriems nuolat reikalinga hemodializė, taip pat onkologinėmis ligomis sergantys žmonės, nukentėję nuo įvairių represijų, nepriklausomybės ir pasipriešinimo okupacijai kovų dalyviai ir dabar naudojasi 80 proc. lengvata, kuri taikoma transporto bilietams. Šioms grupėms priklausantys asmenys dažnai skaičiuoja paskutinį centą ir augančios maisto, energetikos, paslaugų kainos sukuria jiems dar didesnę atskirtį. Savivaldybės, kurios turės padengti likusią 20 proc. bilietų dalį, tikrai to ženkliai nepajus, o šiems žmonėms tai tikrai bus svarbi finansinė pagalba. Žmonės dėl pinigų stygiaus nebus įkalinti namuose, taip pat bus skatinama naudotis ne asmeniniu, o viešuoju transportu, taip mažinant miestų taršą“, – sako L. Jonauskas.
Pasak parlamentaro, kai kurios savivaldybės jau dabar suteikia savo gyventojams galimybę viešuoju transportu keliauti nemokamai.
„Lietuvoje daugėja savivaldybių, kurios visiems savo gyventojams mieste ir rajone viešuoju transportu siūlo važiuoti nemokamai. Tokia tvarka jau galioja Šilalėje, Plungėje, Kretingoje, Mažeikiuose, Varėnoje, Tauragėje“, – teigia L. Jonauskas.
Parlamentaras mano, kad kylant degalų kainoms, nemokamas viešasis transportas ilgainiui turėtų atsirasti visiems didžiųjų miestų gyventojams.
„Didžiausias pokytis įvyktų, įgyvendinus nemokamą viešąjį transportą Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kituose didžiuosiuose miestuose, kuriuose itin didelis automobilizacijos lygis bei transporto keliama tarša. Pažiūrėkime į Taliną. Estijos sostinę viešojo transporto bilietas ir kiti sprendimai pavertė vienu iš švariausią orą turinčių Europos miestų. Vilnius neseniai pateko tarp 100 Europos miestų, kurie iki 2030 metų taps poveikio klimatui nedarančiais miestais. Be viešojo transporto pertvarkos to pasiekti nebus įmanoma, nes elektromobilių visi gyventojai neprisipirks“, – sako L. Jonauskas.
Kas galėtų nemokamai keliauti?
Pagal siūlomą projektą, teisę nemokamai važiuoti vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais turi: asmenys, kuriems nustatytas neįgalumo lygis, arba asmenys, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažinti vaikais invalidais, ir juos lydintys asmenys (vienam asmeniui – vienas lydintysis); asmenys, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, asmenys, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, asmenys, iki 2005 m. birželio 30 d. pripažinti I grupės invalidais, ir juos lydintys asmenys (vienam asmeniui – vienas lydintysis); asmenys, kuriems gydyti nuolat reikalinga hemodializė, ir juos lydintys asmenys (vienam asmeniui – vienas lydintysis), taip pat onkologinėmis ligomis sergantys asmenys; 80 metų ir vyresni asmenys.
Troleibusas. Slaptai.lt nuotr.
Jeigu Seimas pritartų projektui, teisę nemokamai važiuoti (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais taip pat turėtų Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjai, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis arba kuriems nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis (iki 2005 m. birželio 30 d. pripažinti II ar III grupės invalidais) dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos; žuvusių Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų šeimos nariai, nukentėję nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos; pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyviai – kariai savanoriai, sukakę 70 metų ir vyresni; nuo 1939–1990 metų okupacijų nukentėję asmenys – politiniai kaliniai ir tremtiniai, buvę getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų kaliniai, sukakę 70 metų ir vyresni.
Siūloma, kad Transporto lengvatų įstatymo pataisos įsigaliotų 2023 sausio 1 d.
Japonija. Olimpinės žaidynės. EPA – ELTA nuotr.
Tokijo vasaros olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos režisierius 48 metų amžiaus Kentaras Kobayashis ketvirtadienį atsistatydino dėl kilusio skandalo. Tai žurnalistams pranešė organizacinio komiteto vadovė Seiko Hashimoto.
Pasak jos, Kobayashis atsiprašė už savo žodžius, pasakytus prieš kelis dešimtmečius, ir pasitraukė iš pareigų savo noru. „Kaip daugelis pažymėjo, mano žodžiai buvo tikrai nederami. Aš apgailestauju ir kuo nuoširdžiausiai atsiprašau“, – perskaitė režisieriaus pareiškimą Hashimoto.
