Nortautas Statkus

Žvalgyba

Nortautas Statkus. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Naujai įkurtos Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos vadovas Nortautas Statkus teigia, kad nors šio instituto steigimas baigtas, tačiau, anot jo, norint, jog įstaiga funkcionuotų, reikia padaryti dar nemažai darbų. Pasak N. Statkaus, žmonės įstaigai jau gali teikti skundus, tačiau, pažymi žvalgybos kontrolierius, kol kas institute dirba tik jis pats.
 
„Įstaiga kaip juridinis asmuo jau užregistruotas, tuo galiu pasidžiaugti. Steigimo procesas baigtas, bet pačios institucijos kūrimas galima sakyti tik prasideda. Patvirtinti įstaigos nuostatai, įstaigos struktūra, baigiu rengti personalo sąrašą, pareigybių aprašus, atsakingos už akreditaciją institucijos preliminariai įvertino galimas patalpas, kuriose įsikurtų įstaiga“, – ketvirtadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje teigė N. Statkus.
 
„Taip pat šiuo metu skaičiuojame sąmatą, kiek kainuotų remontuoti tas patalpas, kad jos atitiktų reikalavimus ir būtų galima dirbti su įslaptinta informacija, žymima žyme „slaptai“, – taip pat pažymėjo jis.
 
Visgi, pripažįsta N. Statkus, norint, kad įstaiga pilnai funkcionuotų, dar daug ko trūksta.
 
„Reikia nuolatinių patalpų, kol jos bus remontuojamos, reikės laikinų patalpų. Kalbuosi su valstybės institucijomis dėl to, tikiuosi pozityvių sprendimų“, – sakė N. Statkus.
 
„Pradėti teikti skundus galima jau dabar, yra ir adresas buveinės – Gedimino pr. 53. Bet realiai vis dėlto dar yra eilė visokių dalykų. Visų pirma, nėra personalo. Kol nėra nėra personalo, tai esu vienintelis darbuotojas įstaigoje. (…) Tai kiek spėsiu, tiek darysiu. Bet, kiek tos jėgos leis…“, – taip pat atkreipė dėmesį jis.
 
Nors N. Statkus teigia, kad šiuo metu daug laiko tenka paskirti įstaigos steigimo darbams, tačiau jis tikina nepamirštantis ir savo kaip žvalgybos kontrolieriaus veiklos.
 
„Nors dabar daugiausia laiko tenka dirbti besikuriančios įstaigos vadovavo darbus, tačiau neužmečiau ir savo kaip žvalgybos kontrolieriaus pareigų ir nuveikiau keletą dalykų: susitikau su žvalgybos institucijomis, su jas kontroliuojančių NSGK ir ŽTK pirmininkas, buvo aptarti darbiniai santykiai, darbo procedūros“, – sakė jis.
 
ELTA primena, kad 2021 m. gruodį Seimas priėmė įstatymą, kuriuo nutarė įkurti žvalgybos kontrolieriaus institutą. Šių metų balandžio mėnesį Žvalgybos kontrolierių įstaigos vadovu Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pasiūlytą kandidatą – žvalgybos kontrolierių Nortautą Statkų.
 
Kaip numatyta įstatyme, žvalgybos kontrolierius atlieka nuolatinę žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą, tikrina šių institucijų metodų taikymo pagrįstumą, teisėtumą, tiria galimus žmogaus teisių pažeidimus, tikrina asmens duomenų tvarkymo teisėtumą, nagrinėja žvalgybos pareigūnų skundus, teikia rekomendacijas žvalgybos institucijoms, aptikęs galimai padarytos nusikalstamos veikos požymių, kreipiasi į ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokurorą.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2023.05.26; 00:30
Aktualijos

Nortautas Statkus. ELTA / Andrius Ufartas

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį pasiūlė Seimui žvalgybos kontrolierių Nortautą Statkų paskirti Žvalgybos kontrolierių įstaigos vadovu.
 
Pristatydama kandidatą ji akcentavo jo patirtį ir kompetenciją. „Tai, kad N. Statkus yra patyręs vadybininkas yra labai svarbu kuriant Žvalgybos kontrolierių įstaigą iš esmės nuo nulio. Labai svarbu ir tai, kad nepaskyrus šios įstaigos vadovo jokie jos tyrimo darbai negalės būti pradėti“, – iš Seimo tribūnos sakė V. Čmilytė-Nielsen.
 
