Olimpinės žaidynės

Trumposios naujienos

Draudžiama. Stop. Pravažiavimo nėra. Slaptai.lt foto

Kyjivas, rugpjūčio 15 d. (dpa-ELTA). Ukraina dar kartą pagrasino boikotuoti 2024 m. olimpines žaidynes Paryžiuje, jei jose dalyvaus Rusijos ir Baltarusijos sportininkai. „Ukrainiečių krauju susitepusios šalys negali dalyvauti olimpinėse žaidynėse“, – rašė vyriausybės vadovas Denysas Šmyhalis „Telegram“ tinkle. Dar 35 šalys pasirengusios prisijungti prie boikoto už „sąžiningą sportą“, pridūrė jis, tačiau valstybių neįvardijo.
 
Premjeras pabrėžė, kad iš Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) tikisi „teisingo sprendimo“, o tai reiškia – Rusijos pašalinimo. Ukrainos Nacionalinis olimpinis Komitetas (NOK), anot pranešimo, kol kas galutinio sprendimo nėra priėmęs. Šiuo metu ukrainiečiai varžybose dalyvauja tik tuomet, jei rusai ir baltarusiai jose varžosi kaip individualūs sportininkai su neutralia vėliava. Ar tai būtų priimtinas variantas olimpiadai, nebuvo pasakyta. IOC dėl to dar nenusprendė, tačiau Rusijos ir Baltarusijos nacionalinių olimpinių komitetų oficialiai į žaidynes nepakvietė.
 
Ukrainos sporto ministras Wadymas Hutzajtas, kuris kartu yra NOK prezidentas, jau sausį pagrasino boikotuoti olimpiadą, jei joje dalyvaus rusų ir baltarusių atletai.
Paryžius. EPA – ELTA nuotr.
 
Ukraina daugiau kaip 17 mėnesių priešinasi Rusijos invazijai, kuri buvo pradėta ir iš Baltarusijos teritorijos.
 
Paryžiaus olimpinės žaidynės vyks 2024 m. liepos 26-rugpjūčio 11 dienomis.
 
Ukraina Tokijo vasaros olimpinėse žaidynės prieš dvejus metus iškovojo 19 medalių, įskaitant vieną aukso, ir medalių lentelėje užėmė 44 vietą. Rusijos sportininkai su 71 medaliu, įskaitant 20 aukso, tapo penkta stipriausia komanda. Jau tada Rusija dėl valstybinio dopingo skandalo  negalėjo varžytis su savo vėliava. Rusai dalyvavo kaip Rusijos olimpinio komiteto atstovai.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.08.16; 00:30
Trumposios naujienos

Pekine prasideda žiemos olimpinių žaidynių uždarymo ceremonija. EPA-ELTA nuotr.

Pekinas, vasario 20 d. (dpa-ELTA). Vėlai sekmadienį Pekine prasidėjo žiemos olimpinių žaidynių uždarymo ceremonija, užbaigianti 17 dienų trukusį sporto renginį.
 
Teminė ceremonija „Vienas pasaulis, viena šeima“ laikoma „žmonių iš viso pasaulio susijungimu“, pasak organizatorių, o „nepamirštamus kinų Naujuosius metus mes praleidome visi kartu Pekine kaip viena šeima“.
 
Ceremonijai Paukščio lizdu pavadintame stadione vadovauja žymus kino režisierius Zhang Yimou, jis taip pat vadovavo ir atidarymo ceremonijai ir abiem ceremonijoms per 2008 m. vasaros žaidynėse Pekine – vieninteliame mieste, kuriame vyko abejos olimpinės žaidynės.
 
Stadione turi žygiuoti žaidynėse dalyvavę sportininkai, kalbės Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Thomas Bachas, įvertinsiantis žaidynes.
Pekine – olimpinių žaidynių uždarymo ceremonija. EPA-ELTA nuotr.
 
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas yra vienas iš dalyvaujančių garbingų asmenų, tačiau daugelis Vakarų šalių paskelbė diplomatinį žaidynių boikotą dėl žmogaus teisių pažeidimų Kinijoje. Koronaviruso pandemija taip pat labai apribojo žmonių, galinčių dalyvauti ceremonijoje, skaičių.
 
Kitos olimpinės žiemos žaidynės vyks Italijoje, Milane ir Kortinoje, 2026 metais, per uždarymo ceremoniją Pekine estafetė bus perduota šiems šeimininkams.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2022.02.21; 07:47
Trumposios naujienos

Čekijos prezidentas M. Zemanas. EPA-ELTA nuotr.

Praha, gruodžio 27 d. (ELTA). Čekijos ambasadorius Kinijoje Vladimiras Tomšikas  šalies prezidento Milošo Zemano prašymu išreiškė paramą artėjančioms Pekino žiemos olimpinėms žaidynėms. Diplomato žodžius pirmadienį cituoja naujienų agentūra ČTK.
 
„Prezidentas (Zemanas) man sakė, jog jei jis negalės vykti į Pekino žiemos olimpines žaidynes, tai prašys manęs, kaip ambasadoriaus, dėti visas pastangas palaikyti jas“, – interviu Kinijos dienraščiui „Beijing Daily“ pareiškė V. Tomšíkas.
 
M. Zemanas priėmė ambasadorių šią vasarą, kai V. Tomšikas atostogavo Čekijoje. Jų pokalbio tema buvo olimpinės žaidynės Pekine.
 
JAV, protestuodamos prieš žmogaus teisių pažeidinėjimą Kinijoje, gruodžio 6 d. paskelbė Pekino žiemos olimpinių žaidynių diplomatinį boikotą. Prie jų jau prisijungė Australija, Jungtinė Karalystė ir Kanada, daugelis Europos Sąjungos šalių.
 
XXIV žiemos olimpinės žaidynės vyks Pekine 2022 metų vasario 4-20 dienomis. Kinijos sostinė kaip jų rengimo vieta buvo pasirinkta Tarptautinio olimpinio komiteto sesijoje Kvala Lumpūre 2015 metų liepos 31 d.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2021.12.28; 06:00
Trumposios naujienos

Niujorkas, gruodžio 3 d. (dpa-ELTA). Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja patvirtino vadinamąsias olimpines paliaubas dėl Pekino žiemos žaidynių, tačiau penktadienį Australijos žiniasklaida pranešė, kad ši šalis ir dar 19 valstybių atsisako pasirašyti susitarimą, nes svarsto diplomatinį boikotą.
 
Australija ir JAV svarsto galimybę nesiųsti aukštų pareigūnų į vasario mėnesį vyksiančias žaidynes, protestuodamos prieš žmogaus teisių padėtį Kinijoje, be kita ko, ir dėl neseniai kilusio skandalo, susijusio su tenisininke Peng Shuai. Tų šalių sportininkai žaidynėse vis tiek dalyvaus.
 
Raginimas nutraukti konfliktus olimpinių žaidynių metu atsirado dar antikos laikais, ir nors dabartinė jo versija iš esmės yra simbolinė, pranešimai, kad šalys nenori pasirašyti susitarimo, yra aiškus signalas Kinijai.
 
Paklaustas apie diplomatinį žaidynių boikotą, Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas, pasak laikraščio „Sydney Morning Herald“, atsakė: „Šiuo metu svarstome šiuos klausimus ir ieškome sprendimų“.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2021.12.03; 11:36
Gordijo mazgas

„Rodčenkovo dvikova“

„Rodčenkovo dvikova“ – nauja leidyklos „Briedis“ knyga, kurioje buvęs Maskvos antidopingo centro direktorius Grigorijus Rodčenkovas atvirai pasakoja, kaip pamažu Rusijoje buvo paminti bet kokie sąžiningo sporto daigai, demaskuoja įžūlaus melo, sisteminio dopingo vartojimo, pergalės bet kokia kaina ir Sočio žaidynių machinacijų sistemą.

Netrukus viso pasaulio sporto aistruolių dėmesį prikaustys dėl COVID-19 į šiuos metus nukeltos Tokijo olimpinės žaidynės. Liepos 23 d. per žaidynių atidarymo ceremoniją į Tokijo olimpinį stadioną nešdami savo valstybių vėliavas pirmąkart žengs du atstovai – sportininkas ir sportininkė. Bet Rusijos vėliavą nešančios sportininkų poros šiame parade neišvysime.

Po to, kai buvo atskleista visą sporto pasaulį šokiravusi informacija apie 2014 m. Sočio žiemos olimpinėse žaidynėse veikusią Rusijos vyriausybės finansuojamą sisteminę dopingo programą, Pasaulinė antidopingo agentūra 2015 m. sustabdė Rusijos antidopingo centro veiklą, o po išsamių tyrimų Tarptautinis olimpinis komitetas ėmėsi beprecedenčių veiksmų – diskvalifikavo Rusiją iš olimpinių žaidynių.

2016 m. Rio de Žaneiro žaidynėse, diskvalifikavus atskiras sporto šakų federacijas ir dėl dopingo įkliuvusius sportininkus, Rusija dalyvavo, bet šalyje klestėjusiai (ar tebeklestinčiai) sisteminei dopingo vartojimo kultūrai įveikti ir padaryta pažanga įtikinti Pasaulinę antidopingo agentūrą (WADA) bei Tarptautinį olimpinį komitetą (TOK) penkerių metų pasirodė per maža. Todėl Tokijuje dalyvaus tik olimpinį kelialapį ir neutralių sportininkų statusą užsitikrinę Rusijos olimpiečiai.

Kas taip supykdė tarptautines sporto organizacijas bei WADA ir kas vis dėlto įvyko per rusams itin sėkmingas Sočio žaidynes?