Skandalą sukėlė internete paskelbtas Kobayashio pasirodymo įrašas, darytas 1998 metais, kai jis buvo komikų dueto narys. Kadruose matyti, kaip jis, be kita ko, siūlo „pažaisti Holokaustą“ ir išmėto daugybę iš popieriaus iškarpytų žmogelių, vaizduojančių genocido aukas. Skečas sulaukė griežtos internautų kritikos, imta aktyviai reikalauti, kad Kobayashis atsistatydintų.
Tai jau ketvirtas didelis skandalas, susijęs su Tokijo žaidynėmis. Liepos 19 d. atsistatydino olimpinių žaidynių kompozitoriumi paskirtas 52 metų muzikas Keigas Oyamada. Po jo paskyrimo į šias pareigas Japonijos žiniasklaidoje pasirodė citatų iš interviu, kurį jis davė vienam iš muzikos žurnalų 1994 metais. Jame Oyamada prisipažino kad mokydamasis mokykloje dažnai tyčiodavosi iš neįgalių bendraklasių.
Pasakodamas apie savo poelgius jis juokėsi. Muziko žodžiai sukėlė japonų pasipiktinimą, jie paragino neleisti jam dalyvauti olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje.
Vasarį atsistatydino organizacinio komiteto vadovas Yoshiras Moris. Plataus atgarsio ir kritikos socialiniuose tinkluose sulaukė jo pareiškimas, jog dėl moterų skaičiaus didinimo sporto komitetuose ir federacijose posėdžiai trunka kur kas ilgiau, nes moterys ilgai kalba ir kiekviena iš jų mano, kad turi kažką pasakyti.
Kovo mėnesį savo postą paliko žaidynių direktorius Hiroshis Sasakis, pasiūlęs per atidarymo ceremoniją aprengti žinomą japonų aktorę ir televizijos laidų vedėją kiaule.
Princas Harry`is įrašė dainą su Jonu Bon Joviu. EPA-ELTA nuotr.
Didžiosios Britanijos princas Harry`is dalyvavo įrašant amerikiečių muzikanto Jono Bon Jovio, nepakeičiamo roko grupės „Bon Jovi“ lyderio, kompoziciją. Jų atliekamos dainos fragmentas penktadienį buvo paskelbtas princo ir jo žmonos Meghan Markle instagrame.
Kompozicija „Unbroken“ („Nepalaužiamas“) buvo įrašyta Londone, studijoje „Abbey Road“, kur savo hitus kūrė tokios legendinės britų grupės kaip „The Beatles“, „Pink Floyd“, „Oasis“. Pasak laikraščio „The Daily Mirror“, įrašyti dainą padėjo ir Jungtinės Karalystės karo veteranų choras.
Tikimasi, kad „Unbroken“ taps savotišku Nenugalėtųjų žaidynių (Invictus Games) himnu. Šiame sporto renginyje dalyvauja neįgaliais tapę buvę kariškiai. Šįmet žaidynės vyks Nyderlanduose, Hagoje.
Nenugalėtųjų žaidynės nuo 2014 metų rengiamos įvairiose šalyse princo Harry`io iniciatyva. Jų dalyviai turi atstovauti šalims – Didžiosios Britanijos sąjungininkėms.
Grupė „Bon Jovi“ buvo įkurta 1983 metais Naujojo Džersio valstijoje. Jos diskografiją sudaro 14 studijinių albumų, iš kurių paskutinis – „This House Is Not for Sale“ – pasirodė 2016 metais. 2018 metais grupė buvo priimta į Rokenrolo šlovės muziejų.
Unikalių lietuviškų tradicijų gaminių gamintoja, Neįgaliųjų socialinė įmonė UAB „Ūlos juvelyrų studija“, plečia savo gamybos apimtis ir baigė statyti naują modernų gamybinį pastatą, kuris įsikūrė Sudervės 8B, LT-14192 Avižieniai, Vilniaus raj.
Įmonės naujų patalpų statyba užtruko 9 mėnesius. Investicijos į naujų gamybos patalpų statybą šalia Vilniaus, Avižieniuose ( Vilniaus rajonas ), sudarė apie 520 tūkstančių eurų. Statybas vykdė firmos, atitinkančios naujausius statybos reglamento reikalavimus, galinčios atlikti sudėtingus sprendimus statant ir įrengiant pastatus žmonėms su negalia.
