Nerijus Bakasėnas

Žurnalisto užrašai

Vienas doleris

Kelioliką metų dirbau su viena didžiausių Lietuvoje socialinių neįgaliųjų įmonių „Ūlos juvelyrų studija“. Teko rekonstruoti tautinio paveldo Aisčių ir Sarmatų sages, žiedus, pakabukus, smeiges ir kitus artefaktus, analizuoti ir kitų šalių amuletus ir simbolius, gilintis į istorinius šaltinius, mitologija, heraldiką, senus žemėlapius, senuosius pinigus. Žmogiškasis smalsumas  skatino domėtis simboliais, kurie savitai apibendrindavo gyvenimo patirtį, baimes, susiedavo realybę ir mistinius, nesuprantamus reiškinius. 

Įžvalgomis iš šių ieškojimų noriu pasidalinti.

Įvairius simbolius sutinkame visą gyvenimą. Jie visada suteikia informaciją. Antai, pagal juos mes galime sužinoti kam kokia šalis buvo ir yra pavaldi.

Mes retai žinom tikrąją simbolių, amuletų, ženklų kilmę. Dažniausiai pasitikime internete sklandančiomis versijomis, įvairiais pasakojimai, o kelionėse pasitikime gidų sugalvotomis istorijomis ir  legendomis. Taip atsiranda taip vadinama tautosaka ir šalių padavimai…

(Ne) dolerio piramidė- Simboliai

Šiandieną bene labiausiai aptarinėjamas ir legendomis apipintas sąmokslo teorijų mėgstamas simbolis yra „Visa matanti akis“ arba „Apvaizdos akis“ arba „Dievo akis“ arba „Illuminati“ bei laisvųjų mūrinių naudojama saulės spindulių akis. Saulės viduje spindulių apgaubta akis yra senovės Egipto žinių naudotas simbolis – šviesą nešančių žmonių ir organizacijų simbolis. Šis simbolis dėl savo mistinių proporcijų  naudojamas Laisvųjų mūrininkų, masonerijos, katalikų bažnyčios, bei kitų organizacijų simbolikoje.

iliuminatai_1
Iliuminatų ženklas

Galbūt masonai šiuos simbolius padarė žinomesnius, o drauge ir pakeitė. Sujungė, atsisakė saulės simbolio, o spinduliai liko skleidžiamos dvasinės šviesos ženklu.

Tiesa sakant šio ženklo atsiradimas ir transformacija daug įdomesnė nei manoma. Piramidė ir yra ant Didžiojo Amerikos antspaudo ir vieno JAV dolerio banknotas. Piramidės siejamos su senovės Egiptu, bet jos rastos ir Ekvadore.

Ekvadoro piramidžių pastatymo laikas iki šiol kelia ginčus. Kalbama net apie  15-5 tūkstančius metų. Jose rasta nežinomos kilmės artefakų. Jie yra gluminantys, stebina pasaulio archeologus nes: pagaminti iki šiol mūsų technologijoms nežinomais metodais – šviečia apšvietus ultravioletinę šviesa, įmagnetinti akmenys turi skirtingais poliais ( mūsų mokslas šiai sugebėti įelektrinti tik vienu poliu arba + arba -). Dar nėra atsakymo į klausimus: “Kam reikėjo įelektrinti indus, taures – kokias funkcijas jie turėjo atlikti?“ Tarp šių artefaktų yra kobros statulėlės, bet kobrų nėra Pietų Amerikoje. Nors jos s turi panašumą su senovės Egiptu, kur pakelta kobra galva yra susijusi su Horo akimi ar Indija kurioje ji kartais simbolizavo trečią akį.

Masonų ženklas

Vienas iš Ekvadore rastų piramidžių vadinama juodoji piramidė. Ji pastatyta iš juodo akmens, kurio viršūnėje yra akis – akmuo turintis auksinius įdėklus. Piramidė suformuota iš 13 „plytų“ lygių. Ir ji, ir  akis jos viršuje nudažyta dažais, kurie šviečia apšvietus ultravioletinė lempą šviesai.

Ant kai kurių objektų, taip pat ir juodosios piramidės apačioje, yra išraižyta užrašai senąją sanskrito kalba ir atvaizduotos Oriono žvaigždyno žvaigždes. Kas prieš tūkstančius metų žinojo žvaigždynų išsidėstymus?  Visame pasaulyje: Indijoje, Ekvadore, Egipte ir kituose kraštuose išlikę žvaigždėlapiai , žemėlapiai ir kita informacija, – klausimas kaip ji paplito – juk interneto dar nebuvo. O dar įdomiau kai supranti, kad XVII a. atrastas artefaktas simboliu tapo dar XII-XV a.

Parengė Nerijus Bakasėnas

2021.07.20; 08:27

Verslas

 

Gediminas Navaitis, psichologijos profesorius

Aktualus verslui klausimas: apibendrinkime, kas didina pasitenkinimą darbu?

