oro gynyba

Aktualijos

Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus ketvirtadienį susitiko su NATO karinių oro pajėgų vadavietės vadu generolu Jamesu H. Heckeriu, praneša ministerija.
 
Pasak Krašto apsaugos ministerijos (KAM), Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose vykusiame susitikime Ž. Tomkus paprašė NATO karinių oro pajėgų vado asmeninės lyderystės, siekiant dažnesnio ir ambicingesnio oro gynybos priemonių dislokavimo ar realistiškų pratybų Lietuvoje ir regione.
 
Susitikime aptarti ir NATO viršūnių susitikimo Vilniuje rezultatai, grėsmes saugumui ir oro gynybos svarba regione.
 
Viceministras akcentavo, kad būtina sutelkti sąjungininkų pastangas NATO oro ir priešraketinės gynybos tolesniam stiprinimui.
 
„Sprendimas dėl NATO oro gynybos Rotacinio modelio yra priimtas laiku ir ypač reikalingas sėkmingam atgrasymui bei užtikrinant sklandų perėjimą iš NATO oro policijos misijos į oro gynybą. Dabar prioritetas – nedelsiant įgyvendinti NATO oro gynybos rotacinį modelį, pradedant nuo NATO Rytinės dalies“, – sakė Ž. Tomkus. 
 
Savo ruožtu NATO karinių oro pajėgų vadavietės vadas patikino, kad Baltijos regiono oro gynybos situacija jam yra gerai žinoma. 
 
Anot jo, regioninių planų patvirtinimas Vilniuje vykusio NATO viršūnių susitikimo metu yra didelis žingsnis į priekį, kuris įgalina ir realistiškas oro gynybos pratybas regione.
 
Baltijos šalių gynybos ministrai liepą vykusiame NATO viršūnių susitikime pasirašė bendrą bendradarbiavimo deklaraciją dėl oro erdvės prieinamumo NATO oro veikloms, kurioje nurodoma, kad Aljanso sąjungininkams yra suteikiama galimybė naudotis sujungta Baltijos šalių karine oro erdve NATO pratyboms bei atgrasymui stiprinti. 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.09.01; 05:50 
Aktualijos

Prezidentūra. Lietuvos sargyba. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda sveikina NATO šalių gynybos ministrų pasiektą sutarimą dėl rotacinio gynybos modelio. Prezidentūros teigimu, pastarasis Aljanso sprendimas leis esmingai sustiprinti rytinio NATO flango oro gynybos pajėgumus.
 
„Prezidentas sveikina NATO ministrų sprendimą, kurį Vilniuje patvirtinus visiems NATO šalių vadovams bus reikšmingai sustiprinta Baltijos šalių oro gynyba“, – teigiama Prezidentūros komentare, kurį Eltai raštu perdavė šalies vadovo patarėjas Ridas Jasiulionis.
 
„Rusijos karas prieš Ukrainą išryškino oro gynybos reikšmę visuose gynybos planuose ir taikos metu. Lietuva kartu su Latvija ir Estija teikė siūlymą NATO sąjungininkams dėl rotacinio oro ir priešraketinės gynybos modelio pritaikymo Baltijos šalyse. Toks modelis leistų efektyviausiai panaudoti NATO šalių resursus“, – nurodo Daukanto aikštė, pridurdama, kad G. Nausėda, vizituodamas sąjungininkių šalių sostinėse aptarė šį klausimą su Aljanso lyderiais.
 
ELTA primena, kad penktadienį Briuselyje NATO gynybos ministrai sutarė dėl rotacinio oro gynybos modelio.
 
„Modelis nustato principus, kuriais remiantis šalys galės skirti antžeminės oro gynybos ir aviacijos pajėgumus, pradedant nuo NATO rytinio pakraščio. Tai leis užtikrinti greitesnį perėjimą į oro gynybą, gerins oro pajėgų parengtį ir suderinamumą“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
 
„Lietuva pasirengė ir užtikrins palankias sąlygas Rotacinio oro gynybos modelio įgyvendinimui, įskaitant infrastruktūrą, priimančios šalies paramą, personalą. Kartu su Latvija ir Estija regione tam tikslui įsteigėme regione tarpusavyje susijungiančias dideles oro erdves, kurias karinių orlaivių treniruotėms ar kitoms reikmėms galime aktyvuoti valandų bėgyje“, – pridūrė ministras.
 
ELTA primena, kad balandį NATO pristatė šalių atstovams Aljanso regioninės gynybos planus, kuriuos viliamasi patvirtinti dar iki šią vasarą Vilniuje vyksiančio aukščiausio lygio Aljanso vadovų susitikimo.
 