„Rodčenkovo dvikovoje“ – nesumeluota Rusijos sporto dopingo istorija, su kuria pirmąkart buvo galima susipažinti „Oskarą“ pelniusiame Bryano Fogelio dokumentiniame filme „Ikaras“. Ne vienam Rusijos olimpiečiui Sočyje iškovoti medalį padėjo beveik neaptinkamas steroidų mišinys „Hercogienės kokteilis“, kurį sugalvojo Rusijos antidopingo centro direktorius Grigorijus Rodčenkovas, falsifikuojami ir sukeičiami šlapimo mėginiai, ranka rankon dirbantys Sočio olimpinės laboratorijos tyrėjai, korumpuoti dopingo kontrolės pareigūnai ir visą šią akiplėšišką, sąžiningo sporto idėją paminančią operaciją akylai stebinti Federalinė saugumo tarnyba (FST).

Autobiografinėje knygoje Grigorijus Rodčenkovas, daugiau nei dešimt metų vadovavęs WADA akredituotai antidopingo laboratorijai Maskvoje, savo pasakojimą pradeda nuo asmeninės pažinties su dopingu, kaip jis, tada dar 22 metų Maskvos universiteto chemijos studentas ir bėgikas, pats išbandė steroidų ampules, kaip atsitiktinai sporto laikraštyje pamatęs skelbimą 1985 m. atėjo į tuometį SSRS fizinės kultūros mokslinių tyrimų ins­titutą, kaip klupdamas ir vėl kildamas keliavo klaidžiais Rusijos sporto struktūrų laboratorijų labirintais iki pat didžiausios apgaulės sporto istorijoje – 2014 m. Sočio žaidynių.

Bet aferos grasinosi išlįsti į dienos šviesą, būti Maskvos antidopingo laboratorijos direktoriumi tapo labai pavojinga, todėl kino kūrėjo Bryano Fogelio padedamas G. Rodčenkovas pabėgo į Ameriką ir stojo į priešingą – tiesos sakytojų pusę. Jis ne tik viešai papasakojo apie savo vadovautos laboratorijos, FST ir valdžios machinacijas Sočio žaidynėse, bet kartu su teisininkais ypač prisidėjo prie to, kad 2019 m. pabaigoje JAV Atstovų rūmai, o po metų – ir JAV Senatas priimtų vadinamąjį Rodčenkovo antidopingo įstatymą, leidžiantį nustatyti bau­džiamąsias ir civilines sankcijas už tarptautinį sukčiavimą dopingu, kelti sukčiams bylas ir privačius civilinius ieškinius, o sportininkams ir rėmėjams suteikė teisę kreiptis į JAV federalinį teismą ir išieškoti žalą iš asmenų, kurie sukčiavo varžybose.

Šį įstatymą savo parašu patvirtinęs tuometis JAV prezidentas Donaldas Trumpas netgi privertė sunerimti pačią Pasaulinę antidopingo agentūrą, nes, kitų šalių atstovų ir WADA tikinimu, priėmus šį Rodčenkovo įstatymą JAV teisinė sistema peržengia JAV ribas ir imama taikyti visiems dėl dopingo įkliuvusiems asmenims. Šio įstatymo pažeidėjams gresianti bausmė išties verčia kilstelėti antakius: bauda iki 1 milijono JAV dolerių ir laisvės atėmimas iki dešimties metų.

George‘as Orwellas rašė apie dvejamintę ir paaiškino, ką ji reiškia: „Žinoti ir nežinoti, suvokti absoliučią tiesą, o sakyti kruopščiai sumontuotus melus.“

Vladimiras Putinas – dziudistas. EPA – ELTA nuotr.

Šios knygos autorius G. Rodčenkovas sako: „Aš įkūniju šią orvelišką dvejamintę: buvau atsidavęs Sovietų Sąjungos ir Rusijos sportui, tačiau savo paties šalyje esu smerkiamas kaip išdavikas. Esu viena iš priežasčių, kodėl 2004–2014 m. mano šalis laimėjo tiek daug olimpinių medalių, bet taip pat dėl manęs ji buvo išspirta iš olimpinio judėjimo.

Mano pavardė vis pasirodo tarptautinėje spaudoje, bet iš tiesų aš esu vaiduoklis. Turbūt esate girdėję apie lapę ir vištidę. Taigi aš buvau lapė. Pastačiau vištidę. Ir tada suvalgiau vištas. Žinoma, aš nedirbau vienas, aš vadovavau Rusijos dopingo operacijai atidžiai prižiūrimas slaptosios tarnybos – FST, buvusios KGB. Sporto ministerija sekė kiekvieną mano veiksmą. O visa tai vyko akylai stebint pačiam sporto apsėstam dziudo fanatikui prezidentui Vladimirui Putinui.(…)

Puikiai žinau, kad gyvenu akivaizdžių prieštarų pasaulyje – padedu toms pačioms organizacijoms, iš kurių tyčiojausi ir niekinau, kad jos ištirtų ir išaiškintų mano buvusius bendrininkus Rusijoje. Taip, lapė sugrįžo į vištidę ir nerimauja dėl vištų gerovės! Neatsiprašinėju dėl to, ką padariau. Anksčiau dariau tai, ką turėjau padaryti; dabar darau tai, ką renkuosi daryti. Skirtumas yra milžiniškas.“

2021.08.21; 08:00

Atsargiai

Japonija. Olimpinės žaidynės. EPA – ELTA nuotr.

Tokijo vasaros olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos režisierius 48 metų amžiaus Kentaras Kobayashis ketvirtadienį atsistatydino dėl kilusio skandalo. Tai žurnalistams pranešė organizacinio komiteto vadovė Seiko Hashimoto.
 
Pasak jos, Kobayashis atsiprašė už savo žodžius, pasakytus prieš kelis dešimtmečius, ir pasitraukė iš pareigų savo noru. „Kaip daugelis pažymėjo, mano žodžiai buvo tikrai nederami. Aš apgailestauju ir kuo nuoširdžiausiai atsiprašau“, – perskaitė režisieriaus pareiškimą Hashimoto.
 
Skandalą sukėlė internete paskelbtas Kobayashio pasirodymo įrašas, darytas 1998 metais, kai jis buvo komikų dueto narys. Kadruose matyti, kaip jis, be kita ko, siūlo „pažaisti Holokaustą“ ir išmėto daugybę iš popieriaus iškarpytų žmogelių, vaizduojančių genocido aukas. Skečas sulaukė griežtos internautų kritikos, imta aktyviai reikalauti, kad Kobayashis atsistatydintų.
 
Tai jau ketvirtas didelis skandalas, susijęs su Tokijo žaidynėmis. Liepos 19 d. atsistatydino olimpinių žaidynių kompozitoriumi paskirtas 52 metų muzikas Keigas Oyamada. Po jo paskyrimo į šias pareigas Japonijos žiniasklaidoje pasirodė citatų iš interviu, kurį jis davė vienam iš muzikos žurnalų 1994 metais. Jame Oyamada prisipažino kad mokydamasis mokykloje dažnai tyčiodavosi iš neįgalių bendraklasių.
 
Pasakodamas apie savo poelgius jis juokėsi. Muziko žodžiai sukėlė japonų pasipiktinimą, jie paragino neleisti jam dalyvauti olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje.
 
Vasarį atsistatydino organizacinio komiteto vadovas Yoshiras Moris. Plataus atgarsio ir kritikos socialiniuose tinkluose sulaukė jo pareiškimas, jog dėl moterų skaičiaus didinimo sporto komitetuose ir federacijose posėdžiai trunka kur kas ilgiau, nes moterys ilgai kalba ir kiekviena iš jų mano, kad turi kažką pasakyti.
 
Kovo mėnesį savo postą paliko žaidynių direktorius Hiroshis Sasakis, pasiūlęs per atidarymo ceremoniją aprengti žinomą japonų aktorę ir televizijos laidų vedėją kiaule.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.22; 08:15
Trumposios naujienos

Tokijas. Olimpinis miestelis. EPA – ELTA nuotr.

Dviem sportininkams iš užsienio, gyvenantiems Olimpiniame kaimelyje Tokijuje, diagnozuotas koronavirusas. Tai sakoma ataskaitoje, kuri sekmadienį buvo paskelbta olimpinių žaidynių organizacinio komiteto tinklalapyje.
 
Užsikrėtusių sportininkų asmeniniai duomenys nenurodomi.
 
Be to, pranešama, kad liepos 18 d. infekcija buvo nustatyta vienam atletui, negyvenančiam Olimpiniame kaimelyje, vienam žiniasklaidos atstovui, vienam darbininkui, dirbančiam olimpiniuose objektuose, ir penkiems žmonėms, susijusiems su varžybų organizavimu. Nė vienas infekuotasis nėra Japonijos pilietis.
 
Šeštadienį organizacinis komitetas informavo apie pirmąjį koronaviruso atvejį Olimpinio kaimelio teritorijoje. Infekcija buvo nustatyta žmogui, susijusiam su žaidynių organizavimu.
 
Kaip praneša sekmadienį naujienų agentūra „Kyodo“, remdamasi organizacinio komiteto atstovu, su žaidynių organizavimu susijęs žmogus ir abu sportininkai, kuriems Olimpiniame kaimelyje diagnozuotas koronavirusas, yra vienos šalies piliečiai.
 
