Paryžiaus specialiosios pajėgos. EPA – ELTA foto
Paryžius, liepos 3 d. (dpa-ELTA). Prancūzija vėl mobilizuoja 45 000 policininkų, kad užkirstų kelią galimiems neramumams naktį į antradienį. Nors smurto sumažėjo, padėtis dar toli gražu nėra rami, pirmadienį pareiškė vyriausybė.
Vidaus reikalų ministras Géraldas Darmaninas gynė sprendimą pasitelkti specialiuosius dalinius ir šarvuotus automobilius. Tai esą padėjo suvaldyti situaciją. Nuo plėšikavimų nukentėjusiems prekybininkams ministras pažadėjo paramą.
Nuo tada, kai praėjusį antradienį Nantere nuo policininko kulkos žuvo 17-metis, Prancūziją pirmiausiai naktimis drebina riaušės. Nuo neramumų pradžios šalyje sulaikyta per 3 000 žmonių.
Marek Gulbinovič, Justas Laucius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vilniaus apygardos prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl 2021 m. rugpjūčio mėnesį prie Seimo vykusių riaušių, kurioje įtarimai pareikšti 87 neramumuose dalyvavusiems ir juos organizavusiems asmenims.
Įtariamieji kaltinami dėl provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims.
Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
„Konkrečiai (riaušių – ELTA) organizavimu, kaip yra numatyta Baudžiamojo Kodekso 283 str. 2 d., yra kaltinamas vienas asmuo. Šiam asmeniui taip pat yra įteikti kaltinimai dėl viešų raginimų smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą“, – pirmadienį žurnalistams teigė Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius, tačiau neatskleidė, kas yra šis kaltinamasis.
„Kitiems asmenims, daugumai asmenų – jų veiksmai kvalifikuoti ne tik pagal dalyvavimo riaušėse požymį, bet ir provokavimo atlikti riaušes požymį“, – pridūrė jis.
Prokuroras pastebėjo, kad tai antroji riaušių byla Vilniaus apygardos prokuratūros darbo praktikoje. Pirmoji fiksuota 2009 m. sausį. Pasak jo, 2021 m. riaušių byla yra nepalyginamai didesnė, mat 2009 m. įtarimai pareikšti maždaug 30 asmenų.
„Tai yra bemaž tris kartus didesnė už pirmąją bylą. Tokių riaušių bylų Lietuvos teisėsaugos istorijoje nėra daug“, – aiškino prokuroras.
Pagal Baudžiamąjį Kodeksą, įtariamiesiems gali grėsti laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų.
Teismui perduota baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Nukentėjusiaisiais pripažinti 27 asmenys, kurių 23 – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai.
Riaušės prie Seimo rūmų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo viso 92 600 eurų sumai šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei Viešojo saugumo tarnyba.
Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24 500 eurų sumai. Riaušės prie Lietuvos parlamento. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pasak Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo Marek Gulbinovič, tyrime buvo apklausta 317 liudytojų, iš kurių 40 – Seimo nariai. Pareigūnai peržiūrėjo ir įvertino apie 2,5 terabaito duomenų – tyrimui pateiktus bei internetinės spaudos straipsniuose, socialiniuose tinkluose ir kituose viešuosiuose šaltiniuose patalpintus vaizdo įrašus ir fotonuotraukas, kuriuose užfiksuoti vaizdai iš 2021 m. rugpjūčio 10 d. prie Seimo vykusių riaušių.
Pareigūnas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vykdytas tyrimas truko beveik metus ir 5 mėnesius. Pasak jo, pirminiame etape buvo sulaikyti 26 asmenys.
„Dar vienas akcentas, kodėl šitas tyrimas buvo be galo sunkus ir ypatingas – įtariamieji yra iš įvairių Lietuvos kampelių, iš įvairių Lietuvos taškų, iš įvairiausių miestų. Greičiausiai, nėra nė vienos apskrities, kuri nėra paminėta šitame ikiteisminiame tyrime. Nustatant įtariamuosius, ilgai užtrukome, važinėdami po visą Lietuvą“, – pripažino M. Gulbinovič.
Be to, akcentavo jis, įtariamųjų gyvenamosiose vietose, jų naudojamuose automobiliuose buvo atliktos kratos, kurių metu pareigūnai rado draudžiamų daiktų – narkotinių medžiagų, ginklų ir jų šaudmenų. Ginklai rasti pas 8 įtariamuosius, nurodė M. Gulbinovič.
„Tyrimo metu teko tam tikrų asmenų veiklą dar papildomai kvalifikuoti ir dėl kitų Baudžiamojo Kodekso numatytų straipsnių“, – teigė jis.
Sužeistasis per riaušes prie Seimo. Dainiaus Labučio (ELTA) foto
Tyrimo metu iš viso įtarimai buvo pareikšti 101 asmeniui. Išnagrinėję ir įvertinę gautus duomenis, prokurorai priėmė sprendimus 14 įtariamųjų atžvilgiu nutraukti tyrimą nustačius, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika arba nesurinkus pakankamai duomenų galutiniams įtarimams pagrįsti. Surinkti duomenys apie atskirų asmenų veiksmus perduoti vertinti policijai sprendimams dėl administracinės atsakomybės taikymo.
„Prokurorai perdavė bylos medžiagą šių asmenų atžvilgiu policijos įstaigai, spręsti dėl administracinės atsakomybės taikymo už tam tikrus pažeidimus, kurie savo pobūdžiu, savo šiurkštumu, sunkumu, prokurorų nuomone, nesiekia kovingumo laipsnio nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė“, – nurodė J. Laucius.
ELTA primena, kad pernai spalį Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai priėmė sprendimą baigti ikiteisminį tyrimą. Įtarimai pareikšti 87 asmenims – daugiausiai dėl daugiausiai dėl provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims.
