„Traviatos“ repeticija. Martyno Aleksos (LNOBT) nuotr.
Premjerinis šurmulys, veidrodžiai ir šventiškai pasipuošusi publika: Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras pasitiko Lietuvos operos 100-mečiui dedikuotą „Traviatos“ pastatymą.
Lietuvoje „Traviatos“ tradicijos ypatingos: šiuo spektakliu 1920 m. gruodžio 31 d. kelią pradėjo mūsų šalies profesionalioji opera, o kartu – ir dabartinis Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras. Todėl „Traviatą“, italų nuostabai, mes neretai vadiname „nacionaline lietuvių opera“.
Bet statytojų komanda iš Italijos, LNOBT sukūrusi naująjį „Traviatos“ pastatymą, tam visai neprieštarauja. Atvirkščiai – operos režisierius Fabio Ceresa tvirtina, kad lietuvių pamišimas dėl „Traviatos“ jam atrodo žavus. „Maniau, kad tai mes, italai, pakvaišę dėl „Traviatos“, nes ji yra mūsų kraujyje. Ji – geriausia mūsų šalies eksporto prekė, reprezentuojanti itališkąją kultūrą. Kai sužinojau, kad lietuviai lygiai taip pat entuziastingai sutinka šią operą, tai mane stipriai įkvėpė ir pajutau dar didesnę atsakomybę“, – pasakojo režisierius. „Traviatos“ repeticija. Martyno Aleksos (LNOBT) nuotrauka
Premjeros vakarą teatro fojė publika galėjo apžiūrėti šventiškai išeksponuotą scenografo Tiziano Santi ir kostiumų dailininko Giuseppes Palellos šiam pastatymui sukurtų meninių eskizų parodą. Kartu su jais prie didingo „Traviatos“ pastatymo darbavosi choreografas Mattia Agatiello ir šviesų dailininkas Levas Kleinas. Premjeros muzikos vadovas – LNOBT vyriausiasis dirigentas Ričardas Šumila.
Pirmąjį Lietuvos operos 100-mečiui dedikuotos „Traviatos“ vakarą scenoje dainavo Joana Gedmintaitė (Violeta Valeri), Merūnas Vitulskis (Alfredas Žermonas), Vytautas Juozapaitis (Žoržas Žermonas), Ieva Juozapaitytė (Flora Bervua), Monika Pleškytė (Anina), Rafailas Karpis (Gastonas de Letorje), Liudas Norvaišas (Baronas Diufalis), Steponas Zonys (Markizas), Kšištofas Bondarenko (Daktaras Grenvilis).
Įdomu, kad „Traviata“ – dažniausiai mūsų šalyje skambanti opera. Lapkričio 17-osios premjera – jau 797-asis šios operos spektaklis Lietuvos operos scenoje, pažymima LNOBT pranešime.
Operos solistų pasirodymo „TikTok“ socialiniame tinkle filmavimas LNOBT. Tautvydo Juzėno (LNOBT) nuotr.
Sekmadienį socialiniame tinkle „TikTok“ pasirodė naujas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) muzikinis įrašas, kuriame skambėjo operos solistų atliekama senovės skandinavų giesmė „My Mother Told Me“, išpopuliarinta TV serialo „Vikingai“.
Šių metų pradžioje LNOBT žengė į meno institucijų iki šiol neatrastą socialinį tinklą „TikTok“: pirmasis teatro įrašas, kuriame operos solistai atliko Nathano Evanso dainą „The Wellerman“, tapo virusiniu ir sulaukė daugiau kaip 6 mln. peržiūrų. Šio bei antrojo LNOBT „TikTok“ įrašo, kuriame nusifilmavo teatro balerinos, populiarumas atkreipė šalies ir tarptautinės žiniasklaidos dėmesį, sakoma teatro pranešime.
Šįkart režisieriaus Gedimino Šeduikio vadovaujama LNOBT kūrėjų komanda nutarė leistis į „TikTok“ platybes su giesme „My Mother Told Me“, skambėjusia TV kanalo „History“ seriale „Vikingai“. Operos vyrų oktetas (tenorai Edgaras Davidovičius, Juozas Janužas, Rafailas Karpis, Tomas Pavilionis, baritonai Jonas Sakalauskas ir Steponas Zonys, bosai Egidijus Dauskurdis ir Liudas Mikalauskas) bei juos pirmyn vedanti žavi solistė Monika Pleškytė privertė patikėti, kad pirmykščius įvaizdžius atnaujinę senovės skandinavų sagų herojai tebegyvena tarp mūsų, puoselėdami per amžius nepakitusį ryžtą aukotis dėl savo gimtojo krašto ir jo žmonių.