Tokijo vasaros olimpinės žaidynės turėjo būti surengtos 2020 metų liepos 24-rugpjūčio 9 dienomis. Dėl koronaviruso pandemijos varžybos buvo atidėtos metams. Dabar jos vyks liepos 23-rugpjūčio 8 dienomis. Organizatoriai nusprendė rengti žaidynes be aistruolių iš užsienio, vietos žiūrovai taip pat nebus įleidžiami į olimpinius renginius šešiose Japonijos prefektūrose, įskaitant Tokiją.
 
Artėjant žaidynių pradžiai, epidemiologinė situacija Tokijuje tebėra įtempta – Japonijos sostinėje per parą nustatoma daugiau kaip tūkstantis naujų Covid-19 atvejų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.18; 08:00
Trumposios naujienos

Japonų būgnininkai. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Penktadienį Tokijo policija sulaikė vietos gyventoją, įtariamą mėginus sutrikdyti olimpinės ugnies estafetę, kuri šiomis dienomis uždaru režimu vyksta Japonijos sostinėje. Tai pranešė televizijos kanalas NHK.
 
Gautomis žiniomis, 60 metų japonas buvo sulaikytas po to, kai jis susprogdino petardą prie stadiono, kur vienas bėgikas turėjo perduoti deglą kitam. Vyro veiksmai nesutrukdė estafetei, policija aiškinasi incidento aplinkybes.
 
Baigiamasis olimpinės ugnies estafetės etapas Japonijos sostinėje prasidėjo liepos 9-ąją, likus dviem savaitėms iki Tokijo vasaros olimpinių žaidynių pradžios. Estafetę Tokijuje temdo epidemiologinės situacijos blogėjimas – užsikrėtimo koronavirusu atvejų paros prieaugio rodikliai yra didžiausi per kelis pastaruosius mėnesius. Todėl ji visur vyksta uždaru režimu, be žiūrovų.
 
Tokijo vasaros olimpinės žaidynės turėjo būti surengtos 2020 metų liepos 24-rugpjūčio 9 dienomis. Dėl koronaviruso pandemijos varžybos buvo atidėtos metams. Dabar jos vyks liepos 23-rugpjūčio 8 dienomis. Organizatoriai nusprendė rengti žaidynes be aistruolių iš užsienio, vietos žiūrovai taip pat nebus įleidžiami į olimpinius renginius šešiose Japonijos prefektūrose, įskaitant Tokiją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.17; 00:01
Trumposios naujienos

Penktadienį Japonijoje dingęs Ugandos rinktinės sportininkas paliko raštelį, kuriame parašė, kad nenori grįžti į tėvynę ir ketina dirbti Japonijoje. Tai pranešė naujienų agentūra „Kyodo“.
 
„Aš negrįšiu į šalį, kur taip sunku gyventi. Aš noriu dirbti Japonijoje“, – cituoja agentūra jo numeryje rastą raštelį. Taip pat pranešama, kad, iš visko sprendžiant, 20-metis sunkiaatletis Julius Sekitoleko nusipirko bilietą į greitąjį traukinį “Shinkansen” ir išvažiavo Nagojos link.
 
Ugandos rinktinė preliminariai buvo įkurdinta Idzumisanos mieste (Osakos prefektūra). Šio miesto valdžia ir policija tebeieško dingusio sportininko.
 
Sunkiaatletis iš Ugandos, jau būdamas Japonijoje, praleido kvalifikaciją ir buvo išbrauktas iš žaidynių dalyvių sąrašo. Liepos 20 d. jis turėjo grįžti į tėvynę, bet penktadienį dingo iš viešbučio, kuriame buvo apgyvendinta rinktinė.
 
Anksčiau dviem Ugandos olimpinės rinktinėms nariams buvo diagnozuotas koronavirusas.
 
Tokijo vasaros olimpinės žaidynės turėjo būti surengtos 2020 metų liepos 24-rugpjūčio 9 dienomis. Dėl koronaviruso pandemijos varžybos buvo atidėtos metams. Dabar jos vyks liepos 23-rugpjūčio 8 dienomis. Organizatoriai nusprendė rengti žaidynes be aistruolių iš užsienio, vietos žiūrovai taip pat nebus įleidžiami į olimpinius renginius šešiose Japonijos prefektūrose, įskaitant Tokiją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.17; 07:10
Trumposios naujienos

Japonijos ministras pirmininkas Yoshihidė Suga. EPA – ELTA nuotr.

Japonijos ministras pirmininkas Yoshihidė Suga G7 viršūnių susitikime patvirtino savo šalies ryžtą, nepaisant pandemijos, liepą Tokijuje surengti olimpines žaidynes. „Žaidynės bus saugios, imsimės visų priemonių, kad būtų užkirstas kelias viruso plitimui“, – sakė jis Didžiojo septyneto valstybių lyderiams, šeštadienį pranešė naujienų agentūra „Kyodo“.
 
Dėl Japonijos gyventojų pasipriešinimo žaidynėms Japonijos vyriausybė tikisi, kad G7 baigiamajame viršūnių susitikimo pareiškime sekmadienį pareikš savo paramą olimpiadai, rašė „Kyodo“. G7 grupei priklauso JAV, Didžioji Britanija, Vokietija, Prancūzija, Kanada, Italija ir Japonija.
 
Žaidynės dėl pandemijos jau buvo metams atidėtos. Dabar jos turėtų būti atidarytos liepos 23-iąją.
 
Vos dėlto epideminė padėtis Japonijoje ir toliau yra tokia įtempta, kad iki birželio 20-osios Tokijuje vėl teko pratęsti ekstremalią padėtį.
 
Daugelis japonų dar nėra paskiepyti nuo COVID-19. Vakcinos dar nėra gavę ir dešimtys tūkstančių olimpiados savanorių.
 
Dauguma japonų baiminasi tolesnio viruso plitimo ir priešinasi žaidynėms.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.13; 08:00
Trumposios naujienos

Tokijo gydytojai reikalauja atšaukti vasaros olimpines žaidynes. Japonijos sostinės ligoninės kone visiškai užpildytos, pareiškė 6 000 medikų vienijanti asociacija, informuoja agentūra „Reuters“.
 
„Mes skubiai raginame vyriausybę įtikinti Tarptautinį olimpinį komitetą, kad sudėtinga rengti žaidynes ir kad turi būti nuspręsta jas atšaukti“, – sakoma laiške ministrui pirmininkui Yoshihidei Sugai.
 
Dėl aukštų COVID-19 infekcijos skaičių Japonijos vyriausybė, be kita ko, Tokijuje ekstremalią padėtį pratęsė iki gegužės 31 dienos.
 
Tokijo vasaros olimpinės žaidynės turėtų vykti liepos 23-rugpjūčio 8 dienomis. Jos dėl pandemijos jau buvo metams atidėtos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.18; 13:37
Trumposios naujienos

Japonų būgnininkai. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) vadovas Thomas Bachas pareiškė, jog „šiuo metu nėra jokių priežasčių manyti, kad liepos 23-iąją Tokijo Olimpiniame stadione olimpinės žaidynės nebus atidarytos“.
 
Anot jo, plano B nėra. „Mes norime, kad šios žaidynės būtų saugios ir sėkmingos“, – sakė Th. Bachas interviu japonų naujienų agentūrai „Kyodo“.
 
Dėl smarkiai išaugusio naujų koronaviruso infekcijų skaičiaus Japonijos ministras pirmininkas Yoshihidė Suga praėjusią savaitę išplėtė nepaprastąją padėtį, kuri dabar galioja Tokijo regione ir dar septyniose prefektūrose. Iki vasario 7 dienos taikomas draudimas atvykti į šalį. Naujausios apklausos rodo, kad aiški dauguma japonų yra už olimpinių žaidynių atšaukimą ar atidėjimą dar kartą.
 
Žaidynių organizatoriai ruošiasi renginiui pandemijos sąlygomis. Anot Th. Bacho, gali būti mažinamas žiūrovų skaičius. TOK turi būti „lankstus“ ir daryti viską, kad būtų apsaugotos dalyvių gyvybės. „Saugumas yra prioritetas. Saugumo klausimu tabu negali būti“, – kalbėjo prezidentas.
 
Japonijos premjeras Y. Suga ne kartą patikino, kad nenori atšaukti žaidynių. Žaidynės, anot jo, bus įrodymas, „kad žmonija įveikė koronavirusą“.
 
Vasaros olimpinės žaidynės pernai dėl pandemijos buvo atidėtos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.22; 03:00
Trumposios naujienos

Iki kitų metų atidėtos Tokijo olimpinės žaidynės bus visiškai atšauktos, jei koronaviruso pandemija iki to laiko nebus suvaldyta, pareiškė olimpinių žaidynių organizacinio komiteto valdybos pirmininkas Yoshiro Mori.
 
Dėl pandemijos 2020-ųjų vasaros olimpinės žaidynės jau buvo atidėtos ir turėtų prasidėti 2021 m. liepos 23 d., tačiau, Y. Mori teigimu, dar kartą atidėti žaidynių neįmanoma.
 
Interviu Japonijos dienraščiui „Nikkan Sports“, Y. Mori į klausimą, ar olimpinės žaidynės gali būti atidėtos iki 2022-ųjų, jei koronaviruso pandemija kels grėsmę ir kitąmet, atsakė kategoriškai: „Ne.“
 
„Tokiu atveju, jos bus atšauktos“, – teigė Y. Mori.
 
Pareigūno teigimu, olimpinės žaidynės anksčiau buvo atšauktos tik dėl pasaulinių karų, o kova su koronaviruso yra „kova su nematomu priešu“.
 
Jei viruso plitimas bus sėkmingai suvaldytas, „mes ramiai surengsime olimpines žaidynes kitą vasarą“, pridūrė jis.
 
