Protas visada nustato ribas. Žiūrėdamos akys savęs nemato. Susikoncentravę į vieną, kitkam aplinkui tampam akli.
Jei myli, nebematai nieko. Tik vieną žmogų. Nieko, kas aplinkui kvaila, baisu. Nei priešų ar nelaimių, nei pavojų. Jei ko nors neapkenti – matai tik priešą. Nei žmonių, jų meilės ir laimės. Nei tikrojo gyvenimo ir šviesos. Tik tuos, kurie prieš tave. Ir tuos, kurie su tavimi.