Tyrimas buvo pradėtas po to, kai 2021 m. rugpjūčio 10 d. prie Lietuvos Respublikos Seimo, Gedimino pr., organizuoto mitingo metu bei po jo, grupė asmenų organizavo ir išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti.
Iranas. Nacionalinė vėliava
Niujorkas, lapkričio 25 d. (dpa-ELTA). Irane per protestus, kuriuos pakurstė 22 m. kurdės Mahsos Amini mirtis, jau žuvo mažiausiai 445 žmonės, penktadienį pranešė JAV veikianti žmogaus teisių organizacija „Human Rights Activists News Agency“ (HRANA).
HRANA skaičiavimu, tarp žuvusiųjų yra 63 vaikai. Tuo metu sulaikytųjų skaičius siekia 18 170. Organizacijos teigimu, protesto akcijų būta 156 šalies miestuose. Mahsa Amini. EPA – ELTA foto
Masinės demonstracijos Irane prasidėjo rugsėjo 16 d., kai šalį apskriejo žinia apie M. Amini mirtį.
Jauna moteris mirė po to, kai ją dėl tariamų hidžabo dėvėjimo taisyklių pažeidimų buvo sulaikiusi vadinamoji dorovės policija. Po sulaikymo M. Amini komos būsenos buvo išgabenta į ligoninę, kur po trijų dienų buvo konstatuota jos mirtis. Manoma, kad moters gyvybė užgeso, nes sulaikymo metu ji buvo žiauriai sumušta.
Nuo tada dešimtys tūkstančių žmonių visoje šalyje protestuoja prieš represinį vyriausybės kursą bei prievartą dėvėti galvos apdangalus. Irano saugumo pajėgos šias akcijas brutaliai malšina.
Peru tūkstančiai žmonių reikalauja pernai išrinkto prezidento nušalinimo. EPA-ELTA nuotr.
Lima, lapkričio 6 d. (AFP-ELTA). Šeštadienį Peru sostinės gatvėmis žygiavo tūkstančiai demonstrantų, reikalavusių nušalinti prezidentą Pedrą Castillo, kurio atžvilgiu pradėti šeši beprecedenčiai tyrimai dėl korupcijos.
P. Kastiljo vyriausybės oponentai žygiavo per sostinės Limos centrą, kol dešimtys riaušių policijos pareigūnų panaudojo ašarines dujas, kad neleistų jiems pasiekti parlamento ir vyriausybės rūmų.
Panašios demonstracijos, į kurias sukvietė politinės organizacijos ir pilietinės asociacijos, vyko ir kituose šalies miestuose, likus dviem savaitėms iki atvykstant Amerikos valstybių organizacijos delegacijai, kuri turėtų „išanalizuoti“ politinę krizę.
Tuo pat metu Limos San Martino aikštėje vyko kolektyvų ir profsąjungų eitynės prezidentui paremti.
P. Castillo, buvęs kaimo mokyklos mokytojas, nuolat kritikuojamas nuo tada, kai pernai per rinkimus netikėtai perėmė valdžią iš tradicinio Peru politinio elito.
Nuo 2021 metų liepos mėnesio, kai pradėjo eiti pareigas, jis atlaikė du bandymus surengti apkaltą ir yra šešių kriminalinių tyrimų objektas dėl įtarimų papirkinėjimu ir universiteto mokslinio darbo plagijavimu. Peru sostinėje Limoje – protestai dėl blogo prezidento. EPA – ELTA foto
Be to, praėjusį mėnesį Peru generalinis prokuroras pateikė konstitucinį skundą, kuriame P. Castillo kaltinamas vadovavimu nusikalstamai organizacijai, kurioje dalyvauja jo šeima ir sąjungininkai.
P. Castillo, einantis penkerių metų kadenciją, kuri baigsis 2026-aisiais, negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, kol eina pareigas.
„Jie matys mane iki paskutinės mano kadencijos dienos, nes taip nusprendė mano žmonės“, – šeštadienio rytą vyriausybės rūmuose sakė F. Castillo. Jis neigia, kad jo šeima vykdė nusikaltimus, ir tvirtina, kad yra kampanijos, kuria siekiama jį pašalinti iš valdžios, taikinys.
Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khameni. EPA – ELTA foto
Teheranas, spalio 3 d. (AFP-ELTA). Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei pirmadienį apkaltino pagrindinius priešus JAV ir Izraelį kurstant neramumus Islamo respublikoje po kurdės Mahsos Amini mirtis.
„Aš aiškiai sakau, kad šias riaušes ir nesaugumą sukūrė Amerika ir okupacinis neteisėtas sionistų režimas, taip pat jų apmokami agentai, padedami kai kurių išdavikų iraniečių užsienyje“, – sakė jis, pirmą kartą viešai komentuodamas M. Amini mirties sukeltus neramumus.
„Jaunos moters mirtis sudaužė mūsų širdis, bet nenormalu, kad kai kurie žmonės be įrodymų ar tyrimo pavertė gatves pavojingomis, degina Koraną, plėšia hidžabus, padega mečetes ir automobilius“, – pridūrė aukščiausiasis vadovas.
Protestai tęsiasi jau trečią savaitę nuo rugsėjo 16 d., kai buvo paskelbta, kad 22 metų Irano kurdė M. Amini mirė po kelių dienų, kai buvo sulaikyta už tariamą griežto šalies aprangos kodo pažeidimą. A. Khamenei sakė, kad „policija privalo sutramdyti nusikaltėlius ir užtikrinti visuomenės saugumą“. “Silpninti policiją reiškia stiprinti nusikaltėlius. Tie, kurie puola policiją, palieka žmones neapsaugotus nuo nusikaltėlių, smogikų ir vagių“, – kalbėjo jis.
