Į Lampedūzos salą plūsta nelegalūs migrantai. EPA – ELTA nuotr.
Roma, rugsėjo 16 d. (dpa-ELTA). Italijos premjerė Giorgia Meloni pakvietė Europos Komisijos (EK) pirmininkę Ursulą von der Leyen apsilankyti Lampedūzoje po to, kai pastarosiomis dienomis itin išaugo neteisėta migracija iš Afrikos į šią Italijos salą Viduržemio jūroje, informuoja naujienų agentūra dpa.
G. Meloni socialiniame tinkle „X“ („Twitter“) penktadienio vakarą patalpino vaizdo įrašą, kuriame paragino EK vadovę atvykti į salą ir „asmeniškai įsitikinti situacijos rimtumu“.
Nuo šios savaitės pradžios į Lampedūzą, esančią tarp Šiaurės Afrikos ir Sicilijos, valtimis atplaukė tūkstančiai migrantų.
Vien antradienį saloje išsilaipino apie 5 000 neteisėtų migrantų, daugiau nei bet kurią kitą dieną prieš tai. Vienu metu migrantų priėmimo centre buvo apie 6 800 žmonių.
Ši Italijos sala yra netoli Sfakso, Tuniso miesto Viduržemio jūros pakrantėje (juos skiria apie 170 km – ELTA), todėl ji jau seniai tapo migracijos epicentru žmonėms iš Afrikos siekiant patekti į Europą. Trečiadienio vakarą Lampedūzos miesto taryba paskelbė nepaprastąją padėtį. Prie Italijai priklausančios Lampedūzos salos. EPA – ELTA foto
Nelegalių migrantų krizės ištikta Lampedūzos sala. EPA – ELTA foto
Italijos premjerė teigia, kad šįmet šalis susiduria su nepakeliamu migrantų srautu ir tapo akivaizdu, kad nei Italija, nei Europa nebesusitvarko su atvykstančių neteisėtų migrantų antplūdžiu.
G. Meloni paskelbė, kad pirmadienį bus nuspręsta dėl „išskirtinių priemonių“, pavyzdžiui, gali būti prailgintas laikas, kurį migrantai gali praleisti pabėgėlių centruose.
Italiją nuo 2022 m. spalio valdo dešiniųjų partijų koalicija su G. Meloni priešakyje, o vienas jos pažadų buvo pažaboti neteisėtą migraciją. Tačiau dabar į Italiją atvyksta daugiau migrantų nei anksčiau.
Italijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, nuo 2023 metų pradžios iki rugsėjo 15 d. į šalį valtimis atvyko apie 127 200 žmonių. Tuo pačiu metu 2022 m. šis skaičius siekė apie 66 200.
Lampedūzos sala. nelegalūs migrantai. EPA – ELTA nuotr.
Reaguodama į įvykius Italijoje, Vokietija planuoja tęsti migrantų priėmimą pagal savanorišką schemą, nors anksčiau šią savaitę procesas buvo sustabdytas, nes Italija „neparodė noro priimti žmones atgal pagal Dublino procedūrą“.
Pagal šias taisykles migrantai turi užpildyti prieglobsčio prašymus pirmojoje ES valstybėje, kurioje jie buvo užregistruoti, nors yra numatyta ir išimčių. Bandantys patekti į kitą valstybę gali būti grąžinti ten, kur buvo užregistruoti pirmiausia.
Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser sako, kad dabar tapo akivaizdu, jog jos šalis parodys solidarumą su Italija.
Anksčiau Vokietija pažadėjo priimti 3 500 migrantų. Kol kas, 1 700 buvo perduoti Vokietijai pagal taip vadinamą savanorišką solidarumo mechanizmą.
Italijos pakrančių apsauga atvežė į krantą apie 500 migrantų. EPA – ELTA nuotr.
Roma, balandžio 17 d. (dpa-ELTA). Italijos pakrančių apsaugos tarnyba atvežė į krantą apie 500 migrantų, paėmusi juos iš laivų Viduržemio jūroje.
Ankstų pirmadienio rytą pakrantės apsaugos laivu į Katanijos uostą rytinėje Sicilijos pakrantėje atplukdyta apie 200 žmonių, pranešė naujienų agentūra ANSA. Prieš tai Italijos karinio jūrų laivyno laivas Sicilijos Augustos miesto uoste išlaipino maždaug 300 žmonių.
Visi migrantai yra iš grupės maždaug 600 žmonių, sekmadienį jūroje ištiktų nelaimės ir išgelbėtų pakrančių apsaugos. Jie buvo žvejybos laive ir prastomis oro sąlygomis buvo paimti į pietryčius nuo Sicilijos, Maltos paieškos ir gelbėjimo zonoje.
Sekmadienio vakarą Europos Sąjungos (ES) pasienio agentūrai „Frontex“ priklausantis laivas jau atvežė į Kataniją Sicilijoje maždaug 100 išgelbėtų žmonių, pranešė ANSA. Italijos pakrančių apsauga atvežė į krantą apie 500 migrantų. EPA – ELTA nuotrauka
Italijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šiais metais Italiją laivais pasiekė daugiau nei 32 700 žmonių. Tuo pačiu metu pernai jų buvo maždaug 8400.
Praėjusią savaitę Italijos vyriausybė dėl pastarosiomis savaitėmis Viduržemio jūra atvykstančių migrantų didžiulio skaičiaus paskelbė šalyje nepaprastąją padėtį. Žmonės iš Afrikos, Artimųjų Rytų ir Azijos, tikėdamiesi geresnio gyvenimo, kasmet mėgina pasiekti ES dažnai labai pavojingomis sąlygomis.
Gaisrai Čilėje. EPA – ELTA foto
Santjagas, vasario 5 d. (dpa-ELTA). Mažiausiai 22 žmonės žuvo dėl Čilę siaubiančių miškų gaisrų, informuoja naujienų agentūra dpa. Dar mažiausiai 10 žmonių dingo be žinios Santa Juanaos savivaldybėje, Bio Bijaus regione, apie 500 km į pietus nuo sostinės Santjago.