„Šią dainą panaudoti naujam LNOBT „TikTok“ įrašui pasiūlė teatro vadybininkas Tautvydas Juzėnas, ir mums jo idėja pasirodė priimtina. Mūsų protėviai baltai turėjo nemažai sąsajų su senovės vikingais, tad bendrų istorinių, religinių ir kultūrinių aspektų neišvengiamai esame paveldėję. TV serialas „Vikingai“ yra vienas iš mano mėgstamiausių. Jame pristatyta giesmė „My Mother Told Me“ man atrodo itin vyriška, kupina ritualinės tamsos harmonijos ir kartu turinti ryškų moterišką pradą. Manau, Carlo Gustavo Jungo raštų gerbėjai žiūrėdami turės apie ką susimąstyti… Lengvas, spindintis, briliantinis M. Pleškytės sopranas tapo puikia atsvara ir ryškiu kontrastu vyriškiems balsams“, – pasakoja režisierius G. Šeduikis.
„Jau ne vienas žmogus minėjo, kad mano įvaizdis šiame įraše primena aktorę Merilyn Monroe. Specialiai to nesiekėme, tiesiog bandėme atkurti senų kino filmų atmosferą su baltais dūmais ir smokingais. Be to, būtent čia pirmą kartą savo karjeroje pakylu į sceną tiesiai iš LNOBT požemių“, – neslepia jaunoji įrašo žvaigždė M. Pleškytė.
Tuo tarpu LNOBT generalinis direktorius J. Sakalauskas, stovintis tarp šiuolaikinių vikingų, pirmą kartą pats uždainuoja teatro „TikTok“ įraše. „Džiaugiuosi turėdamas galimybę bendradarbiauti su be galo išradingais, profesionaliais, talentingais ir atsidavusiais teatrui žmonėmis. Jų dėka LNOBT vardas tampa vis geriau žinomas visame pasaulyje, o toks ir buvo mūsų apgalvoto žingsnio į jaunimui patrauklaus „TikTok“ socialinio tinklo teritoriją tikslas“, – LNOBT pranešime cituojamas J. Sakalauskas.
Senovės skandinavų giesmės aranžuotę operos solistams parengė kompozitorius Vitalijus Neugasimovas. Naujojo „TikTok“ įrašo vizualiniu įgyvendinimu rūpinosi vaizdo ir montažo režisierius Ričardas Rickevičius, profesionaliu muzikos įrašu – garso režisierius Aivaras Stankevičius.
Vilniuje šimtą dienų bus rodoma „Įstabioji teatro istorija”. Teatro, muzikos ir kino muziejaus nuotr.
Šeštadienio vakarą Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus pradeda didžiausią savo istorijoje projektą – parodą po atviru dangumi „Įstabioji teatro istorija”, skirtą Valstybės teatro 100-mečiui. Tai šimtas eksponatų iš muziejaus fondo – režisierių, aktorių, atlikėjų, dailininkų, spektaklių fotografijos, plakatai, eskizai, kita unikali medžiaga, ženklinanti Lietuvos profesionaliojo teatro kūrimąsi.
Nuo pirmadienio įvairiose sostinės vietose miestelėnų dėmesį trauks pirmoji dalis Lietuvos kultūros istoriją įprasminusių plakatų.
1920-ųjų pabaigoje Kaune pasirodė afišos, skelbiančiomis, kad „gruodžio mėn. 19 d., lygiai 6.30 val. vakaro Miesto teatre vyks „dramos atidengimas” – „Joninės”, keturių veiksmų Hermano Zudermano (Herman Sudermann) drama. Smulkiomis raidėmis parašyta, kad „dramos vedėjas” ir vyriausias režisierius J. Vaičkus, su gramatinėmis klaidomis, matyt, per skubėjimą, išvardytos spektaklio dalyvių pavardės. Juozo Vaičkaus režisuotos „Joninės” – pirmasis laikinojoje sostinėje veikusios Lietuvos meno kūrėjų draugijos sprendimu įkurtos Dramos vaidyklos spektaklis.
Iš spektaklio, suvaidinto tik kartą, liko tik programa, neišsaugotos fotografijos, rekvizitas.
Prieš šimtmetį įvykusią premjerą primins Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus: tą pačią dieną ir tą pačią – 18.30 val. Vilniaus gatvės praeivius „nukels” į pirmąjį profesionalų dramos spektaklį. Ant Salomėjos Nėries gimnazijos sienos bus rodoma „Joninių” programa, režisieriaus, aktorių fotografijos.
