Omano įlanka

Žvalgyba

Irano vyriausybės atstovai pirmadienį paskelbė, kad saugumo pajėgos sulaikė 17 įtariamųjų, kurie esą šnipinėjo ir teikė informaciją JAV Centrinės žvalgybos valdybai (CŽV).
 
Kai kuriems iš įtariamųjų skirta mirties bausmė.
 
Saugumo pajėgos „liepos 18 dieną sėkmingai išardė (CŽV) šnipų tinklą“, sakė vienas Irano žvalgybos ministerijos atstovas. „Kai kuriems iš jų skirta mirties bausmė, kitiems – įkalinimas ilgam laikui.“
 
Iranas praėjusį antradienį paskelbė išardęs naują šnipų tinklą, susijusį su CŽV, ir suėmęs tam tikrą skaičių šnipų. „Surinkę įrodymų Amerikos žvalgybos tarnybose, neseniai aptikome naujų užverbuotųjų, kuriuos pasamdė amerikiečiai, ir išardėme naują tinklą“, – valstybinė naujienų agentūra IRNA citavo vieną Žvalgybos ministerijos pareigūną.
 
Įtampa tarp JAV ir Irano paaštrėjo po išpuolio prieš tanklaivius Omano įlankoje. Amerikiečiai apkaltino Iraną įvykdžius ataką, bet Iranas visų kaltinimų griežtai išsigynė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.22; 00:55
Trumposios naujienos

Irano prezidentas Hassanas Rouhanis antradienį sakė, kad naujos JAV sankcijos aukšto rango Irano pareigūnų atžvilgiu rodo, kad Vašingtonas „meluoja“, jog siekia vesti derybas su Iranu.
 
„Tuo pačiu metu, kai ragini vesti derybas, sieki pritaikyti sankcijas užsienio reikalų ministrui? Akivaizdu, kad meluoji“, – sakė H. Rouhanis.
 
Tokie Irano prezidento komentarai pasirodė po JAV prezidento patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Johno Boltono pareiškimo, kad Vašingtonas „laikė duris atviras tikroms deryboms“, bet Iranas neparodė noro vesti derybas.
 
Pasak J. Boltono, Irano tyla į pasiūlymą vesti derybas su Vašingtonu „buvo kurtinanti“.
 
Pirmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė įsaką, kuriame numatoma sugriežtinti sankcijas Iranui. Naujos priemonės pirmiausia bus taikomos Irano aukščiausiajam lyderiui ajatolai Ali Khamenei’ui. Į sankcijų sąrašą taip pat ketinama įtraukti Irano užsienio reikalų ministrą Mohammadą Javadą Zarifą.
 
Su Iranu susijusi situacija susikomplikavo po to, kai birželio 13 d. Omano įlankoje po spėjamo užpuolimo dviejuose tanklaiviuose nugriaudėjo sprogimai ir kilo gaisrai. JAV pareiškė, kad atsakomybė už incidentą tenka Iranui.
 
Birželio 20 d. Irano ginkluotosios pajėgos numušė JAV bepilotį orlaivį RQ-4. Po to JAV, pasak D. Trumpo, jau ketino smogti objektams Irano teritorijoje, bet, likus 10 minučių iki operacijos pradžios, ji buvo atšaukta.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.25; 12:17
 
 
 
Žvalgyba

Paaiškėjo Japonijos tanklaivyje per praėjusios savaitės incidentą Omano įlankoje sprogusios minos tipas. Pasirodo, kad tai buvo prikabinama mina, primenanti Irano naudojamas minas, trečiadienį pranešė Artimuosiuose Rytuose dirbantys Jungtinių Amerikos Valstijų karininkai.
 
„Išpuolyje panaudota mina buvo atpažįstama ir neįtikėtinai panaši į Irano naudojamas minas, kurios jau buvo viešai pademonstruotos Irano kariniuose paraduose“, – sakė JAV karinių jūrų pajėgų centrinės vadovybės atstovas Seanas Kido.
 
JAV karininkai greitai po sprogimo prisistatė į įvykio vietą, jie turėjo galimybę ištirti „Kokuka Courageous“ – sprogimo pažeistą laivo dalį ir karkasą, prie kurio buvo prikabinta mina. S. Kido reporteriams papasakojo, kad karininkai atkūrė japonų tanklaivyje „Kokuka Courageous“ surinktą informaciją apie užpuolikus, pavyzdžiui, delnų ir pirštų antspaudus. Pasak S. Kido, ši informacija gali būti panaudota pradėjus kriminalinę bylą.
 
Praėjusį ketvirtadienį Omano įlankoje buvo užpulti du tanklaiviai – Japonijos kompanijai priklausantis „Kokuka Courageous“ ir Norvegijos kompanijai priklausantis tanklaivis „Front Altair“. JAV dėl išpuolio kaltina Iraną.
 
S. Kido trečiadienį tvirtino, kad, remiantis karinių jūrų pajėgų atstovybės įvertinimu, „Kokuka Courageous“ buvo pažeistas sprogus prie laivo karkaso pritaisytai minai. Mina buvo pritvirtinta virš vandens lygio, tad galima daryti prielaidą, kad užpuolikai nesiekė laivo nuskandinti. S. Kido dar kartą pakartojo JAV skelbiamą faktą, kad patruliuojantis Irano revoliucinės gvardijos laivas po sprogimo priartėjo prie japonų tanklaivio ir nuo laivo korpuso pašalino nesprogusią miną.
 