Kviesdama palaikyti pasiūlytą kandidatą, Seimo pirmininkė sakė, kad, jos nuomone, N. Statkaus kompetencijos ir patirties pakaks, kad būtų sukurta veiksminga Žvalgybos kontrolierių įstaiga.
 
Prisistatydamas Seimo nariams kandidatas vadovauti Žvalgybos kontrolierių įstaigai N. Statkus žadėjo suburti kompetentingą ir patikimą darbuotojų komandą, sukurti sklandžiam darbui tinkamas sąlygas ir reguliariai informuoti Seimą ir visuomenę apie įstaigos veiklą.
 
Pasak jo, kad naujai kuriama įstaiga galėtų  pradėti kokybiškai  ir efektyviai veikti, pirmiausia reikia įregistruoti ją, kitas svarbus darbas – jos tapimas paslapčių subjektu, taip pat laukia personalo paieškos ir įdarbinimo etapas.
 
Atsakydamas į Seimo narių klausimą dėl komandos, N. Statkus sakė, kad kol kas būtų per anksti apie tai kalbėti, bet taip pat sakė, kad yra numatęs „keletą kandidatūrų, kurie dirba ne žvalgybos tarnybose“.
 
Artimiausiu metu N. Statkaus kandidatūrą svarstys Seimo frakcijos ir komitetai, pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).
 
Žvalgybos kontrolierių įstatymas numato, kad vieną žvalgybos kontrolierių Seimas Seimo pirmininko teikimu, apsvarsčius žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę atliekančiam Seimo komitetui ir už žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą atsakingam Seimo komitetui, skiria Žvalgybos kontrolierių įstaigos vadovu.
 
Jadvyga Bieliavska (ELTA)
 
2023.04.04; 02:00
Aktualijos

Nortautas Statkus. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Antradienį Seimas ketina balsuoti dėl parlamento vadovės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teikiamo kandidato Nortauto Statkaus skyrimo žvalgybos kontrolieriumi.
 
Jo kandidatūra parlamentarams pristatyta prieš savaitę. Vėliau N. Statkus dalyvavo Seimo Žmogaus teisių ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų posėdžiuose, kuriuose atsakė į politikų klausimus ir pristatė savo viziją dėl Žvalgybos kontrolierių įstaigos.
 
Šiuo metu N. Statkus dirba Vidaus reikalų ministerijos vyriausiuoju patarėju. Jis buvo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėjas, dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, Valstybės saugumo departamente, kelerius metus vadovavo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Mokslo centrui.
 
Pagal išsilavinimą kandidatas yra istorikas, baigė Vilniaus universitetą (1993) ir Centrinės Europos universitetą Budapešte (1996). Londono universitete (1997) įgijo slavistikos ir Rytų Europos studijų magistro laipsnį, Vilniaus universitete (2002) – socialinių mokslų srities, politikos mokslų krypties daktaro laipsnį. Dėstė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.
 
Kita kandidatūra į žvalgybos kontrolierius, pasak Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen atstovės spaudai Ilonos Petrovės, bus pateikta parlamentui kiek vėliau, kovo mėnesį.
 
Kaip Eltai teigė pati V. Čmilytė-Nielsen, kol kas teikti tik vieną kandidatą ji nusprendė įvertinusi tai, kiek pastaruoju metu žvalgybos kontrolieriaus postas sulaukė dėmesio viešojoje erdvėje.
 
„Mano sprendimas buvo teikti vieną kandidatą, puikiai suvokiant, koks didžiulis dėmesys yra sutelktas į šią instituciją ir į kandidatą po pranešėjo knygos. Matydama, kaip procesas vyksta, kiek klausimų sulaukia kandidatas (…), tikrai labai daug dėmesio, labai daug įvairiausių klausimų – man rodos, yra racionaliau, kad vienas kandidatas praeina tą procesą, tą tikrai intensyvų klausinėjimą, ir vėliau, pasibaigus šiam etapui – tikiuosi, jis bus sėkmingas – bus teikiamas antrasis kandidatas“, – Eltai sakė ji.
 
ELTA primena, kad 2021 m. gruodį Seimas priėmė įstatymą, kuriuo nutarė įkurti žvalgybos kontrolieriaus institutą. Tų pačių metų gruodį prezidentas Gitanas Nausėda vetavo šį parlamento sprendimą, tačiau Seimas šalies vadovo veto atmetė.
 
