Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
Nors prezidentas Gitanas Nausėda siūlymą įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį vadina „svarstytinu“, tačiau kartu jis akcentuoja pasigendąs iniciatyvų dėl sisteminės mokesčių sistemos pertvarkos. Šalies vadovas atkreipia dėmesį, kad Finansų ministerijos suburta mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupė savo veiklos rezultatų taip ir nepateikė, o dabar vėl yra teikiami pavieniai projektai.
„Truputį gaila, kad mes vėl traukiame atskirus įstatymus kaip zuikius iš kepurės. Tai nėra labai gerai. Žinome, kad buvo suorganizuota speciali mokesčių politikos grupė prie Finansų ministerijos, kuri dirbo tikrai pakankamai ilgai ir intensyviai. Dabar mes vėl svarstome kažkokius iš konteksto ištrauktus vienus ar kitus įstatymus vietoje to, kad pamėgintume vieną kartą sistemiškai išspręsti mūsų mokesčių politikos klausimus“, – ketvirtadienį interviu TV3 televizijai sakė G. Nausėda.
Ketvirtadienį Finansų ministerija kartu su idėja įvesti visuotinį NT mokestį pateikė siūlymus dėl savivaldybių skolinimosi galimybių didinimo. Visgi šalies vadovas išreiškė nusivylimą, kad šio klausimo svarstymą Vyriausybė, jo vertinimu, vilkino taip ilgai, nors panašus Prezidentūros siūlymas Seimui buvo pateiktas dar praėjusių metų pabaigoje.
„Šiek tiek apgailestauju, kad kai kurie sprendimai, kurie galėtų būti puikiausiai priimami pakankamai greitai ir sklandžiai, dėl kartais sunkiai suprantamų priežasčių užstringa, pavyzdžiui, dėl to, kad Vyriausybė nepateikia savo išvados. Kaip galima paaiškinti tai, kad kai kurie įstatymai laukia Vyriausybės išvados po keturis penkis mėnesius. Nejaugi tai galima paaiškinti užimtumu“, – svarstė G. Nausėda. Kiškutis. Wikipedia.org
ELTA primena, kad Finansų ministerijos parengtais įstatymų pakeitimais siūloma savivaldybėms suteikti daugiau galimybių skolintis kartu su Europos Sąjungos (ES) ir kita tarptautine finansine parama įgyvendinamiems projektams bendrai finansuoti.
Pasak Gintarės Skaistės, pasinaudojus numatomu lankstumu savivaldybėms atsiranda erdvė pajamas naudoti kitoms investicijoms, neįšaldant šių lėšų ES ir kitų tarptautinių fondų finansuojamų projektų kofinansavimui.
Ministrės teigimu, šis siūlymas savivaldybėms suteikia platesnes skolinimosi galimybes nei Prezidentūros Seimui jau pateiktas projektas.
„Prezidentūra siūlė leisti papildomą galimybę skolintis teminiams projektams įgyvendinti, tai skaitmenizacijos ir žalinimo projektams. Tuo tarpu mūsų siūlymas yra, kad visiems Europos Sąjungos arba kita tarptautine parama finansuojamiems projektams būtų galima skirti skolinimosi dalį kofinansavimui“, – aiškino G. Skaistė.
Dar gruodžio mėnesį prezidentas G. Nausėda Seimui pateikė Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pataisas, kuriomis siekiama stiprinti savivaldybių finansinį savarankiškumą.
Nors projektas buvo pateiktas dar praėjusių metų pabaigoje, tačiau Vyriausybė savo išvados dėl pataisų nepateikė daugiau nei pusmetį. Susiklosčiusią situaciją anksčiau komentavęs prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis balandžio pabaigoje kalbėjo, kad jam susidaro įspūdis, jog Ministrų Kabinetas šią Prezidentūros iniciatyvą „marinuoja“.
Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė paaiškino, kad Vyriausybė iki šiol nėra pateikusi išvados dėl Prezidentūros inicijuoto konstitucinio pataisų, kadangi Ministrų Kabinetas ketina teikti dar geresnį projekto variantą.