Psichologijos  profesoriaus, dr. Gedimino Navaičio, knygos apie laimės ekonomiką „Felicitarinis kelias“ autoriaus komentaras.

Akivaizdus pastebėjimas: pasitenkinimas darbu atspindi bendrąją nuostatą dėl darbo. Jei žmogus yra labai patenkintas darbu, jo nuostatos dėl darbo yra teigiamos, jei nepatenkintas darbu, jo nuostatos dėl darbo neigiamos. Pasitenkinimą darbu galima apibūdinti kaip žmogaus emocinį reagavimą į savo darbą. Tai teigiamų ir neigiamų žmogaus jausmų rinkinys, parodantis, kaip darbuotojas vertina savo darbą. Pavyzdžiui, bendras darbuotojo pasitenkinimas darbu gali būti pakankamai aukštas, jis gali būti labai patenkintas ką tik pasiektu paaukštinimu, bet labai nepatenkintas savo atostogų grafiku. Skirtingų žmonių požiūris į tai, kas teikia pasitenkinimą, gali labai skirtis. Ateidamas į darbą, žmogus turi tam tikras susiformavusias vertybes darbo atžvilgiu. Jei darbas jas atitinka, jaučiamas pasitenkinimas.

Tyrimai rodo, kad pasitenkinimas ar nepasitenkinimas darbu daro didelę įtaką šiuolaikiniam darbuotojui. Jis veikia fizinę ir psichinę darbuotojo sveikatą bei bendrą pasitenkinimą gyvenimu. Žmonių, patenkintų savo darbu, psichinė ir fizinė sveikata stipresnė, jie greičiau įsisavina darbe diegiamas naujoves, lengviau susitvarko su problemomis ir turi mažiau nusiskundimų. Pasitenkinimas darbu turi įtakos ir daugeliui organizacijos veiklos aspektų: darbo kokybei, produktyvumui, darbuotojų kaitai, pravaikštoms, vagystėms.

Svarbiausi veiksniai, lemiantys pasitenkinimą darbu, yra šie: proto pastangų reikalaujantis darbas, teisingas atlygis, palaikančios darbuotoją darbo sąlygos ir palaikantys darbuotoją kolegos. Darbuotojas bus gerai motyvuotas veiklai ir jaus pasitenkinimą savo buvimu konkrečioje organizacijoje tada, kai ji užtikrins tinkamą darbo pasidalijimą ir organizavimą, gerą darbo užmokestį, papildomas išmokas (premijas) ypatingomis progomis, optimalius darbo režimus, atostogas, darbo saugumą, galimybę dalyvauti priimant sprendimus, gerą mikroklimatą darbo grupėje ir visoje organizacijoje bei demokratinius vidinio gyvenimo principus.

Nerijus Bakasėnas

Šiandieną kalbant apie pasitenkinimą darbu išskiriami šie pasitenkinimą darbu lemiantys veiksniai:

  • Savirealizacijos poreikio patenkinimas. Darbuotojai linkę teikti pirmenybę darbams, kurie suteikia galimybę panaudoti savo įgūdžius bei gebėjimus, siūlo kūrybinę ir sprendimų laisvę bei grįžtamąjį ryšį apie tai, kaip darbuotojams sekasi.
  • Teisingas atlygis. Darbuotojai nori turėti tokią apmokėjimo sistemą, kuri būtų teisinga, nedviprasmiška ir atitiktų jų lūkesčius.
  • Geranoriška atmosfera. Daugumai žmonių draugiškas ir supratingas kolektyvas yra pasitenkinimą darbu stiprinantis veiksnys. Nemažiau svarbus yra ir santykis su tiesioginiu viršininku.
  • Tinkamas vadovavimas leidžia sėkmingai funkcionuoti organizacijai, padeda užtikrinti visų dalyvaujančių joje interesų pusiausvyrą.
  • Organizacijos įvaizdis. Kiekvienas darbuotojas trokšta dirbti organizacijoje, kuri yra žinoma, sėkminga ir prestižinė. Jie mano, kad čia jis pasieks daug daugiau, palaipsniui užkopiant į viršų karjeros laiptais.
  • Darbo sąlygos. Darbo aplinka asmeninio komforto, galimybių gerai dirbti požiūriu. Pirmenybė teikiama aplinkai, kuri saugi, patogi, švari ir minimaliai blaško dėmesį.
  • Bendradarbiavimas. Draugiški ir palaikantys bendradarbiai kelia didesnį pasitenkinimą darbu.
    Bitininkai pluša. Stripeikiai. Vytauto Visocko nuotr.
Muzikantai griežia smuikais. Vytauto Visocko nuotrauka

Be to pasitenkinimas darbu priklauso ir nuo paties darbuotojo asmeninių savybių. Čia visų pirma reikia paminėti:

  • Darbuotojo lytį. Vieni darbai labiau patinka moterims, kiti – vyrams.
  • Amžių. Paprastai kuo vyresnis darbuotojas, tuo labiau jis patenkintas savo darbu. Tai galima paaiškinti mažesniais lūkesčiais ar mažesniu esamos padėties idealizavimu, geresniu prisitaikymą prie darbo sąlygų ir, tiesiog, įpratimu. Be to vyresni darbuotojai paprastai turi ilgesnį darbo stažo konkrečioje organizacijoje, todėl jaučiasi organizacijoje jos dalimi, dažnai jie būna vertinami ir gerbiami, užima aukštesnes pareigas, pažįsta visus organizacijos darbuotojus.
  • Išsilavinimą. Darbuotojai, turintys aukštesnį išsilavinimą, savo darbu yra labiau patenkinti, nes dirba įdomesnius darbus, gauna didesnį atlyginimą, be to, aukštesnės kvalifikacijos ir išsilavinimo reikalaujantys darbai leidžia žmogui pajusti didesnę savo vertę.

Parengė Nerijus Bakasėnas

2021.04.17; 08:00

Verslas

Sendaikčių mugė

„Sendaikčių mugė“ Kalvarijų g. 206, Vilnius įvyko Kęstučio Girdzijausko knygos „Koplyčios paslaptis“ pristatymas. Buvo pristatyta naujos knygos rašymo koncepcija. Dalyvavo autorius, vyko diskusijos apie nuslėptus sostinės istorijos faktus, galima buvo įsigyti knygą su autoriaus parašu. Knygą galima įsigyti internetu : www.knygos.lt .

Gyvenime kartais nutinka taip, kad vieniems žmonėms nereikalingas daiktas, kitiems gali tapti tikru radiniu. Dalis žmonių neslepia jiems nereikalingų daiktų, o eina parduoti į turgų, mugę. Čia atvyksta ir tie, kurie tikisi rasti retą senovinį daiktą. Sendaikčių turgus yra tikra laiko, mados, meno, daiktų filosofija. Tai gali būti neįkainojama tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme.

Sendaikčių mugės visada pritraukia būrius smalsuolių. Europoje gatvių mugių tradicija turi ilgą istoriją. Daugybė turų po Europą šiandien vyksta organizuojant apsilankymus sendaikčių turguose, tačiau tikrieji žinovai nori juos aplankyti savarankiškai, skirdami pakankamai dėmesio daiktams „su istorija“. „Blusų turgeliai“ taip pat yra savotiški muziejai, kuriuose galima ne tik apžiūrėti šalį, bet ir pajusti vietinių gyvenimo koloritą. Dalis žmonių mėgsta aplankyti muges, kurios vyksta pora kartų per metus, besižvalgydami daiktų turinčių savo istoriją, unikalių, išskirtinų, kokybiškų, pasižyminčių  tam tikra atmosfera, kurie gali tapti puikia dovana sau ar interjero dalimi, išryškinančia namuose vyraujantį stilių.

„Sendaikčių mugėje“, įsikūrusioje Kalvarijų g. 206, Vilniuje, galima rasti antikinių, antikvarinių, tarpukario ir pokario laikotarpiui priklausiusių daiktų. Unikalūs, originalūs senoviniai daiktai visada randa savo šeimininką, formuodami ir ugdydami jų savininko skonį.

Antikvarinės kolekcijos visada buvo rafinuotumo, statuso, pastovumo, stabilumo ženklas. Tai namų puošyba, sukurianti šeimos jaukumą ir kartų tęstinumo įrodymą.

Sendaikčių mugė Kalvarijų gatvėje

Senovinių ir antikvarinių prekių gausa ir kokybė šią vietą Vilniuje padarė išskirtinę ir patrauklia. Sendaikčių turgaus tipo mugėyra bene didžiausia Lietuvoje.Sendaikčių turgus siūlo labai platų antikvarinių paveikslų, statulėlių, knygų, papuošalų bei kitų sendaikčių pasirinkimą. Užsukę pasidairyti po mugę, galite būti nustebinti didžiausiurankraštinių ir spausdintinių medijų istorijos eksponatų pasirinkimu Lietuvoje: retų ir istorinių knygų, atviručių, seno leidimo knygų, žurnalų, laikraščių, bukletų ir kitų leidinių… Sutiksite mugėje ir įdomių asmenybių: prekeivių, kolekcininkų, kurie padės Jums  apsilankymą mugėje padaryti įsimintinu. Vienas iš jų, mūsų sutiktas ir kalbintas prekybininkas-bukinistas Darius, yra bene labiausiai žinomas lietuviškų knygų žinovas ir kolekcionierius pasaulyje….

Mugėje galima rasti vienetinių ir išskirtinio dizaino senoviniais rėmais puoštų paveikslų, veidrodžių, sekcijų, komodų ar pastatomu laikrodžių, vazų, šviestuvų ir sietynų, žvakidžių ir kitų daiktų. Norėtume taip pat išskirti labai platų senovinių papuošalų ir aksesuarų pasirinkimą: sagės, pakabukai, medaliai, auskarai, karoliai, dėžutės papuošalams. Būtent čia galima nusipirkti ir seniausių lietuviškų firmų:„ŪLA“ (šiuo metu – Neįgaliųjų socialinė įmonė UAB „Ūlos juvelyrų studija“), „Suvenyras“  ir kt. gaminių originaliose pakuotėse.