Iranas kaltinimus dėl tanklaivių Omano įlankoje užpuolimo kategoriškai neigia.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.20; 06:42
Trumposios naujienos

Augant įtampai su Iranu, JAV siųs į Artimuosius Rytus dar 1 tūkst. karių, vėlai pirmadienį paskelbė JAV gynybos sekretoriaus pareigas einantis Patrickas Shanahanas, informuoja BBC.
 
P. Shanahano teigimu, papildomi kariai siunčiami, reaguojant į „priešišką Irano pajėgų elgesį“.
 
JAV gynybos sekretorius tvirtino, kad „JAV nesiekia konflikto su Iranu“, tačiau pridūrė, kad tokių veiksmų imamasi, „siekiant užtikrinti mūsų karinio personalo, dirbančio visame regione, saugumą ir gerovę“.
 
Pasak P. Shanahano, neseniai Irano įvykdytos atakos patvirtina patikimą žvalgybinę informaciją, gautą apie priešišką Irano pajėgų ir jų įgaliotų grupuočių elgesį.
 
Be kita ko, JAV karinis jūrų laivynas pirmadienį paskelbė naujas nuotraukas, kurios, jo teigimu, susieja Iraną su praėjusią savaitę įvykdytu dviejų tanklaivių užpuolimu Omano įlankoje.
 
Įtampa tarp JAV ir Irano pradėjo didėti pernai, kai JAV vienašališkai pasitraukė iš 2015 m. pasiekto daugiašalio susitarimo dėl Irano branduolinės programos. Sudarius susitarimą, Irano urano atsargos buvo sumažintos 98 proc., iki 300 kg, ir uždrausta šį kiekį viršyti iki 2031 metų.
 
Pagal susitarimą, Iranui buvo leista sodrinti uraną iki 3,67 proc. lygio, ir už tai Iranui buvo atšauktos sankcijos.
 
Tačiau pernai JAV vienašališkai pasitraukė iš daugiašalio susitarimo ir atnaujino Iranui sankcijas, laipsniškai tas sankcijas griežtindamos. Be to, tvirtindamos apie Irano keliamą grėsmę, šiemet gegužę JAV pasiuntė į Artimuosius Rytus karo laivus ir bombonešius.
 
Šių metų gegužę Iranas taip pat paskelbė, kad nustos laikytis kai kurių įsipareigojimų pagal 2015 metais pasiektą daugiašalį branduolinį susitarimą. Pirmadienį Iranas pareiškė, kad per ateinančias 10 dienų – iki birželio 27 dienos – Irano mažai prisodrinto urano atsargos peržengs 300 kilogramų ribą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.18; 04:00
Žvalgyba

Jungtinės Karalystės (JK) atliktas nepriklausomas vertinimas rodo, kad Iranas „beveik neabejotinai“ yra atsakingas už atakas prieš tanklaivius Omano įlankoje, teigia britų užsienio reikalų sekretorius Jeremy’is Huntas.
 
„Mūsų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad atsakomybė už atakas beveik neabejotinai krinta ant Irano pečių. Pastarosios atakos rodo destabilizuojančio Irano elgesio tendenciją ir kelia rimtą pavojų regionui“, – pranešime teigė J. Huntas.
 
JK užsienio reikalų ministerijos išplatintame pranešime dėl ketvirtadienį įvykdytų atakų kaltinama Islamo revoliucinė gvardija – didžiulė ir itin pajėgi Irano kariuomenės dalis.
 
„Nė viena kita valstybė ar nevalstybinis veikėjas, tikėtina, negalėjo būti atsakinga“, – teigiama JK užsienio reikalų ministerijos pranešime.
 
J. Huntas taip pat paragino Iraną „nutraukti visų formų destabilizuojančius veiksmus“ ir patikino, kad JK dirba kartu su kitomis šalimis, kad rastų diplomatinį Teherano ir Vašingtono nesutarimų sprendimą.
 
Pats Iranas neigia kaltinimus surengus atakas Omano įlankoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.15
Atsargiai

Ketvirtadienį įvykusio sprogimo Norvegijos įmonės „Frontline“ tanklaivyje Omano įlankoje, dėl kurio JAV kaltina Iraną, priežastis kol kas nežinoma, tačiau bendrovė atmeta „mechaninius gedimus ar žmogaus klaidos faktorių“.
 
„Incidentas bus ištirtas bendrovės kartu su trečiosiomis šalimis, kad būtų nustatyta jo priežastis. Kol kas atmetame gedimą ar įgulos klaidos faktorių“, – teigiama „Frontline“ pranešime.
 
Bendrovei priklausančiame „Front Altair“ tanklaivyje sprogimas įvyko ketvirtadienio rytą.
 
Dėl augančios įtampos regione ir neaiškių sprogimo „Front Altair“ priežasčių bendrovė tikino, kad „itin atsargiai rinksis naujus bendradarbiavimo sandorius regione“.
 
Šeštadienį pažeistą tanklaivį apžiūrės specialistų grupė.
 
Dėl incidento Omano įlankoje Jungtinės Valstijos kaltina Iraną, kuris esą bandė nuskandinti tanklaivius. Teheranas neigia bet kokius JAV kaltinimus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.15; 18:58