Iranas ne kartą kaltino išorės jėgas, ypač Jungtines Valstijas ir jų sąjungininkes, kurstant protestus visoje šalyje. Penktadienį žvalgybos ministerija pranešė, kad buvo suimti devyni užsieniečiai, tarp jų Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Nyderlandų ir Lenkijos piliečiai.
Policijos automobiliai. Slaptai.lt fotografija
Nors viešojoje erdvėje buvo baiminamasi, kad gegužės 9-ąją, kai Rusijoje įprasta minėti Antrojo pasaulinio karo pergalę, gali kilti įvairių provokacijų, Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis teigia, kad diena praėjo be rimtų neramumų. Vis tik, R. Matonio teigimu, už pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą sostinėje buvo sulaikyti du asmenys.
„Iš esmės diena praėjo sklandžiai, rimtesnių incidentų pavyko išvengti. Tai turbūt nulėmė tai, kad buvo pakankamai rimtas ir ilgas pasirengimas. Buvo tam tikrų prevencinių veiksmaių atlikta iki to laiko ir tikrai, kur buvo galimi konfliktai, provokacijos, pareigūnai visur dalyvavo, įsikišo, užkardė juos ir jokių rimtų neramumų nebuvo“, – pirmadienį Eltai teigė R. Matonis.
Policijos departamento atstovas pažymi, kad Vilniuje buvo sulaikyti du asmenys, vienas jų – provokacijomis pagarsėjęs Laurynas Ragelskis.
„Yra Vilniuje sulaikyti du asmenys, vienas neblaivus asmuo ir Laurynas Ragelskis. Už pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą surašyti protokolai“, – pridūrė R. Matonis.
R. Matonio teigimu, už draudžiamų naudoti Rusijos agresiją Ukrainoje pateisinančių simbolių naudojimą protokolų surašyta nebuvo.
Policijos duomenimis, šalyje gegužės 9-ąją budi apie 400 policijos pareigūnų. Gegužės 9-osios minėjimo metu asmenys, turintys draudžiamų simbolių, fiksuojami vaizdo kameromis ir vėliau bus identifikuojami.
ELTA primena, kad, artėjant gegužės 9-ajai, politikai bei valstybės institucijų atstovai pradėjo nuogąstauti dėl galimų provokacijų šiai dienai paminėti skirtuose minėjimuose. Viešoje erdvėje baiminamasi, kad gegužės 9-ąjai skirtų minėjimų pagrindinis tikslas galimai būtų ne siekis paminėti Antrojo pasaulinio karo pabaigą, o švęsti karą Ukrainoje.
Rusijoje ir rusų bendruomenėse gegužės 9-ąją minima pergalės prieš nacistinę Vokietiją diena. Tuo metu Europa Antrojo pasaulinio karo pabaigą mini diena anksčiau, gegužės 8-ąją.
Antrajam pasauliniam karui pasibaigus, Lietuva liko ją okupavusios ir represijas prieš taikius gyventojus vykdžiusios Sovietų Sąjungos sudėtyje.
Policija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vasario 16-osios išvakarėse policija teigia, kad dėl gautos informacijos priimtas sprendimas šventės metu stiprinti pasirengimą, didinti pareigūnų skaičių, patikros punktuose tikrinti atvykstančiuosius į Vilnių.
„Turime tam tikros informacijos, kurią analizuojant vis tik mes priėmėme sprendimą sustiprinti mūsų pasirengimą, didinti pareigūnų skaičių vykdant konkrečias priemones, kurios yra numatytos Policijos įstatyme, Susirinkimų įstatyme“, – žurnalistams antradienį teigė policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.
„Mes planuojame pradėti darbą ryte ir, atsižvelgiant į informaciją, kurią mes turime, dėl gyventojų saugumo planuosime tam tikras patikras turbūt atvykstančio tam tikro transporto iš kitų Lietuvos miestų. Yra patikros punktai prie įvažiavimo į Vilniaus miestą“, – pridūrė jis.
R. Požėlos teigimu, didžiausias policijos dėmesys bus skiriamas Pilies gatvėje vyksiančiam renginiui.
„Ir čia mes esame numatę papildomas priemones. Bet vėlgi akcentuoju, kad tai yra viskas daroma dėl gyventojų saugumo, dėl viešosios tvarkos ir viešosios rimties užtikrinimo“, – informavo jis. Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Policijos generalinio komisaro teigimu, kai kuriose vietose ketinama statyti ir fizinį barjerą.
„Bet vėlgi tas barjeras bus įrengtas ne tam, kad kažką skirtų, bet kad jungtų ir kad padėtų žmonėms užtikrinti saugų praėjimą į renginio vietą ir žmonių išvykimą iš renginio vietos“, – patikino jis.
Taip pat, pasak R. Požėlos, policija pasilieka teisę tikrinti atvykstančių į renginį asmenų kuprines.
„Pastebėjus, kad jie turi su savimi tam tikrų įrankių, kuriais galima kelti triukšmą, kas yra iš esmės draudžiama Administracinių nusižengimų kodekso 48 straipsnyje, tai tokiais atvejais mūsų pareigūnai gali paprašyti gyventojų nesinešti būgnų, nesinešti kitų vizualiai matomų triukšmo kėlimo instrumentų būtent į renginio vietą, kad būtų užtikrinta viešosios rimties prevencija“, – sakė policijos generalinis komisaras.
Jo teigimu, policija pasilieka teisę esant būtinumui riboti asmenų patekimą į renginio vietą dėl asmenų skaičiaus.
