Norvegijos ginkluotosios pajėgos
Oslas, vasario 11 d. (AFP-ELTA). Rusija yra operatyviai pasirengusi vykdyti plataus masto karines operacijas Ukrainoje, o Kremliui tereikia įsakyti, penktadienį sakė Norvegijos karinės žvalgybos tarnybos vadovas.
Rusai „turi viską, ko reikia, kad pradėtų – nuo nedidelės invazijos rytuose ir nedidelių puolimų įvairiose vietose Ukrainoje iki pilno įsiveržimo ir visos arba dalies Ukrainos okupacijos“, sakė viceadmirolas Nilsas Andreasas Stensonas.
„Dabar prezidentas Putinas turi pasirinkti, ar jis nori pradėti, ar ne“, – sakė jis.
Savo pastabas N. A. Stensonas išsakė pristatydamas Norvegijos žvalgybos tarnybų metinę grėsmių vertinimo ataskaitą.
Anot jo, Rusija prie Ukrainos sienos turi „daugiau nei 150 tūkst. karių“ kartu su „pažangiausia šalies ginkluote“ ir visa reikalinga logistika.
„Labai sunku pasakyti, ar (puolimas) tikėtinas, ar mažai tikėtinas, nes tik Rusijos prezidentas gali priimti sprendimą“, – sakė jis.
Vakarų šalys mano, kad Rusija rengiasi neišvengiamai invazijai į Ukrainą, nors Maskva tai neigia.
Nuo 2014 m. Rytų Ukrainoje vyksta konfliktas tarp Rusijos remiamų separatistų ir Kijevo pajėgų. Tuo tarpu NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį dar kartą perspėjo dėl „realaus naujo ginkluoto konflikto Europoje pavojaus“, o JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sakė, kad Rusijos įsiveržimas gali įvykti „bet kada“.
Norvegijos slaptosios tarnybos ženklasNorvegijos vėliava Išorės žvalgyba užsiimanti Norvegijos žvalgybos tarnyba (NIS) ir vidaus saugumą užtikrinanti Norvegijos saugumo policija (PST) paviešino savo metines ataskaitas, kuriose daugiausia dėmesio skiriama agresyviai Rusijos ir Kinijos politikai bei augančiai individualaus terorizmo ir ekstremizmo grėsmei.
Iš ataskaitų matyti, kad didžiausią užsienio šalių žvalgybos tarnybų susidomėjimą kelia Norvegijos politika ir infrastruktūra Arkties regione.
Kaip žinia, dėl klimato kaitos Arkties regionas po truputį tampa valstybių tarpusavio konkurencijos arena.
Rusija – grėsmė ne žodžiais, o darbais
Nors vertindamos Rusijos veiksmus Norvegijos tarnybos vartoja pabrėžtinai santūrią retoriką, Rusijos keliamą grėsmę aiškiai atskleidžia pateikiami faktai. Išorės žvalgyba užsiimanti NIS pabrėžia Rusijos tarnybų aktyvumą kibernetinėje erdvėje, kur pirmiausia siekiama pavogti didelius kiekius informacijos. Pasak išorės žvalgybos, būtina atsižvelgti ir į Rusijos pajėgumus daryti įtaką kitų valstybių viešajai erdvei ir, ypač, paveikti rinkimų rezultatus. NIS vertinimu, 2021 metų Norvegijos parlamento rinkimai irgi gali tapti Rusijos įtakos taikiniu.
Rusijos ambasada Vilniuje. Vytauto Visocko foto
NIS taip pat pastebi, kad net ir silpnėjant Rusijos ekonomikai, ypač dėl Covid-19 pandemijos, Rusijos kariuomenė ir toliau modernizuojama. Rusija kuria ir gamina naujus ginklus, o jos kariuomenė tapo gerokai lankstesnė ir labiau prisitaikiusi patenkinti globalios politikos poreikius, tai yra įsiterpti į konfliktus įvairiuose pasaulio taškuose.
Tai svarbu Rusijai siekiant išlaikyti įtaką Baltarusijoje, Ukrainoje, Pietų Kaukaze ir plėsti ją Artimuosiuose Rytuose, kur Maskva susiduria su Turkijos ir kitų didžiųjų valstybių konkurencija. NIS požiūriu, Rusija piktinasi Vakarų sankcijomis, o NATO politiką vertina kaip egzistencinę grėsmę, Norvegiją suvokdama visų pirma kaip NATO narę.
Norvegų saugumo policijos ataskaitoje Rusija vertinama kaip agresyvios priešiškos žvalgybos vykdytoja. Rusijos žvalgybos tarnybos efektyviai šnipinėja kibernetinėje erdvėje, derindamos šią veiklą su klasikiniais žvalgybos metodais. Diplomatinę priedangą naudojantys Rusijos žvalgai kelia didžiausią verbavimo grėsmę, o jų taikiniais ir užverbuotais agentais tampa ne tik valdininkai ir verslininkai, bet ir perspektyvūs studentai ar svarbias technologijas kuriantys mokslininkai.
