orlaiviai

Trumposios naujienos

NATO naikintuvų skrydis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Kyjivas, vasario 22 d. (ELTA). Lėktuvų pristatymo Ukrainai procesas jau prasidėjo. Didžioji Britanija gali būti pirmoji šalis, kuri atblokuos orlaivių tiekimą.
 
Tai trečiadienį žurnalistams pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas, praneša portalas „rbc.ua“.
 
„Jei kalbėsime apie lėktuvus, tai manau, kad šis procesas jau vyksta. Neatmetu, kad būtent Didžioji Britanija taps pirmąja šalimi, pradėsiančia jų tiekimą“, – sakė jis.
 
Anot A. Jermako, daugelis šalių teigia, kad yra pasirengusios perduoti Ukraina lėktuvų, bet tik susitarusios su kitomis šalimis arba po to, kai orlaivių nusiųs kitos šalys.
 
A. Jermakas pabrėžė, kad Ukraina jau yra išgyvenusi panašių istorijų su „Patriot“ oro gynybos sistemomis ir kita ginkluote: nuo kategoriško „ne“ iki sutikimo tiekti ginklus.
 
Portalas primena, jog Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace’as pareiškė, kad Ukraina gali gauti modernių naikintuvų „Typhoon“, tačiau tik pasibaigus karui.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.02.23; 02:00
Trumposios naujienos

JAV karinis orlaivis. EPA-ELTA nuotr.

Londonas, vasario 8 d. (AFP-ELTA). Trečiadienį per istorinį kreipimąsi į Didžiosios Britanijos parlamentą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino sąjungininkes sustiprinti jo šalies oro pajėgas kovai su Rusijos invazija.
 
„Kreipiuosi į jus ir pasaulį (…) dėl kovinių lėktuvų Ukrainai, sparnų už laisvę“, – sakė jis Britanijos parlamento žemųjų ir aukštųjų rūmų įstatymų leidėjams.
 
Anksčiau trečiadienį į Jungtinę Karalystę atvykęs V. Zelenskis senovinėje parlamento Vestminsterio salėje sakė: „Žinome, kad laisvė laimės, žinome, kad Rusija pralaimės. Jungtinė Karalystė kartu su mumis žygiuoja (…) svarbiausios per mūsų gyvenimą pergalės link. Tai bus pergalė prieš pačią karo idėją“.
 
NATO naikintuvų skrydis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Jungtinės Karalystės vyriausybė trečiadienį pažadėjo pažangius mokymus Ukrainos naikintuvų pilotams ir jūrų pėstininkams. Vakarų sąjungininkės tariasi didinti karinę pagalbą Kyjivui prieš laukiamą naują Rusijos puolimą rytuose. Tačiau Didžioji Britanija neketina pasiūlyti Kyjivui savo naikintuvų „Typhoon“ ir F-35 ir sako, kad išmokyti juos valdyti prireiks daugelio mėnesių ar net metų.
 
Jungtinės Amerikos Valstijos taip pat neketina siųsti Ukrainai naikintuvų F-16, tačiau kitos partnerės, įskaitant Lenkiją, šiuo klausimu nusiteikusios palankiau.
 
Baigdamas kalbą V. Zelenskis padėkojo įstatymų leidėjams už paramą. „Prieš dvejus metus palikdamas Didžiosios Britanijos parlamentą dėkojau jums už skanią anglišką arbatą. O šiandien paliksiu parlamentą iš anksto dėkodamas jums visiems už galingus angliškus lėktuvus”, – sakė jis.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.02.09; 06:00
Aktualijos

NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai 8 kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos (RF) karinių orlaivių.
 
Birželio 15 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino RF orlaivius A-50, du SU-27, du SU-24, skridusius tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš RF Kaliningrado srities ir grįžusius į RF Kaliningrado sritį. Orlaiviai skrido be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšio su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) nepalaikė, skrydžio plano neturėjo.
 
Birželio 15 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino du RF orlaivius Tu-160, du Su-35, skridusius tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš RF žemyninės dalies ir grįžusius į RF žemyninę dalį. Orlaiviai skrido be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšio su RSVC nepalaikė, skrydžio plano neturėjo. Atpažino du RF orlaivius Su-27, skridusius tarptautine oro erdve iš RF Kaliningrado srities ir grįžusius į RF Kaliningrado sritį. Orlaiviai skrido be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšio su RSVC nepalaikė, skrydžio plano neturėjo.
 