Šalies vidaus reikalų ministrė Carolina Toha šeštadienį paskelbė, kad iš viso sužeisti 554 žmonės, o 16 iš jų – sunkiai. Gaisrai sunaikino ar apgadino daugybę namų, o 1 429 žmonės dabar apgyvendinti laikinose prieglaudose. Anot ministrės, pastarąją savaitę išdegė toks plotas kaip paprastai per metus.
Gaisrų skaičius išaugo nuo 200 penktadienį iki daugiau nei 250 šeštadienį.
Čilės prezidentas Gabrielis Boricas nutraukė savo atostogas Patagonijos regione, kad apsilankytų nelaimės ištiktose vietose.
Nepaprastoji padėtis šiuo metu paskelbta Araukanijos, Njublės ir Bio Bijaus regionuose.
Peru paskelbta nepaprastoji padėtis, nušalintas lyderis lieka kalėjime. EPA-ELTA nuotr.
Lima, gruodžio 14 d. (AFP-ELTA). Trečiadienį visoje Peru paskelbta nepaprastoji padėtis, smurtiniai protestai prieš buvusio prezidento Pedro Castillo nuvertimą nesiliauja, per susirėmimus žuvo septyni žmonės. Šis pranešimas paskelbtas teisėjui įsakius maištu ir sąmokslu kaltinamam P. Castillo dar 48 valandas likti kalėjime.
P. Castillo buvo suimtas praėjusią savaitę, kai mėgino paleisti Kongresą ir įvesti valdymą dekretu. Jo areštas iššaukė protestus visoje šalyje, greitai peraugusius į smurtą.
Gynybos ministras Alberto Otarola paskelbė naują 30 dienų nepaprastąją padėtį dėl „vandalizmo ir smurto aktų, kelių blokadų“. Jis sakė, kad ši priemonė riboja „judėjimo ir susirinkimų laisvę“, gali būti paskelbta ir komendanto valanda. Naujoji prezidentė Dina Boluarte dar kartą mėgino sumažinti įtampą, paraginusi paankstinti rinkimus ir surengti juos iki 2023 m. gruodžio.
Teisių ombudsmenė Eliana Revollar antradienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad padėtis gali dar pablogėti. „Tai labai rimta socialinė konvulsija. Bijome, kad kils sukilimas, nes yra žmonių, raginančių sukilti, paimti į rankas ginklus”, – sakė E. Revollar.
Pirmadienį per protestuotojų ir saugumo pajėgų susirėmimus žuvo penki žmonės, sekmadienį – dar du. Šeši iš septynių žmonių žuvo Apurimako regione, kur gimė D. Boluarte.
P. Castillo šalininkų protestai prasidėjo beveik iškart po jo arešto. Kairiųjų pažiūrų Meksikos prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras, pareiškęs, kad jo šalis vis dar pripažįsta P. Castillo prezidentu, prisidėjo prie kitų regiono kairiųjų lyderių ir pažadėjo remti nuverstą lyderį. Peru kamuoja neramumai. EPA – ELTA foto
Protestuotojai įrengė kelių blokadas daugelyje regionų. Labiausiai nukentėjo vietovės šiaurėje ir pietuose, įskaitant Kusko regioną, kuriame yra turistus viliojanti inkų citadelė Maču Pikču, bei antrąjį Peru miestą Arekipą.
Limoje dešimtys demonstrantų svaidė akmenis į policiją, mėgindami pasiekti Kongresą, policija panaudojo ašarines dujas, kad juos išvaikytų. Čiabuvių ir agrarinės organizacijos antradienį paskelbė neterminuotą streiką, dėl kurio buvo sustabdytas traukinių eismas tarp Kusko ir Maču Pikču.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ ir ministrės A. Bilotaitės posėdis Seime. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Buvusiam Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadui Ričardui Pociui pareiškus kaltinimus vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei dėl netinkamai vykdomų pareigų, opozicija jau rengia projektą dėl Seimo laikinosios komisijos sudarymo.
Šiuo metu vis dar derinami klausimai, kurie galėtų būti laikinosios tyrimo komisijos objektas. Opozicijai priklausantys parlamentarai svarsto galimybes tirti, ar praėjusių metų rugpjūčio 10-ąją prie Seimo riaušės buvo malšinamos tinkamai. Taip pat ketinama aiškintis, ar R. Pociaus kaltinimai ministrei A. Bilotaitei dėl mobingo yra pagrįsti. Galiausiai siūloma parlamentarams apskritai pasiaiškinti, ar nebuvo padaryta spragų nepaprastosios padėties valdymo metu. Dėl viso to susitarti ketinama iki ketvirtadienio.
Seimo vicepirmininko socialdemokrato Juliaus Sabatausko teigimu, Seimo laikinosios komisijos sudarymas padėtų aiškintis, ar praėjusių metų rugpjūčio 10-ąją prie Seimo riaušės buvo malšinamos tinkamai bei tai, ar vidaus reikalų ministrės veiksmai buvo teisėti.
„Vienas pagrindinių klausimų yra tai, kaip buvo suvaldytos riaušės prie Seimo. Tai valstybinės reikšmės klausimas“, – Eltai teigė socialdemokratas.
Be to, VST vadas teigia, esą iš ministrės ne kartą sulaukė reikalavimo trauktis iš tarnybos vadovo pareigų. Anot R. Pociaus, siekiant jį patraukti, buvo vykdomi nuolatiniai tikrinimai, ministrė kviesdavosi jį privatiems pokalbiams. J. Sabautausko teigimu, kaltinimai dėl mobingo nėra prioritetinis klausimas, tačiau, anot jo, būtina išsiaiškinti ir šiuo kaltinimus.