„Tikrai policija neturi įgaliojimų ir tikrai nedraus žmonėms vienaip ar kitaip išreikšti savo nuomonę, galbūt dainuoti, giedoti. Tačiau reaguosime į tokius atvejus, kai matysime, kad piktybiškai yra naudojami galbūt garso instrumentai“, – patikino R. Požėla.
Paklaustas, ar policija turi duomenų apie galimas provokacijas arba rengiamas akcijas, kurios turėtų būti užkardytos, generalinis komisaras akcentuoja, kad pagrindinis tikslas, jog renginio dalyviai jaustųsi saugiai.
„Mūsų priemonių kompleksas yra orientuotas, kad mūsų žmonės, kurie ateis į renginį su taikiais ketinimais, jaustųsi saugiai. Kad politicija disponuoja tam tikromis informacijomis – tai vieša paslaptis“, – pabrėžė jis.
Esant poreikiui viešąją tvarką padės užtikrinti Viešojo saugumo tarnyba
Generalinis komisaras taip pat sakė, kad viešąją tvarką užtikrinti, jei bus toks poreikis, padės Viešojo saugumo tarnyba.
„Yra kreiptasi ir viešąją saugumo tarnybą, jei iškiltų būtinumas, kad jie mums padėtų. Bet iš esmės viešąją tvarką ir gyventojų saugumą užtikrins policijos pajėgumai. Dirbs ir savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus padaliniai“, – teigė R. Požėla.
Jo teigimu, trečiadienį Vilniuje pareigūnų kiekis bus didesnis nei įprasta.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Saulius Gagas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Tačiau tikslaus pareigūnų skaičiaus neatskleisiu, mūsų vertinimu, pareigūnų bus tiek, kiek bus būtina užtikrinti visuomenės saugumą“, – teigė generalinis komisaras.
Savo ruožtu Vilniaus apskrities policijos viršininkas Saulius Gagas atkreipė dėmesį, kad Vasario 16-ąją gyventojai į renginį prie Signatarų namų galės patekti tik Pilies gatve nuo Katedros aikštės, arba leidžiantis gatve žemyn nuo Didžiosios ir Bokšto gatvių sankirtos.
„Policijos pareigūnai vykdys prevencines priemones ir bus dislokuoti Šv. Mykolo ir Pilies gatvių sankirtoje, taip pat Bokšto ir Didžiosios gatvių sankirtoje ties Pilies gatve. Patekimas į Pilies gatvę Šv. Jono gatve nebus galimas, ta gatvė bus palikta specialiųjų tarnybų transportui, medicinos transportui“, – informavo S. Gagas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Pilies gatvė nėra pritaikyta masiniams renginiams.
„Jeigu žmonių susikaups tiek, kad nebus galima laisvai stovėti ir tas žmonių srautas didės, tuomet informuosime atvykstančius į renginį, kad jau vietos nėra ir susidaro nepatogumai susirinkusiems žmonėms, gali kilti spūstis“, – sakė S. Gagas.
Neramumai Kirgiztano ir Tadžikistano pasienyje
Biškekas, sausio 27 d. (AFP-ELTA). Kirgizija apkaltino savo Vidurinės Azijos varžovą Tadžikistaną apšaudžius jos karius per smurto protrūkį ketvirtadienį. Pernai per susirėmimus prie abiejų valstybių ginčijamos sienos žuvo dešimtys žmonių.
„Tadžikistanas naudoja minosvaidžius ir granatsvaidžius“, – sakoma Kirgizijos nacionalinio saugumo komiteto pranešime.
Padėtis pasienyje apibūdinama kaip „įtempta“ po anksčiau tą dieną įvykusio incidento, kai Tadžikistano piliečiai užblokavo strateginį kelią regione. Vėliau kelias buvo atidarytas, „tačiau padėtis pablogėjo Tadžikistanui panaudojus ginklus ir atidengus ugnį į Kirgizijos pasienio padalinius“, sakoma pranešime.
Bendruomenių susirėmimai dėl žemės ir vandens palei seniai ginčijamą sieną yra nuolatiniai reiškiniai, į juos dažnai įsitraukia pasieniečiai.
Tačiau pernai tarp abiejų valstybių kariškių pratrūkęs susišaudymas, per kurį žuvo daugiau nei 50 žmonių, buvo per daugelį metų didžiausias susirėmimas ir sukėlė būgštavimus, kad tai gali peraugti į didesnį konfliktą.
Rusijos vadovaujamos KSSO pajėgos ėmė trauktis iš Kazachstano. EPA-ELTA nuotr.
Nur Sultanas, sausio 13 d. (AFP-ELTA). Daugiau nei 2 000 Rusijos vadovaujamų karių pradėjo trauktis iš Kazachstano. Jie buvo dislokuoti po to, kai taikūs protestai dėl energijos kainų kilimo virto beprecedenčiu smurtu, pareikalavusiu dešimčių gyvybių.
Sprendimas pasiųsti taikdarius buvo pirmasis Maskvos vadovaujamai Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijai (KSSO), kurią Rusija dažnai vadino NATO atitikmeniu, bet anksčiau nenorėjusiai kištis į neramumus Vidurio Azijoje – regione, turinčiame ilgus istorinius ryšius su Rusija.
Ceremonijoje, skirtoje KSSO misijos pabaigai, prieš prasidedant oficialioms kalboms, išrikiuoti kariai išklausė kiekvienos iš šešių KSSO šalių narių himnus.
„Taikos palaikymo operacija baigėsi… užduotys įvykdytos“, – sakė Rusijos generolas Andrejus Serdiukovas, KSSO kontingento vadas. Kontingentą, sausio 6 dieną pasiųstą į Kazachstaną, sudarė Rusijos, Baltarusijos, Armėnijos, Tadžikistano ir Kirgizijos kariai. Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad „kolektyvinės taikos palaikymo pajėgos pradeda ruošti įrangą ir techniką pakrauti į Rusijos aviacijos ir kosmoso pajėgų karinio transporto lėktuvus ir grįžti į nuolatinio dislokavimo vietas“.