Birželio 15 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino du RF orlaivius SU-35, skridusius tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš RF žemyninės dalies ir grįžusius į RF žemynine dalį. Orlaiviai skrido be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšio su RSVC nepalaikė, skrydžio plano neturėjo.
 
Birželio 16 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino RF orlaivį A-50, skridusį tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš RF Kaliningrado srities į RF žemyninę dalį. Orlaivis skrido be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšį su RSVC palaikė, skrydžio plano neturėjo.
 
Birželio 16 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino RF orlaivius An-30 ir An-12, skridusius tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš RF Kaliningrado srities į RF žemyninę dalį. Orlaiviai skrido su radiolokaciniu atsakikliu, su skrydžio planu, radijo ryšio su RSVC nepalaikė.
Atpažino du Su-24, du Su-27, vieną Su-34, du Su-35, skridusius tarptautine oro erdve iš RF Kaliningrado srities į RF žemyninę dalį. Orlaiviai skrido be radiolokacinių atsakiklių, be skrydžio planų, radijo ryšio su RSVC nepalaikė.
 
Birželio 17 d. NATO oro policijos naikintuvai patruliavo tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros dėl suaktyvėjusių veiksmų Kaliningrado srityje. 
 
Birželio 18 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino RF orlaivį IL-22, skridusį tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš RF žemyninės dalies ir grįžusius į RF Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido su radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį su RSVC palaikė, skrydžio planą turėjo.
 
Birželio 18 d.  NATO oro policijos naikintuvai atpažino RF orlaivį An-26, skridusį tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš RF Kaliningrado srities į RF žemyninę dalį. Orlaivis skrido su radiolokaciniu atsakikliu, be skrydžio plano, radijo ryšį su RSVC palaikė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.21; 15:50
Aktualijos

„Schiebel CAMCOPTER® S 100“ orlaivis stebės laivų tarša iš oro virš Baltijos jūros. Aplinkos min. nuotr.

Europos jūrų saugumo agentūra Lietuvoje pradeda nuotolinio pilotavimo orlaivių, stebinčių laivų taršą, misiją. Tai padės sustiprinti Baltijos jūros aplinkos apsaugos kontrolę ir taršos prevenciją.
 
Taršos stebėjimo misija, kaip nurodoma Aplinkos ministerijos pranešime, truks tris mėnesius, jos metu orlaiviai apskaičiuos Klaipėdos jūrų uoste ir pagrindiniais laivybos keliais praplaukiančių laivų teršalų emisijas. Bus stebima, kokio sieringumo degalus naudoja laivai. Sieros kiekis laivų emisijose Baltijos jūroje, kuri yra sieros oksidų taršos iš laivų kontrolės rajonas, neturėtų viršyti 0,1 proc.
 
Misijai naudojamas „Schiebel CAMCOPTER® S 100“ orlaivis. Tai vertikalaus kilimo ir nusileidimo bepilotis orlaivis, kuriame sumontuoti dujų jutikliai ir fotoaparatai gali aprėpti optinius ir infraraudonųjų spindulių spektro diapazonus. Jis padeda aptikti laivų emisijas, prireikus gali stebėti jūrą.
 
Visa informacija realiuoju laiku perduodama apmokytiems specialistams per Europos jūrų saugumo agentūros nuotolinio pilotavimo orlaivių sistemos duomenų centrą. Išmetamų teršalų matavimų įrašai automatiškai užkoduojami THETIS-ES dalijimosi informacija sistemoje, kurią administruoja Europos jūrų saugumo agentūra. Tai padeda siekti ES Sieros direktyvos tikslų. Sistema taip pat naudojama nurodant uosto inspektoriams laivus, kurie turėtų būti patikrinti.
 
Misija ir bepiločių orlaivių galimybės stebint taršą jūroje sulaukė didelio institucijų susidomėjimo, todėl Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinko ministerijos misijos metu bendradarbiaus su kitomis institucijomis, tarp kurių: Karinės jūrų pajėgos ir jų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras, Žuvininkystės tarnyba.
 