Kartu su idėja dėl savivaldybių finansinio savarankiškumo stiprinimo, G. Skaistė pristatė siūlymus dėl visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio. Ministrė pabrėžia, kad didinant savivaldybių skolinimosi galimybes, joms reikalingi ir tvarūs pajamų šaltiniai, todėl siūloma visas iš NT mokesčio surinktas lėšas pervesti į atitinkamų savivaldybių biudžetus.
Nekilnojamojo turto mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą bus siejamas su deklaruota gyvenamąja vieta ir apmokestinamas progresyviais tarifais, atsižvelgiant į būsto mokestinę vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu.
Už savivaldybės nekilnojamojo turto vertės medianos neviršijančią dalį būtų mokamas 0,03 proc. tarifas, nuo vienos iki dviejų medianų – 0,06 proc., o daugiau kaip dvi medianos – 0,1 proc. Vidutinis mokesčio dydis pagal šiuo metu nustatytą turto vertę siektų 13,5 euro per metus.
Mokesčių akmuo. Vytauto Visocko nuotr.
Pavyzdžiui, Vilniaus Fabijoniškėse turimas 50 kv. m būstas, kurio mokestinė vertė siektų apie 55,8 tūkst. eurų, būtų apmokestintas 16,7 euro per metus, o pavyzdžiui, Kalvarijos miesto centre 50 kv. m senos statybos – 4-5 eurais per metus.
Tuo metu brangesnis turtas, pavyzdžiui, 177 tūkst. eurų vertės butas Vilniaus senamiestyje, sudarytų 110,89 euro mokestį per metus.
Ministrė pažymi, kad lėšos iš mokesčio surinkimo priklausys nuo savivaldybių pasirinktų tarifų. Tikimasi, kad savivaldybėms pritaikius minimalų tarifą už antrą ir paskesnį būstą, bendras mokesčio surinkimas siektų maždaug 25 mln. eurų, o taikant maksimalius tarifus – maždaug 100 mln. eurų.
Pasak ministrės, įstatymų projektai teikiami derinimui su visuomene, pastabų iš socialinių partnerių ir suinteresuotų visuomenės grupių laukiama iki birželio 10 dienos.
Priėmus įstatymų pakeitimus Seime, gyventojus pirmosios nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos pasiektų 2025 metų kovo 1 dieną.
Seimo narys Kęstutis Masiulis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Premjeras Saulius Skvernelis ir jo vyriausybė vėl grasina įvesti naujus mokesčius. Gyventojai nepritaria, politinis sezonas įtemptas, bet, rodos, be naujų automobilių ir nekilnojamojo turto mokesčių valdantieji nenurims.
Koks naujų mokesčių tikslas?
Finansų ir aplinkos ministrai bando aptakiai kalbėti apie perskirstymą, taršos mažinimą, bet tai neįtikina. Iš visumos aišku, kad tikslas yra vienas – daugiau pinigų į biudžetą.
Aplinkos ministras sako, kad reikia apmokestinti taršius automobilius ir duoti žmonėms po 1 tūkst. eurų, kad pirktų naujesnius. Lietuvoje yra beveik 1,5 mln. automobilių, du trečdaliai dyzeliniai, vidutinis amžius 14 metų. Kad ir į kokią automobilių valdytojų grupę taikytų ministras, kad ir kaip stengtųsi, 30 mln. suplanuotą biudžetą išdalinus po 1 tūkst., tai išeina vos 30 tūkst. automobilių arba 2 proc. viso parko.
O vien per 2018 metus Lietuvoje įregistruota 187 tūkst. naudotų transporto priemonių. Per 2019 m. pirmą ketvirtį beveik 50 tūkst. Tai tokie planai panašūs į Don Kichoto kovą su vėjo malūnais švaistant mokesčių mokėtojų išteklius.
