N. Sarkozy su tuomečiu Libijos diktatoriumi Muammaru Gaddafiu. EPA – ELTA nuotr.

Paryžius, rugpjūčio 25 d. (AFP-ELTA). Buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy sės į teisiamųjų suolą dėl spėjamo savo 2007 m. rinkimų kampanijos finansavimo iš Libijos gautais pinigais. Nacionalinė finansų prokuratūra penktadienį pranešė, kad 68-erių N. Sarkozy ir dar 12 asmenų 2025 m. pradžioje turės stoti prieš teismą dėl kaltinimų, kad iš tuomečio Libijos diktatoriaus Muammaro al Gaddafio gavo milijonus eurų, kuriuos panaudoja pergale pasibaigusiai rinkimų kampanijai.
 
Nikolia Sarkozy. EPA-ELTA nuotr.

N. Sarkozy, be kita ko, kaltinamas korupcija, netesėtų rinkimų kampanijos finansavimu ir valstybės lėšų švaistymu, teigiama toliau prokuratūros pranešime. Buvęs prezidentas kaltinimus visad neigė. Dėl šio atvejo tyrimas vyksta nuo 2013 m.
 
Eidamas prezidento pareigas, N. Sarkozy pradžioje buvo vienas M. al Gaddafio sąjungininkų, tačiau nuo 2011 m. jau pasisakė už Libijos diktatoriaus nuvertimą.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.08.25; 06:40

Nikolia Sarkozy. EPA-ELTA nuotr.

Buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy pirmadienį teisme atmetė jam keliamus kaltinimus kyšininkavimu. 65-erių eksprezidentas sakė „niekuomet nepadaręs nė menkiausio korupcinio nusikaltimo“.
 
Jis demonstravo „įtūžį“ ir „pasipiktinimą“ procesu ir pareiškė viltį, „kad bus išteisintas dėl šios niekšybės“.
 
N. Sarkozy gresia iki 10 metų laisvės atėmimo dėl kyšininkavimo ir nelegalaus poveikio teisėsaugai. Prokuratūra antradienį ketina skelbti, kokią bausmę siūlo buvusiam šalies vadovui.
 
Konservatorius N. Sarkozy nuo 2007 iki 2012 metų vadovavo Prancūzijai. Jis kaltinamas 2014-aisiais papirkęs Aukščiausiojo teismo prokurorą, kad gautų informacijos apie prieš jį vykdomą tyrimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.08; 06:32

Buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy stos prieš teismą dėl kaltinimų prekyba poveikiu ir korupcija, praneša Prancūzijos žiniasklaida, kuria remiasi BBC.

Ši byla susijusi su 2014-aisiais vykusiais telefono pokalbiais. Teigiama, kad jų metu N. Sarkozy bandė daryti įtaką teisėjams, tyrusiems įtarimus dėl galimo neteisėto jo rinkimų kampanijos finansavimo.

Šioje byloje prieš teismą turėtų stoti ir minėtasis teisėjas, Gilbert’as Azibert’as, bei N. Sarkozy advokatas.

Visi jie savo kaltę neigia.

Teigiama, kad minėtuose telefono pokalbiuose N. Sarkozy, prisidengęs Paulio Bismuth’o slapyvardžiu, G. Azibert’ui siūlė prestižines pareigas Monake mainais į informaciją apie jo rinkimų kampanijos finansavimo bylą.

Be kita ko, N. Sarkozy anksčiau šį mėnesį buvo pateikti kaltinimai atskiroje byloje. Ji susijusi su įtarimais, kad buvusio Prancūzijos prezidento rinkimų kampanija galėjo būti finansuojama buvusio Libijos diktatoriaus Muammaro Gaddafio lėšomis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.30; 00:01

Prieš metus Carla Bruni-Sarkozy paliko Eliziejaus rūmus. Buvusi šalies pirmoji dama paneigė visas prognozes: ji vėl tampa stiliaus ikona, grįžta prie dainavimo ir paneigia savo serijinės gundytojos šlovę. „Su Sarkozy aš jaučiuosi saugi. Jo labui aš tikiuosi, kad jis nekels savo kandidatūros“. Interviu su Carla spausdina laikraštis La Repubblica.

„Su juo aš jaučiuosi apsaugota, rami“. Kitame gyvenime Carla Bruni, tada dar ne Sarkozy, garsėjo kaip serijinė gundytoja, galinti nugalėti net tokias roko žvaigždes, kaip Mikas Jaggeris, ir Paryžiaus filosofus, kaip tėvas ir sūnus Enthovenai. Dar prieš keletą metų dainininke tapęs modelis didžiavosi „tūkstančiu meilužių“ ir menku polinkiu į monogamiją“, – rašo straipsnio autorė Anais Ginori.

Continue reading „Carla Brunni–Sarkozy: „Po 40 metų aš teberūkysiu ir tebegersiu šampaną“”

mistral_px600

Baltijos šalių ir Gruzijos protestai dėl Prancūzijos sprendimo parduoti karinius desantinius laivus „Mistral“ Rusijai, atrodo, virsta niekais. Sausio 25-ąją didžiausiame vakarų Prancūzijos uoste Sen Nazere (Saint Nazaire) tarp šios šalies ir Rusijos buvo pasirašyta sutartis statyti ir parduoti pastarajai keturis sraigtasparnius plukdančius laivus. Iškilmėse dalyvavo prezidentas Nicolas Sarkozy, iš Rusijos pusės – vicepremjeras Igoris Sečinas. Taip baigėsi dvejus metus užtrukusios derybos, kurios kurstė visų NATO šalių aistras, o labiausiai valstybių, kurios šliejasi prie Rusijos teritorinių vandenų.

Continue reading „„Mistral“ sandėris įvyko: kokia politinė jo kaina?”