„Dėl to vadinamojo mobingo kaltinimai yra iš vidaus, bet, aišku, reikėtų išsiaiškinti. O konkrečiai smulkiau aiškintis nereikia, nes šitie du klausimai apims viską“, – nurodė politikas.
Tuo tarpu „valstietis“ Dainius Gaižauskas, taip pat inicijuojantis Seimo laikinosios komisijos projektą, ragina įtraukti ir klausimą dėl nepaprastosios padėties valdymo.
„Vakar jau buvome susirinkę pirmam pradiniam variantui aptarti. Projektuką jau dėliojamės ir aš teikiau siūlymą, kad išties reikėtų ne smulkmeniškai, o konkrečiai aiškintis tris aplinkybes. Pirmiausia, riaušių malšinimas, antra – mobingas ir trečia yra nepaprastosios padėties valdymo spragos“, – teigė D. Gaižauskas bei pridūrė, kad įstatymo projektas Seimo posėdžių salę turėtų pasiekti jau ketvirtadienį.
„Planuojame, kad ketvirtadienį, kai susirinksime į plenarinį posėdį, jau turėsime projektą, kurį teiksime“, – kalbėjo D. Gaižauskas.
To paties tikisi ir Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė. Jos teigimu, pirmadienį Seimo opozicijai atstovaujantys parlamentarai dar kartą susitiks, o ketvirtadienį – projektą jau turėtų pateikti.
„Dabar gavome tokį parengtą juodraštį, yra esminiai klausimai ir dabar juos išplėsime. (…) Tai mes formuluojame dar tuos klausimus iki pirmadienio. Pirmadienį planuojame apsitarti ir tuomet galėsime pasakyti konkrečiau. Bet planuojame po Vėlinių grįžę teikti“, – nurodė R. Tamašunienė.
Seimo nutarimas dėl laikinosios tyrimo komisijos sudarymo priimamas Seimo narių balsų dauguma, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų parlamentarų. Valdantieji Seime turi 74 balsus, opozicija – 67.
ELTA primena, kad opozicinės partijos ketvirtadienį išsikvietė A. Bilotaitę dėl jai mestų buvusio VST vado R. Pociaus kaltinimų. Pastarasis ministrę kaltina mobingu ir netinkamu prieš metus prie parlamento rūmų vykusių riaušių valdymu.
Opozicija patikino, kad susitikimas neišsklaidė abejonių dėl buvusio VST vado R. Pociaus atleidimo aplinkybių ir prieš metus prie Seimo vykusių riaušių valdymo. Todėl, anot jų, kaip ir žadėta, ketinama inicijuoti parlamentinį tyrimą, neatmetama ir interpeliacijos galimybė.
Lietuvos Seimas iš paukščio skrydžio. Slaptai.lt nuotr.
Seimas antradienį pratęsė nepaprastąją padėtį Lietuvoje iki šių metų gruodžio 16 d. vidurnakčio ir pritarė siūlymui nuo rugsėjo 19 d. apriboti Rusijos Federacijos piliečių įleidimą į valstybės teritoriją. Už tokį projektą balsavo 68 Seimo nariai, prieš – 5 , susilaikė 26 parlamentarai.
„Esminis pokytis lyginant su dabar galiojančia tvarka yra tai, kad yra apribota teritorija, kurioje galiotų nepaprastoji padėtis“, – antradienį Seimo posėdžio metu pristatydama projektą teigė I. Šimonytė.
Nepaprastoji padėtis įsigalios visame pasienio ruože prie Lietuvos valstybės sienos su Baltarusija ir pasienio ruože su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi.
Nutarimo projekte, kuriam pritarė Seimas, rašoma, kad „sugriežtinus vizų režimą, sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti vizas priėmimas ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl vizų išdavimo tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija“.
Vadovaujantis Nepaprastosios padėties įstatymu bus ribojamas Rusijos Federacijos piliečių vykimas per Europos Sąjungos išorės sieną. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos užtikrins, kad per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją būtų įleidžiami tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai. Protestas prieš prekyba su Rusija ir Baltarusija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
VRM nurodo, kad nepaprastosios padėties metu bus tęsiamos kai kurios jau taikomos priemonės: sustiprintu režimu saugoma valstybės siena ir vykdomi patikrinimai pasienyje. Taip pat ir toliau galios griežtesnis vizų režimas – vizų išdavimas sustabdytas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos vizų išdavimo tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija.
Šiuo laikotarpiu bus pasitelkiamas valstybės rezervas siekiant užtikrinti valstybės institucijų, dalyvaujančių valdant nepaprastąją padėtį, tinkamą finansavimą bei pašalinti galimas grėsmes valstybės nacionalinio saugumo interesams.
Visgi opozicija siūlymui pratęsti nepaprastąją padėtį turėjo nemažai kritikos.
„Ši nepaprastoji padėtis jau pratęsinėjama kelintą kartą, jau trunka turbūt ilgiau nei metai. Ir, man atrodo, kad nepaprastoji padėtis, kai trunka taip ilgai, ji jau tampa paprastąja padėtimi“, – sakė Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.
„Gerbiamoji premjere, tai ar sutinkate, kad nepaprastosios padėties pratęsimas iš principo reikalingas tik dėl vieno punkto, tai rezervo panaudojimo?“, – kėlė klausimą Darbo partijos pirmininkas.
Politikas akcentavo, kad suintensyvėję bandymai kirsti Lietuvos valstybės sieną yra nauja realybė, su kuria teks gyventi, o ne nepaprastosios padėties pratęsimo priežastis.
Kritikos siūlymui pratęsti nepaprastą padėtį negailėjo ir Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis.
„Niekaip nesuprantu, kam reikalinga nepaprastoji padėtis, kai šiuo metu galioja 7 kiti teisės aktai, kuriais remiantis ji gali reguliuoti šią krizę. Man yra vienas aiškus atsakymas – tai yra tikslas pasisavinti pinigus“, – savo nuomonę reiškė R. Žemaitaitis.