„Žmonija to tikisi“, – sakė Tokijo olimpiados organizatorius.
 
Spaudžiami sportininkų ir sporto asociacijų, Tokijo olimpinių žaidynių organizatoriai ir Tarptautinis olimpinis komitetas kovą sutarė atidėti olimpines žaidynes metams.
 
Japonijos pareigūnai tvirtino, kad atidėtos olimpinės žaidynes bus galimybė parodyti pasaulio triumfą kovoje su koronavirusu, tačiau pastaruoju metu kilo nerimas, kad vienerių metų tam gali neužtekti.
 
Antradienį Japonijos medicinos asociacijos vadovas Yoshitake Yokokura perspėjo, kad kitąmet surengti olimpines žaidynes bus „neįtikėtinai sudėtinga“, jei iki to laiko nebus išrasta vakcina nuo koronaviruso.
 
„Nesakyčiau, kad jos neturėtų būti rengiamos, tačiau tai būtų neįtikėtinai sudėtinga“, – žurnalistams sakė Y. Yokokura.
 
Praeitą savaitę vienas Japonijos medicinos ekspertas, kritikavęs šalies reakciją į koronaviruso protrūkį, sakė „labai pesimistiškai“ vertinantis galimybes kitąmet surengti olimpines žaidynes.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.28; 00:30
Trumposios naujienos

Japonijos ministras pirmininkas Shinzas Abė pirmą kartą užsiminė apie vasaros olimpinių žaidynių atidėjimą dėl koronakrizės. Parlamente Tokijuje jis pareiškė, kad to reikėtų tikėtis. Tačiau Sh. Abė pabrėžė, kad apie žaidynių atšaukimą negali būti kalbos.
 
„Sunku surengti žaidynes šiomis aplinkybėmis, mes turime spręsti dėl atidėjimo, nes atletų sveikata yra didžiausias prioritetas“, – kalbėjo Sh. Abė. Tačiau galutinį sprendimą esą turi priimti Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC).
 
IOC ketina per keturias savaites apsispręsti dėl galimo Tokijo olimpinių žaidynių atidėjimo. Komitetas šį terminą nustatė sekmadienį po vykdomojo komiteto telefoninės konferencijos, tačiau kartu atmetė galimybę visiškai atšaukti sporto renginį.
 
Svarstoma, kad liepos 24-rugpjūčio 9 dienomis turinčios vykti vasaros olimpinės žaidynės galėtų būtu nukeltos į rudenį, į 2021 metų vasarą ar net į 2022-uosius. Labiausiai tikėtinas žaidynių atidėjimas metams.
 
Olimpinių žaidynių atidėjimas būtų istorinis sprendimas. Tuo tarpu jų atšaukimo praeityje jau būta per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus.
 
Nors Japonija gerai susidorojo su virusu, tačiau pandemija pasaulio mastu plinta vis labiau. Todėl organizuoti sporto renginį su 11 000 atletų, tūkstančiais žiūrovų, aptarnaujančio personalo ir žurnalistų, anot stebėtojų, būtų neatsakinga.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.23; 08:00
Trumposios naujienos

Antradienį Minske įvykusiame Olimpiniame susirinkime Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pažadėjo atleisti iš darbo sporto funkcionierius, jeigu jų auklėtiniai Tokijo olimpinėse žaidynėse nepasieks gerų rezultatų, praneša portalas „naviny.by“.
 
Pasak jo, šiuo metu Baltarusijoje sudarytos visos sąlygos, kad olimpiečiai galėtų normaliai rengtis svarbiausiems ketverių metų laikotarpio startams.
 
Prezidentas pabrėžė, jog jei 2020 metų olimpinėse žaidynėse nebus gerų rezultatų, niekas iš sporto funkcionierių ir valdininkų neužsibus savo postuose.
 
„Todėl pagalvokite prieš ten važiuodami kaip vyriausieji treneriai, patarėjai, specialistai… Ar apskritai jums verta ten važiuoti. Jeigu jūs nuvažiuosite ten kaip turistai ir nieko nepešite, tai verčiau negrįžkite į šalį“, – cituoja Baltarusijos vadovo žodžius jo spaudos tarnyba.
 
Pasak A. Lukašenkos, jis įspėja „kaip šalies prezidentas, o ne visuomeninės organizacijos vadovas“. „Supraskite mane kaip norite“, – pridūrė jis.
 
Baltarusijos prezidentas taip pat davė nurodymą individualiai kontroliuoti kiekvieno šalies olimpiečio pasirengimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.20; 03:00
Politinės intrigos

Rusija (Russia)

Lapkričio 14-ąją Jungtinių Tautų (JT) generalinė asamblėja priėmė rezoliuciją dėl karinių veiksmų nutraukimo olimpinių žaidynių ir parolimpiados metu.

Kaip dėl to pareiškė Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentas Thomas Bachas, JT šalys narės gali ir turi užtikrinti sportininkų saugumą olimpiados metu. Konsensusas pasiektas kitų metų vasario 9-ąją Pietų Korėjos Pjongčango mieste startuosiančių žiemos olimpinių žaidynių proga.

Aišku, tai reikalinga ir prasminga, vis dėlto kalbos saugumo tema atrodojau ironiškai, kai pasaulio viešojoje erdvėje ypač garsiai skamba su viena geopolitinių ambicijų neslepiančia valstybe susieta dopingo tema.

Pasaulio antidopingo agentūra WADA paskelbė neplanuojanti atstatyti Rusijos antidopingo agentūros RUSADA teisių, o tai savo ruožtu kelia klausimą dėl galimybės rusų delegacijai su savo vėliava bei himnu dalyvauti olimpiadoje bei parolimpiadoje Pietų Korėjoje.

Pasak į temą besigilinančio žmogaus, filmą apie dopingą rusų sporte susukusio Vokietijos televizijos kanalo ARD žurnalisto Hajo Seppelto, tą lėmė dvi priežastys – Rusijos atsisakymas pripažinti Richardo McLareno vadovautos WADA komisijos prieš porą metų paskelbtas išvadas  apie dopingą vartojančius rusų sportininkus bei Rusijos atsisakymas leisti Agentūros ekspertams patikrinti Maskvos antidopingo laboratorijoje laikomus sportininkų mėginius, kuriuos Rusijos tyrimų komitetas yra užantspaudavęs esą dėl rusų vykdomo teisminio tyrimo. Pasak R. McLareno komisijos išvadų, dopingą vartojo per tūkstančio rusų sportininkų, besivaržančių beveik 30-yje olimpinių bei parolimpinių sporto šakų. Išvados tapo priežastimi drausti kai kuriems rusams dalyvauti tarptautinės varžybose, įskaitant 2016-ųjų vasaros olimpiadą.

Kaip WADA pareiškimo išvakarėse informavo dienraštis „The Daily Mail“, į Ameriką pabėgęs buvęs Maskvos laboratorijos direktorius Grigorijus Rodčenkovas pasirengęs TOK suteikti papildomos informacijos apie dopingą Rusijos sporte. G.Rodčenkovas buvo vienas pagrindinių WADA informatorių, jo parodymų pagrindu rengtos R. McLareno komisijos išvados.

Rusijos tyrimų komitetas savo ruožtu pareigūnui iškėlė bylą esą dėl vertimo rusų sportininkus vartoti dopingą, tėvynėje jam gresia iki 10 metų kalėjimo. G.Rodčenkovas paliko Rusiją 2015-aisiais. Naujos žinios irgi turės įtakos TOK sprendimui, leisti ar ne rusams po savo šalies vėliava dalyvauti žiemos olimpiadoje. 

Tarptautinė antidopingo agentūra WADA

Rusijos valdžia nepripažįsta šalyje veikiant dopingo vartojimo sistemą valstybiniu lygiu, bet ir atsisako pateikti WADA ekspertams savo sportininkų šlapimų mėginius. Vėlgi, pasak „The Daily Mail“, jei nauja informacija šveicarų sporto funkcionieriaus Deniso Oswaldo bei šveicarų teisininko Samuelo Schmido vadovaujamoms TOK komisijoms (pirma tiria rusų slidininkus, antra – Rusijos vyriausybės galimą vaidmenį dopingo vartojimo sistemoje 2014-ųjų žiemos olimpiadoje Sočyje) nepadarys deramo įspūdžio, G. Rodčenkovas pasiryžęs ją paskebti viešojoje erdvėje. TOK atsidūrė keblioje situacijoje, mat gruodžio pradžioje nori nenori turės skelbti sprendimą, leisti ar ne Rusijos delegacijai dalyvauti žiemos olimpiadoje. Komitetas kol kas lūkuriuoja ir neryžtingai atsimušinėja.

Dieną prieš „The Daily Mail“ išplatintą informaciją paskelbta apie WADA dispozicijoje atsidūrusius rusų sportininkų dopingo mėginius, paimtus nuo 2012-ųjų sausio iki 2015 metų spalio pabaigos. Pasak „The New York Times“, juos Agentūros ekspertai iš Maskvos antidopingo centro gavo neoficialiais kanalais. Kaip nurodė WADA prezidentas Craigas Reedie, jų analizė gali tapti dar viena spaudimo priemone Maskvai pripažinti R. McLareno komisijos išvadas. Maskva visaip kratosi kaltinimo, jog dopingo vartojimas šioje šalyje organizuotas valstybiniu lygiu, ir tvirtina, esą vartojimo atvejai buvo griežtai individualūs.