Kaip svarbų Rusijos keliamos grėsmės pavyzdį abi tarnybos pasitelkė 2020 metų kibernetinę ataką prieš Norvegijos parlamentą, kurią įvykdė su Rusijos karine žvalgyba siejama grupuotė Fancy Bear. Atakos metu pavogta svarbi elektroninio susirašinėjimo informacija, kuri, kaip mano Norvegijos tarnybos, gali būti panaudota tolimesnėms žvalgybos ir verbavimo operacijoms.
Kinija – mokinys pralenksiantis mokytoją
Kitas aiškiai išsiskiriantis kibernetinio šnipinėjimo centras yra Kinija, kuri ypač aktyviai naudoja žvalgybos tarnybas perimti naujausioms technologijoms iš kitų valstybių. Kinijos keliamą grėsmę ilgalaikėje perspektyvoje Norvegijos tarnybos mato kaip pranoksiančią tą, kurią kelia Rusija.
Kinijos vėliava. Slaptai.lt iliustracija
NIS vertinimu, Kinija jau dabar yra pasiruošusi labiau konfliktiškiems santykiams su kitomis valstybėmis. Kinijos kariuomenė nuolat stiprinama ir yra gerai ginkluota. Nors kariams trūksta kovinės patirties, Kinija stengiasi kompensuoti šį trūkumą dalyvaudama bendrose su kitomis valstybėmis pratybose ir misijose. NIS tvirtinimu, Kinija taip pat siekia kuo mažiau priklausyti nuo užsienio rinkų ir pati užtikrinti visus savo poreikius strateginiuose sektoriuose. Būtent dėl to Kinija intensyviai vykdo technologinį šnipinėjimą, siekia perimti kitų valstybių technologines paslaptis ir patirtį, tikslingai investuoja ir superka užsienio technologijų kompanijas.
PST ataskaita patvirtina, kad verslų supirkinėjimą Kinija aktyviai vykdo ir Norvegijoje. Pasak PST, net ir privačios Kinijos kompanijos yra priklausomos nuo valdžios. Todėl jos gali sudaryti verslo požiūriu nenaudingas sutartis, kad įgytų informacijos arba įtakos. Rinkos logika besivadovaujantiems Norvegijos verslininkams sunku tokių pasiūlymų atsisakyti. Auganti priklausomybė nuo Kinijos technologijų srityje, PST vertinimu, yra rimta grėsmė, kaip ir neteisėtas mokslinių tyrimų rezultatų pasisavinimas bei kinų pabėgėlių ir disidentų šnipinėjimas Norvegijoje.
Arkties politika ir Norvegijos kritinė infrastruktūra – svarbiausi šnipinėjimo objektai
Ir Kinija, ir Rusija ypač aktyviai domisi Norvegijos politika Arkties regione. NIS vertinimu, Rusijai ypač svarbus karinis dominavimas Arkties regione, todėl ji nuolat augina Šiaurės laivyno pajėgumus ir plečia karinę infrastruktūrą. Be to, regionas yra svarbus ir kaip naujų ginklų bandymo poligonas, todėl pavojingi ginklai dažnai bandomi visai netoli Norvegijos sienų.
Arktika
Pasak NIS, įtampa su Rusija dėl Arkties gali dar paaštrėti 2021 metais, kai Rusija, kuri pati kaltina Arkties militarizavimu Vakarų valstybes, tarp jų ir Norvegiją, pirmininkaus Arkties tarybai. NIS teigimu, į Arkties regioną vis aktyviau skverbiasi ir Kinija, kuri 2018 metais patvirtino savo pirmąją Arkties strategiją, nors kol kas jos realią įtaką varžo konkurencija su jau įsitvirtinusiomis Arkties valstybėmis.
PST ataskaita patvirtina, kad Arkties politika yra vienas iš svarbiausių užsienio valstybių šnipinėjimo objektų Norvegijoje. Rusijos ir Kinijos žvalgybos tarnybos aktyviai renka informaciją tiek apie Norvegijos politinius procesus, susijusius su Arktimi, tiek apie šiaurėje plėtojamą Norvegijos karinę ir civilinę infrastruktūrą. PST vertinimu, Norvegijos kritinės infrastruktūros identifikavimas ir jos žemėlapio sudarymas yra užsienio žvalgybos tarnybų prioritetas visoje šalyje. Šiam darbui užsienio žvalgybos tarnybos pasitelkia ir Norvegijos piliečius, kurie gali laisvai keliauti po savo valstybės teritoriją kaip turistai.