Gintarinis papuošalas
Tokių statinių specifika ta, kad pastatas būtų visiškai pritaikytas žmonėms su negalia. Į visus šiuos reikalavimus buvo stengiamasi atsižvelgti: pastate nėra slenksčių, visos patalpos (persirengimo kambariai, tualetai, darbo vietos) ir susisiekimas su visomis patalpomis pritaikytos šių žmonių poreikiams. Statybos darbų apimtys buvo didžiulės, jas galima palyginti su dviejų daugiabučių statybos ir įrengimo darbų apimtimis. Modernus gamybinis pastatas planuoja duris atverti 2018 m. kovo mėnesio pabaigoje.
UAB „Ūlos juvelyrų studija“ tęsia seniausios Baltijos šalių juvelyrikos gaminių gamyklos „Ūla” seniai susiformavusių papuošalų ir suvenyrų gamybos tradicijas. Bendrovė kuria ir gamina dirbinius iš aukso, sidabro, perlų, gintaro, pusbrangių ir brangių akmenų, taip pat gamina: verslo dovanos, ženkliukus, medaliai ir valstybinius apdovanojimus, valstybinių ir privačių bendrovių, jėgos struktūrų skiriamuosius ženklus, kuria Lietuvos bei užsienio firmų stiliaus elementus.
Seimo kontrolieriai įvardijo esmines žmogaus teisių problemas šalyje, tarp kurių – bausmių vykdymo sistemos, psichikos sveikatos priežiūros reglamentavimo, teisės gauti informaciją ir institucinės globos problemos.
Pristatydami Seimo kontrolierių, nacionalinės žmogaus teisių institucijos, 2017 m. veiklos atskaitą, Seimo kontrolieriai atkreipė dėmesį į tai, kad nesprendžiamos žmogaus teisių problemos šalyje gali tapti pagrindiniu trukdžiu Lietuvos siekiui tapti Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybos nare 2022-2024 m. kadencijai.
Tarp Europos Sąjungos valstybių Lietuva yra viena pirmaujančiųjų pagal įkalintų asmenų skaičių. Orumą žeminančios kalinimo sąlygos tebelieka opi šalies problema. Seimo kontrolieriai bei Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą ne kartą atkreipė valstybės dėmesį į prastas kalinimo sąlygas šalyje. Bylos dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų neužtikrinant tinkamų suėmimo ir kalinimo sąlygų, sudarė pagrindinę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos dalį, rašoma Seimo kontrolierių 2017 m. veiklos ataskaitoje.
Seimo kontrolierių įstaigoje vykusiame ataskaitos pristatyme Seimo kontrolieriai Augustinas Normantas ir Raimondas Šukys pabrėžė, kad būdama nacionalinė žmogaus teisių institucija, Seimo kontrolierių įstaiga ypatingą dėmesį skiria sisteminių ir įsišaknijusių problemų stebėsenai. „Susitikę su Vyriausybės atstove Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) sprendėme, kokių priemonių turėtų imtis valstybė, kad būtų paspartintas EŽTT sprendimų įgyvendinimas, ypač tų, kurioms susitirpinta vykdymo priežiūra”, – veiklos ataskaitos pristatyme kalbėjo A. Normantas.
„Lietuvos Respublika privalės atsiskaityti Jungtinėms Tautoms dėl Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimo įgyvendinimo dar šiais metais todėl tai, kad Lietuvoje vangiai sprendžiamos bausmių vykdymo problemos: išlieka didelis įkalintųjų skaičius, prastos įkalinimo sąlygos, paplitęs smurtas įkalinimo įstaigose – kelia didelį susirūpinimą“, – pastebėjo A. Normantas.
Neviltis kalėjimo kameroje
Seimo kontrolierius taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad 2020 m. Lietuva privalės atsiskaityti Jungtinėms Tautoms dėl Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo, tačiau dar daug darbų nėra atlikta: „Stringa deinstitucionalizacijos klausimai, ryškėja globos įstaigose gyvenančių asmenų socialinė atskirtis, socialinės priežiūros įstaigoje trūksta specialistų, specialių sveikatinimo, užimtumo programų gyventojams. Be to, viešų vietų prieinamumo asmenims, turintiems negalią, prasmingo dalyvavimo, socialinių paslaugų užtikrinimo šiems asmenims klausimai sprendžiami itin vangiai“.