„Sendaikčių mugė“– tai vieta, kurioje rasite išskirtinių daiktų, kurių tikrai nerasite šiuolaikiniuose prekybos centruose. Unikalaus dizaino gaminiai užburs ir suteiks galimybę Jums papuošti savo interjerą. Įsigyjant senovinį daiktą reikėtų nepamiršti, kad daiktas visų pirma turi patikti, būti „mielas širdžiai“, o tik po to galima galvoti apie jo istorinę vertę. Tačiau platus pasirinkimas – galimybė rintis daiktą, kuris būtų džiaugsmas savo namams, kolekcionieriams ar renkantisdovaną artimam draugui, mėgstančiam kolekcionuoti senovinius daiktus ar tiesiog tam, kuriam artimas vintažinis stilius.

Sendaikčių mugėje

Šis tarptautinis unikalus projektas parodo, kad lietuviai pradėjo rūpintis ir gerbti savo istoriją, savo šaknis, savo kultūrą ir saugoti savo tautiško paveldo likučius. Nepraleiskite progos pasigrožėtiir įsigyti unikalių istorinių daiktų, turinčių savo istoriją daiktų. Kviečiame aplankyti šią istorinę vietą, susipažinti su istoriniais artefaktais, sužinoti daugiau apie Lietuvos ir pasaulio istoriją.

„Sendaikčių mugė“ įsikūrusi Vilniuje, Kalvarijų g. 206, siūlo gerai praleisti laiką, galbūt pasinerti į vaikystę, nes nemaža dalis daiktų primena apie praeitį, praplėsti akiratį,besidomint senovinių, antikvarinių daiktų istorijomis.

Parengė Nerijus Bakasėnas

2020.05.26; 10:00

Verslas

Nerijus Bakasėnas, šio komentaro autorius

Rengdami miestų projektus, architektai privalo remtis: STR, meteorologijos tarnybos nurodomomis sąlygomis, įstatymų numatytais reglamentais ir rekomendacijomis. Matome, kuo toliau, tuo sudėtingiau prognozuoti orus – pasak sinoptikų, tai normalu, nes dėl šylančio klimato anomalinių atmosferos reiškinių daugėja ir orai tampa mažiau nuspėjami.

Bet ar viskas priklauso nuo gamtos? Gal užteks, gerbiami architektai ir projektuotojai, kaltinti oro sąlygas – tiesiog pradėkite laikytis įstatymų ir rekomendacijų.

Oro sąlygų kontekste išryškėja viena problema iš dviejų dalių: visų pirma dėl mažo gatvių ir pėsčiųjų takų vandens įgeriamumo skęsta gatvės ir šaligatviai. Antra, kadangi visas vanduo suteką į lietaus nuotekų šulinius, praėjus lietui džiūsta miestų žaluma (ypač nukenčia medžiai). Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimų nesilaikymas techniniuose projektuose verčia abejoti kompetencija ir netgi sveiku protu daugumos projektų rengėjų. Architektai apskritai „pamiršo“ vandeniui laidų grindinį, kuris privalomas pagal paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 7 punktą.

Apklausti techninių projektų vadovai dažniausiai nėra girdėję apie tokio reglamento taikymą. Ar taip nėra ir dėl to, kad nėra jokios reglamento vykdymo kontrolės? Miestų kūrimas vyksta remiantis darnios miesto plėtros reikalavimais, bet trūksta bendros vizijos.

To pasekmės – džiūstantys miestų alėjose pasodinti medžiai, kurie auga nedideliuose jiems paliktuose grindinio tarpeliuose, kai šaknys negauna pakankamai vandens, maisto medžiagų, oro, prasta parkų ir skverų žaliųjų zonų apsauga, tvarkymas, senkančios upės. Ar pas kaimynus kreiptis dėl išdžiūvusių upių nėra naivu ir gėda, kai savo kieme susitvarkyti nesugebama. Oro sąlygų bei paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento nesilaikymo vyksta upių krantų erozija.

Dėl staigaus vandens lygio kilimo lietaus metu į vandens nuotekų vamzdynus paduodamas didelis vandens kiekis, kuris staigiai kelią vandens lygį – taip didėja potvynių miestuose tikimybė. Staiga padidėjęs vandens kiekis kelia grėsmę ir  miesto vamzdynams.  Ką jau kalbėti apie upių užterštumą – kartu su dulkėmis per lietaus nuotekų vamzdžius į upes patenka net padangų, kurios turi būti surinktos miestuose, dalelės.