Grėsmę kelia individualios teroristinės atakos
Greta kitų valstybių keliamų rizikų, Norvegijos žvalgybos ir saugumo tarnybos pabrėžia ir terorizmo bei ekstremizmo grėsmę. NIS atkreipė dėmesį, kad nepaisant radikalių islamistų išpuolių sumažėjimo vadinamajai „Islamo valstybei“ pralaimėjus karą Irake ir Sirijoje, 2020 metais išpuolių skaičius vėl šiek tiek išaugo. Didžiausią grėsmę, pasak NIS, kelia individualios teroristinės atakos, kurių rengėjai pasiduoda islamistų propagandai internete.
Terorizmas
Prie tokių pačių išvadų priėjo ir PST, pabrėžianti, kad net ir 10-20 metų senumo islamistinė propaganda daro poveikį tam tikrai auditorijai ir gali išprovokuoti naujus teroro aktus. PST vertinimu, didžiausią pavojų kelia 1-2 rengėjų suorganizuojami, paprastomis priemonėmis greitai parengiami ir iš karto įvykdomi išpuoliai.
Abiejų tarnybų vertinimu, tokio pat pobūdžio grėsmę kelia ir dešiniojo ekstremizmo augimas. Šios pakraipos organizacijos taip pat geba panaudoti savo tikslams šiuolaikines technologijas ir kurti tarptautinius tinklus, per kuriuos platinama propaganda, dalijamasi patirtimi ir organizuojami mokymai. Dešiniosios pakraipos ekstremistai vis labiau radikalizuojasi, tarp jų dažnėja raginimai griebtis prievartos. Todėl ši ekstremistinė srovė taip pat gali išprovokuoti spontaniškas individualias teroro atakas.
Norvegijos slaptosios tarnybos ženklas
Norvegijos policijos saugumo tarnyba (PST) mano, kad didžiausią grėsmę šalies saugumui kelia Rusijos ir Kinijos specialiųjų tarnybų veikla.
Tai pareiškė PST vadovas Nilsas Andreasas Stensønesas, pirmadienį pristatydamas metinę ataskaitą, kurioje klasifikuojamos grėsmės saugumui ir pateikiamos prognozės 2021 metams.
„Žvalgybinės veiklos požiūriu didžiausia išliks Rusijos ir Kinijos keliama grėsmė“, – cituoja jį Norvegijos naujienų agentūra NTB. Pasak žinybos vadovo, pastaraisiais metais Maskvos ir Pekino veikla įgavo dar platesnį mastą.
PST ataskaitoje pažymima, kad 2021 metais „Rusijos ir Kinijos specialiųjų tarnybų operacijos internete sudarys didžiausią jų veiklos Norvegijoje dalį“.
Anksčiau PST pranešė, kad programišių grupės APT28 ir „Fancy Bear“ galėjo surengti kibernetinę ataką prieš Norvegijos parlamentą praėjusių metų rugpjūčio mėnesį. „Jos susijusios su Rusijos karine žvalgyba GRU, konkrečiau – su jos vyriausiuoju specialiųjų operacijų štabu“, – buvo sakoma žinybos pranešime.
Rusijos ambasada tada teigė, kad Norvegijos kaltinimai Maskvos adresu yra provokacija. Savo ruožtu RF užsienio reikalų ministerija pareiškė, jog Norvegija nepateikė jokių įrodymų, kad Rusija susijusi su kibernetine ataka.
Norvegijos žvalgybos tarnybos vadovas Mortenas Haga Lundė pirmadienį per spaudos konferenciją pristatė pranešimą „Fokus 2020“ apie nūdienos iššūkius šalies saugumui. Pasak jo, didžiausią grėsmę Norvegijos interesams kelia Rusija ir Kinija, pranešė televizijos kanalas NRK.
„Veiksniai, darantys didžiausią poveikį grėsmių Norvegijos interesams vaizdui, susiję su Rusija ir Kinija“, – pareiškė jis. Pareigūnas atkreipė dėmesį į tai, kad Rusija stiprina savo bazių struktūrą Kolos pusiasalyje ir šiaurinėje Barenco jūros dalyje, dažniau rengia plataus masto karines pratybas, bando naujų rūšių „superginklus“ prie pat Norvegijos sienų. Kaip pažymėjo Lundė, Rusija kuria naujas, tobulesnes ginkluotės sistemas, kurios užtikrina „dinamiškesnę karinę galią“.
Pasak Norvegijos žvalgybos vadovo, ypač didelį susirūpinimą kelia tai, kad naujai Rusijos ginkluotei, apie kurią RF prezidentas Vladimiras Putinas pasakojo savo metiniame pranešime Federaliniam Susirinkimui 2018 metais, netaikomos galiojančios ginkluotės ribojimo sutartys, todėl ji „prisideda prie tarptautinio saugumo struktūros demontavimo“.