O kas bus, išdalinus tuos pinigus? Per kelis mėnesius automobilių perpardavėjai vėl į Lietuvą priveš dar daugiau senų automobilių. O kas gaus tą 1 tūkst. – savininkai, pardavėjai, įmonės ar perpardavėjai? Kas kontroliuos, kaip išleidžiami pinigai? Kas tikrins, kad žmogus atidavęs seną automobilį utilizavimui, rytoj nenusipirks dar senesnio? Kaip nepasiturintis žmogus, gavęs 1 tūkst. eurų išmoką, sugebės nupirkti naujesnį automobilį, kurio jis anksčiau neįpirko, nes neišgalėjo?
Automobilių spūstis. Slaptai.lt nuotr.
Lygiai tokie pat skylėti yra ir finansų ministro Viliaus Šapokos išvedžiojimai apie poreikį apmokestinti nekilnojamąjį turtą. Sakoma, kad reikia „visuotinio“ apmokestinimo. Jeigu visuotinio, tai kodėl galioja gausybė lengvatų įmonėms ir organizacijoms? Valstybės kontrolės duomenimis, nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų per metus pritaikoma apie 40 tūkst. kartų. Nuo nekilnojamojo turto mokesčio atleistas Lietuvos bankas, žvakių gamintojai, laidojimo namai, bankrutavusios įmonės, aplinkos apsaugos bendrovės, garažų bendrijos, profesinės sąjungos, kūrybinės dirbtuvės ir dar kiti keisčiausi pasirinkimai. Jau nekalbant apie stambiausius lengvatininkus – valstybę ir savivaldybes.
Šis lengvatų sąrašas nesisteminis, sudarytas lobistiniais pagrindais ir nėra socialiai teisingas. Ne kartą teikiau pataisas, kad visas lengvatų sąrašas būtų likviduotas, bet valdantieji niekad nepritaria, tai kaip mokestis gali būti „visuotinis“?
Vietoj naujų mokesčių, verčiau atsisakyti lengvatų
Jei valdantieji pripažintų, kad naujų mokesčių įvedimo tikslas yra surinkti daugiau pinigų į biudžetą, tai galima būtų protingai svarstyti alternatyvas, kurios būtų socialiai teisingesnės ir tikslingesnės.
Be nekilnojamojo turto lengvatų, kuriomis naudojasi juridiniai asmenys, lengvatų mūsų šalyje nors vežimu vežk.
Pilaitės rajono gatvių pavadinimai. Slaptai.lt nuotr.
Su verslo liudijimais Lietuvoje dirba per 100 tūkst. asmenų, bet ekspertai sako, kad daliai tai ne būdas veikti, o galimybė „optimizuoti“ mokesčius. Statybų, automobilių remonto, transporto ir kitų sektorių bendrovės skundžiasi, kad net negali įdarbinti darbuotojų pagal darbo sutartį, nes jie neišgalėtų konkuruoti su „patentininkais“. Juk jokia paslaptis, kad dirbantys su verslo liudijimais gali legaliai mokėti mažesnius mokesčius. Sudaromos nelygiavertės sąlygos. Kaip pavadino Raimundas Kuodis – gyvulių ūkis.
Kita vieša paslaptis, kad turgūs yra šešėlio bastionai. Teisėsaugos įstaigos nuolat vykdo reidus šiuose „verslo centruose“ ir turbūt nė karto negrįžo be rastų pažeidimų. Tai kodėl nėra politinės valios civilizuoti šių vietų, kad mokesčiai būtų mokami tokie pat kaip ir bet kurioje normalioje parduotuvėje?
Nauji mokesčiai ar lengvatų panaikinimas, štai tikrasis pasirinkimas. Gyventojų nuomonė ir ekspertų nuomonė vieninga – geriau netikslingų lengvatų naikinimas, o ką išgirs Vyriausybė?
Seime užregistravau pataisą, kad būtų panaikinta lengvata valstybės institucijoms nemokėti Nekilnojamojo turto mokesčio. Iškart iš ministerijų pradėjo skrieti raštai, kad lengvatos jokiu būdu negalima naikinti, ji labai būtina ir reikalinga.
Slaptai.lt nuotraukoje: parlamentaras Kęstutis Masiulis.