Tačiau „valstiečių“ frakcijos atstovas Giedrius Surplys laikėsi kiek kitokios pozicijos.
„Atsižvelgiant į tai, kad buvo sureaguota į verslo bendruomenės nuogąstavimus – dėl nepaprastosios padėties sukeltą Lietuvos įvaizdžio problemą pasaulyje ir apribojant, taikant tik pasienio ruožui, manau, kad yra geras sprendimas“, – sakė jis.
Lietuvos-Baltarusijos valstybinė siena. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Siūlymui pratęsti nepaprastąją padėtį pritaria ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas. Visgi teikiamam projektui politikas turėjo pastabų.
„Lieka neaišku, kam yra įvedama ši nepaprastoji padėtis. (…) Aš suprantu, kad ji įvedama yra tam, kad riboti Rusijos piliečių patekimą į Lietuvą. Ir iš esmės tokiai idėjai reiktų pritarti, nes to prašo Ukraina. Bet tai turi būti daroma korektiškai. Pavyzdžiui, lieka neaišku, kokie (Rusijos ir Baltarusijos – ELTA) piliečiai bus neįleidžiami“, – sakė V. Bakas.
Politikas akcentavo, kad ribojant asmenų patekimą į Lietuvą būtina aiškiai identifikuoti kriterijus, pagal kuriuos bus sprendžiama dėl asmens patekimo į Lietuvą.
VRM pažymi, kad nutarimo projekto įgyvendinimas skirtas grėsmėms valdyti, todėl nepatogumų Lietuvos gyventojams nesukels.
Nepaprastosios padėties metu Lietuvos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka pasitelkiama Lietuvos kariuomenė.
Lietuvos Seimas. Slaptai.lt nuotr.
Seimas ketvirtadienį po trumpos pertraukos vėl apsisprendė įvesti nepaprastąją padėtį. Nepaprastosios padėties režimas įsigalios nuo penktadienio, balandžio 22-osios, ir galios iki birželio 29-osios imtinai.
Už balsavo 124 Seimo nariai, susilaikė 6 parlamentarai, prieš balsavusių nebuvo.
Nepaprastosios padėties galiojimas Lietuvoje baigėsi balandžio 20-osios vidurnaktį. Sprendimas nepaprastosios padėties galiojime padaryti trumpą pertrauką priimtas dėl to, nes šalyje galiojant tokiam režimui, negalima spręsti dėl Konstitucijos pakeitimų.
Pratęsiant nepaprastąją padėtį, Seimas apsisprendė atsisakyti draudimo fotografuoti, filmuoti, kitaip fiksuoti, rinkti informaciją apie nacionaliniam saugumui svarbius objektus.
Nuspręsta, kad nepaprastosios padėties metu sustiprintu režimu ir toliau bus saugoma valstybės siena, vykdomi patikrinimai pasienyje, saugomi svarbūs valstybei objektai. Taip pat griežčiau nutarta kontroliuoti neapykantos ir karo kurstymą.
Pagreitintas ir griežtesnis procesas bus taikomas su nepaprastosios padėties įvedimo aplinkybėmis siejamai karo propagandos, dezinformacijos ar neapykantos skleidėjų veiklos sustabdymui.
Stiprinant valstybės sienos (ES išorinės sienos) apsaugą, Seimas nutarė ir toliau užtikrinti ir humanitarinį nuo Rusijos karinės agresijos ar persekiojimo besitraukiančių asmenų įleidimą.
Siekiant kovoti su Rusijos ir Baltarusijos vykdoma dezinformacija, nutarta ir toliau riboti Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos įsteigtų, kontroliuojamų programų transliavimą, taip pat informacijos, kuria skleidžiama dezinformacija, kurstomas karas, skleidimą.
Išimtis numatyta tais atvejais, kai Lietuvos radijo ir televizijos komisija suteikia leidimą arba kai programos retransliuojamos iš Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių valstybių.
Dėmesio! Dėmesio! Dėmesio!
Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašys dekretą dėl nepaprastosios padėties paskelbimo Lietuvoje ir siūlys NATO partneriams aktyvuoti ketvirtąjį Aljanso straipsnį.
Apie tai po ketvirtadienį įvykusios Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio pranešė pats šalies vadovas.
„Šiandien pat aš pasirašau dekretą dėl nepaprastosios padėties įvedimo, kurį Lietuvos Respublikos Seimas savo neeilinėje sesijoje patvirtins“, – spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.
Anot jo, įvertinus Ukrainoje prasidėjusius Rusijos karinius veiksmus, privalu imtis teisinių priemonių Lietuvos išoriniam saugumui stiprinti.
„Privalome padaryti viską, kad jis būtų garantuotas be menkiausių abejonių“, – pabrėžė prezidentas.
Kartu jis atskleidė, kad Lietuva siūlys aktyvuoti 4 NATO straipsnį, kuriame numatoma, kad NATO šalys tarpusavyje konsultuosis, jeigu bet kurios iš jų nuomone, kiltų grėsmė bet kurios šalies teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui.
Vladimiras Putinas rodo kumštį
„Valstybės gynimo taryboje visi vadovai nusprendėme, kad Lietuva kreipsis dėl NATO sutarties 4 straipsnio aktyvavimo. Kiek aš žinau, tai yra ir kitų valstybių nuostata – aktyvuoti 4 straipsnį. Apie tai veikiausiai rytoj kalbėsime ir B9 (Bukarešto devintuko – ELTA) susitikime Varšuvoje“, – kalbėjo G. Nausėda.
ELTA primena, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienio paryčiais paskelbė, jog pradeda karinę operaciją prieš Ukrainą.