Išmoksime projektuoti ar dar reikės „paaukoti daug medžių“? Nuo 1991 metų kietųjų dangų kiekis mieste padidėjo apie 2 kartus. Sprendimas yra šalia – naudoti, kur įmanoma, vandeniui laidžias dangas. Vandeniui laidaus grindinio naudojimas privalo būti įtraukiamasį projektavimo reikalavimus, tada, tikėtina, mažo intensyvumo gatvėms net nereikės lietaus nuotekų tinklų, mažiau būtų apkraunami miestų lietaus vandens surinkimo tinklai, mažiau iššūkių lauktų kiemų tvarkymo programų, parkuose nereikėtų ardyti gamtinės struktūros bei keisti susiformavusio gamtinio kraštovaizdžio.

Perteklinė infrastruktūra – miesto konkurencingumo mažėjimas: miestuose norima tiesti naujus lietaus nuotekų tinklus, bet ar dėl to perkasime visą miestą, nekalbant apie tai, kad ateityje tuomet laukia dideli jų tvarkymo, išlaikymo kaštai.

Rengiant techninius projektus privalu laikytis Reglamento reikalavimų bei ieškoti sprendimų, kurie nekenkia miestų tvariosarchitektūros ir darnios statybos vizijai, darniai miestų plėtrai.

Parengė Nerijus Bakasėnas

2019.08.09; 03:00

Verslas

Gediminas Navaitis

Pokalbis  su profesoriumi dr. Gediminu Navaičiu, knygos apie laimės ekonomiką „Felicitarinis kelias“ autoriumi

Klausimas: Kodėl dirbame nemėgstamą darbą?

Gerovė sukuriama dirbant. Galima dirbti nemėgstamą darbą ir džiaugtis pajamomis, bet tikrai sėkmingesnis pasirinkimas – gerai apmokamas, teikiantis pasitenkinimą darbas. Todėl darbo ir pasitenkinimo gyvenimu, laimės ryšiai yra tirti ne kartą. Šie tyrimai patvirtino, kad darbas ar bedarbystė, pasitenkinimas ar nepasitenkinimas darbu turi išskirtinai didelę įtaką bendram laimingumo lygiui.

Patenkinti darbu – santykiais su bendradarbiais ir vadovais, darbo turiniu, karjeros perspektyvomis – daugeliu atveju yra laimingesni, aukščiau vertina savo gyvenimo kokybę nei dirbantys tik dėl pinigų. Atitinkamai darbo praradimas yra ne vien pajamų praradimas, bet ir socialinio statuso, savojo reikšmingumo ir reikalingumo suvokimo pokytis, kuris daugeliu atveju susijęs su savijauta, psichine ir fizine sveikata, priklausomybėmis, nusikalstamumu.

Klausimas: Kas skatina žmogaus pasitenkinimą darbu?

Tyrimai, atlikti moderniose šalyse, leidžia išskirti labiausiai darbu patenkintų žmonių grupes. Tai būtų: vidutinio amžiaus žmonės, turintys aukštąjį ar aukštesnį išsilavinimą ir dirbantys sau. Tie patys tyrimai rodo, kad mėgstančių savo darbą, vidutiniškai patenkintų juo, patenkintų ir darbu nusivylusių skaičiai yra artimi, nors visgi patenkintų yra daugiau nei nepatenkintų. Vakarų Europos šalyse apie du trečdalius žmonių per apklausas teigia, kad jie dirbtų ir tuo atveju, jei finansinis apsirūpinimas leistų darbo atsisakyti.

Nerijus Bakasėnas

Žmogus nori ne tik uždirbti, bet ir būti gerbiamas bei vertinamas. Daugiau kaip 70 proc. europiečių tvirtino, kad jų santykiai su vadovybe geri, o jei būtų blogi, jie galvotų apie darbo pakeitimą. Kadangi pasitenkinimą darbu lemia ir atlygis už jį, ir darbo turinys, nestebina, jog dirbantys kvalifikuotą ir kūrybinį darbą – teisininkai, mokslininkai, žurnalistai – dažniausiai patenkinti darbu ir jei tektų rinktis, vėl rinktųsi tą patį darbą.

O nekvalifikuotų darbininkų, dirbančių statybose ar pramonėje ir manančių, kad vėl ieškotų tokio pat darbo yra pastebimai mažiau – apie penktadalį.

Kalbino Nerijus Bakasėnas

2019.07.19; 20:29

Verslas

Kas nužudė medį?

Žmogus negali būti gyvas tik vien oru ar saulės šviesa, jo organizmui reikia maisto, o svarbiausia – vandens, kad išgyventų. Stebėjimai rodo, kad žmogus be vandens gali išgyventi maždaug savaitę, bet labiau tikėtina – 3 ar 4 dienas, ypač jei alina karštis.

Bet vanduo ne mažiau svarbi visos ekosistemos dalis. Be jo negyvena ir medžiai – aišku, jie be drėgmės gyvens ilgiau nei savaitę, net jei tai ne baobabas, kuris puikiai prisitaikęs kaupti vandenį, nes auga Afrikos savanose, o paprasta lietuviška LIEPA.