Kazachstano prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas trečiadienį, per pirmąjį savo vizitą pagrindiniame šalies mieste Almatoje, pareiškė, kad Rusijos ir sąjungininkų pajėgos „suvaidino labai svarbų vaidmenį stabilizuojant padėtį šalyje“.
1,8 mln. gyventojų turintis šalies finansų centras buvo nuniokotas per saugumo pajėgų ir vyriausybės oponentų susirėmimus, kuriais pasinaudojo ir parduotuvių plėšikai.
Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija į Kazachstaną nusiuntė desantininkų. EPA-ELTA nuotr.
Almata, sausio 8 d. (dpa-ELTA). Remiantis oficialiais duomenimis, kuriuos šeštadienį pateikė Kazachstano valstybinė žiniasklaida, per antivyriausybinius protestus šalyje jau sulaikyta daugiau nei 4 400 gyventojų, o dar daugiau nei 40 žmonių žuvo. Į žuvusiųjų skaičių įtraukti ir saugumo pajėgų nariai.
Baiminamasi, kad tikrasis aukų skaičius gali būti daug didesnis, nei skelbia pareigūnai.
Rusijos vadovaujamas buvusių sovietinių respublikų karinis aljansas – Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (KSSO) – „taikai“ palaikyti į Kazachstaną nusiuntė desantininkų. Skaičiuojama, kad iš viso į šią centrinės Azijos šalį atvyks maždaug 2 500 karių iš užsienio.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį per pokalbį su Kazachstano prezidentu Kasymu Žormatu Tokajevu pritarė pastarojo pasiūlymui artimiausiomis dienomis surengti aukščiausio lygio KSSO susitikimą neramumams aptarti.
Šeštadienį su K. Ž. Tokajevu taip pat kalbėjosi Baltarusijos diktatorius Aleksandras Lukašenka, kuris irgi savo šalyje yra pratęs malšinti antivyriausybinius protestus.
Penktadienį Kazachstano lyderis paskelbė įsakymą kariams šaudyti į protestuotojus, keliančius grėsmę jo autoritarinei valdžiai.
Kazachstanas apimtas neramumų. EPA – ELTA foto
Almata, sausio 6 d. (dpa-ELTA). Per protestus Kazachstane, oficialiais duomenimis, vien tik milijoniniame Almatos mieste suimta apie 2 000 žmonių. Sulaikymai tęsiasi, ketvirtadienį pranešė policija, kuria remiasi žinių agentūra „Tengrinews“. Kol kas neaišku, kiek žmonių sulaikyta visoje šalyje. Kasymas Žomartas Tokajevas. EPA – ELTA nuotr.
Almatoje šalies pietryčiuose praėjusiomis dienomis vyko ypač didelės riaušės. Vidaus reikalų ministerija kalbėjo apie mažiausiai 13 žuvusių policininkų ir kareivių. Kiek žuvo civilių, neaišku.
Autoritariškai valdomas Kazachstanas pastarosiomis dienomis susiduria su beprecedenčiais protestais. Neramumai savaitgalį prasiveržė dėl gyventojų pasipiktinimo smarkiai išaugusiomis dujų kainomis nafta ir dujų turtingos šalies degalinėse. Reaguodamas į protestus, prezidentas Kasimas Žormatas Tokajevas atleido vyriausybę.
Kazachstane paskelbta nepaprastoji padėtis
Nur Sultanas, sausio 5 d. (AFP-ELTA). Visame Kazachstane trečiadienį buvo paskelbta nepaprastoji padėtis po to, kai protestai dėl kuro kainų kilimo peraugo į susirėmimus ir protestuotojai ėmė šturmuoti vyriausybės pastatus.
Rusijos naujienų agentūros „Interfax“, TASS ir „RIA Novosti“ pranešė apie nepaprastąją padėtį, remdamosi per Kazachstano valstybinę televiziją paskelbtu pareiškimu.
Nepaprastoji padėtis kiek anksčiau buvo įvesta mitingų epicentruose – finansų sostinėje Almatoje, Mangystau provincijoje ir sostinėje Nur Sultane.
VSD vadovas Darius Jauniškis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Valstybės saugumo departamentas (VSD) sako, kad po antradienio vakarą ir naktį vykusių riaušių prie Seimo rūmų yra pagrindo vertinti, jog antivyriausybiniai protestai virsta valstybę destabilizuojančiais veiksmais.
Puolimas prieš parlamentą ir parlamentarus, taip pat ir viešąją tvarką palaikančius pareigūnus, apsiginklavus lazdomis ir akmenimis, įgauna antivalstybinės veiklos bruožų. Tokiais veiksmais yra peržengiama riba tarp teisės į taikius protestus ir atsakomybės už smurtinius išpuolius.
Šiuo metu VSD renka ir tikrina papildomą informaciją apie protesto Vilniuje ir neramumų neteisėtų migrantų sulaikymo vietoje aplinkybes, galimą šių įvykių koordinavimą, sąsajas tarp asmenų, dalyvaujančių pastarojo meto protestuose, nepriklausomai nuo jų vietos ir turinio.
Surinkta informacija, įskaitant ir apie įtampą visuomenėje galinčius sukelti veiksnius, tarp jų – ir susijusius su skiepijimo procesais bei kitais pandemijos suvaldymo veiksmais, nuolat teikiama sprendimų priėmėjams ir kompetentingoms institucijoms.