Iš karto Rusijos kariuomenė atakavo Ukrainą daugelyje vietų. V. Putinas savo kalboje pareiškė, kad užpuolimo tikslas – „demilitarizuoti ir denacifikuoti“, bet ne okupuoti Ukrainą. Jis įspėjo kitas šalis nesikišti, nes priešingu atveju pagrasino tokiu atsaku, kuris „nuves prie pasekmių, kurių dar nepatyrėte savo istorijoje“.
Moldovos vėliava
Kišiniovas, sausio 20 d. (dpa-ELTA). Moldovos parlamentas ketvirtadienį paskelbė 60 dienų nepaprastąją padėtį energetikos sektoriuje, kilus ginčui dėl apmokėjimo su Rusijos valstybės kontroliuojama dujų bendrove „Gazprom“.
Nepaprastosios padėties paskelbimas suteikia Vyriausybei daugiau galių spręsti, kaip energijos ištekliai turi būti perkami, paskirstomi ir, jei reikia, normuojami.
Moldovos problemos su „Gazprom“ tęsiasi jau seniai, bet vėl paaštrėjo po to, kai Rusijos įmonė neseniai padidino dujų kainą 30 procentų, o tai sukėlė įtampą vienos skurdžiausių Europos šalių finansams.
Moldovos įmonės „Moldovagaz“ ir „Gazprom“ sutarties sąlygose nurodyta, kad Moldova turi iš anksto sumokėti pusę savo mėnesio sąskaitos.
Ketvirtadienį Moldova dar turėjo sumokėti visus 63 mln. dolerių, kuriuos, pasak „Gazprom“, ji yra skolinga, o tai kelia grėsmę dujų tiekimui į šalį žiemos viduryje.
Panašus ginčas dėl kainų kilo spalį ir paskatino Moldovą paskelbti nepaprastąją padėtį. „Gazprom“ ir vyriausybė galiausiai pasiekė susitarimą, kuriuo buvo pratęsta Rusijos gamtinių dujų tiekimo sutartis.
Maskva ne kartą buvo kritikuojama už tai, kad Kremliui simpatizuojančioms šalims atsidėkoja žemomis dujų kainomis. Derybose su Moldova, kuri nuo praėjusių metų valdžios pasikeitimo laikosi provakarietiško kurso, kritikai nujaučia ir politines Rusijos motyvacijas.
2020 metais, valdant promaskvietiškai vyriausybei, Kišiniovas už dujas mokėjo žymiai mažiau, – tiesa, ir tarptautinės rinkos kainos buvo daug mažesnės.
Kazachstanas apimtas neramumų. EPA – ELTA foto
Almata, sausio 6 d. (dpa-ELTA). Per protestus Kazachstane, oficialiais duomenimis, vien tik milijoniniame Almatos mieste suimta apie 2 000 žmonių. Sulaikymai tęsiasi, ketvirtadienį pranešė policija, kuria remiasi žinių agentūra „Tengrinews“. Kol kas neaišku, kiek žmonių sulaikyta visoje šalyje. Kasymas Žomartas Tokajevas. EPA – ELTA nuotr.
Almatoje šalies pietryčiuose praėjusiomis dienomis vyko ypač didelės riaušės. Vidaus reikalų ministerija kalbėjo apie mažiausiai 13 žuvusių policininkų ir kareivių. Kiek žuvo civilių, neaišku.
Autoritariškai valdomas Kazachstanas pastarosiomis dienomis susiduria su beprecedenčiais protestais. Neramumai savaitgalį prasiveržė dėl gyventojų pasipiktinimo smarkiai išaugusiomis dujų kainomis nafta ir dujų turtingos šalies degalinėse. Reaguodamas į protestus, prezidentas Kasimas Žormatas Tokajevas atleido vyriausybę.
Kazachstane paskelbta nepaprastoji padėtis
Nur Sultanas, sausio 5 d. (AFP-ELTA). Visame Kazachstane trečiadienį buvo paskelbta nepaprastoji padėtis po to, kai protestai dėl kuro kainų kilimo peraugo į susirėmimus ir protestuotojai ėmė šturmuoti vyriausybės pastatus.
Rusijos naujienų agentūros „Interfax“, TASS ir „RIA Novosti“ pranešė apie nepaprastąją padėtį, remdamosi per Kazachstano valstybinę televiziją paskelbtu pareiškimu.
Nepaprastoji padėtis kiek anksčiau buvo įvesta mitingų epicentruose – finansų sostinėje Almatoje, Mangystau provincijoje ir sostinėje Nur Sultane.
Vidaus reikalų ministerija. Slaptai.lt nuotr.
Vidaus reikalų ministerija Vyriausybei siūlo pasienyje su Baltarusija dar mėnesiui pratęsti nepaprastąją padėtį.
Siūloma, kad nepaprastoji padėtis pasienio ruože, 5 kilometrus nuo jo ir užsieniečių apgyvendinimo centruose būtų įvesta iki 2022 metų sausio 9 dienos 24 val. vakaro.
Projekte teigiama, kad nepaprastoji padėtis įvedama dėl masinio užsieniečių antplūdžio kilusios grėsmės visuomenės rimčiai, kurios neįmanoma pašalinti nepanaudojus Konstitucijoje ir Nepaprastosios padėties įstatyme numatyto naudojimosi nurodytomis teisėmis ir laisvėmis proporcingo apribojimo ir netaikant konkrečių nepaprastųjų priemonių.
Nepaprastosios padėties metu užsieniečių apgyvendinimo vietose esantiems užsieniečiams, kurie nėra įleisti į Lietuvos teritoriją, draudžiama palikti apgyvendinimo vietų teritoriją, išskyrus išimtinius Valstybės sienos apsaugos tarnybos nustatytus atvejus. Taip pat taikomas draudimas atvykti į pasienio ruožo teritoriją, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis. Taip pat teritorijoje, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis, yra taikomas draudimas pakeisti nuolatinę gyvenamąją vietą, taip pat galioja susirinkimų draudimas ir kt.