Atrodytų tai gyvenimo tiesa, kuria tiki visi, bet ar visada supranta tie, nuo kurių priklauso, tarkim, kur, kada ir kaip pasodinti medžius, ar susimąsto apie tai miestų ir miestelių erdvių planuotojai ir projektuotojai bei jų sumanymų vykdytojai. Aišku, kai netinkamai atlieki savo darbą, visada galima paieškoti kaltų, o šiemet net ir ieškoti labai nereikia  – kalta pati Gamta, o tiksliau nelauktai netikėtai atkeliavusi sausra.

Ir štai Viename Miestelyje šalia Vilniaus visoje Alėjoje ėmė džiūti liepos. O kalbų kiek: kas kaltas, ką daryti, ekspertų pagalbos tenka ieškoti, galvoti, kaip gelbėti medžius, bet juk ir be jų aišku, kad medžių šaknis uždengus žvyru, betonu, trinkelėmis ar plytelėmis, joks medis neaugs, o galvoti turėjo rekonstrukcijų, renovacijų, remontų idėjų generatoriai ir vykdytojai.

Deja, bet šio Vieno Miestelio problema tik lašas jūroje – Lietuvoje apskritai retai atsižvelgiama į darnios architektūros kūrimo urbanizuotoje aplinkoje galimybes, juolab, kad miestų drėkos valdymo ir gyvenimo kokybės juose gerinimo klausimai yra aktualūs jau šiandien ir bus svarbūs ateityje. Vykdant darnią statybą (ir projektavimą) turėtų būti ieškoma būdų, kaip statyti statinius ar tvarkyti teritorijas, naudojant ekologiškas medžiagas, integruoti aplinkosauginį požiūrį visuose statybos ciklo etapuose.

Nejau šios srities specialistams (architektams ir statytojams) taip sunku „išeiti iš komforto zonos“ ir pagaliau imtis laikytis naujausių Tvarios architektūros projektavimui siūlomų rekomendacijų: tvarkant parkų, skverų, aikščių ir kitas erdves miestuose, naudoti trinkeles ar kitas dangas su drenažo sistemomis, tinkamu įgeriamumu, vandeniui ir orui laidžiais paviršiais. Juk akivaizdu, kad tam, kad „LIEPA“ žaliuotų, ji visų pirma turi gauti vandens. Ir tikrai nesinorėtų, kad Lietuvos miestai pavirstų Europos didmiesčiais su asfaltu, akmenimis ir betonu dengtomis aikštėmis, be žalumos, be mums įprastų medžių alėjų, žaliųjų zonų.

Medžių alėja. www.progressusgroup.lt

Ir gal tuomet, kai kraštovaizdžio projektuotojai, architektai, želdynų kūrėjai ims ne tik garsiai kalbėti, kaip jie rūpinasi miesto ir gamtos derme, o profesionaliai imsis atlikti savo darbą, mes nebematysime miestų parkuose ar skveruose, laisvalaikio žaliosiose zonose betono ar trinkelių, kurios klojamos teritorijose, kur būtinas užteršto vandens valymas ir surinkimas be galimybės gauti vandens natūraliai. „Šiandien reikia tik valios ir noro pasidomėti apie galimus sprendimus, juos pritaikyti konkrečioje situacijoje ir tikrai nėra būtina visų takelių betonuoti ar kloti trinkelėmis – tikrai yra kitų technologinių sprendimų“, – teigia statybinių projektų vystytojas Rolandas Karlonas.

Elkimės socialiai atsakingai ir rūpinkimės mūsų šalies ir visų mūsų ateitimi!

Parengė Nerijus Baksėnas

2019.07.04; 10:00

 

Verslas

Vandeniui laidus grindinys

Iki pastarojo meto Lietuvoje retai buvo  akcentuojama pašalinio vandens patekimo į nuotekų tinklus problema, tačiau padažnėjus atvejams, kai parkų, aikštelių, miestų ir gyvenviečių lietaus nuotekų tinklai yra perkraunami vandens kiekais, kurie turėtų didžiąja dalimi susigerti į žemę, bet šie vandens kiekiai patenka į nuotekų tinklus, šie su padidėjusiu vandens kiekiu nesusidoroja, imta dažniausiai ieškoti „kas kaltas“.

Atsakomybė dėl atsirandančių problemų, greičiausiai, turėtų atitekti architektams, erdvių planavimo specialistams, kurie skaitė įstatymus, statybos reglamentą, žino (ar turėtų žinoti) kitus reikalavimus. „Nebent dalis šių specialistų tiesiog neįsigilina į savo profesijos subtilybes – jiems patinka braižyti popieriuje, bet ne mąstyti, kaip jų sukurti projektai „gyvens“ realiai“ – teigia NT projektų vystymo konsultantas Rolandas Karlonas.

Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis paviršinių nuotekų šalinimą, valymą ir išleidimą Lietuvoje yra Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas, kuriame išdėstyta, kad:

  1. Planuojant teritorijas ir jose numatomą vykdyti ūkinę veiklą, projektuojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, pirmiausia turi būti išnagrinėjamos šių techninių sprendimų taikymo galimybės:

7.1. sumažinančių paviršinių nuotekų susidarymą ir (ar) surinkimą (turi būti įrengiama kiek galima mažiau nelaidžių paviršių (išskyrus galimai teršiamas teritorijas), įrengiami švarių paviršinių nuotekų sugerdinimo  į gruntą įrenginiai, planuojamos kiek galima mažesnės galimai teršiamos teritorijos ir pan.);

7.2. sumažinančių kiekį centralizuotai į aplinką išleidžiamų paviršinių nuotekų (pvz., numatomas paviršinių nuotekų panaudojimas gamybos, žaliųjų plotų laistymo, gaisrų gesinimo reikmėms, įrengiamos filtravimo juostos, sugėrimo takai, sulaikymo ir (ar) išlaikymo tvenkiniai ir pan.);

7.3. sumažinančių susidarančių paviršinių nuotekų užterštumą (pvz., numatyti sausą galimai teršiamų teritorijų valymą, įrengti stogines taršos atžvilgiu pavojingiausiose vietose ar pan.).

Punkto pakeitimai:

  1. 71. Rengiant teritorijų planavimo dokumentus, statybos projektus ir pan., prioritetas turi būti skiriamas 7.1 ir 7.2 punktus atitinkančių techninių sprendinių įgyvendinimui. Jeigu nustatoma, kad dėl vietos aplinkos sąlygų, planuojamos ūkinės veiklos ypatumų, susidarančių paviršinių nuotekų užterštumo, teritorijos trūkumo ar pan. 7.1 ir 7.2 punktuose numatytų priemonių negalima įdiegti, paviršinės nuotekos gali būti tvarkomos per centralizuotas paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas. (įstatymo ištrauka apie dangas)

Pašalinis vanduo, patekęs į nuotekų tinklus, juos apkrauna, didėja elektros energijos sąnaudos, greičiau dėvisi siurbliai, kita mechaninė įranga, patekdamas į nuotekų valymo įrenginius, neigiamai įtakoja nuotekų valyklų darbą, sunkina valymo procesą, didina valymo savikainą.

Deja, bet kalbos apie tai, kad kolektoriai yra pernelyg apkrauti, prastos techninės būklės, kad trasų pralaidumas mažas, kad įranga pasenusi ar net, kad dėl pasikartojančių problemų kaltas klimato atšilimas, dažnai tėra pasiteisinimas dėl netinkamai atliktų planavimo, projektavimo, statybos darbų. Kartais susidaro įspūdis, kad yra suinteresuotų daryti netinkamai, atmestinai. O juk įstatymas numato, kad turi būti įrengiamos vandeniui (ir lietaus) laidžios dangos, kurios lengvai valdo didelius kritulių kiekius, turėtų būti naudojamos kietosios dangos, kurios ne tik atsparios šalčiui ar kitiems atmosferos poveikiams, bet ir laidžios vandeniui.

Į tvarių lietaus vandens tvarkymo sprendimų paiešką turi įsitraukti savivaldybės, kurios turėtų skatinti aplinkai palankių plėtros sprendimų pasirinkimą, darantį minimalią įtaką planuojamos teritorijos gamtiniam hidrologiniam režimui. Tinkamai atliekant parengiamuosius darbus, pasirinkus tinkamas medžiagas, sistemas, pasitelkiant į pagalbą moderniąsias technologijas, galima sumažinti centralizuotai surenkamo paviršinių nuotekų kiekį iki minimumo, net pasiekti, kad miestuose sumažėtų vamzdynų, kuriuos, beje, reikia net tik pakloti, bet po to nuolat prižiūrėti, miestų (ypač senamiesčių) ir miestelių kraštovaizdžio nedarkytų liukai, grotos ar kiti sovietmečio „infrastruktūros šedevrai“.

Parkuose ir skveruose apskritai draudžiama tiesti asfaltus, o privaloma naudoti vandeniui laidžią dangą. Kas paneigs, kad visada yra kažkas suinteresuotas arba darantys nemąstant, ir kaip patogu skųstis mažu trasų pralaidumu, kad ir vėl reikia remonto, ir kad reikia keisti grindinius, nes klimato atšilimas, nors kita dalis specialistų, kai jiems patogu, atšilimą neigia… Kaip visada: įstatymai yra, bet jie neveikia. Bet ar kam tai rūpi?

Patvirtintą lietui laidžią sistemą siūlo Progressus Group UAB. Vandenį praleidžianti danga praleidžia, kad ir labai užterštą, su samanomis padengta siūle, nevalyta 5 metus – turi geriausius rezultatus iš visų laidžių kietų dangų po 5 metų naudojimo.

“Mūsų įmonės Progressus Group grindinys užtikrina vandens pralaidumą (priklauso nuo užterštumo) nuo 880 iki 3300ltr/ha*s, tai mažiausiai  apie 3 kartus daugiau nei lyjant krenta iš dangaus (270ltr/ha*s). Atskyrus mieste teršiamas teritorijas ir gyventojams bei savivaldybes institucijoms pavedus naudotis prioritetu, galima pasiekti, kad vamzdynų skaičius mieste sutrumpėtu. Nauda būtu akivaizdi, vamzdynus reikia ne tik kloti bet ir prižiūrėti, sumažėtu eksploatacijos išlaidos.