VSD kol kas nėra fiksavęs įrodymais pagrindžiamo užsienio šalių veikimo pastarojo meto protestuose, tačiau juose aktyviai dalyvauja už antivalstybinę veiklą nuteisti ir antilietuviškos retorikos nevengiantys asmenys bei atkartojami Lietuvai priešiški Rusijos ir Baltarusijos naratyvai. Įgarsinti protestuose Lietuvoje, jie vėl tiražuojami minėtų šalių žiniasklaidoje.
Pažymėtina, kad nuotaikų radikalizavimu Lietuvos visuomenėje, priešpriešos eskalavimu gali būti suinteresuotos priešiškos užsienio valstybės, nepatenkintos Lietuvos vykdoma užsienio politika, o neramumai visuomenėje ir jos grupių susidūrimai su teisėsauga gali būti išnaudojami siekiant susilpninti Lietuvos gebėjimus įgyvendinti paramą demokratiniams procesams kaimynystėje.
VSD taip pat atkreipia dėmesį, kad, kaip parodė pastarieji įvykiai prie Seimo, neatsakingos manipuliacijos protestuotojų emocijomis gali juos paskatinti radikaliems veiksmams.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mano, kad antradienį vakare panašiu metu įvykę neramumai prie Seimo ir Rūdninkų poligone galėjo būti dvi tos pačios organizuotos akcijos dalys.
„Mano vertinimu, tai yra organizuota ir suplanuota akcija, tikrai gerai padėliota. Bet manau, kad detalesnius vertinimus atliks Valstybės saugumo departamentas ir pateiks savo išvadas“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo A. Bilotaitė.
Ministrė pabrėžė, kad riaušių prie Seimo organizatoriams teks prisiimti atsakomybę, o tokiomis akcijomis, jos nuomone, siekiama sudaryti nestabilią padėtį valstybėje.
„Mano nuomone, tą patį vakarą vykę neramumai Rūdninkų poligone taip pat nėra atsitiktinumas, o gerai suplanuota ir koordinuota akcija prieš mūsų valstybę, siekiant destabilizuoti padėtį ir sukelti dar didesnius neramumus“, – teigė A. Bilotaitė.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla taip pat stebėjosi dėl tokio sutapimo, kai neramumai tuo pačiu metu kyla dviejose skirtingose vietose.
„Aš esu pareigūnas, mėgstu kalbėti faktų kalba. Dabar aš tokių konkrečių faktų neturiu, bet man, kaip ir ministrei, kyla tokių nuostabų, kaip čia taip išėjo, kad panašūs veiksmai įvyko vienu metu keliose vietose“, – stebėjosi R. Požėla.
Tuo metu Viešojo saugumo tarnybos (VST) Ričardas Pocius sieja įvykius Rūdninkuose ir prie Seimo ir mano, kad tai buvo koordinuoti veiksmai.
„Vien tai, kad mūsų žvalgyba užfiksavo tuos pačius veidus tiek liepos 26 d. Rūdninkų blokavime ir (antradienį-ELTA) prie Seimo, tai galiu teigti, kad taip (mano, kad susiję – ELTA)“, – teigė R. Pocius, kartu patikslindamas, kad poligono teritorijoje esantys migrantai gali gauti informaciją naudodamiesi mobiliaisiais telefonais.
„Tuo pačiu laiku prasidėję veiksmai jau yra lakmusas pradėti suprasti, kad tai buvo sistemiškai organizuota. Galiu pasakyti, kad nelegalūs migrantai turi visišką kontaktą su Lietuvos piliečiais ir ne tik su Lietuvos piliečiais. Čia ne naujiena, kad keičiasi informacija. Mobilusis telefonas šiais laikais viską gali“, – tvirtino VST vadas.
ELTA primena, kad nuo antradienio ryto prie Seimo besitęsiantis protestas prieš COVID-19 ribojimus peraugo į riaušes. Seimo įėjimus užblokavusius mitinguotojus nustūmė į įvykio vietą atvykusi riaušių policija. Vienas policininkas buvo sužeistas. Prieš protestuotojus riaušių policijos pareigūnai panaudojo ašarines dujas, piktybiškiausiai nusiteikę protestuotojai buvo išvesti. Policijos pareigūnai susirinkusius mitingo dalyvius nustūmė nuo Seimo vartų, taip sudarydami galimybę iš Seimo išvykti parlamentarams.
Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl riaušių prie Seimo organizavimo. Policijos generalinio komisaro Renato Požėlos teigimu, atsakomybė dėl mitingo metu fiksuotų pažeidimų kils renginio organizatoriams.
Neramumų antradienio vakarą buvo ne tik prie Seimo, bet ir Šalčininkų rajone esančiame Rūdninkų poligone.
Apie 22 val. iš Viešojo saugumo tarnybos budėtojo gautas pranešimas, kad Rūdninkų poligone kilo neramumai, migrantai laužo tvorą. Tą pačią dieną, apie 23.45 val., situacija stabilizavosi.
Policijos departamentas praneša, kad buvo sulaikyta 11 neteisėtų migrantų, kurie buvo pabėgę iš poligono.
Po smurtinių neramumų į dvi PAR provincijas nusiųsta kariuomenė. EPA-ELTA nuotr.
Po kelias dienas trukusių neramumų, per kuriuos žuvo mažiausiai 10 žmonių, Pietų Afrikos vyriausybė į dvi provincijas nusiuntė karius. Jis autorizavo ginkluotųjų pajėgų nusiuntimą į Gautengą ir Kvazulu-Natalį tenykščiai policijai paremti, pirmadienio vakarą kalboje per televiziją sakė prezidentas Cyrilas Ramaphosa. Neramumai šalyje kilo po buvusio PAR prezidento Jacobo Zumos įkalinimo.