Europos jūrų saugumo agentūra nuotolinio pilotavimo orlaivių sistemos paslaugas siūlo visoms ES valstybėms narėms, sakoma pranešime. Ši sistema gali būti naudojama siekiant užtikrinti ir pakrančių apsaugos funkcijas, įskaitant paiešką ir gelbėjimą, taršos prevenciją ir reagavimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.10; 02:00
Verslas

Vilniaus oro uostas. Slaptai.lt nuotr.

Visuose trijuose Lietuvos oro uostuose 2020 metais keliavo 1,8 mln. žmonių – 72 proc. mažiau, palyginti su 2019 metais, o skrydžių aptarnauta 30 tūkst. – 52 proc. mažiau nei prieš metus, rodo Lietuvos oro uostų apžvalga.
 
Įmonės prognozės rodo, kad 2021 metais pavyks atkurti apie pusę 2019 metais buvusio keleivių srauto.
 
„Be jokios abejonės, praėjusieji metai buvo didžiausių iššūkių laikotarpis aviacijos istorijoje, pandemija tikrai turės įtakos ir šių metų aviacijos rezultatams. Vis dėlto tyrimai rodo, kad paklausa kelionėms yra labai didelė, žmonių noras ir būtinybė keliauti niekur nedingo, tai leidžia prognozuoti pakankamai spartų atsigavimą, kuris, labai tikimės, viršys mūsų prognozes“, – sako Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas.
 
Anot aviacijos eksperto, šiuo metu šalyse prasidedantis masinis vakcinavimas ir keliavimo ribojimų panaikinimas tarpvalstybiniu lygiu bus vieni iš esminių faktorių keleivinės aviacijos atsigavimui.
 
Vilniaus oro uoste per visus 2020 metus aptarnauta 1,3 mln. keleivių (74 proc. mažiau nei 2019 metais), Kauno oro uoste – 369 tūkst. (68 proc. mažiau), o Palangos oro uoste – 124 tūkst. keleivių (63 proc. mažiau).
 
Nors pandemija labai sumažino keleivių srautą, pasak įmonės, bendras per praėjusius metus siūlytų skirtingų krypčių skaičius Lietuvos oro uostuose mažėjo palyginus nežymiai – 2020 metais keleiviai galėjo rinktis iš 72 krypčių (2019 metais jų buvo 92).
 
Dėl visame pasaulyje išaugusio poreikio gabenti tarptautinius krovinius oro transportu augusių e. prekybos apimčių bei medicininių krovinių – didėjo ir bendras krovinių srautas Lietuvos oro uostuose: krovinių skaičius praėjusiais metais išaugo 16 proc. ir sudarė beveik 20 tūkst. tonų. Didžiausias, 70 proc., augimas fiksuotas Kauno oro uoste.
 
Anot A. Stikliūno, kol kas tiksliai pasakyti, kokie reikalavimai taps universalūs tarpvalstybiniu lygmeniu, – sudėtinga, tačiau neabejojama, kad kelionės procesas pasipildys tam tikrais reikalavimais.
 
„Tikėtina, kad dalis dabar galiojančių saugumo reikalavimų oro uostuose ir orlaiviuose liks ilgesniam laikui. Tai greičiausiai bus privalomas kaukių dėvėjimas oro uoste ir lėktuve, neigiamo testo, vakcinos gavimo fakto arba persirgimo pažymos turėjimas. Tai, kad dalis reikalavimų liks ilgiau, rodo ir esami oro uostų infrastruktūros pasikeitimai, ne išimtis ir Lietuvos oro uostai, kur jau įvyko ir dar vyksta daug prisitaikymo prie naujų keliavimo poreikių projektų“, – teigia A. Stikliūnas.
 
Informacijos šaltinios – ELTA
 
2021.01.19; 00:30
Trumposios naujienos

Šventinė Kalėdų savaitė Baltijos šalių padangėje buvo rami.
 
Krašto apsaugos ministerija praneša, kad praėjusią savaitę, gruodžio 21-27 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai neteko nė karto kilti atpažinti ir lydėti tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.28; 12:16
Trumposios naujienos

Rusijos naikintuvas. EPA – ELTA nuotr.

Praėjusią savaitę, lapkričio 30 – gruodžio 6 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai tris kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos (RF) karinių orlaivių, praneša Krašto apsaugos ministerija.
 
