Seminaras – apie religijų įvairovę Lietuvoje


Print

Birštone vyko Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centro (NRTIC) kartu su Lietuvos žurnalistų sąjunga suorganizuotas dviejų dienų partnerystės kūrimo seminaras "Religinės įvairovės pažinimas ir sklaida Lietuvoje". Jo moderatorė NRTIC direktorė doc. dr. Milda Ališauskienė.

Teisė reikšti įsitikinimus

Žiniasklaida, vienas iš šaltinių, teikiantis informaciją apie tai, kas vyksta visuomenėje bei prisidedantis prie nuomonės formavimo apie konkrečius žmones ar jų grupes. Religinės bendruomenės  ne išimtis. Išaugusi religijų įvairovė skatina atkreipti dėmesį į religines mažumas ir jų problematiką, susijusią su religinės diskriminacijos atvejais, neigiamų stereotipų apie religines bendruomenes ar jų narius atsiradimu.

Seminaro tikslas – suteikti informacijos ir supažindinti žurnalistus su religine įvairove Lietuvoje, atkreipti dėmesį į teisę reikšti ir laikytis savo įsitikinimų, religijos laisvę.

Seminare dalyvavo žurnalistai iš įvairių Lietuvos kampelių: Rokiškio, Kupiškio, Trakų, Alytaus, Vilkaviškio, Kelmės, Šiaulių, Prienų, Birštono, Vilniaus bei Kauno.

Neapykantos kurstymas

Mykolo Romerio universiteto doc. Laurynas Biekša skaitė pranešimą apie  tautinės ir religinės neapykantos kurstymo draudimo  įgyvendinimo problematiką. Lektoriaus teigimu, neapykantos kurstymas ya nusikaltimas. Vienas iš neapykantos kurstymo spaudoje pavyzdžių, pasak L.Biekšos, Danijos laikraštyje “Jyllands-Posten” publikuotos 12 pranašo Mahometo karikatūrų. Laikraščio nuomone, karikatūromis buvo siekiama įtvirtinti žodžio laisvę, kad demokratinėje visuomenėje dailininkai nebijotų vaizduoti pranašo Mahometo, nors islamo religinės dogmos tai draudžia.

Karikatūros buvo perspausdintos daugumos pasaulio valstybių laikraščiuose, taip pat ir “Respublikoje” Lietuvoje. Kartu buvo keliamas klausimas, ar karikatūros nekursto religinės neapykantos. Danijos, Prancūzijos ir kitų valstybių teismai bei Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija karikatūrose religinės neapykantos neįžvelgė.

JT Žmogaus teisių taryba priėmė rezoliuciją, smerkiančią religinės neapykantos kurstymą žurnalistikoje. Karikatūrų perspausdinimas buvo pripažintas religinės nesantaikos kurstymu Jemene ir Baltarusijoje, kur žurnalistams buvo pritaikytos griežtos sankcijos už nusikaltimą. Tokios nuomonės laikėsi ir musulmoniškos valstybės, kurių laikraščiai karikatūrų neperspausdino.

Lektoriaus L.Biekšos nuomone, pateiktų karikatūrų turinys akivaizdžiai turi būti kvalifikuojamas kaip kurstantis religinę nesantaiką.

Religinės bendruomenės

Vytauto Didžiojo Universiteto Sociologijos katedros vedėja doc. dr. Milda Ališauskienė  pristatė religijų įvairovę Lietuvoje, sociologų surinktus duomenis apie šalies gyventojų priklausymą religinėms bendruomenėms. Kas šeštas Lietuvos gyventojas yra netikintis. Šalyje daugiausiai yra Romos katalikų, antra pagal gausumą – stačiatikių bendruomenė. Kitoms religinėms bendruomenėms save priskiria daug mažesnis skaičius žmonių. 44 proc. Lietuvos gyventojų tiki, kad egzistuoja Dievas, 23 proc. mano, kad egzistuoja kažkokia kita galia, o 17 proc. nežino, neturi nuomonės. Žmonės menkai žino apie naujųjų religijų bendruomenes – 25 proc. apklaustųjų respondentų įsitikinę, kad visuomenei  reikia daugiau informacijos apie naujųjų religijų bendruomenių veiklą.  

Religija ir valstybė

NRTIC valdybos pirmininkas Donatas Glodenis susirinkusiems pasakojo apie skirtingų religinių bendruomenių svarbąLietuvos valstybei, apie tai kaip susiformavo religinė įvairovė, priminė religijos laisvę Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, kai buvo teigiama;”kieno valdžia, to ir religija”. Reikšmingiausias religinėms bendruomenėms teisinis dokumentas buvo priimtas 1995 m. Valstybė pripažino 9 Lietuvos istorinio, dvasinio bei socialinio palikimo dalį sudarančias  tradicines Lietuvoje egzistuojančias 9 religijnes bendruomenes ir bendrijas: lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų.

Žiniasklaidoje trūksta įvairovės

Vytauto Didžiojo Universiteto Sociologijos katedros doktorantė Gintarė Markauskaitė skaitė pranešimą “Religija ir medijos” Lietuvoje. Lektorės nuomone žiniasklaida vengia kalbėtti apie religinę įvairovę: trūksta analitiškumo, objektyvumo. Buvo apžvelgti 684 straipsniai 2008-2012 metais paskelbti Delfi.lt ir lrytas.lt Iš jų 65 proc. apie Romos katalikus, o tik 7 proc. apie naujuosius religinius judėjimus.

Po pranešimo vyko karšta diskusija, kurioje dalyvavo ne tik žurnalistai, bet

Krišnos Sąmonės organizacijos atstovas viešiesiems ryšiams Saulius Domarkas, “Tikėjimo žodžio” vyresnysis pastorius Gabrielius Lukošius, doc.dr. Milda Ališauskienė, Donatas Glodenis, kiti seminaro dalyviai.

Nuotraukoje: Rasa Liškauskaitė, publikacijos autorė.

2013.12.03


Prisijunkite prie diskusijos