„Praėjusiomis dienomis ir naktimis būta tokių smurto aktų, kokių retai yra buvę mūsų demokratijos istorijoje“ – sakė C. Ramaphosa, pridūręs, kad šie įvykiai jį „liūdina“. Tai buvo jau antra diena iš eilės, kai prezidentas kreipėsi į tautą dėl smurto šalyje.
Konstitucinis teismas birželio pabaigoje už nepagarbą teismui skyrė J. Zumai 15 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią jis pradėjo atlikti praėjusią savaitę. Daugelis pietų afrikiečių buvusio vadovo įkalinimą vadino šalies teisinio valstybingumo pergale. Tačiau J. Zumos rėmėjai išėjo į gatves.
Protestai daugelyje vietų peraugo į smurtą. Pirmadienį ketvirtą dieną iš eilės pirmiausiai Kvazulu-Natalyje, gimtojoje J. Zumos provincijoje, buvo padeginėjami ir plėšiami pastatai. Demonstrantai provincijos sostinėje padegė prekybos centrą. Ešovėje policija paleido šūvius, kad išvaikytų minią.
Chaotiškos scenos vyko ir Johanesburge: čia padegta dešimtys automobilių, išdaužyti parduotuvių langų stiklai.
Naujausiais policijos duomenimis, per neramumus žuvo dešimt žmonių. Sulaikyti 489 asmenys.
Ekspertai įspėja, kad neramumai Pietų Afrikoje gali neigiamai paveikti vakcinacijos kampaniją. Jau dabar esą yra „sunaikintų ar išplėštų“ vakcinacijos centrų. C. Ramaphosa teigė, kad kaip tik įsivažiuojanti skiepijimo kampanija buvo „rimtai sutrikdyta“. PAR yra labiausiai pandemijos paveikta šalis Afrikos žemyne. Pandemija įstūmė šalį į didelę ekonominę krizę, išaugo nedarbas.
79-erių J. Zuma ir po daugybės korupcijos aferų vis dar mylimas pirmiausiai skurdesnių gyventojų. Buvęs kovotojas prieš apartheidą 2009 metais atėjo į valdžią kaip vilties švyturys vargšams. Tačiau dėl korupcijos skandalų daugelis žmonių parardo pasitikėjimą juo. 2018 metų pradžioje į skandalus įsipainiojęs prezidentas atsistatydino, užbėgdamas už akių jo nušalinimui.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
Už Kapitolijaus šturmą atsakingi asmenys turi būti nubausti. Tai ketvirtadienį Briuselyje pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„O dėl Kapitolijaus šturmo, tai svarbu, kad visi atsakingi asmenys būtų nubausti. Esu įsitikinęs, kad JAV demokratiniai institutai su tuo susitvarkys“, – sakė jis.
Anot J. Stoltenbergo, tai, kas įvyko, nepriimtina. „Rinkimų rezultatai turi būti gerbiami. Mes turime daryti visa, kad mūsų demokratinės vertybės būtų gerbiamos“, – pridūrė Aljanso vadovas. Jis pabrėžė, kad laukia darbo su JAV išrinktuoju prezidentu Joe Bidenu, kuris „tvirtai remia NATO“.
Sausio 6 d. D. Trumpo šalininkai įsiveržė į JAV Kongreso pastatą, kad sutrukdytų patvirtinti lapkričio 3 d. įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo demokratas J. Bidenas, rezultatus. Minia patraukė prie Kapitolijaus po D. Trumpo kreipimosi į savo šalininkus, susirinkusius prie Baltųjų rūmų.
Per riaušes Kapitolijaus policija nušovė moterį. Be to, buvo užfiksuotos tarpusavyje nesusijusios dar trijų žmonių mirtys. Po susirėmimų taip pat mirė Kapitolijaus policijos pareigūnas.
J. Bideno inauguracija įvyks sausio 20 d. ant Kapitolijaus laiptų.
Prancūzija. Paryžius. EPA-ELTA nuotr.
Prancūzijos vyriausybė laiko būtina kovą su neapykantos propaganda socialiniuose tinkluose, bet nepritaria JAV prezidento Donaldo Trumpo paskyros tviteryje blokavimui.
„Man nejauku dėl šio sprendimo“, – cituoja Prancūzijos žiniasklaida vyriausybės atstovą spaudai Gabrielį Attalį.
Jis pabrėžė, kaip svarbu „kovoti su neapykantos propaganda, su publikacijomis, raginančiomis smurtauti“, bet pavadino ginčytinu sprendimą „priversti žmogų tylėti socialiniuose tinkluose, kurie tapo viešosios erdvės forma“.
Savo ruožtu Prancūzijos ekologijos ministrė Barbara Pompili pareiškė, jog „atvejai, kai socialinis tinklas pats sprendžia, ką blokuoti, neturėtų tapti norma“.
Europos vidaus rinkos komisaras Thierry Bretonas iš Prancūzijos išsakė savo nuostabą dėl to, kad kompanija gali savarankiškai, be jokių papildomų demaršų, užblokuoti JAV prezidento paskyrą.
„Tas faktas, kad kompanijos generalinis direktorius gali iškart išjungti prezidento garsiakalbį, kelia nuostabą. Tai ne tik patvirtina šių platformų galią. Tai rodo, kaip silpnai mūsų visuomenė organizuota skaitmeninėje erdvėje“, – rašo Th. Bretonas straipsnyje, kurį paskelbė laikraštis „Politico“.
Pasak politiko, socialiniai tinklai ir kompanijos, kurioms jie priklauso, turi pripažinti savo atsakomybę už priimamus sprendimus.