Lapkričio 30 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino du Rusijos orlaivius An-26, skridusius tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Orlaiviai skrido su skrydžio planais, radijo ryšį su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) palaikė, vienas iš orlaivių skrido be radiolokacinio atsakiklio.
 
Gruodžio 3 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino RF orlaivį IL-20. Jis skrido tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido su skrydžio planu, radijo ryšį su RSVC palaikė, skrido be radiolokacinio atsakiklio.
 
Gruodžio 5 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino Rusijos orlaivį TU-134, skridusį tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dal. Orlaivis skrido su skrydžio planu, su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį su RSVC palaikė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.07; 10:30
Trumposios naujienos

„Boeing”: „737 Max”. EPA-ELTA nuotr.

Liūdnai pagarsėję „Boeing 737 Max“ laineriai, kurių skrydžiai visame pasaulyje draudžiami jau 18 mėnesių, gali sulaukti ES skrydžių sertifikato „iki šių metų pabaigos“, pareiškė Europos aviacijos saugumo agentūros (EASA) vadovas Patrickas Ky.
 
„Boeing 737 Max“ skrydžiai uždrausti po sudužimų Indonezijoje ir Etiopijoje, per kuriuos žuvo 346 žmonės.
 
„Pirmą kartą per pusantrų metų matau, kad mes esame arti darbo su „737 Max“ pabaigos“, – spaudos konferencijoje sakė P. Ky.
 
„Pradedame vertinti, kaip galėtume iki metų pabaigos sugrąžinti „737 Max“, – teigė EASA vadovas.
 
Rugsėjo pradžioje EASA atliko bandomuosius „Boeing 737 Max“ skrydžius, kuriuos birželį jau buvo atlikusi JAV Federalinė aviacijos administracija.
 
Tiesa, leidimas orlaiviui skraidyti dar nėra suteikiamas, nes liko kelios kliūtys, įskaitant pilotų apmokymus.
 
Vis dėlto, perspėjo P. Ky, net jei EASA ir FAA kartu suteiktų leidimus vykdyti „Boeing 737 Max“ skrydžius, atskiros valstybės ir oro linijos turės nuspręsti, ar atnaujinti skrydžius šiais lėktuvais.
 
JAV Kongreso rugsėjį paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad „Boeing 737 Max“ katastrofos įvyko „dėl virtinės klaidingų „Boeing“ inžinierių techninių prielaidų, „Boeing“ vadovybės skaidrumo trūkumo ir visiškai nepakankamos FAA priežiūros“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.26; 06:45
Aktualijos

Praėjusią savaitę, balandžio 20-26 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai 4 kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių, pranešė Krašto apsaugos ministerija.
 
Balandžio 21-ąją Baltijos šalių oro erdvę saugantys NATO naikintuvai atpažino orlaivį IL-76, skridusį tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Orlaivis skrido be iš anksto pateikto skrydžio plano, su radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) palaikė.
 
Balandžio 24-ąją NATO naikintuvai atpažino orlaivį IL-76, skridusį tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį.
 
Orlaivis skrido su skrydžio planu, su radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį su RSVC palaikė. Taip pat NATO naikintuvai atpažino du orlaivius SU-27, skridusius tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities. Orlaiviai skrido be skrydžio planų, be radiolokacinių atsakiklių, radijo ryšio su RSVC nepalaikė.
 
Tą pačią dieną NATO naikintuvai pakilo atpažinti du orlaivius, skridusius tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities, tačiau perimti ir atpažinti orlaivių nespėjo, nes abu orlaiviai grįžo į Kaliningrado sritį. Abu orlaiviai skrido be skrydžio planų, be radiolokacinių atsakiklių, radijo ryšio su RSVC nepalaikė.
 
Balandžio 25-ąją NATO oro policijos naikintuvai atpažino du Rusijos orlaivius SU-27, skridusius tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities. Abu SU-27 skrido be skrydžio planų, be radiolokacinių atsakiklių, radijo ryšio su RSVC nepalaikė. SU-27 pasitiko orlaivį A-50, skridusį iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. A-50 skrido su skrydžio planu, be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšį su RSVC palaikė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.27; 12:00
Trumposios naujienos

Krizės kamuojama JAV aviacijos milžinė „Boeing“ pažadėjo sugriežtinti gamybos priežiūrą po to, kai oro linijoms dar nepristatytų liūdnai pagarsėjusių „737 Max“ lėktuvų degalų bakuose buvo aptikta galimai pavojingų nuolaužų, pranešė pati bendrovė.
 