2022 m. sausį Seimo opozicijos atstovai dėl žvalgybos kontrolierių kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT), keldami klausimą, ar ar žvalgybos kontrolierius neapriboja Seimo kontrolierių teisės tirti skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų galimo piktnaudžiavimo. 2022 m. gruodį KT nutarė, kad teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai.
 
Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ rašė Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen, minėtos aplinkės prisidėjo prie to, kad kandidatų į žvalgybos kontrolierius paieškos užtruko. Anot jos, iki KT sprendimo teko atidėti pokalbius su galimais kandidatais, nes, parlamento vadovės teigimu, tokiame neapibrėžtume neatsakinga prašyti žmonių įsipareigojimo kandidatuoti. Taip pat, pasak V. Čmilytės-Nielsen, užtruko ir kandidatų į žvalgybos kontrolierius tikrinimas.
 
Kaip numatyta įstatyme, žvalgybos kontrolierius atlieka nuolatinę žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą, tikrina šių institucijų metodų taikymo pagrįstumą, teisėtumą, tiria galimus žmogaus teisių pažeidimus, tikrina asmens duomenų tvarkymo teisėtumą, nagrinėja žvalgybos pareigūnų skundus, teikia rekomendacijas žvalgybos institucijoms, aptikęs galimai padarytos nusikalstamos veikos požymių, kreipiasi į ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokurorą.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2023.03.21; 06:02
Aktualijos

Kontrolė

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį parlamentui pristatys Nortauto Statkaus kandidatūrą į žvalgybos kontrolierius.
 
Šiuo metu N. Statkus dirba Vidaus reikalų ministerijos vyriausiuoju patarėju. Jis buvo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėjas, dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, Valstybės saugumo departamente, kelerius metus vadovavo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Mokslo centrui.
 
Pagal išsilavinimą kandidatas yra istorikas, baigė Vilniaus universitetą (1993) ir Centrinės Europos universitetą Budapešte (1996). Londono universitete (1997) įgijo slavistikos ir Rytų Europos studijų magistro laipsnį, Vilniaus universitete (2002) – socialinių mokslų srities, politikos mokslų krypties daktaro laipsnį. Dėstė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.
 
Kita kandidatūra į žvalgybos kontrolierius, pasak Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen atstovės spaudai Ilonos Petrovės, bus pateikta parlamentui kiek vėliau, kovo mėnesį.
 
ELTA primena, kad 2021 m. gruodį Seimas priėmė įstatymą, kuriuo nutarė įkurti žvalgybos kontrolieriaus institutą. Tų pačių metų gruodį prezidentas Gitanas Nausėda vetavo šį parlamento sprendimą, tačiau Seimas šalies vadovo veto atmetė.
 
2022 m. sausį Seimo opozicijos atstovai dėl žvalgybos kontrolierių kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT), keldami klausimą, ar žvalgybos kontrolierius neapriboja Seimo kontrolierių teisės tirti skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų galimo piktnaudžiavimo. 2022 m. gruodį KT nutarė, kad teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai.
 
Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ rašė Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen, minėtos aplinkės prisidėjo prie to, kad kandidatų į žvalgybos kontrolierius paieškos užtruko. Anot jos, iki KT sprendimo teko atidėti pokalbius su galimais kandidatais, nes, parlamento vadovės teigimu, tokiame neapibrėžtume neatsakinga prašyti žmonių įsipareigojimo kandidatuoti. Taip pat, pasak V. Čmilytės-Nielsen, užtruko ir kandidatų į žvalgybos kontrolierius tikrinimas.
 
Kaip numatyta įstatyme, žvalgybos kontrolierius atlieka nuolatinę žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą, tikrina šių institucijų metodų taikymo pagrįstumą, teisėtumą, tiria galimus žmogaus teisių pažeidimus, tikrina asmens duomenų tvarkymo teisėtumą, nagrinėja žvalgybos pareigūnų skundus, teikia rekomendacijas žvalgybos institucijoms, aptikęs galimai padarytos nusikalstamos veikos požymių, kreipiasi į ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokurorą.
 
Gytis Pankūnas (ELTA)
 
2023.03.14; 08:00