Valdininkai maudosi prabangoje
Visai neseniai Finansų ministerija pabandė suskaičiuoti, kiek gi valstybė valdo nekilnojamojo turto, kokia jo vertė. Pradėjo lįsti keisčiausi dalykai. Pasirodo, kad valstybės valdomas plotas prilygsta 33 Kėdainių miesto dydžiams – 858 šalies institucijos turi beveik 30.000 pastatų, kurių bendrasis plotas yra 825 mln. kv. m. Palyginimui – Kėdainių miestas užima 25,5 mln. kv. metrų.
Dauguma tų pastatų energetiškai neefektyvūs, todėl būtina juos remontuoti ir tam ruošiamasi išleisti milijonus Europos Sąjungos pinigų. Vietoj to, kad įlietume ES finansus į ekonomikos skatinimą ir žmonių gerovės didinimą, ruošiamasi milijonus skirti valstybinių institucijų remontams.
Vien grandioziniams Žemės ūkio ministerijos rūmams Gedimino prospekte remontuoti buvo išleista per 40 mln. litų. O tai tik vieni rūmai, tokių ir dar prabangesnių Vyriausybė valdo arti šimto!
Pasidomėjus Vyriausybės valdomais turtais, galima surasti ne vieną švaistymo atvejį. Paaiškėjo, kad valstybė yra išnuomojusi 319.583 kv. m. ploto už 0,2 mln. eurų per metus. Pati išsinuomojusi 5 kartus mažiau ploto – 67.960 kv. m., bet moka už jį 27 kartus daugiau – 5,8 mln. eurų per metus. Keistas ir turto paskirstymas tarp institucijų, vienose darbuotojai dirba susispaudę, o štai privilegijuotose kiekvienas tarnautojas turi po atskirą kabinetą. Efektyviu, išmintingu ir drausmingu turto valdymu to nepavadinsi. Jei taip būtų administruojamas privatus turtas, tai jo administratoriai ilgai savo postuose neišsilaikytų.
Vyriausybė nepritaria jokioms permainoms
Prestižinėje Vilniaus miesto vietoje esantys rūmai nors yra dideli ir ištaigingi, bet pastatyti seniai, nerenovuoti, todėl jų išlaikymas labai brangus. Preliminarūs skaičiai rodo, kad patalpų eksploatavimo sąnaudos valstybei kainuoja maždaug 28,5 mln. eurų per metus. Tai matydamas, Seime užregistravau keletą pataisų, kad pagaliau būtų pradėta mažinti valstybės išlaidas visai nesvarbiems ir antraeiliams dalykams, tokiems, kaip patalpų išlaikymas.
Mano iniciatyvą, kad kai kurios valstybės institucijos, tokios kaip Konstitucinis Teismas ar Kalėjimų departamentas, galėtų būti iškelti į kitus miestus, kartu pagyvinant tų miestų ekonomiką, Vyriausybė iš karto supeikė. Politikai neturėjo valios pasipriešinti, o tarnautojai rado daugybę pasiteisinimų, kodėl nieko negalima keisti.
Antra pataisa, kad valstybės institucijoms būtų panaikinta lengvata nemokėti Nekilnojamojo turto mokesčio. Tokios lengvatos atsisakymas išviešintų kiekvienos institucijos tikrąsias patalpų išlaikymo sąnaudas. Jeigu institucijos vadovas turėtų pasirinkimą, ar mokėti mokesčius už patalpas, ar priedus ir premijas savo darbuotojams, labai greit atsirastų iniciatyvų atsisakyti nereikalingo valdomo turto.
Tikra savivalda politikams nereikalinga
Po mano pasiūlytų pataisų atsisakyti nekilnojamojo turto lengvatos užregistravimo, iš Vyriausybės ir ministerijų į Seimą pradėjo plaukti raštai, kad lengvatos panaikinimas yra nesąmonė, kam esą „iš vienos valstybės kišenės kilnoti pinigus į kitą“. Labai keistas toks mokesčių teisės interpretavimas. Nekilnojamojo turto mokestis yra administruojamas savivaldybių ir yra skirtas aplinkos tvarkymui: šaligatvių, gatvių, parkų, fontanų, žibintų ir kitų viešųjų erdvių tvarkymui finansuoti.