Dėl nepaprastosios padėties pratęsimo pasienyje su Baltarusija dar turės apsispręsti Seimas.
ELTA primena, kad nuo lapkričio 10 d. pasienio ruože prie Lietuvos sienos su Baltarusija ir 5 kilometrų į valstybės gilumą nuo jo bei užsieniečių apgyvendinimo vietose buvo įvesta nepaprastoji padėtis. Nepaprastoji padėtis pasienio ruože buvo įvesta mėnesiui.
Gazprom. Scanpix nuotr.
Maskva, lapkričio 22 d. (AFP-ELTA). Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ pirmadienį pranešė Moldovai, kad nutrauks dujų tiekimą, jei ši nesumokės už patiektas dujas pagal praėjusį mėnesį sudarytą sutartį, bendrovės atstovas žiniasklaidai Sergejus Kuprijanovas sakė Rusijos transliuotojui NTV.
„Galutinis einamojo mokėjimo terminas yra lapkričio 22 dieną… šiandien „Gazprom“ pranešė Moldovos pusei, kad per 48 valandas dujų tiekimas Moldovai bus nutrauktas remiantis sutartimi“, – sakė S. Kuprijanovas.
Praėjusio mėnesio pabaigoje Moldova ir „Gazprom“ pratęsė susitarimą dėl dujų tiekimo.
Susitarimas buvo pasiektas po įnirtingos priešpriešos, kurios metu Kišiniovas paskelbė nepaprastąją padėtį dėl dujų trūkumo ir pirmą kartą pasirašė dujų tiekimo sutartį su kita šalimi nei Rusija.
Spalio 29 dieną abi šalys pranešė, kad susitarė pratęsti ankstesnį susitarimą penkeriems metams, o tiekimas prasidės lapkričio 1 dieną.
S. Kuprijanovas teigė, kad „Gazprom“ pasirašė sutartį „praktiškai pagal Moldovos keltas sąlygas“, tačiau su viena išlyga – „kad Moldova laiku įvykdytų vieną procentą mokėjimų“.
Jis pridūrė, kad „Gazprom“ yra „labai nusivylęs Moldovos negebėjimu vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų“.
Susitarimas buvo pasiektas po Sankt Peterburge vykusių derybų tarp Moldovos ministro pirmininko pavaduotojo Andrejaus Spinu ir Rusijos valstybės kontroliuojamos įmonės vadovo Aleksejaus Millerio.
Tarp Rumunijos ir Ukrainos įsiterpusi Moldova tradiciškai dujas iš Rusijos gauna per prorusišką separatistinį Padniestrės regioną ir Ukrainą.
Prezidento patarėjas Darius Kuliešius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Darius Kuliešius teigia, kad penktadienį sušauktame Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje buvo nustatyti konkretūs kriterijai, kada dėl įtemptos situacijos pasienyje su Baltarusija reikėtų kreiptis papildomos pagalbos į NATO.
„Yra sutarti konkretūs kriterijai, kuriems esant būtų reikalinga papildoma pagalba, kreipiantis į NATO, aktyvuojant atskirus Vašingtono straipsnius. Ir yra sutarta, jog būtent toks kreipimasis būtų bendras sutarimas valstybės vadovų, pagal tuos numatytus sutartus kriterijus ir konkrečiai aptarta, kokios priemonės būtų reikalingos ir būtų galima tikėtis, jeigu situacija ir grėsmės lygis eskaluotųsi į neigiamą pusę“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė D. Kuliešius.
Vis tik prezidento patarėjas atsisakė detalizuoti kokie kriterijai turėtų būti norint aktyvuoti 4-ąjį NATO sutarties straipsnį, nurodantį, kad „Aljanso šalys gali tarpusavyje konsultuotis, jeigu jų nuomone, kyla grėsmė bet kurios valstybės teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui“.
„Esame sutarę, kad tiek kriterijai, tiek priemonės yra mūsų nacionalinio saugumo taktikos dalykas ir šiuo metu turinio nekomentuosime“, – sakė jis.
Jo teigimu, VGT posėdyje buvo aptartos ir kitos priemonės, kurios tam tikrais scenarijais gali būti reikalingos tiek nacionaliniu, tiek ir tarptautiniu mastu.
„Tai vertinimas toks, kad visi dirba labai profesionaliai, dirba labai ramiai, pozicijas turime tikrai geras, informaciją valdome, situaciją žinome, institucijos yra pasiruošusios visiems galimiems scenarijams ir tikrai esame pasirengę juos atremti“, – patikino jis.
ELTA primena, kad nuo lapkričio 10 dienos vidurnakčio pasienio ruože su Baltarusija, 5 kilometrus nuo jo bei neteisėtų migrantų apgyvendinimo objektuose buvo įvesta nepaprastoji padėtis.
Nepaprastoji padėtis buvo įvesta reaguojant į sudėtingą situaciją Lenkijos pasienyje, kai šimtai migrantų bandė šturmuoti valstybės sieną.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Esant įtemptai situacijai Lenkijos-Baltarusijos pasienyje, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad Lietuva nuolat stebi Rusijos karinį aktyvumą ir yra pasiruošusi reaguoti.
„Rusijos karinis aktyvumas yra stebimas, matomas, turime pačią aktualiausią informaciją ir, be abejonės, jeigu situacija keistųsi, būtų ir Lietuvos reakcija“, – penktadienį po Valstybės gynimo tarybos posėdžio Prezidentūroje kalbėjo A. Anušauskas.
Lietuvos pasienyje išlaipinus rusų ir baltarusių desantininkus, A. Anušauskas grėsmės šiuose veiksmuose neįžvelgia. Jo nuomone, tai tik simboliniai veiksmai.