Lundė taip pat pareiškė, kad Kinija užsibrėžė tikslą iki 2050 metų pasiekti karinėje srityje JAV lygį. Pasak jo, daugelio šalių, taip pat ir Norvegijos, interesams grėsmę kelia Pekino ketinimas sukurti „skaitmeninį Šilko kelią“. Norvegijos žvalgybos vadovo nuomone, Kinija „mėgins kontroliuoti dalį penktosios kartos (5G) tinklų“.
Rusija, Norvegijos kariniais duomenimis, pradėjo didžiausias povandeninių laivų pratybas Šiaurės Atlante nuo Šaltojo karo pabaigos.
Nuo praėjusios savaitės manevruose dalyvauja dvylika Rusijos Kolos pusiasalyje dislokuotų povandeninių laivų, pranešė Norvegijos karinė žvalgyba, kuria remiasi TV stotis NRK.
Naudojami ir aštuoni branduoliniai povandeniniai laivai.
Pratybos truks du mėnesius. Norvegija ir kitos NATO šalys Rusijos karinio laivyno veiksmus, be kita ko, stebi iš oro, sakė Norvegijos generalinio štabo atstovas Brynjaras Stordalis. Povandeniniai laivai taip pat pastebėti Europos Šiaurės jūroje bei Barence.
Stotis NRK, remdamasi kariniais šaltiniais, pranešė, kad Rusijos povandeniniai laivai mėgina Atlante panirti kuo įmanoma giliau nepastebėti. Rusų tikslas esą yra pademonstruoti savo gynybinę parengtį bei parodyti, kad jie gali būti grėsmė JAV pakrantei.
Rusija pratybų nepatvirtino. Rusijos karinis laivynas, rusų naujienų agentūrų duomenimis, šeštadienį pareiškė, kad du branduoliniai povandeniniai laivai giliai panerdami testuos įrangą ir ginklus.
Norvegijos žvalgybos tarnyba PST pirmadienį paskelbė perspėjimą dėl Kinijos telekomunikacijų milžino „Huawei“, kurio ryšiai su Pekinu sukėlė nerimą visame pasaulyje dėl saugumo.
„Turime būti dėmesingi dėl „Huawei“ kaip rinkos žaidėjo ir dėl šio komercinio subjekto artimų ryšių su Kinijos režimu“, – sakė Norvegijos valstybės žvalgybos tarnybos PST vadovė Benedicte Bjornland, pristatydama 2019 m. nacionalinių grėsmių apžvalgą.
„Subjektas, kaip „Huawei“, gali būti veikiamas savo šalies, nes Kinijoje galioja duomenų įstatymas, įpareigojantis privačius ir juridinius asmenis bendradarbiauti su Kinijos valdžia“, – tikino Norvegijos žvalgybos tarnybos vadovė.
Norvegijoje pagrindiniai ryšių operatoriai „Telenor“ ir „Telia“ – pasirinkę „Huawei“ kaip pagrindinį 4G mobiliojo ryšio tinklų įrangos tiekėją – ruošiasi diegti 5G tinklus.
Kelios šalys, kaip Jungtinės Valstijos, jau uždraudė „Huawei“ 5G ryšio tinklų įrangą dėl saugumo sumetimų. Norvegija šiuo metu svarsto būdus sumažinti šalies pažeidžiamumą.
„Kiek mums žinoma, turime parengti reguliavimo sistemą, kuri apsaugotų kritinę šalies infrastruktūrą“, – toje pačioje spaudos konferencijoje sakė teisingumo ministras Toras Mikkelis Wara.
„Šiuo metu dirbame ties tuo, kaip atrodys ir ką apims ši reguliavimo sistema“, – pridūrė Norvegijos teisingumo ministras.
Norvegija kol kas atsargiai imasi priemonių „Huawei“ klausimu, prisimindama piktą Kinijos reakciją 2010 m., kai Nobelio taikos premijos laureatu tapo Kinijos disidentas Liu Xiaobo, o tarp šalių prasidėjo ilgas diplomatinis ir prekybos konfliktas.
Norvegijos Karalystė iki šios dienos niekada nepatvirtindavo informacijos, kad Pakistano teritorijoje dirba jos slaptųjų tarnybų agentai.
Kiekvienu atveju, vos tik iškildavo bent menkiausių įtarimų, oficialusis Oslas skubėdavo kategoriškai neigti, esą Norvegijos žvalgyba turi savo atstovų Pakistane. Tačiau šiandien akivaizdu, jog Norvegijos slaptosios tarnybos intensyviai darbuojasi Pakistane. Ir darbuojasi seniai. Šią konfidencialią, skandalingą informaciją išplatino ne kas kitas, o būtent pati Norvegijos vidaus saugumo agentūros vadovė Janne Kristiansen.