Šalyje yra beveik trys šimtai suaugusiųjų ir vaikų globos įstaigų, kuriose įrengta per 16 tūkstancių vietų. Šiose įstaigose apgyvendinti neįgalūs suaugę asmenys, neįgalūs vaikai yra atskirti nuo bendruomenės, neužtikrinama JT Neįgaliųjų teisių konvencijoje įtvirtinta teisė lygiai su kitais asmenimis pasirinkti tą vietą, kur jie nori gyventi ir su kuo, todėl asmenų apgyvendinimas institucijose pripažįstamas ydinga politika ir žmogaus teisių pažeidimu, pastebima svarbiausių žmogaus teisių problemų šalyje apžvalgoje.
Pastebėdami, kad šalyje nuo 2010-ųjų kasmet fiksuojama daugiau kaip 160 tūkstančių psichikos ir elgesio sutrikimo ligomis sergančių šalies gyventojų, kurie gydomi 25 stacionariose psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose. Seimo kontrolieriai pažymi, kad Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymas buvo priimtas 1995 m., tačiau nuo to laiko strateginių psichikos sveikatos sistemos pokyčių nebuvo padaryta.
„Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo pataisos, užregistruotos Seime, yra teigiamas poslinkis, tačiau būtina atsisakyti ydingų ir žmogaus teises pažeidžiančių nuostatų, kurios prieštarautų Neįgaliųjų teisių konvencijai ir kitiems tarptautiniams šalies įsipareigojimams žmogaus teisių srityje“, – pastebėjo Seimo kontrolieriai.
Seimo kontrolierių ataskaitoje pažymima, kas didžiulė ir opi problema šalyje – teisės gauti informaciją užtikrinimas: nepagrįstai atsisakoma teikti informaciją piliečiams, vis dar sudaromos kliūtis gauti informaciją žurnalistams, neužtikrinamas informacijos gavimas užsieniečiams valstybės institucijose, praleidžiami informacijos teikimo terminai, valstybės institucijos pateikia neišsamią, prašymo turinio neatitinkančią informaciją.
Diržai. Slaptai.lt nuotr.
Seimo kontrolieriai gina žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūri, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms bei skatina pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms, atliekant nacionalinės žmogaus teisių institucijos funkcijas. Seimo kontrolieriai taip pat vykdo nacionalinę kankinimų prevenciją laisvės apribojimo vietose pagal Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį, ar baudimą fakultatyvų protokolą.
Domėdamasis apie žmogaus judesių naujoves “atkasiau”, mano įsitikinimu, pritrenkiančių, žemaitiškai būtų galima tai pavadinti majednybe, naujienų, kurios pažangiausiomis NASA technologijomis, pritaikytomis žmonijai, padeda apatinių galūnių nevaldantiems neįgaliesiems tapti judančiais savomis galūnėmis, nes jos “įmontuojamos” į specialų aukštųjų technologijų rėmą.
Aukštosios technologijos žmonijai pastaraisiais metais judėjimo kontekste padeda taip, kad pasijauti tarsi atitrūkęs nuo realybės, jei sieki sužinoti daugiau, jei nuolat domiesi mokslo pasiekimais…
Artėjant kitų metų biudžeto svarstymui premjeras Andrius Kubilius, ieškodamas „aukso vidurio“ (tik šiuo atveju tikrai ne „aukso“), derasi su Seimo frakcijomis, verslininkais ir net su nevyriausybinėmis organizacijomis. Viešai jau ne kartą pasigyrė, kad dėl pensijų pavyko susitarti su pensininkų nevyriausybinėmis organizacijomis. Bet kažkodėl prie Seimo piketuojantys pensininkai aiškiai pasakė: „Vyriausybė derasi tik su jai palankiomis organizacijomis, o į likusių žmonių nuomonę neatsižvelgiama“.
Kadangi premjeras „deryboms“ pasikvietė ir neįgaliųjų organizacijas, kurių nariai tesudaro tik nedidelę dalį visų neįgaliųjų, todėl, manau, ir vėl (gal ir prie Seimo) išgirsime, kad premjeras ne su tais derasi arba tik imituoja derybas.
Bet, šiuo atveju, norėčiau kalbėti ne apie derybininkus, o apie tai, ko iš neįgaliųjų norėjo A.Kubilius.