Dar dieną prieš TOK komisija pripažino 4 rusų slidininkus Aleksejų Petuchovą, Maksimą Vylegžaniną, Jevgeniją Šapovalovą bei Juliją Ivanovą pažeidus antidopingo taisykles. Sočio olimpiadoje M.Vylegžaninas užėmė antras vietas 50 kilometrų lenktynėse bei komandiniame sprinte. Lapkričio 1-ąją TOK komisija iki gyvos galvos diskvalifikavo slidininkus Aleksandrą Legkovą ir Jevgenijų Belovą už dopingo vartojimą Sočio žaidynėse. Abiejų rezultatai anuliuoti, A. Legkovas įpareigotas grąžinti 50 kilometrų lenktynėse pelnytą olimpinį auksą bei sidabro medalį už estafetę. TOK tebetiria 28 rusų sportininkus, Sočio olimpiados dalyvius. Štai tokios žinios tiesiog padieniui.

Na, ir pagaliau lapkričio 16 dieną Seule vykusiame posėdyje WADA pripažino rusų RUSADA neatitinkant organizacijos elgesio kodekso ir atsisakė atstatyti 2015-ųjų lapkritį sustabdytą jos akreditaciją. Posėdyje pasisakęs Rusijos olimpinio komiteto prezidentas Aleksandras Žukovas pareiškė, kad besąlygiškas R. McLareno komisijos išvadų pripažinimas apie dopingą valstybiniu lygiu neįmanomas, ir pakartojo, jog jo šalies sportą „pakišo“ asmeninės naudos siekusi „grupė žmonių“. Valstybė niekuo dėta. Rusijos sporto ministras Pavelas Kolobkovas WADA reikalavimus pavadino politiniais.

RUSAD – Rusijos antidopingo agentūra

Politiniai jie ar nepolitiniai – į šį klausimą veikiau vėliau negu anksčiau (žinant Rusijos valdžios spec. tarnybinę prigimtį) atsakys istorija, kol kas turime pasikartojančius siužetus jau ir su kriminaliniu „kvapu“, kai įtariamai mėginami „išplauti“ visomis įmanomis priemonėmis. Kaip yra nurodęs „The Independent“ (11 13), kadangi pirmos bausmės krito ant slidininkų, o ne ant valdininkų, Rusija kaip valstybė gali išsisukti.

Siekdama reabilituotis, Maskva pasitelkė ir galingą viešųjų ryšių kampaniją, visaip reklamavusi rotaciją savo antidopingo agentūroje, sporto ministerijoje bei olimpiniame komitete, bet nutylėdama reikalavimus pripažinti kaltę bei pateikti mėginius.

Kita vertus, jau net neironiška, kad pareikalauti atsakomybės nelabai yra iš ko – pagrindiniai įtariamieji atleisti, bėgo į Ameriką arba (dviem atvejais) mirė nuo širdies smūgių, nors anksčiau dėl jos problemų neturėjo.

Prie viešųjų ryšių pridėtinas ir interneto įsilaužėlių „indėlis“. Kai (moraliai pranašesnei) Jungtinės Karalystės antidopingo agentūrai UKAD liepą buvo patikėta misija apdoroti rusų sportininkų paraiškas leisti jiems vartoti tam tikrus preparatus terapinės išimties tvarka, rusų interneto įsilaužėlių grupė „Fancy Bears“ platino WADA inspektorių įtarimų detales britų lengvaatlečiui Mohammedui Farah. Nors įtarimai sportininkui nepasitvirtino, dezinformacija savo tikslą pasiekė, ant britų sportininkų buvo užsiundyta britų spauda, tai suteikė pagrindo spekuliacijoms abejoti UKAD moraliniu autoritetu.

„The Independent“ apibendrinimas gana nelinksmas – dalyvavimą žiemos olimpiadoje Maskvai užtikrina TOK, o ne WADA. Pastaroji kol kas atrodo bejėgė ir nepateikia neatremiamų įrodymų, vasario 25-ąją WADA pripažino stokojanti įrodymų ir dėl galimo rusų sportininkų šlapimo mėginių sunaikinimo. Visi R. McLareno komisijos kreipimaisi į Rusijos valdžią suteikti papildomų duomenų atsimušdavo į tylą. Rugsėjo 13 dieną WADA panaikino kaltinimus vartojus dopingą 95-iems R. McLareno komisijos ataskaitoje nurodytiems rusų sportininkams.

Visi suka galvas, ką daryti. TOK prezidentas Th. Bachas informaciją apie rusų dopingą vadina ataka prieš olimpines žaidynes ir TOK , bet ir laiko nepriimtinomis sankcijas, drausiančias rusams vykti į Pjongčangą su savo vėliava bei himnu. Boikoto funkcionierius bijo labiausiai, o A. Žukovas ir kai kurie Rusijos dūmos deputatai tuo jau grasina. Taigi, kieno nervai tvirtesni…

Hamburgo universiteto profesorius Volfgangas Manningas ir jo kolega Helmutas Grotė iš Berlyno laisvojo universiteto kaip išeitį iš aklavietės siūlo svarstyti milijardo dolerių baudą Rusijos olimpiniam komitetui, esą Maskvai tai nebūtų nepakeliama našta, o pinigus galima skirti WADA, kurios biudžetas, net jei palūkanų nuo šios sumos metinis pelnas siektų 2 proc., augtų nuo 30 iki 50 milijonų dolerių. Jau ir sportas kaip banalus verslo bei politikos tęsinys.

Sakykite, ką po tokių „peripetijų“ bereiškia JT taikdariškos iniciatyvos ir apskritai olimpinė dvasia? Vertybinę krizę gerai iliustruoja Rusijos olimpinio komiteto garbės (sic…) prezidento Leonido Tiagačiovo siūlymas sušaudyti G. Rodčenkovą kaip išdaviką, nes Josifas Stalinas tą būtų padaręs nedvejodamas. 

Arūnas Spraunius, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Poreikis siekti rezultato nesiskaitant su priemonėmis egzistavo visada. 1904-aisiais bėgdamas maratoną JAV Sent Luise olimpietis 28-erių Thomasas Hicksas apalpo likus iki finišo 7 kilometrams. Treneris nutarė suleisti jam strichnino, kurį sportininkas užgėrė gurkšniu prancūziško konjako.

Likus 4 kilometrams iki finišo treneris suleido dar vieną injekciją, ir Th. Hicksas atbėgo antras, bet galų gale buvo paskelbtas nugalėtoju, kai paaiškėjo, jog pirmą distanciją įveikusį sportininką net 20 kilometrų pavėžėjo automobiliu.

Ši ir panašios istorijos – iš, pavadinkime, „senų gerų“ laikų, vertinant iš dabartinių manipuliavimo mastų, tenykščiai pažeidėjai atrodo beveik romantikai. Kad sumaištį jau globaliu mastu į olimpinį judėjimą įneša Rusija – logiška, lieka vis mažiau gyvenimo sričių, kuriose Maskva manipuliacijomis sumaišties neįneša.

2017.11.20; 03:30

Aktualijos

Andrius Kaveckas

Prasideda baidarių – kanojų (BKI) sprinto, (200 m.), t.y. trumpo nuotolio rungtys. Jos bus paskutiniosios, ko gero, Olimpinėse žaidynėse „bombos“.

Kodėl „bomba“? Ogi todėl, kad 200 metrų nuotolis pirmiausiai reikalauja momentinės jėgos, kuri „sprogsta“. Liaudiškai vadinama „sprogstamoji jėga”, nes nuo kitos Olimpiados greičiausiai kanojininkai nebeirkluos šiame nuotlyje todėl, kad nuotolis bus panaikintas. 

Žinia, kad tikimasi iš baidarių-kanojų irkluotojų ir įpač iš kanojininko H. Žustauto netgi aukso medalio, matyt, niekam ne paslaptis.

Straipsnelį kilo mintis rašyti dėl elementaraus dalyko – aklimatizacijos. Kodėl ji įvardyta ir kuo ji dėta? Dėta tuom, kad BKI sportininkų delegacija išvyko į Rio tik sekmadienį tik dėl jiems patiems žinomų priežasčių.

Žinia, kad net kelionėje atimamos jėgos, kurias būtina atstatyti, ir žinia, kad laiko skirtumas įtakoja organizmą (be to, dar ir tėvelio netektis) Henrikui yra nematomas iššūkis, su kuriuo teks „susirungti“ dar iki stojant į kovą dėl Olimpinio aukso medalio.

Pralenkiant sudėtingus mokslo aiškinimus, kaip, ką ir kada daryt siekiant eliminuoti iš pasamonės ir kūno faktorius, galinčius sutrukdyti Henrikui pasiekti didžiausios pirmos ir paskutinės svajonės tapti Olimpinių žaidynių čempionu, tiesiog manau, kad gal pravarčiau būtų buvę tiesiog nuvykt bent keleta dienų anksčiau į šias aukščiausio rango varžybas, idant Henrikui turėti kuo didesnį laiko intervalą aklimatizacijai, susitelkimui ir „bombos sprogimui“ Olimpinio aukso rėmuose.

Nes, kaip sakoma, „Kuo velnias nejuokauja“, jei kartais ims ir „pakiš koją“ aklimatizacija, pasamonė ir nelemtas vėjas, kurio Henrikas taip nenori, tokiu būdu „nušvilpęs“, tarkim, netgi 1-6 vietos tikimybę ir pradanginęs auksinę svajonę.

Tada pagal sportinį rangą ir geriausiu atveju bent susilygint su E. Šuklinu, Henrikui tapus nors „sidabriniu berniuku“.

