Berlyne besilankančio teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus pirmadienį vykusiame susitikime su Vokietijos teisingumo ir vartotojų teisių ministre Christine Lambrecht buvo pabrėžta, kad įveikiant pandemijos keliamas problemas būtina rasti sprendimus, apsaugant vartotojų teises ir svarbią ekonomikos sritį – turizmo verslą.
„Bendra patirtis yra vertingas sprendimų šaltinis, ieškant racionalių būdų įveikti užgriuvusius sunkumus, – po susitikimo pažymėjo teisingumo ministras E. Jankevičius. – Pasikeitėme informacija, kokių priemonių ėmėsi Lietuva, gindama vartotojų interesus ir remdama turizmo bei renginių organizavimo agentūras. Vokietija taip pat skyrė daug pastangų, gelbėdama savo turizmo verslą“.
Ministrai taip pat aptarė Vokietijos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus, tarp jų neapykantos kalbą.
„Lietuva palaiko siekį stiprinti kovą su neapykantos nusikaltimais, įskaitant ir neapykantos kalbas. Kartu turime užtikrinti reikiamą pagarbą asmens saviraiškos laisvei, kuri apima teisę skleisti įvairią informaciją. Nemanome, kad neapykantos kalbų draudimas turėtų būti siejamas išimtinai su dešiniosios pakraipos ekstremizmu. Istorija ir dabarties aktualijos liudija, kad ir iš komunistinių pažiūrų kilęs ekstremizmas yra panašus reiškinys, skatinantis neapykantą. Džiaugiuosi, jog radome bendrą supratimą ir dėl neapykantą auginančių įžeidinėjimų tiems, kurie išsako nepatinkančią, nepatogią ar skirtingą nuomonę“.
Susitikime su ministre Ch. Lambrecht buvo iškeltas klausimas dėl trečiose šalyse nuteistų asmenų perdavimo į jų kilmės valstybes ES.
„Susiduriame su didele problema, kai trečiose valstybėse nuteisti mūsų žmonės pageidauja bausmę atlikti savo pilietybės šalyse. Tačiau tam nėra teisinio pagrindo – nesudarytos dvišalės sutartys arba valstybė nėra Konvencijos dėl nuteistųjų perdavimo dalyvė, – pažymėjo ministras E. Jankevičius. – Be to neretai už jų padarytus nusikaltimus yra paskirtos neadekvačiai griežtos bausmės. Šios problemos sprendimo turime ieškoti ES lygmeniu. Ministrė patikino, kad šis klausimas bus įtrauktas į spalio mėnesį vyksiančio ES teisingumo ministrų Tarybos darbotvarkę“.
Šiuo metu trys Lietuvos piliečiai trečiose šalyse yra nuteisti iki gyvos galvos.
Teisingumo ministras E. Jankevičius kėlė ES piliečių apsaugos nuo nepagrįstų trečiųjų šalių ekstradicijos prašymų problemą.
„Lietuvai rūpi, kad kol kas nėra aiškaus tarpusavio bendradarbiavimo mechanizmo, kad užkirstume kelią vykdyti ekstradicijos prašymus pagal galimai nepagrįstą ar politiškai motyvuotą baudžiamąjį persekiojimą. Bet kuris ES pilietis, būdamas bet kurioje ES valstybėje, turi būti apsaugotas nuo tokios ekstradicijos. Neatidėliojant reikia rasti bendrą sprendimą šiuo klausimu aukščiausiu ES institucijų lygiu ir parengti vienodą požiūrį į trečiųjų šalių ekstradicijos prašymus“.
Lietuvos iniciatyva šis klausimas buvo įtrauktas į šiemet vykusią ES teisingumo ministrų Tarybą.
Lietuvos apeliacinis teismas pradėjo nagrinėti istorinę Sausio 13-osios bylą.