Po pasaulį sukrėtusių sausio 6 d. įvykių JAV Kapitolijuje daugelis socialinių tinklų, tarp jų – „Twitter“ ir „Facebook“, užblokavo D. Trumpo paskyras, būgštaudami, kad jo publikacijos gali sukelti dar vieną smurto protrūkį.
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
JAV demokratai pirmadienį pradėjo antrąjį prezidento Donaldo Trumpo apkaltos procesą, jei viceprezidentas Mike’as Pence’as ir įstatymų leidėjai nenušalintų jo nuo pareigų.
Demokratai pristatė rezoliuciją, raginančią M. Pence’ą pasinaudoti 25-ąja Konstitucijos pataisa ir nušalinti D. Trumpą iš Baltųjų rūmų, pripažįstant jį netinkamu eiti savo pareigas.
Respublikonai užblokavo skubų balsavimą dėl rezoliucijos, o demokratai tuomet pristatė D. Trumpo apkaltos straipsnį dėl „sukilimo kurstymo“ dėl jo vaidmens trečiadienį vykusiame jo rėmėjų šturme į Kapitolijaus pastatą.
Šio dramatiško žingsnio imtasi likus vos devynioms dienoms iki D. Trumpo kadencijos pabaigos ir išrinktojo prezidento Joe Bideno inauguracijos, kurioje jis bus prisaikdintas 46-uoju JAV prezidentu.
Demokratų kongresmenas Steny’is Hoyeris iš Merilendo valstijos pristatė rezoliuciją, raginančią M. Pence’ą pasinaudoti 25-ąja Konstitucijos pataisa ir pripažinti D. Trumpą „negalinčiu eiti savo pareigų.“
Savo ruožtu respublikonų kongresmenas Alexas Mooney’is iš Vakarų Virdžinijos užblokavo rezoliucijos pritarimą „vieningu sutarimu“, o tai reiškia, kad dėl jos antradienį bus surengtas visų Atstovų rūmų narių balsavimas.
Respublikonams užblokavus rezoliuciją, demokratų kontroliuojamuose Atstovų rūmuose buvo pristatytas vienas apkaltos D. Trumpui straipsnis.
Atstovų rūmai jau buvo surengę apkaltą D. Trumpui 2019 m. ir jis gali tapti pirmuoju prezidentu JAV istorijoje, kuriam apkalta buvo surengta du kartus.
Ankstesniame apkaltos procese jį išteisino Senatas, ir lieka neaišku, ar šįkart aukštieji Kongreso rūmai apskritai surengs balsavimą dėl naujausių kaltinimų.
R. T. Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį Donaldo Trumpo šalininkų sukeltas riaušes JAV Kongrese gėda, kuri esą „šokiravo žmoniją“.
R. T. Erdoganas palaikė artimą asmeninę draugystę su kadenciją baigiančiu D. Trumpu ir laukė tris dienas iki pasveikindamas Joe Bideną su pergale lapkričio 3 d. vykusiuose prezidento rinkimuose.
Vis dėlto, jis nebuvo švelnus ir pasmerkė trečiadienio neramumus, kaip teigė R. T. Erdoganas „vadinamajame demokratijos lopšyje“.
„Tai yra demokratijos gėda“, – žurnalistams Stambule sakė R. T. Erdoganas.
„Tikimės, kad valdžios perdavimas ponui J. Bidenui sausio 20 d. bus taikus, o Amerikoje vėl įsivyraus taika“, – teigė jis.
Turkijos lyderis taip pat išreiškė užuojautą riaušių aukų artimiesiems.
Ankaros santykiai su Vašingtonu subjuro po nepavykusio 2016 m. perversmo Turkijoje, dėl kurio R. T. Erdoganas kaltina JAV gyvenantį musulmonų dvasininką, kurio Jungtinės Valstijos neišduoda Turkija.
Visgi R. T. Erdogano draugystė su D. Trumpu padėjo Turkijai išvengti sankcijų ir nutildė JAV kritiką dėl prastėjančios žmogaus teisių padėties R. T. Erdogano vadovaujamoje Turkijoje.
Šis Turkijos lyderio komentaras yra vienas griežčiausių D. Trumpo administracijos pasmerkimų.
Turkijos Užsienio reikalų ministerija trečiadienį paskelbė nuosaikesnį pranešimą, kuriame ragino JAV „brandžiai įveikti šią vidaus politikos krizę“.
FTB ir antrankiai
Aktyviausi trečiadienį JAV sostinėje kilusių riaušių dalyviai gali būti pripažinti kaltais dėl kurstymo kelti maištą ir nuteisti kalėti iki 20 metų.
Kaip pranešė ketvirtadienį laikraštis „Detroit Free Press“, tokios nuomonės laikosi Mičigano valstijos Rytų apygardos prokuroras Matthew Schneideris.
Pasak jo, tiriant dabartinio prezidento Donaldo Trumpo šalininkų surengtą JAV Kongreso šturmą bus nustatyti visų jo dalyvių veiksmai ir vaidmuo. Priklausomai nuo šio tyrimo rezultatų ir bus paskelbtos bausmės – nuo nedidelių piniginių baudų už šalies sostinėje įvestos komendanto valandos pažeidimą iki 10 metų kalėjimo už federalinei nuosavybei padarytą žalą, o kai kuriais atvejais galimas ir laisvės atėmimas iki 20 metų, jeigu riaušininkas bus pripažintas kaltu dėl kurstymo kelti maištą.
Trečiadienio vakarą dabartinio Baltųjų rūmų šeimininko D. Trumpo šalininkai šturmu užėmė JAV Kongreso pastatą, kad sutrukdytų patvirtinti lapkričio 3 d. įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo demokratas Joe Bidenas, rezultatus.
Naujausiais duomenimis, per riaušes žuvo keturi žmonės, daugiau kaip 50 protestuotojų buvo sulaikyta.