„Net ir turint tą nedidelį desantą, išmestą Gožsko poligone netoli Lietuvos sienų, sakyčiau, tai daugiau simbolinis politinis veiksmas – Lukašenkos demonstratyvus prašymas ir sakymas, kad Rusija suteiks karinę pagalbą, nes neva Lietuva ir Lenkija prie Baltarusijos sienų telkia karius“, – sakė ministras.
Baltarusijos gynybos ministerijos teigimu, desantininkų išlaipinimas yra atsakas į augantį karinį aktyvumą pasienyje. Pasak A. Anušausko, Lietuva situacijos neeskaluoja, o tik ginasi nuo Aliaksandro Lukašenkos režimo.
„Mūsų šalių kariai atlieka pagalbinę misiją, saugodami kartu su pasieniečiais sieną, neleisdami jos kirsti nelegaliems migrantams, kuriuos Lukašenkos režimas apgaule vilioja į Baltarusijos teritoriją ir stumia į Lietuvos ir Lenkijos teritorijas“, – teigė ministras.
ELTA primena, kad penktadienį Baltarusijos gynybos ministerija nurodė, kad Lietuvos pasienyje buvo išlaipinti rusų ir baltarusių desantininkai. Kaip skelbiama jų pranešime, tai yra atsakas į augantį karinį aktyvumą pasienyje.
Nuo lapkričio 10 dienos vidurnakčio pasienio ruože su Baltarusija, 5 kilometrus nuo jo bei neteisėtų migrantų apgyvendinimo objektuose buvo įvesta nepaprastoji padėtis. Nepaprastoji padėtis buvo įvesta reaguojant į sudėtingą situaciją Lenkijos pasienyje, kai šimtai migrantų bandė šturmuoti valstybės sieną.
Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Laimos Penek/LRVK nuotr.
Seimas antradienį apsisprendė pasienio su Baltarusija ruože ir 5 kilometrus nuo jo mėnesiui įvesti nepaprastąją padėtį.
Už balsavo 122 Seimo nariai, prieš – 1 , susilaikiusių parlamentarų nebuvo.
Nepaprastąją padėtį nuspręsta įvesti pasienio ruože su Baltarusija, 5 kilometrus nuo jo bei neteisėtų migrantų apgyvendinimo objektuose. Nepaprastoji padėtis įsigalios nuo lapkričio 10 dienos vidurnakčio.
„Numatome įvesti tik siauros apimties konstitucinius asmenų teisių suvaržymus ir tik tuos, kurie yra būtini ekstremaliai situacijai įveikti. Net ir šios mums beprecedentės krizės akivaizdoje turime nepamiršti savo prievolės būti humaniškiems, laikytis tarptautinių įsipareigojimų, pasirūpinti tais užsieniečiais, kurie jau yra Lietuvoje“, – pristatydama projektą Seimo posėdyje teigė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Lietuvos – Baltarusijos pasienyje budi mūsų kariai. Lietuvos kariuomenės foto
Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė paaiškino, kodėl siūloma nepaprastąją padėtį pasienio ruože įvesti mėnesiui laiko.
„Kadangi tai yra labai delikatus mechanizmas, kur tikrai reikalinga Seimo priežiūra ir labai aiškus mandatas, yra teikiamas siūlymas, kad ši padėtis būtų nustatyta mėnesiui. Toliau po mėnesio Seimas vertins atsižvelgdamas į tą situaciją, kaip ji klostysis artimiausias kelias savaites, ir spręs: gal pratęsti, gal praplėsti, gal reikės kažkokių kitų sprendimų“, – Seimo posėdyje sakė I. Šimonytė.
Ministrė pirmininkė teigė, kad ruože, kuriame planuojama įvesti nepaprastąją padėtį, dirbantiems ar gyvenantiems žmonėms naujasis režimas netrukdys.
Savo ruožtu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Dainius Gaižauskas sukritikavo, kad nepaprastoji padėtis teisiškai nebuvo įvesta anksčiau, nors, pasak jo, toks režimas jau de facto egzistavo.
Numatoma, kad neteisėtai į Lietuvos Respublikos teritoriją patekusiems ir (ar) Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose užsieniečių apgyvendinimo vietose esantiems užsieniečiams Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų sprendimu bus ribojama teisė susirašinėti, kalbėtis telefonu ir kitaip susižinoti, naudojant prieigą prie mobilaus ir interneto ryšio, prireikus apribojant galimybę naudotis ryšio priemonėmis, išskyrus atvejus, kai toks asmuo naudodamasis šiomis priemonėmis kreipiasi į Lietuvos valstybės institucijas ir įstaigas.
Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Laimos Penek. LRVK nuotr.
Taip pat nutarta, kad neteisėtai į Lietuvos Respublikos teritoriją patekusiems ar užsieniečių apgyvendinimo vietose esantiems užsieniečiams draudžiama gauti ir skleisti informaciją, išskyrus atvejus, kai toks asmuo kreipiasi į Lietuvos valstybės institucijas ir įstaigas.
Gyventojams apsispręsta apriboti ir galimybę patekti į teritoriją, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis, taip pat šioje teritorijose deklaruoti gyvenamąją vietą. Taip pat siūloma asmenims riboti galimybę organizuoti ir rinktis į susirinkimus teritorijose, kuriose įvesta nepaprastoji padėtis.
ELTA primena, kad siūlymą dėl nepaprastosios padėties įvedimo pasienio ruože pateikė Vidaus reikalų ministerija, reaguodama į sudėtingą situaciją Lenkijos pasienyje, kai šimtai migrantų bandė šturmuoti valstybės sieną.
SOS – prašoma pagalbos
Ryga, spalio 11 d. (AFP-ELTA). Latvijoje nuo pirmadienio skelbiama tris mėnesius truksianti nepaprastoji padėtis dėl rekordiškai padidėjusio užsikrėtimo COVID-19 infekcija skaičiaus, kai skiepijimų apimtys šalyje – vienos mažiausių ES.