Tuo tarpu valstybės institucijos yra finansuojamos iš valstybės biudžeto, kuris sudaromas iš kitų mokesčių, tokių kaip PVM, pelno, akcizų ir kt. Taigi tai atskiros valstybės finansų kišenės, iš kurių finansuojami atskiri tikslai. Kaip krašto apsaugos biudžetas skirtas gynybos reikmėms, taip savivaldybių biudžetai skirti vietos problemų sprendimui. Vyriausybė yra atleidusi savo institucijas nuo mokesčių mokėjimo, bet reikalauja iš savivaldybių, kad aplinka šalia ministerijų būtų sutvarkyta, šaligatviai nuvalyti, o gatvės apšviestos. Štai Seimas Vilniaus savivaldybei nemoka NT mokesčio, bet prašo, kad savivaldybė sutaisytų šalia esantį Seimo fontaną. Tačiau nemokamų darbų ir paslaugu nebūna!
Viena iš tokios reformos baimių yra, kad savivaldybės taptų tikrai nepriklausomos, pačios galėdamos surinkti savo mokesčius. Pasaulyje savivaldybių biudžetų pagrindą sudaro už nekilnojamąjį turtą surinkti mokesčiai. JAV sudaro 73 proc., Didžiojoje Britanijoje 99 proc., Kanadoje 84 proc., o Australijoje 100 proc. o Lietuvoje tik 7,6 proc., nors net Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija rekomenduoja, kad nekilnojamojo turto mokesčiai sudarytų daugiau kaip 25 proc. savivaldybių mokestinių pajamų.
Vyriausybei patogu kasmet sudarinėti kuo keisčiausias savivaldybių finansavimo formules. Kas valdo Vilnių? Zuokas? Sumažinsim miestui skirtą dalį! Kas valdo? Šimašius? Truputį padidinsim! Artėja rinkimai? Vėl sumažinsim!
Jeigu savivaldybės pačios galėtų spręsti dėl savo mokesčių, o Vyriausybė atiduotų tai, kas joms priklauso, baigtųsi šie žaidimai. Savivaldybės taptų tikrai realiomis nepriklausomomis savivaldybėmis ir turėtų iš ko finansuoti aplinkos priežiūrą, o ne vietvaldomis, kurios priklauso nuo Vyriausybės politikų malonės. Štai tada ir išryškėtų ko vertas vienas ar antras meras. Dabar neretai merų „gerumas“ teatspindi jo gerus partinius ar asmeninius ryšius su pinigus dalinančia Vyriausybe.
Fotomontažas – Seimo nario Kęstučio Masiulio. Slaptai.lt nuotraukoje: parlamentaras Kęstutis Masiulis.
Europos Parlamento rinkimus Latvijoje triuškinančiu rezultatu laimėjo Valdis Dombrovskis. Jo centro dešinės partija „Vienybė“ surinko 46,19 proc. balsų ir gavo keturias iš aštuonių Latvijai skirtų vietų Europos parlamente.
Šis faktas turėtų būti labai rimtas signalas ne tik Andriui Kubiliui, kuris tuo pat metu, kai V.Dombrovskis gelbėjo Latviją, gelbėjo Lietuvą, bet ir dabartinei valdančiajai daugumai, ypač socialdemokratams. Nes rinkimus Latvijoje laimėjo politikas, kuris Lietuvoje minimas tik kaip sprendimo skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo autorius.
Nors jau skaičiuojame 22-uosius nepriklausomos Lietuvos metus, tačiau kažkas pas mus yra negerai.
Daug rašoma ir kalbama, kad Lietuva išsivaikščioja, nyksta, net prognozuojama, kad po kokių 50 metų didžiąją dalį sudarys ne lietuviai. Pavyzdžiui, Panevėžyje kasmet uždaroma po vieną vidurinę mokyklą. Kodėl taip yra? O gal geriau laikytis stručio politikos – įkišti galvą į smėlį ir negadinti nuotaikos… Neieškoma būdų, kaip išeiti iš tokios sudėtingos padėties. Kadaise klausėme Maskvos komandos, dabar šokame pagal Briuselio muziką.