Tik pradėjus naudoti tokią sistemą, galima sumažinti centralizuotai surenkamą paviršinių nuotekų kiekį iki minimumo. Sumažinti liuku, grotu, ir kitu sovietinių laikų infrastruktūros šedevrų kiekį, ypač senamiestyje – siūlo Progressus group specialistas Nerijus Baltrukonis.

Parengė Nerijus Bakasėnas

2019.07.03; 07:00

Aktualijos

Čerpės

Pastebėta, kad Lietuvoje skylinėja ir byra keraminės stogų čerpes. Ar taip yra tik Lietuvoje? Ar kitose Europos šalyse čerpės neskylinėja? Kaip teisingai pasirinkti stogo čerpes, kad jos labiausiai tiktų lietuviškiems orams?

Stogų dangos keraminės čerpės – tai visiškai natūralus, ekologiškai švarus produktas. Keraminių čerpių gamyba paprasta ir žinoma seniai: čerpės gaminamos iš molio ir smėlio mišinio, vandens, po to degamos krosnyje aukštoje temperatūroje, kur įgyja svarbiausias vertingąsias savo savybes.

Tačiau vienų gamintojų čerpės suskilinėja po 5–15 metų, kitų – laikosi nepakitę 50 ir daugiau metų, todėl labai svarbu pasirinkti aukščiausios kokybės čerpes, kurios pasižymi patvarumu, ilgaamžiškumu, kurių paslaptis glūdi molyje, iš kurio čerpės pagamintos, ir modernioje gamybos technologijoje.

Nors keraminės čerpės lėtai reaguoja į temperatūros svyravimus (įkaista dieną ir atvėsta naktį per kelias valandas), didžiausia problema Lietuvoje yra dažna temperatūrų kaita: būna sezonų, kai oro temperatūra svyruoja nuo – 5 °C iki + 5 °C ne kartą per žiemos sezoną. Standartas keraminėms čerpėms EN1304 reikalauja, kad čerpės atlaikytų ne mažiau kaip 150 šilumos / šalčio ciklų. Hidrometeorologijos centro duomenis, šilumos / šalčio ciklų skaičius per metus gali siekti ir apie 200 kartų. Kaip tik šie ciklai ir tampa pagrindine čerpinės stogo dangos įrimo priežastimi. Įsivaizduokime, kad dalis stogo apsnigta, o dalį šildo saulė, akivaizdu, kad medžiagoje tai didelio vidinio įtempimo zona. Ilgainiui tokie procesai tiesiog ardo čerpes.

Žinoma, kuo čerpė daugiau įgeria vandens, tuo didesnė įrimo rizika. Apie tai pardavėjai dažnai nutyli, neretai sako, kad tai nereikšmingas rodiklis. Žinotina, kad čerpės, kurios įgeria daugiau kaip 8 % vandens, yra laidžios vandeniui. Tokių čerpių glazūra trūkinėja prarasdama savo estetiką ir funkciją.

„Dabar, kai didelę dalį stogo kainos sudaro montavimo darbų kaina, kai įvairių gamintojų čerpinių stogų dangų kaina svyruoja apie 15–20 eurų už kvadratinį metrą, apsimoka rinktis ilgaamžiškesnes čerpes“, – teigė UAB „Progressus Group” konsultantas Nerijus Baltrukonis. „Kokios čerpės geriausios? Daug metų parduodu čerpes. Populiariausi tarp pirkėjų yra Vokietijos gamintojo NELSKAMP NIBRA čerpių stogai. Jie tampa dar populiaresni, kai žmonės atkreipia dėmesį į funkcines savybes, o ne į spalvą, vaizdą ar kitus, dažnai mažiau vertingus, dalykus. Statydamiesi namus ir imdami paskolas 30-iai metų žmonės nori, kad ir jų namų stogai būtų ilgaamžiai.“

Moderniausios gamybos, kokybiškos ir tinkančios lietuviškam klimatui vokiškos NELSKAMP čerpės NIBRA turi gamintojo sertifikatą, kuris visiškai atitinka Europos statybos reglamentų reikalavimus. Sumontuotam stogui teikiama garantija, kurioje nurodoma, kada, kokios ir kur NELSKAMP NIBRA čerpės sumontuotos, kas jas montavo. Ši garantija pravers, kai pirkėjas sumanys pakeisti ar įsigyti būstą. Garantija – tai pastato stogo ilgalaikės vertės patvirtinimas.

Stogas – vienas iš dviejų svarbiausių (kitas pamatai) bet kurio namo konstrukcinių elementų, tai namo apsauga nuo šalčio, triukšmo, šėlstančių stichijų, o kartu tai detalė, kuri suteikia namo išvaizdai jaukios šilumos ir natūralumo.

Rinkis kokybę!

UAB „Progressus Group”

2019.06.29; 07:15