Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pasirašė savo paties pasiūlytą konstitucinių reformų paketą, į kurį įtrauktas ir straipsnis, leisiantis jam dalyvauti prezidento rinkimuose trečią kadenciją iš eilės.
Kremlius paskelbė 68 puslapių įstatymo projektą savo oficialiame tinklalapyje. V. Putino parašas leis pradėti specialią procedūrą, pagal kurią įstatymas gali būti priimtas kitaip nei įprasta.
Reformų paketą ateinančią savaitę svarstys Rusijos Konstitucinis Teismas, vėliau dėl reformų referendume balsuos Rusijos gyventojai.
Kremlius nurodė, kad referendumas vyks balandžio 22 d., o Rusijos Federacijos Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko šeštadienį pareiškė, kad balsavimas „turi įvykti, nepaisant įvairaus nerimo dėl koronaviruso“.
Pastarosiomis savaitėmis pasirodė gandai, kad Kremlius gali leisti balsuoti internetu, tačiau opozicija tokį balsavimo būdą pavadino tiesiu keliu į referendumo rezultatų suklastojimą.
67-erių V. Putinas sukrėtė šalį antradienį pritaręs paskutinės minutės pasiūlymui prie reformų paketo pridėti ir straipsnį, leisiantį 2024 m. jam vėl kandidatuoti į Rusijos prezidento postą, nors jis buvo prezidentu jau dvi kadencijas iš eilės. Putinas senatvėje. Foto montažas
V. Putino pasiūlymas buvo skubiai priimtas tiek Valstybės Dūmoje, tiek Federacijos Taryboje, tiek ir regioniniuose parlamentuose.
Rusijos lyderis Konstitucijos reformas pasiūlė sausį, tačiau iki šios savaitės V. Putinas neigė, kad taip siekia pratęsti savo valdymą. V. Putino atstovai tikino, kad prezidentas savo nuomonę pakeitė dėl nestabilumo pasaulyje.
Konstitucinės reformos taip pat pakeistų galios balansą Rusijoje, sustiprintų Valstybės Tarybos vaidmenį ir suteiktų naujų galių parlamentui ir prezidentui.
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Dėl dabartinio neramaus laikotarpio pasaulyje prezidentas Vladimiras Putinas pakeitė nuomonę dėl prezidento kadencijų skaičiaus ribojimo ir pritarė planui, kuris leistų jam kandidatuoti į dar dvi kadencijas iš eilės ir būti perrinktam, teigė Kremliaus atstovas.
Kremliaus teigimu, V. Putino sprendimas pritarti pasiūlymui, kuris leistų jam likti valdžioje po 2024 metų, susijęs su nestabilumu pasaulyje ir grėsmėmis Rusijai, įskaitant naująjį koronavirusą.
„Padėtis pasaulyje tapo mažiau stabili“, – teigė atstovas Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, kad tarp veiksnių, privertusių V. Putiną pakeisti nuomonę, yra „koronaviruso pandemija, pasaulinio nuosmukio grėsmės, virtinė regioninių konfliktų ir Vakarų sankcijos“.
Putinas senatvėje. Foto montažas
„Šiais sunkiais laikais valdžios institucijų stabilumas, valdžios tvirtumas ir pastovumas turi didelę svarbą. Tokiais sunkiais laikais kai kurios šalys priėmė sprendimus leisti pareigas einančiam prezidentui likti pareigose. Tokiais sunkiais laikais svarbu išlaikyti stabilią, tvirtą ir nuoseklią politiką“, – aiškino D. Peskovas.
Kiek anksčiau V. Putinas teigė nenorįs panaikinti prezidento kadencijų skaičiaus ribojimo ar naudotis kitomis įvardijamomis priemonėmis savo valdžiai pratęsti po 2024 metų.
Rusijos prezidentas anksčiau šiais metais pasiūlė virtinę Konstitucijos pakeitimų, tačiau iki šios savaitės antradienio atmetė spėliones, kad reformų ėmėsi tam, jog pratęstų savo valdžią.