Tais pačiais metais Lietuvos meno kūrėjų draugija įsteigė ir Operos vaidyklą. Pirmojo profesionalaus operos spektaklio – Giuzeppe Verdi „Traviatos” – premjera įvyko 1920 m. gruodžio 31 d. Spektaklį dirigavo Juozas Tallat Kelpša, režisavo Konstantinas Glinskis, pagrindines partijas lietuvių kalba atliko Kipras Petrauskas (Alfredas) ir Adelė Galaunienė (Violeta).
Lietuviškasis „Traviatos” pastatymas sulaukė didžiulės sėkmės. Nuo „Traviatos” premjeros skaičiuojama Lietuvos profesionaliosios operos istorija; šiandien ją tęsia Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras. Apmaudu, kad unikalią 82 metų tradiciją Naujuosius metus pasitikti su „Traviata”, teatras 2002-aisiais nutraukė. Vilniuje šimtą dienų bus rodoma „Įstabioji teatro istorija”. Teatro, muzikos ir kino muziejaus nuotr.
Muziejininkai, primindami prieš šimtą metų sukurtą „Traviatą”, parengė istorinių fotografijų, afišų rinkinį. Ir šią ant Salomėjos Nėries gimnazijos sienos išdidintą medžiagą, pamatys tie, kas šeštadienio vakarą eidamas Vilniaus gatve, prie muziejaus sulėtins žingsnį.
1920 m. savo veiklą pradėjusios Dramos ir Operos vaidyklos po kurio laiko buvo sujungtos į Valstybės teatrą. Vėliau dramos ir operos trupės išsiskyrė, tapo savarankiškais teatrais.
Šimtą dienų galėsime saugiu atstumu vaikščioti po miestą, ant didžiulių reklaminių skydų matydami teatro korifėjų, garsių kūrėjų fotografijas, eskizus, spektaklių akimirkas įamžinusius kadrus.
Šis projektas, anot Teatro, muzikos ir kino muziejaus darbuotojų, nebūtų įvykęs be lauko reklamos kompanijos „JCDecaux Lietuva”.
Virgilijaus Noreikos šypsena įamžinta teatro fojė. Teatro nuotr.
Minint 85-ąsias Virgilijaus Noreikos (1935-2018) gimimo metines, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro Raudonojoje fojė antradienį iškilmingai atidengtas Maestro memorialinis biustas. Jį teatrui dovanojo ponia Loreta Bartusevičiūtė-Noreikienė, sumanymą įgyvendinti padėjo Vilniaus klubas ir paramos fondas „Orfėjo lyra”.
„Muzikos ir teatro akademijoje mokydamasis V. Noreikos klasėje, jutau Maestro globą nuo pat pirmos akimirkos. Jo muzikines pastabas lydėdavo pastebėjimai apie gyvenimą ir vertybes. Mane ir kitus jaunuosius solistus jis mokė scenoje elgtis oriai ir pagarbiai, nes pagarba scenai ir pagarba žmogui jam buvo svarbiausia. Netrukus minėsime Lietuvos operos šimtmetį, kurį pasitiksime naujai pastatyta „Traviata” – Giuseppe’s Verdi opera, kurioje daugelį metų skambėjo V. Noreikos tenoras”, – priminė teatro generalinis direktorius Jonas Sakalauskas.
Pasak kompozitorės, kultūros viceministrės Zitos Bružaitės, neįmanoma aprašyti V. Noreikos gyvenimo istorijos, kaip ir jo balso, be jausmų. Džiugu, kad nuo šiol V. Noreika mus visada pasitiks ir lydės šiame teatre”.
Maestro žmona Loreta Bartusevičiūtė-Noreikienė nusilenkė visiems V. Noreikos talento gerbėjams, prisidėjusiems prie to, kad jo memorialinis biustas atsirastų teatro fojė. Ji dėkojo ir skulptoriui Gediminui Piekurui už profesionalų požiūrį bei nuoširdų bendravimą.
„Mūsų tautai labai reikalingas kultūros asmenybių įvertinimas. Jas būtina įamžinti, kad jaunimas prisimintų, kokie talentingi žmonės gyveno, kūrė ir dirbo Lietuvai”, – sakė L. Bartusevičiūtė-Noreikienė.