Dabar 1,9 mln. gyventojų turinčioje Baltijos šalyje kasdien užsikrečia daugiau nei 1 000 žmonių, o tai yra daugiau nei pandemijos piko metu šiemet užfiksuotas didžiausias užsikrėtusiųjų skaičius.
Pagal naująsias taisykles kaukės nuo šiol privalomos visuose visuomeniniuose pastatuose, o visi valstybinėse įstaigose dirbantys asmenys privalo pasiskiepyti ne vėliau kaip iki lapkričio 15 dienos.
Neskiepyti žmonės nebus įleidžiami į prekybos centrus, ir tik būtiniausių prekių parduotuvėms bus leidžiama veikti savaitgaliais. Visi latviai skatinami, jei įmanoma, dirbti iš namų.
„Raginu jus nesibūriuoti, nesilankyti ir sumažinti savo kontaktų skaičių“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinis.
Latvijos ligoninės jau dabar perpildytos COVID-19 pacientais.
„Turime atsisakyti priimti kitus pacientus, kurių ligos nekelia pavojaus gyvybei. Greitosios medicinos pagalbos komandos net nepajėgia reaguoti į visus iškvietimus“, – spaudos konferencijoje sakė Latvijos jaunųjų gydytojų asociacijos vadovas Karlis Racenis.
Tik 48 proc. latvių yra visiškai paskiepyti – tai ketvirtas blogiausias vakcinacijos lygis ES po Bulgarijos, Rumunijos ir Kroatijos.
Vyriausybės patariamoji mokslininkų grupė pirmadienį pareiškė, kad daugiau nebedirbs vyriausybei, nes, pasak jos, vasarą nebuvo paisoma jos patarimų, kaip išvengti dabartinės ketvirtosios infekcijų bangos.
„Vyriausybė turi turėti mokslinės ekspertizės poreikį, tačiau dabartinė mūsų patirtis rodo, kad tokio poreikio iš ministrų kabineto apskritai nėra“, – sakoma mokslininkų pareiškime.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pasienyje su Baltarusija paskelbė nepaprastąją padėtį. Taip jis reagavo į neteisėtai sieną kertančių pabėgėlių srautus iš rytinės kaimynės.
A. Duda, paprašytas vyriausybės, pasirašė atitinkamą dekretą, ketvirtadienį Varšuvoje sakė prezidentūros atstovas. „Situacija Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje yra sudėtinga ir pavojinga“, – pridūrė jis.
Nepaprastoji padėtis, kuris tęsis 30 dienų, įsigalios nuo dekreto paskelbimo oficialiame leidinyje. Tai bus padaryta jau ketvirtadienį, sakė vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis.
Nepaprastoji padėtis galios 3 km pločio ruože palei sieną.
Vyriausybė Varšuvoje kaltina Baltarusijos diktatorių Aliaksandrą Lukašenką pabėgėlius iš krizių regionų organizuotai gabenant prie ES išorės sienos. A. Lukašenka gegužės pabaigoje paskelbė, kad Minskas nekliudys pabėgėliams ir migrantams vykti toliau į ES – taip jis reagavo į sugriežtintas Vakarų sankcijas jo šaliai.
Antradienį Latvijos vyriausybė pritarė vidaus reikalų ministrės Marijos Golubevos pasiūlymui skelbti nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija dėl nelegalių migrantų antplūdžio. Šis režimas galios iki lapkričio 10 d.
„Vyriausybės sprendimas įvesti nepaprastąją padėtį Latvijos pasienyje priimtas. Sienos apsauga bus nedelsiant sustiprinta“, – pranešė tviteryje VRM vadovė.
Kaip informuoja Latvijos žiniasklaida, nepaprastoji padėtis galios Ludzos, Kraslavos, Augšdaugavos regionuose ir antrame pagal dydį šalies mieste Daugpilyje. Valstybinei pasienio apsaugos tarnybai leidžiama naudoti fizinę jėgą ir specialiąsias priemones, kad būtų nedelsiant grąžinti į Baltarusiją asmenys, neteisėtai kirtę Latvijos sieną.
Vyriausybės nutarime taip pat numatoma, jog nacionalinės ginkluotosios pajėgos ir valstybinė policija turi padėti pasieniečiams užtikrinti Latvijos ir Baltarusijos sienos kontrolę, kad būtų užkirstas kelias neteisėtam jos kirtimui.
Po Lietuvos su nelegalia migracija iš Baltarusijos teritorijos problema susidūrė Latvija – vien tik per penkias pastarąsias dienas jos pareigūnai sulaikė 283 pažeidėjus, o iš viso nuo metų pradžios – 343.
Kovos su nelegalia migracija tikslais Latvija prieš kelerius metus pareiškė ketinanti sutvarkyti 173 kilometrų sieną su Baltarusija, taip pat pastatyti 135 kilometrų ilgio tvorą. Projekto kaina buvo vertinama 27,6 mln. eurų, o darbus buvo planuojama užbaigti 2020 metais, bet jo realizavimas įstrigo.
Sicilijoje dėl miškų gaisrų šešiems mėnesiams paskelbta nepaprastoji padėtis. EPA-ELTA nuotr.
Sicilijos regiono Vyriausybė dėl nuo liepos pabaigos siaučiančių miškų gaisrų šešiems mėnesiams saloje paskelbė nepaprastąją padėtį.
Regiono prezidentas Nello Musumeci tikino, kad artimiausiomis savaitėmis gaisrų pavojus ir toliau bus išaugęs dėl ypač aukštos oro temperatūra ir neįprastų oro sąlygų.
Dėl neįprastai aukštos temperatūros, siekiančios daugiau nei 40 laipsnių pagal Celsijų, visoje Pietų Italijoje kyla sausra, dėl kurios lengviau plinta gaisrai. Manoma, kad daugumą gaisrų sukelia žmonės.
Gaisrai labiausiai paveikė Siciliją, Kalabriją ir Apuliją.