Ministrai E. Jankevičius ir Ch. Lambrecht taip pat aptarė vaikų seksualinio išnaudojimo, teisės viršenybės bei kitus Vokietijos pirmininkavimo ES Taryboje prioritetus.
Klaipėdos miesto savivaldybės taryba ketvirtadienį, sudariusi apkaltos komisiją, dėl pasisakymų apie partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą pradėjo miesto savivaldybės tarybos nario Lietuvos rusų sąjungos atstovo Viačeslavo Titovo įgaliojimų netekimo procedūrą. Liberalo Artūro Šulco vadovaujama komisija darbą turėtų baigti iki rugsėjo 24-osios.
Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Simono Minkevičiaus reikalavimu pirmadienį pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl V. Titovo pasisakymų apie Lietuvos partizanų vadą A. Ramanauską-Vanagą.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 313 straipsnio 2 dalį – mirusiojo atminimo paniekinimas. Sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą priimtas po praėjusią savaitę viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos, kad šių metų liepos 18 dieną Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys V. Titovas diskusijoje dėl partizanų vado A. Ramanausko-Vanago atminimo įamžinimo viešai pareiškė, jog A. Ramanausko-Vanago iniciatyva buvo nužudyti 8 tūkstančių piliečių ir vaikų, o pats Vanagas asmeniškai skelbdavo mirties nuosprendžius.
Ikiteisminio tyrimo metu bus įvertinti ir teiginiai apie Lietuvos partizanų vadą A. Ramanauską-Vanagą, paskelbti liepos 19 d. V. Titovo profilyje socialiniame feisbuko tinkle.
Ketvirtadienio rytą prie Klaipėdos savivaldybės piketą su plakatais rankose surengę klaipėdiečiai susiskirstė į dvi grupes – vieni keiksnojo, kiti palaikė skandalą dėl Adolfo Ramanausko-Vanago pradėjusį miesto tarybos narį V. Titovą. Tik per plauką neįvyko muštynės.
Vos pasirodžius Lietuvos rusų sąjungos atstovui V. Titovui, minia ėmė skanduoti „gėda“, „okupantai, lauk“, „okupantas – utėlė“. Tuo metu kitas tarybos narys Audrius Vaišvila šveitė į V. Titovą saują miltų. Vėliau jis savo elgesį aiškino, sakydamas, kad norėjo, jog didvyrį įžeidinėjęs V. Titovas pasijustų nepatogiai.
„Tai buvo mano protestas prieš šį asmenį, kuris niekina Lietuvos didvyrius, viešai apie juos neigiamai atsiliepia“, – žurnalistams sakė A. Vaišvila ir ragino tokiems žmonėms rodyti nepakantumą.
„Tokiam asmeniui, kuris niekina istoriją, didvyrius, turėtų būti visų Lietuvos, klaipėdiečių nepakantumas. Nekviečiu smurtauti, bet tylus ar saviraiškos nepakantumas tokiems asmenims turi būti“, – sakė tarybos narys.
Ketvirtadienį vykusiame pikete dalyvavo apie pusantro šimto žmonių.
Birštone vyko Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centro (NRTIC) kartu su Lietuvos žurnalistų sąjunga suorganizuotas dviejų dienų partnerystės kūrimo seminaras "Religinės įvairovės pažinimas ir sklaida Lietuvoje". Jo moderatorė NRTIC direktorė doc. dr. Milda Ališauskienė.
Teisė reikšti įsitikinimus
Žiniasklaida, vienas iš šaltinių, teikiantis informaciją apie tai, kas vyksta visuomenėje bei prisidedantis prie nuomonės formavimo apie konkrečius žmones ar jų grupes. Religinės bendruomenės ne išimtis. Išaugusi religijų įvairovė skatina atkreipti dėmesį į religines mažumas ir jų problematiką, susijusią su religinės diskriminacijos atvejais, neigiamų stereotipų apie religines bendruomenes ar jų narius atsiradimu.