67 metų V. Putinas valdžioje yra jau du dešimtmečius. Jis prie šalies vairo stovi nuo 2000 metų ir tuo laikotarpiu ėjo tiek Rusijos prezidento, tiek premjero pareigas. Dabartinė jo kadencija prezidento poste baigsis 2024 metais. Rusijos opozicija surengė demonstraciją „už Rusiją be Putino“. EPA-ELTA nuotrauka
V. Putinas dar praėjusią savaitę teigė, kad laikysis prezidento kadencijų skaičiaus ribojimo, o tai reiškia, kad jis būtų turėjęs atsistatydinti 2024 metais.
Rusijos Valstybės Dūma, žemesnieji parlamento rūmai, šios savaitės trečiadienį pritarė Konstitucijos pataisoms, kurios leistų prezidentui V. Putinui būti perrinktam iki 2036 metų. Tačiau D. Peskovas teigė, kad V. Putinas dar nepaskelbė, ar 2024 metais vėl sieks Rusijos prezidento posto.
Dėl esminių pokyčių V. Putino kadencijos būtų skaičiuojamos iš naujo.
Visuomenės balsavimas turėtų įvykti balandžio 22 d.
Situacija planetoje per pastaruosius 30 metų tapo pavojingesnė, atsiradus daugybei naujų problemų. Tai pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg) interviu, publikuotame laikraščio „The Guardian“ šeštadienio numeryje.
Atsakydamas į laikraščio klausimą, ar per tuos 30 jo politinės karjeros metų situacija yra buvusi pavojingesnė nei dabar, NATO generalinis sekretorius pažymėjo, kad pasaulis tapo „labiau nenuspėjamas“, o situaciją planetoje tapo sunkiau kontroliuoti dėl „daugybės problemų vienu metu“.
„Tai daug pavojingesnis pasaulis“, – pareiškė J. Stoltenbergas, pabrėždamas stiprėjantį terorizmą ir augantį nestabilumą visame pasaulyje.
Laikraščio paklaustas, ar jis palaikąs karingus JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) pareiškimus Šiaurės Korėjos atžvilgiu, J. Stoltenbergas atsakė: „Jeigu dabar imčiau kurti prielaidas dėl galimų karinių veiksmų variantų, aš tik sustiprinčiau situacijos netikrumą ir sudėtingumą“. Kartu jis pareiškė palaikąs „pastangas surasti politinį sprendimą derybų keliu“.
Vis dėlto NATO generalinis sekretorius pridūrė gerai suprantąs ir palaikąs Pietų Korėjos teisę, – kaip ir tam tikra prasme Japonijos, – užtikrinti savo saugumą ir kariniu keliu. „Jos turi teisę imtis atsakomųjų priemonių, kai susidurs su labai agresyviais veiksmais“, – sakė Aljanso vadovas.
Paklaustas, ar, jo manymu, D. Trampas yra ideali figūra spręsti egzistuojančias problemas saugumo sferoje, NATO generalinis sekretorius atsakė: „Donaldas Trampas – išrinktasis Jungtinių Valstijų prezidentas. O NATO – kolektyvinis 29 demokratinių valstybių aljansas. Demokratija yra ir įvairių politinių lyderių išrinkimas“.
Kaip ir Leonidas Brežnevas anksčiau, dabartinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas svajoja apie turizmo plėtrą Kaukazo respublikose. Bet ši politika atsimuša į nestabilumą ir korupciją.
Taip rašo Pjeras Avrilis laikraštyje “Le Figaro”.
„Pasak kompanijos „Šiaurės Kaukazo kurortai“ vadovų, po trejų metų kalnų slidinėjimo kurortas Archyzas bus panašus į „Trois Vallées”. Archyzas, būsimasis rusų slidžių sporto centras, plyti į vakarus nuo Elbruso kalno Karačiajevo Čerkesijoje respublikoje.