Įpusėjus lyg ir „pesimistinį“ scenarijų dėl aklimatizacijos, geriau jau ją įvardyti žinant, kad tokia gali būti ir jos išvengti visa esybe linkint Henrikui susitelkus „iki kaulų smegenų“, irtis aukso link, nei tik saldžialiežuvaujant ir paikai postringaut ignoruoti tokio tipo aplinkybes tarsi norint „smogti peiliu į nugarą“ tylint, tarsi tokių iššūkių net negalėtų būti.

Tad pirmyn, Henrikai, aukso link – kuo garbingiau atstovauk pirma savo vertybes ir išlik savimi, net jei ir „nenugvelbsi“ aukso.

Visai kitai BKI delegacijai su sportininkais priešakyje visa širdim linkiu to paties – aukščiausio rezultato įveikiant aklimatizaciją ir bet kokius kitus, išorinius veiksnius, kurie gali atsirasti iš „niekur“, visai neplanuotai.

„Tikėkit savim“, nes talentai, kuo jie didesni, tuo ilgiau laiko reikia jiems atsiskleisti, o atsiskleidžia atsakingiausiais gyvenimo momentais.

Sėkmės Jums dar sykį visiems ir visokeriopos, LT, BKI, Olimpinio „RIO“ komanda.

2016.08.16; 05:03

Aktualijos

Vytautas Rutka

Nesu didelis krepšinio žinovas. Kai žaidžia klubų komandos, beveik nesidomiu, nes ten juk žaidžia samdiniai, t.y. pinigai. Kas turi daugiau pinigų, tas stipresnis. Kiek žinau, net Vladui Garastui tie samdiniai nepatinka.

Bet gyvename juk kapitalizmo sąlygomis, kur viskas perkama, viskas parduodama. Šlykštu, tačiau niekur nedingsi.

Ačiū Dievui, rinktinėje samdinių dar nėra, kaip pavyzdžiui, Prancūzijos rinktinėje. Ten ne samdiniai, bet kodėl prancūzai tokie tamsūs? Štai ispanai išsiverčia vien su ispanais, o prancūzai jau nebe.

Šiąnakt nemiegojau. Prieš istorines (televizijos žurnalistai pasakytų – legendines) rungtynes nemiegojau, po rungtynių irgi negalėjau užmigti. Savo sielvartą bandau išlieti badydamas kompiuterio klavišus – gal palengvės.

Neabejojau: mūsiškiai ispanams pralaimės. Bet kad šitaip! Man labai nepatinka, kai televizijos gatvėje kalbina krepšinio specialistus, o šie, suprantama, pranašauja tik auksą. Nes juk lietuviams krepšinis – religija, o dievais reikia tikėti. Nežinau, ar krepšininkai poilsio valandėlę klausosi tų gatvės pagyrų, tačiau net jeigu ir nesiklauso – išankstinės liaupsės daro meškos paslaugą. Girkime po pergalės, o ne prieš varžybas, kurios dar nei pergalė, nei pralaimėjimas.

Visai kvaila, kai Lietuvos ryto televizija reklaminiuose klipuose Rūtai Meilutytei vis dar linki pergalės, nors ta Rūta jau seniai apraudojo savo pralaimėjimą, beveik tokį pat sensacingą, kaip krepšinio rinktinės pralaimėjimas ispanams. Toks televizijų elgesys – nepagarba ir žiūrovams, ir sportininkams. Už tokius, sakyčiau, įžeidžiančius pavėluotus reklaminius klipus jų kurpėjai turėtų išlėkti iš darbo.

Teisus rinktinės treneris Jonas Kazlauskas: iš pradžių buvo pikta, o paskui pasidarė gėda. Ir tą gėdą bus sunku nuplauti. Nenuplaus jos artimiausia pergalė prieš kroatus, jeigu, žinoma, ji bus pasiekta. Dar vienas pralaimėjimas tą gėdą tik padidintų. Nuplautų ją tik olimpinis sidabras, bet jo tikrai nebus, galėčiau lažintis.

Kai išgarbintasis Jonas neįmeta nė karto, o kitas Jonas iššauna gal kartą per penkias šešias rungtynes, kai beveik visi tragiškai neįmeta iš patogiausių padėčių, vienas Mantas Kalnietis laimėti negali ne tik prieš ispanus. Tikrai, mūsų dievai žaidė tarsi kokie vidurinės mokyklos mokinukai.

Mes jiems dainas kuriame, dėl jų per naktis nemiegame, sveikatą gadiname, o jie, praradę bet kokią gėdą, – aikštelėje kaip avių banda. Ir pikčiausia: kai kada, ne taip retai, ir gali, ir moka žaisti. Gal jiems reikia gydytojo psichiatro, psichologo?

Pritarčiau tiems, kurie piktinasi buvusio krepšininko, dabar – žinomo trenerio Rimo Kurtinaičio nusišnekėjimais, vertinant ispanų krepšininkus, pranašaujant olimpinio turnyro rezultatus. Gatvės specialistų kalbos – viena, o  trenerio – visai kas kita, jį girdi ir mūsų dievaičiai, ir, atrodo, kartais nepagrįstai užriečia nosį.

Gėdą, kurią patyrė visa tauta, ne tik mūsų dievaičiai, būtų nuplauta bronzos medaliais, nes sidabro medaliai atiteks ispanams. Taškas!

2016.08.14; 12:37

Gordijo mazgas

Peter Šturm / Frankfurter Allgemeine

Vokietijos laikraščio „Frankfurter Allgemeine“ sporto apžvalgininkas Peter Šturm mano, jog Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) nutarimas leisti dalį Rusijos sportininkų į Olimpines žaidynes Rio de Žaneire liudija apie TOK bailumą. Nepatogūs klausimai

„Savo sprendimu neišbraukti Rusijos rinktinės iš Olimpinių žaidynių Rio, TOK išdavė visas vertybes, kurias tarytum jis gynė. Tuomet verta užduoti klausimą: o kam dabar reikalingos tokios Olimpinės žaidynės?“ – rašo žurnalistas. „Rusija, kas yra detaliai užfiksuota, valstybiniu mastu ir visomis priemonėmis sukūrė ir palaikė visaapimančią sportininkų dopingo vartojimo sistemą,“ – paaiškina P.Šturm.

„Kaip dabar neužduoti sau klausimo: kas gi turėtų įvykti, kad puoselėtojai to, kas kadaise vadinosi olimpine idėja, imtųsi neišvengiamų nuoseklių priemonių,“ – tęsia P.Šturm.

„Nutarimas perduoti teisę sporto federacijoms priimti sprendimus dėl leidimo Rusijos sportininkams dalyvauti Olimpiadoje, rodo TOK bailumą, – tęsia autorius. – Juk Olimpines žaidynes rengia ne atskirų sporto šakų federacijos, o TOK.“

Rusijos prezidento V.Putino prestižas, žinoma, stipriai nukentėjo, demaskavus dopingo skandalą. „Bet V.Putinas nebūtų V.Putinu, jeigu neatšvęstų TOK nutarimų, kaip „pergalės“ prieš tuos, kurie tarytum kritikavo Rusiją,“ – teigia autorius. Dar daugiau, dabar V.Putinas „manys, jog užsienyje jis turi reikalų tik su bailiais, o gi toks žmogus kaip jis, žino kaip išnaudoti tokį šansą“.

Informacijos šaltinis: leidinys „Frankfurter Allgemeine“.

2016.08.01; 09:52

Politinės intrigos

Leonas Jurša

Tarptautinis olimpinis komitetas vis dėlto leido Rusijos sportininkams dalyvauti XXXI Olimpinėse vasaros žaidynėse Brazilijoje, kurios prasidės rugpjūčio 5 dieną.    

Raginimai iš viso neleisti Rusijos rinktinei dalyvauti Olimpiadoje pasigirdo po to, kai Pasaulinės dopingo užkardymo agentūros (WADA) komisija liepos 18 d. paskelbė ataskaitą, kurioje Rusijos valstybines žinybas apkaltino skatinusias šalies sportininkus vartoti draudžiamus medicininius preparatus ir sukūrusios tai dangstančią sistemą. Dopingo skandalas, kurį sukėlė Rusijos valdžia, padedama slaptųjų tarnybų.

Putinas pasakė: įpareigoju!

Iki šio neblėstantis tarptautinis dopingo skandalas įsiplieskė 2014-ųjų pabaigoje, netrukus po to, kai vokiečių televizijos kanalas ARD parodė dokumentinį filmą „Slaptas dopingas: Kaip Rusijoje daromi nugalėtojai“. Žurnalisto Hajo Sepelto kalbinami sutuoktiniai Julija ir Vitalijus Stepanovai pareiškė, jog Rusijoje lengvaatlečiai ir jų treneriai aukštų rezultatų siekia vartodami draudžiamus medicininius preparatus, o sporto valdininkai tai dangsto.

Iš Rusijos su 8 mėnesiu sūneliu išvažiavę Stepanovai toliau kaltino šios šalies sporto valdininkus ir trenerius.

Jau šių metų pavasario pradžioje interviu šveicarų leidiniui „NeueZuercherZeitung“ Vitalijus pasakė manąs, jog Rusijoje iš 100 trenerių, susijusių su šalies lengvosios atletikos rinktine, 80 skatina savo auklėtinius vartoti draudžiamus preparatus. Rusijos prezidentas, sporto ministras ir kiti aukšti pareigūnai augo SSRS, kur klestėjo veidmainystė (pats Stepanovas nuo 15 metų gyveno ir mokėsi JAV, bet vėliau nusprendė grįžti į Rusiją). Šiais laikais vis sunkiau slėpti tiesą, bet sovietinio grūdinimo veikėjai šito dar nesuprato.

