Haga, birželio 16 d. (AFP-ELTA). Nyderlandų žvalgybos tarnyba ketvirtadienį pranešė užkirtusi kelią stažuotoju apsimetusiam Rusijos šnipui patekti į Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT), tiriantį karo nusikaltimus Ukrainoje.
 
„AIVD neleido stažuotoju apsimetusiam Rusijos žvalgybos pareigūnui įsigauti į Tarptautinį baudžiamąjį teismą Hagoje“, – sakoma AIVD (Bendrosios žvalgybos ir saugumo tarnybos) pareiškime ir priduriama, kad jis dirbo Rusijos GRU karinei žvalgybai ir naudojosi Brazilijos tapatybės priedanga.
 
Olandai įvardijo jį kaip 36 metų Sergejų Vladimirovičių Čerkasovą ir sakė, jog siekdamas patekti į Hagoje įsikūrusį TBT, jis teigė esąs 33 metų Brazilijos pilietis Viktoras Mulleris Ferreira. „Atitinkamas asmuo dirba Rusijos karinės žvalgybos tarnyboje GRU, tačiau keliaudamas iš Brazilijos į Nyderlandus naudojo brazilišką priedangą“.
 
Slapta prieiga prie Hagoje įsikūrusio TBT būtų „labai vertinga Rusijos žvalgybos tarnyboms“, nes jis tiria ne tik per karą Ukrainoje padarytus nusikaltimus, bet ir per Rusijos karą Sakartvele 2008 metais, teigia tarnyba. „Nelegalas turėjo pradėti stažuotę TBT, o tai reiškia, kad jis būtų turėjęs prieigą prie TBT pastato ir sistemų“, – nurodė AIVD. Jei Rusijos šnipui būtų pavykę, „jis būtų galėjęs ten rinkti žvalgybos informaciją ir ieškoti šaltinių (arba verbuoti) bei susitarti dėl prieigos prie TBT skaitmeninių sistemų“, pridūrė AIVD.  „Jis taip pat būtų galėjęs įtakoti TBT baudžiamuosius procesus“.
 
Nyderlandų agentūra pareiškė jį „laikanti grėsme nacionaliniam saugumui“ ir perspėjo imigracijos tarnybas prieš jam atvykstant. „Dėl šių priežasčių balandį žvalgybos pareigūnui nebuvo leista atvykti į Nyderlandus. Pirmuoju skrydžiu jis buvo išsiųstas atgal į Braziliją”, – sakoma pranešime.
 
„TBT taip pat buvo informuotas apie šį atvejį“. Kol kas TBT, pradėjęs tyrimą dėl galimų karo nusikaltimų Ukrainoje netrukus po Rusijos invazijos vasario 24 d., šio atvejo nekomentavo.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2022.06.17; 06:24

Nyderlandų žvalgybos MIVD būstinė. APN nuotr.

Nyderlandų žvalgybos tarnybos anksčiau šiemet buvo sulaikiusios du rusų šnipus, įtariamus mėginus įsilaužti į Šveicarijos laboratoriją, kurią naudoja Cheminio ginklo uždraudimo konvencijos įgyvendinimą prižiūrinti organizacija, penktadienį pranešė žiniasklaida ir pareigūnai.

Dviejų agentų, kaip manoma, dirbančių Rusijos karinės žvalgybos tarnyboje, GRU, taikiniu turėjo tapti netoli Berno esanti Špyco laboratorija, pranešė Nyderlandų laikraštis NRC ir Šveicarijos dienraštis „Tages-Anzeiger“.

Leidinių žiniomis, tuo metu laboratorija tyrė medžiagą, susijusią su nuodingųjų dujų atakomis Sirijoje bei su kovo 4-osios dienos išpuoliu prieš buvusį rusų dvigubą agentą Sergejų Skripalį ir jo dukterį Juliją. Jis buvo įvykdytas panaudojant kovinę medžiagą „Novičiok“.

Laboratorija atlieka analitinį darbą Hagoje įsikūrusios Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (OPCW) užsakymu.

Minėtuosius asmenis „šių metų pradžioje“ buvo sulaikiusi Nyderlandų karinės žvalgybos agentūra (MIVD), bendradarbiaudama su keliomis kitomis šalimis, pranešė laikraščiai.

„Remiantis su tyrimu susipažinusiais šaltiniais, įtariamieji su savimi turėjo įrangą, kurią ketino panaudoti įsilauždami į (Špyco laboratorijos) kompiuterių tinklą“, – priduria leidiniai.

Tiksli informacija apie įtariamųjų sulaikymą neskelbiama. Tačiau kovo 26 dieną Nyderlandų premjeras Markas Ruttė paskelbė, kad jo šalis išsiunčia „du Rusijos žvalgybos darbuotojus, dirbusius Rusijos ambasadoje“. Tai buvo padaryta solidarizuojantis su Didžiąja Britanija po S. Skripalio apnuodijimo.