Šio modelio lėktuvų skrydžiai draudžiami nuo praėjusių metų kovo, po dviejų katastrofų Indonezijoje ir Etiopijoje, per kurias žuvo iš viso 346 žmonės. Dėl skrydžių draudimo „Boeing“ nebepristato „737 Max“ orlaivių, bendrovės sandėliuose susikaupė šimtai tokių lėktuvų. Nuo sausio laikinai sustabdyta „737 Max“ gamyba.
 
Ne kartą atidėjusi planuojamą „737 Max“ skrydžių atnaujinimo datą, šiuo metu „Boeing“ tikisi atnaujinti skrydžius krizę sukėlusiu lėktuvu šių metų viduryje.
 
„Atlikdami nepristatytų „737 Max“ orlaivių patikrą, aptikome neatpažintų objektų nuolaužų. Pradėjome kruopštų vidinį patikrinimą ir nedelsiant ėmėmės veiksmų gamybos sistemoje“, – naujienų agentūrai AFP sakė „Boeing“ atstovas.
 
„Boeing“ viceprezidentas Markas Jenksas patvirtino, kad nuolaužos aptiktos keliuose lėktuvuose.
 
Kol kas neatskleidžiama daugiau detalių apie rastus objektus, tačiau „Bloomberg News“ teigimu, „nuolaužos“ iš tiesų galėjo būti darbuotojų palikti įrankiai ar skudurai.
 
„Boeing“ dabar turės patikrinti apie 400 sandėliuose laikomų orlaivių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.19; 07:53
Aktualijos

Praėjusią savaitę – sausio 12-19 dienomis – NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai du kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.
 
Sausio 15 d., kaip praneša Krašto apsaugos ministerija, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai atpažino TU-134 orlaivį, du orlaivius SU-35 ir du orlaivius SU-27. Orlaivis TU-134 skrido iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu, skrydžio planą turėjo, radijo ryšį regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.
 
Du orlaiviai SU-35 lydėjo orlaivį TU-134, skrido iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies ir grįžo į ją be veikiančio radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė, skrydžio planą turėjo. Du orlaiviai SU-27 lydėjo orlaivį TU-134, skrido iš Rusijos Kaliningrado srities ir grįžo į ją be veikiančio radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė, skrydžio plano neturėjo.
 
Sausio 17 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai atpažino TU-134, du orlaivius SU-27 ir du orlaivius SU-35.
 
Orlaivis TU-134 skrido iš Rusijos Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį be veikiančio radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė, skrydžio planą turėjo. Du orlaiviai SU-27 lydėjo orlaivį TU-134, skirdo iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities ir grįžo į ją be veikiančio radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė, skrydžio plano neturėjo.
 
Du orlaiviai SU-35 lydėjo orlaivį TU-134, skrido iš Rusijos žemyninės dalies ir grįžo į ją be veikiančio radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė, skrydžio plano neturėjo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.20; 10:30
Aktualijos

Praėjusią savaitę, liepos 1-7 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai tris kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.
 
Liepos 1-ąją Baltijos šalių oro erdvę saugantys NATO naikintuvai atpažino keturis Rusijos orlaivius „SU-24”, skridusius tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Orlaiviai skrido be veikiančių radiolokacinių atsakiklių, iš anksto pateiktų skrydžio planų neturėjo, radijo ryšio su Regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė.
 
Liepos 3-ąją NATO naikintuvai atpažino orlaivį”IL-76″, skridusį tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Orlaivis skrido su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu, skrydžio plano neturėjo, radijo ryšį su Skrydžių valdymo centru palaikė.
 
Liepos 5-ąją NATO naikintuvai atpažino orlaivį „IL-20”, skridusį tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. „IL-20” skrido be veikiančio radiolokacinio atsakiklio, skrydžio plano neturėjo, radijo ryšį palaikė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.08; 10:17