Vitalijus priminė Rusijos prezidento Vladimiro Putino žodžius, kuriais šis kadaise kreipėsi į savo statytinį sporto ministrą Vitalijų Mutką: Sporte mes vėl turime tapti supervalstybė. Tai mano įpareigojimas.

(Mutką, buvusį Leningrado komjaunimo veikėją, Putinas paskyrė ministru 2008-aisiais, iki tol jis vienu metu, 10-to dešimtmečio pradžioje, ėjo Sankt Peterburgo vyriausybės vadovo Anatolijaus Sobčiako pavaduotojo pareigas – kaip ir Putinas. Vankuverio olimpiadoje Mutka įsiminė tuo, kad gyveno prabangiame viešbutyje, nesiskaitydamas su išlaidomis.)

Dabar pamatėme, kad šio įpareigojimo vykdymas tapo tiesiog Rusijos valstybine politika.

Pirmoji WADA komisija, tikrinusi Rusijos lengvosios atletikos federacijos, RUSADA ir Maskvos dopingo kontrolės laboratorijos veiklą 2015 metais, savo ataskaitoje (antrojo dalyje, paskelbtoje 2016 metų pradžioje) pamini ir Putino pavardę. Žiniasklaidoje sumirgėjo antraštės: Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas galėjo žinoti apie mėginimus nuslėpti teigiamus Rusijos sportininkų dopingo mėginius.

Iš tikrųjų – komisijos pirmininkas, WADA kūrėjas Ričardas Paundas (Richar W.Pound) pareiškė, jog buvusį Tarptautinės lengvosios atletikos federacijų asociacijos (IAAF) prezidentą senegalietį Laminą Diaką (Lamine Diack) ir Vladimirą Putiną siejo draugiški santykiai.

2013 metais, likus kelioms savaitėms iki Pasaulio lengvosios atletikos čempionato Maskvoje pradžios, IAAF teisininkas prezidentui pranešė, jog jau antri metai nieko nesiimama prieš devynis Rusijos atletus, įtariamus dopingo vartojimu. Prezidentas atsakė esąs keblioje padėtyje ir išeitį gali rasti tik jo draugas Rusijos prezidentas Putinas. Galiausiai šiems Rusijos sportininkams neleido dalyvauti čempionate, bet ir nenubaudė – visi galai dingo kaip į vandenį.

2015 metais Prancūzijos prokuratūra buvusiam IAAF prezidentui Diakui pateikė, be kitų, ir kaltinimą ėmus kyšius – kad nebūtų baudžiami dopingo vartojimu įtariami Rusijos sportininkai (galimai gavo iš Rusijos lengvosios atletikos federacijos ne mažiau kaip 200 tūkstančių eurų).

Valstybinė dopingo dangstymo sistema

Rusijos valstybinė dopingo programa, apie kurią kalbama minėtoje Pasaulinės dopingo užkardymo agentūros (WADA) liepos 18 d. ataskaitoje, buvo sukurta po katastrofiško Rusijos rinktinės pralaimėjimo Olimpinėse žiemos žaidynėse, vykusiose Kanadoje, Vankuveryje, 2010 metais. Priminsime: Rusijos rinktinė teužėmė 11 vietą komandinėje įskaitoje, laimėjo tik 3 aukso medalius, o iš viso – 15, kai tuo tarpu motavosi iškovoti bent tris kartus daugiau).

Pasak ataskaitos, nuo 2011 metų pabaigos (spėtinai) iki 2015 metų rugsėjo mėnesio Rusijoje veikė dopingo vartojančių sportininkų dangstymo sistema, kurią komisijos pirmininkas Ričardas Maklarenas pavadino „Teigiamų mėginių pradanginimu“. Žurnalistai atkreipė dėmesį, kad sausoje komisijos ataskaitoje neištverta nepridėjus šauktuko: Thedis appearing positive! Jeigu tyrimo metu būdavo nustatoma mėginyje esant draudžiamų preparatų (teigiama reakcija, mėginys nešvarus), tą mėginį paprasčiausiai įrašydavo į neigiamus, švarius!

Šitokiam dopingo dangstymui vadovavo Rusijos sporto ministro pavaduotojas Jurijus Nagornychas, paskirtas į šias pareigas Rusijos vyriausybės pirmininko Vladimiro Putino 2010 metais. Beje, ne šiaip pavaduotojas, o pavaduotojas pasirengimo Sočio olimpinėms žaidynėms reikalams.

Šis aukštas valdininkas ir sprendė sportininkų, kurių mėginių dopingo testai būdavo teigiami, likimą. Jeigu Maskvos dopingo kontrolės laboratorija gaudavo jo nurodymą „Išsaugoti“, turėdavo į WADA duomenis įrašyti šį mėginį kaip neigiamą; jeigu rezoliucija būdavo „Karantinas“, laboratorija toliau viskas darydavo taip, kaip reikalauja tarptautiniai standartai (klastoti nereikia). Ataskaitoje sakoma, kad nurodymą „Išsaugoti“ ponas Nagornychas atsiuntė 312 kartų, o „Karantinas“ – 265 kartus. Užsienio atletų ministro pavaduotojas nepasigailėdavo. Viename jo padėjėjo e-laiškų laboratorijai dėl Pasaulio lengvosios atletikos čempionato Maskvoje 2013 metais dalyvių nukertama kaip kirviu: Visiems užsieniečiams – karantinas.

Apskritai, Maskvos dopingo kontrolė laboratorija buvo visiškai priklausoma nuo valstybės – tokią išvadą padarė Maklareno vadovaujama komisija. Viską sprendė Rusijos sporto ministerija. Pasak liudijimų, laboratorijos darbuotojai turėjo vykdyti valdininkų nurodymus, nes priešingu atveju jiems grėsė atleidimas iš darbo. Sistema buvo taip sudaryta, kad išaiškėjus juodiems darbams visa kaltė tektų laboratorijai.

Žiemos olimpiadoje Sočyje teigiamų mėginių pradanginimas netiko – tarptautinėje dopingo kontrolės laboratorijoje rusai negalėjo šeimininkauti kaip panorėję. Ten dopingo testai buvo klastojami sumainant mėginius, kaip apie tai JAV dienraščiui „New York Times“ 2016-ųjų gegužės viduryje papasakojo buvęs Maskvos dopingo kontrolės laboratorijos direktorius Grigorijus Rodčenkovas. Pasak jo, Federalinio saugumo tarnyba (FSB) atrado būdą slapta atkimšti buteliukus su dopingo tyrimui skirtais mėginiais.

FSB replėse

Į triukšmingą aidą sukėlusius „New York Times“ straipsniussu Rodčenkovo išpažinimu atsiliepė ir lenkų žurnalistas Vaclavas Radzivinovičius, 1997-2015 metais dirbęs  laikraščio “GazetaWyborcza” korespondentu Rusijoje. Savo komentare jis pirmiausia priminė, ką demokratinės partijos “Jabloko” vadovas Grigorijus Javlinskis pasakė apie Vladimirą Putiną tais tolimais laikais, kai šis tik buvo pratinamas prie Kremliaus sosto: Kaip KGB žmogus, jis sugebės arba tik verbuoti, arba vykdyti specialiąsias operacijas.

Ilgai tektų narplioti, kas tas arba-arba, bet Rodčenkovo pavyzdys dar kartą patvirtina, kad vienas kitam netrukdo.

Šeštą dešimtį amžiaus baigiantis Rodčenkovas – chemijos daktaras, tituluojamas ne tik profesoriumi, bet kai kada ir genijumi – taip šios srities žinovai vertina jo mokslinį ir profesinį išmanymą. Jis bandė kitų sukurtus cheminius preparatus, pats juos vartodamas, ir išradinėjo savus. 

Dabar žinome, kad jis turėjo ir slapyvardį – „Kucas“. Kadangi Rodčenkovas pats kadaise sportavo, gali būti tokį vardą jam davė prisiminę 1956 metais dukart olimpiniu čempionu tapusį ilgųjų nuotolių bėgiką Vladimirą Kucą. O davė šį vardą Rodčenkovui FSB žmonės, kai jis, 2006 metais paskirtas Maskvos dopingo kontrolės laboratorijos direktoriumi, pasirašė bendradarbiavimo su saugumiečiais sutartį. Pasak jo paties, teikė ataskaitas savo kuratoriui, o šis siuntė jas aukščiau – FSB generolui.

Rodčenkovas papasakojo, kad 2015 metų sausį, po to, kai pasirodė pirmas ARD filmas apie dopingą, parašė pranešimą FSB. Jis rašė, kad patikrinus pakartotinai Rusijos sportininkų mėginius tarptautinėse varžybose greičiausiai tyrimo rezultatai bus teigiami. Dar rašė, kad Rusijos lengvojoje atletikoje dopingą vartoja visi, nes nei treneriai, nei sportininkai nežino, kaip be jų pasirengti varžyboms.

Dabar Rodčenkovas aiškina, jog buvo priverstas dalyvauti Rusijos dopingo programoje, nes tai buvo sąlyga išlikti darbe, gauti laboratorijai finansavimą ir palaikymą. Jis kategoriškai neigė reikalavęs iš sportininkų atlygio už savo paslaugas, bet akivaizdu, kad buvo neabejingas pinigams ir neatsiliko nuo kitų.

2012 metais teismas nuteisė Rodčenkovo seserį 1,5 metų laisvės atėmimo – už stipriai veikiančių ir nuodingų medžiagų pardavimą. Bet buvusiai bėgikei neteko keliauti už grotų: apeliacinis teismas malonėjo skirti lygtinę bausmę.