Šveicarijos žvalgybos pareigūnai penktadienį patvirtino, kad jie apie šį incidentą žinojo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.17; 09:09

Andrew Higgins / The New York Times

„Niderlandų vyriausybės narys Haris van Bomelis turėjo įtaigių sąjungininkų, kurie padėjo jam įkalbėti rinkėjus atmesti prekybos sutartį su Ukraina, – tai jo speciali „ukrainiečių komanda“, entuziastinga Rusijai simpatizuojanti kitaminčių emigrantų grupė, – praneša Endrius Higinsas leidinyje The New York Times. – Jie ateidavo į susitikimus su visuomene, pasirodydavo televizijoje, naudojo socialinę žiniasklaidą, kad niekintų provakarietišką Ukrainos vyriausybę kaip kraugerišką kleptokratiją, nevertą Niderlandų paramos. Kaip prisimena van Bomelis, „buvo labai patogu rodyti, kad ne visi ukrainiečiai „už“. Patogu, bet nesąžininga: aktyviausi tos ukrainiečių komandos nariai iš tikrųjų buvo rusai arba išeiviai iš rusakalbių Ukrainos regionų ir bruko Kremliaus liniją“.

„Pernai balandį įvykęs Niderlandų referendumas kaip taranas smogė Europos Sąjungai. Esant mažam balsavusiųjų skaičiui, Niderlandų rinkėjai atmetė Europos Sąjungos  prekybos susitarimą su Ukraina, tuo nudžiugindami Maskvą. Dėl to padrąsėjo prorusiški populistai visoje Europoje, o politinį elitą apėmė siaubas, – sakoma straipsnyje. – Neaišku, ar ukrainiečių komandą valdė Rusija, ar ji veikė simpatizuodama, ir van Bomelis, pasak jo, niekada netikrino jos narių duomenų. Tačiau Europos politinis isteblišmentas, jau sunerimęs dėl britų balsavimo už pasitraukimą iš Europos Sąjungos ir prezidento Trumpo išrinkimo Jungtinėse Valstijose, nuogąstauja, ar referendumas Niderlanduose neišpranašaus to, kas laukia ateityje“.

„Kovo 15 dieną Niderlanduose irgi vyks nacionaliniai rinkimai, ir šalies žvalgybos tarnybos praneša, kad kitos valstybės, konkrečiai, Rusija, per pastaruosius mėnesius šimtus kartų bandė prasiskverbti į vyriausybinių agentūrų bei komercinių kompanijų kompiuterius, – sakoma straipsnyje. – (…) Kol kas niekas konkrečiai nepaliudijo, kad būtent Rusijos valstybė, o ne pavieniai rusai stengiasi paveikti rinkimų rezultatus, ir daugelis negali suprasti, kam Maskvai apskritai reikia užsikrauti rūpesčius tai daryti mažoje šalyje, neturinčioje tokios geopolitinės įtakos, kaip Jungtinės Amerikos Valstijos ir Vokietija. Tačiau (Seibreno) de Jongo (iš Hagos strateginių tyrimų centro) nuomone, pernykštis referendumas parodė, kad „mažos pastangos padeda nueiti ilgą kelią“ ir gali „sugriauti Europos Sąjungą iš vidaus“.

„Niderlandų žvalgybos agentūra AIVD oficialiai publikuotame Rusijos veiksmų vertinime pripažino, kad labai sunku išmatuoti bet kokio valstybės apmokamo Rusijos kišimosi mastus, nes Maskvos veiksmai formuojant visuomenės nuomonę dažnai „priklauso tarpinei zonai tarp diplomatijos ir žvalgybos“, – praneša Higinsas. – Tačiau šioje ataskaitoje taip pat sakoma, kad Niderlandai tapo Rusijos taikiniu „globalioje kampanijoje, siekiant paveikti politiką ir sampratą apie Rusiją“, kurioje Maskva pasinaudojo „metų metais regztų kontaktų tinklu“.

„Darbo partijos narys parlamente Michelis Servasa pasisakė už sutartį su Ukraina. (…) Jis prisimena, kaip viename susitikime su visuomene jį užsipuolė kritikuoti viena klausytoja, kuri prisistatė esanti ukrainietė, bet, pasirodo, ji buvo rusė“, – perduoda autorius.

„Tai iš tikrųjų šokiravo. Žmonės prisistatinėjo esą ukrainiečiai, o iš tikrųjų buvo rusai“, – prisimena Servasas.

Informacijos šaltinis: The New York Times.

2017.02.22; 12:15

nyderlandai_

Nyderlandų policija šiandien gali pasidžiaugti sučiupusi aukšto rango išdaviką – 60-metį Užsienio reikalų ministerijos darbuotoją, įtariamą bendradarbiavus su Rusijos slaptosiomis tarnybomis. Nyderlandų diplomatas suimtas kol kas tik dviem savaitėm.

Dienraštis „De Telegraaf“ įvardina, kas iš tiesų buvo suimtas ir apkaltintas talkinęs Rusijos užsienio žvalgybai. “De Telegraaf” mini Nyderlandų konsulo Honkonge Raymondas Poeteray pavardę. Be kita ko, konsulas R.Poeteray kaltinamas ne tik dėl bendradarbiavimo su užsienio slaptosiomis tarnybomis. Jam inkriminuojami ir šie nusikaltimai: nelegaliai uždirbtų pinigų plovimas ir kovinio ginklo laikymas neturint tam oficialaus leidimo.

Continue reading „Dabar Rusijos šnipą sučiupo Nyderlandų slaptosios tarnybos”