Iškilmingoje ceremonijoje taip pat kalbėjo Vilniaus klubo atstovas Romualdas Bakutis, paramos fondo „Orfėjo lyra” direktorė Nijolė Galinienė, skulptorius Juozas Kalinauskas, Varėnos rajono, kuriame Noreikų šeima turėjo sodybą, meras Algis Kašėta ir dainininko gimtųjų Šiaulių meras Artūras Visockas. Sveikinimo žodį iš Ciuricho atsiuntė V. Noreikos mokinys, žymus tenoras Edgaras Montvidas.
Bronzinis biustas teatre atidengtas II Tarptautinio V. Noreikos dainininkų konkurso finalo išvakarėse. V. Noreika – ne tik žymiausias lietuvių tenoras bei vokalo pedagogas, bet ir buvęs ilgametis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas.
LNOBT. Skulptūros. Slaptai.lt nuotr.
COVID-19 susirgęs Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius Jonas Sakalauskas atvirame laiške teatro bičiuliams apgailestauja, kad dėl to visas LNOBT kolektyvas artimiausiu metu negalės grįžti prie įprasto darbo: teatro patalpos bus dezinfekuojamos, visiems jose dirbusiems bus atliekami nemokami COVID-19 testai. Vadovas teatro prašo kolektyvo išlikti oriam, neskleisti nepatikrintos ar sąmoningai klaidinamos informacijos, o teatro publikos – palaukti, kol baigsis negandos.
J. Sakalauskas nesutinka su kaltinimais, kad teatre nebuvo pakankamai rūpintasi darbuotojų apsaugos priemonėmis. Nei muilo, nei dezinfekcinio skysčio, nei vienkartinių pirštinių, nei veido kaukių teatre tikrai netrūko. Visi po vasaros atostogų į teatrą sugrįžtantieji privalėjo informuoti savo tiesioginius vadovus apie apsilankymus rizikingomis pripažintose šalyse bei kontaktus su galimai užsikrėtusiais, saviizoliacijoje esančiais asmenimis, sako teatro vadovas.
„Tuo pačiu norėčiau pabrėžti, kad visi tiek į baleto „Žizel“ , tiek į operos „Ana Bolena“ repeticijas atvykę užsienio kūrėjai bei atlikėjai, prieš pradėdami darbą su LNOBT kolektyvu, buvo patikrinti COVID-19 testais. Visais atvejais gauti neigiami atsakymai.
Iš Italijos atvykęs LNOBT Operos meno vadovas Sesto Quatrini, dalyvaujantis „Anos Bolenos“ repeticijose, taip pat pristatė liepos 29 d. išduotą pažymą, kad nėra užsikrėtęs COVID-19 infekcija. Jokiais sveikatos sutrikimais, priešingai nei viešai teigia nenorintys savo vardo viešinti teatro darbuotojai, šis dirigentas nesiskundė. Tad raginčiau teatro bendruomenę ateityje susilaikyti nuo sąmoningai klaidinančios ar nepatikrintos informacijos skleidimo.
Visgi man, teatro žmogui, sunku įsivaizduoti, kaip su kvėpuoti trukdančiomis veido kaukėmis praktiškai galėtų repetuoti sunkiai fiziškai dirbantys baleto šokėjai ar tuo labiau dainininkai. Dėl šios priežasties veido kaukių dėvėjimas teatro patalpose darbuotojams ir spektaklių kūrėjams nebuvo privalomas. To, beje, nereikalavo ir Lietuvos Vyriausybės šią vasarą platinamos rekomendacijos“, – rašoma atvirame laiške.
Generalinis direktorius ramina visus teatro darbuotojus, kad jiems priklauso valstybinio sektoriaus darbuotojų socialinės garantijos ir pabrėžia, kad nuo kolektyvo atvirumo ir geranoriškumo priklausys, kada bus galima grįžti į teatrą ir pratęsti ilgai bei kantriai ruoštų premjerų repeticijas.
ELTA primena, kad dėl COVID-19 grėsmės sustabdyta Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) veikla, atšaukiami rugpjūčio 10-ąją teatre turėję vykti renginiai: 15 valandos spaudos konferencija ir 17 valandos viešas susitikimas su „Žizel“ choreografe Lola de Ávila.
Rugpjūčio 12, 13 ir 14 d. „Žizel“ premjeriniai spektakliai neįvyks, juos planuojama nukelti į rugsėjo mėnesį. Konkrečios datos bus skelbiamos vėliau.
Kaip jau skelbta, LNOBT direktoriui Jonui Sakalauskui diagnozuotas koronavirusas, nustatomi asmenys, su kuriais jis galėjo kontaktuoti. J. Sakalauskas nežino, nuo ko jis galėjo užsikrėsti, į užsienį išvykęs nebuvo. Jis izoliuojasi namuose su vaikais.