Tyrimas nenustatė, kas tiekė buvusiai pasaulio čempionei profesionalių sportininkų vartojamus anabolinius steroidus, tik įtarė, jog tai galėjo būti jos brolis – Maskvos dopingo laboratorijos direktorius. Tyrimą pradėjo ir prieš Rodčenkovą, bet vėliau nutraukė. Pasak kai kurių leidinių, jį gelbėjo teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, jog turi psichikos sutrikimų.

Po straipsnių „New York Times“ rusiško leidinio „Argumenty i fakty“ žurnalistai ištraukė šį epizodą iš užmaršties, negalėdami atsistebėti: Nuostabiausia, kaip žmogus su psichikos sutrikimais ir kurio sesuo nuteista dėl dopingo pardavinėjimo, liko vadovauti vienintelei Rusijoje WADA akredituotai dopingo kontrolės laboratorijai.

Ir pats Rodčenkovas neslepia, jog jam grėsė kalėjimas. Jis sakosi nežinąs, kodėl buvo nutrauktas tyrimas, bet spėja, kad dėl jam numatyto vaidmens vykdant dopingo programą artėjančioje Sočio olimpiadoje. Sėkmė Sočyje tapo mano išteisinimu, – mano jis. – Reikėjo laimėti bet kuria kaina, kad nepapultum į kalėjimą. Rodčenkovas savo darbą padarė gerai. Prezidentas Putinas jį apdovanojo ne visai menku Draugystės ordinu.

Greičiausiai toks yra atsakymas į klausimą, kaip pamišęs profesorius liko toliau vadovauti įstaigai, turinčiai veikti itin principingai ir sąžiningai. SSRS valstybės saugumo komitetas (KGB) ir jo įpėdinės – Rusijos slaptosios tarnybos nepraleisdavo ir nepraleidžia progos įpainioti į savo juodus darbus žmones, slegiamus vienokių ar kitokių nuodėmių.

Šių metų pavasarį Rusijos tyrimų komitetas iškėlė baudžiamąją bylą JAV gyvenančiam buvusiam Maskvos dopingo kontrolės laboratorijos direktoriui Grigorijui Rodčenkovui – dėl piktnaudžiavimo pareigomis. Anot tyrėjų, radosi duomenų, rodančių, jog įtariamasis iš savanaudiškų paskatų pardavinėjo JAV įsigytus draudžiamus medicinos preparatus ir tie preparatai buvo vartojami kaip dopingas. Pirkėjams jis žadėdavo: jeigu paaiškės sportininką vartojus draudžiamus preparatus, jis nuslėps tą faktą. Tyrėjai itin pabrėžtinai nurodė, kad Rodčenkovas buvo ne tik vykdytojas, bet ir šių nusikalstamų schemų autorius ir organizatorius.

Dar ne viskas. Dabar tyrėjai nustatė ir motyvus, paskatinusius Rodčenkovą sunaikinti jo vadovaujamoje laboratorijoje buvusius Rusijos sportininkų mėginius: jis siekė nuslėpti tai, kad sportininkai vartojo iš jo įsigytus draudžiamus preparatus, ir išvengti baudžiamos atsakomybės, užtraukiančios daug sunkesnę bausmę negu WADA standartų pažeidimas. Sunaikinus mėginius, anot tyrėjų, buvo padaryta žala Rusijos Federacijos įvaizdžiui ir neliko galimybės išaiškinti, kas iš sportininkų vartojo dopingą. Tyrimų komitetas pranešime žiniasklaidai priminė, jog 2012 metais už prekiavimą draudžiamais preparatais buvo nuteista Rodčenkovo sesuo Marina ir tyrėjai įtarė jų tiekėju buvus brolį.

Žodžiu, Rodčenkovas, nors ir buvo apdovanotas valstybiniu ordinu bei kitaip pagerbtas, yra labai blogas žmogus, ir niekas daugiau nekaltas, tik jis –  viename asmenyje nusikalstamų schemų vykdytojas, organizatorius ir autorius.

Kodėl Rodčenkovas ryžosi prabilti

Vienu kitur šmėkštelėjo spėjimas, kodėl Rodčenkovas ryžosi išdavystei (net ir rimti Rusijos leidiniai neištveria paslaptis išdavusių sportininkų nepavadinę judais).

Netrukus po to, kai Rodčenkovas pabėgo į Ameriką (2016-ųjų sausio pabaigoje), Maskvoje netikėtai mirė du jo buvę bendradarbiai. Vienas e-leidinys pranešimą apie tai užvardijo itin drastiškai: „RUSADA veikėjai krinta kaip musės“. Daugelis tas mirtis pavadino aptakiai: paslaptingomis. Vasario 5 d. sužinota apie buvusio RUSADA vykdomosios tarybos pirmininko (2008-2010) Viačeslavo Sinevo mirtį, o vasario 14 d. mirė buvęs šios agentūros vykdomasis direktorius (2011-2015) Nikita Kamajevas. Abu tik įžengę į šeštą dešimtį ir sveikata nesiskundę vyrai mirė, teigiama, nuo infarkto.

Vitalijus Stepanovas šveicarų žurnalistams pasakė, kad jiems su Julija Internete grasino mirtimi, yra tūkstančiai komentarų, kuriuose jiems linkima paties blogiausia. Netgi, atrodytų, solidus „Argumenty i fakty“ parašė: Neblogai būtų ateityje atsikratyti tokių niekšų, kurie prieinama kaina bet kuriuo metu pasirengę parduoti nors Tėvynę, nors tikrą motiną.

Taip, tai galimas dalykas, – atsakė Stepanovas į klausimą, ar Kamajevas galėjo būti nužudytas. Nenorėčiau tikėti, kalbėjo jis, jog žmones žudo dėl sporto. Bet kai matai, kas dedasi Rusijoje, tai, suprantama, kyla tokie klausimai. Daugelis abejoja dėl tikrosios Kamajevo mirties priežasties. Jis buvo sveikas ir geros sportinės formos, beveik nevartojo alkoholio. Pasakojo rašantis knygą, ieškojo leidėjo. Daugelis jam sakė, kad padarė labai kvailai, neišvažiavęs iš Rusijos, jeigu nori rašyti tokią knygą. Vienam žurnalistui jis netgi pasakė, kad jiems, Julijai ir Vitalijui, žinoma tik maža tiesos dalis. O po to jis staiga miršta.

Esama ne vieno liudijimo, kad netekęs pareigų Nikita Kamajevas ieškojo užsienyje bendraautorių jo sumanytai parašyti knygai.

Kalbino prie knygos prisidėti Jungtinėje Karalystėje leidžiamo sekmadieninio “The Sunday Times“ žurnalistą Devidą Volšą (David Walsh). Noriu parašyti teisingą Rusijos sportinės farmakologijos ir dopingo istoriją nuo 1987 metų, kai tada dar jaunas dirbau SSRS sporto ir medicinos instituto slaptoje laboratorijoje. Turiu informacijos ir faktų, kurie iki šiol nebuvo skelbti. Kitame e-laiške jis tikino, jog tai, ką papasakojo apie Rusijos dopingo aferą vokiečių TV, yra niekai palyginti su jo turimais dokumentais.

Galbūt Kamajevui atrodė, svarstė po jo mirties britų žurnalistas, jog dopingo aferoje jis bus paverstas atpirkimo ožiu, ir skubėjo užbėgti tam už akių?

Kamajevas į bendraautorius kvietė ir vieno Danijos universitetų (Aarhus Universitet) profesorių Vernerį Miolerį (Verner Møller), 2008 metais išleidusį knygą apie prestižinių dviračių lenktynių „Tour de France“ užkulisius – „The Doping Devil“. Anot profesoriaus, Kamajevo knygą turėjo išleisti viena žinoma Didžiosios Britanijos leidykla ir jis degė didžiausiu noru ją greičiau parašyti. Knygoje turėjo būti pateikti ne tik Rusijai, bet ir WADA, taip pat JAV nemalonūs faktai. Profesorius su rusu susirašinėjo, tačiau šis netikėtai atšaukė numatytą internetinę konferenciją ir nustojo bendravęs. Iki jo mirties buvo likęs mėnuo.

Kaip rašė tas pats Volšas, Nikitos Kamajevo gyvenimas nutrūko tuo momentu, kai jis buvo pasirengęs papasakoti, kur užkasti lavonai.

Tiesa, su Kamajevu dvi valandos prieš jo mirtį bendravęs advokatas Borisas Lokšinas teigia priešingai: Mes svarstėme mūsų bendrą kovą su Rusijai primetamais suklastotais  kaltinimais. Advokatas tvirtina, jo klientą neturėjus nė minties ką nors išduoti ar atskleisti ką nors, kas neigiamai atsilieptų Rusijos prestižui. Dar daugiau: iš vieno rimto žmogaus jis gavo 1,5 mln. dolerių tam, kad pasisamdytų Amerikoje advokatą ir pradėtų procesą prieš šios šalies sportininkę, biatlonininkę, viešai pasakiusią, esą dėl visko kaltas  Kamajevas.

Pagal advokatą išeitų, kad Kamajevas iki mirties liko ištikimas Rusijai. Ir nusinešė visas paslaptis į kapus.

Grigorijus Rodčenkovas išvažiavo iš Rusijos, kaip pat sakė, dėl to, kad čia jautėsi nesaugus. Išsipasakojęs visiems parodė, kas jam gali linkėti blogiausia.  

(Pabaiga)

2016.07.28; 12:08