Pirmą kartą Lietuvoje rengiamas NATO viršūnių susitikimas vyks liepos 11–12 dienomis Vilniuje. Tai bus didžiausias renginys Lietuvos istorijoje, kuriame tikimasi 40–50 užsienio valstybių delegacijų bei maždaug 2000 nevyriausybinių organizacijų ir tarptautinės žiniasklaidos atstovų. Apie galimybę dalyvauti renginyje yra užsiminęs ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2023.06.17; 06:35
Trumposios naujienos

Volodymiras Zelenskis ir Joe Bidenas. Ukrainos ir JAV prezidentų susitikimas. EPA – ELTA foto

Kyjivas, gruodžio 22 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neslepia džiaugsmo savo vizito Vašingtone ir pokalbių su JAV prezidentu Joe Bidenu rezultatais. „Grįžtu iš Vašingtono su gerais rezultatais“, – sakė jis ketvirtadienį savo kasdieniniame vaizdo kreipimesi, kuris dėl kelionės buvo trumpas ir parodytas anksčiau nei įprastai.
 
V. Zelenskis teigė grįžtąs su tuo, „kas tikrai padeda“. JAV ketina perduoti Ukrainai oro gynybos sistemą „Patriot“, kuri yra naujo 1,85 mlrd. dolerių (1,74 mlrd. eurų) pagalbos paketo dalis. Šaliai taip pat pažadėta naujos amunicijos.
 
„Patriot“ oro gynybos ginklais dabar vienodai galės būti apsaugota valstybė ir žmonės, pabrėžė V. Zelenskis. Apie kitus Vašingtone pasiektus susitarimus jis ketina paskelbti vėliau.
 
„Aš dėkoju prezidentui J. Bidenui už jo pagalbą, už jo tarptautinę lyderystę ir už jo ryžtą laimėti“, – kalbėjo V. Zelenskis. Jis padėkojo ir JAV Kongresui, „abiem rūmams, abiem partijoms, visiems tiems, kurie remia Ukrainą, visiems tiems, kurie lygiai tai pat trokšta pergalės, kaip mes visi“. Ukraina nugalės, pabrėžė prezidentas.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.12.23; 07:00
Aktualijos

Lietuvos krašto apsaugos ministerija. Slaptai.lt nuotr.

Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos šiandien pasirašė sutartį su Švedijos įmone „SAAB Dynamics AB“ dėl artimojo nuotolio priešlėktuvinės raketinės sistemos „RBS-70“ valdomų „Bolide“ ir „MK-2“ tipo raketų įsigijimo. Įsigyjamos raketos padės užtikrinti efektyvesnį oro gynybos užduočių vykdymą, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
 
Anot KAM, RBS-70 tipo raketinėmis sistemomis yra aprūpintas Lietuvos kariuomenės Oro gynybos batalionas. Ši artimojo nuotolio sistema pasirinkta dėl ypač lengvo aptarnavimo, mobilumo ir todėl, kad yra visiškai atspari mechaniniams ir elektromagnetiniams trukdžiams.
 
Kaip teigiama pranešime, „MK-2“ raketos padengia 4 km aukščio ir 7 km atstumą bei yra naudojamos ne vienos NATO sąjungininkės. Naujos kartos „Bolide“ tipo raketos yra tobulesnė „MK-2“ raketų versija su nauju varikliu, kuris padidina raketos greitį ir manevringumą ir aukščio bei nuotolio parametrus. Sutarties vertė sudaro apie 45 mln. eurų.
 
Pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, augant krašto apsaugos finansavimui, atsiranda galimybės didinti ginkluotės įsigijimus ir užtikrinti geresnį Lietuvos kariuomenės pasirengimą.
 
Atsižvelgdama į iššūkius, su kuriais susiduria Ukraina, Lietuva skiria daug dėmesio ir investuoja į oro gynybos pajėgumų stiprinimą. Lietuva įsigyja oro gynybos sistemas, stiprina oro erdvės stebėjimą ir kontrolę bei vysto priimančios šalies paramą, siekiant greitai ir efektyviai priimti sąjungininkus.
 
Nuo 2004 m. oro policijos misijos funkciją Baltijos šalyse užtikrina NATO naikintuvai. Taikos metu NATO naikintuvai patruliuoja Baltijos šalių oro erdvėje, reaguoja į oro erdvės pažeidimus, tokiu būdu prisideda prie oro erdvės stebėjimo ir kontrolės užtikrinimo.
 
Lietuva yra Aljanso kolektyvinės gynybos sistemos dalis ir kartu su sąjungininkais rengiasi šalies ir viso Aljanso gynybai. NATO rengia ir nuolat atnaujina gynybos planus, kurie užtikrina kolektyvinį atsaką krizės ar konflikto metu. Reguliarios pratybos prisideda prie gynybos planų tobulinimo, siekiant visokeriopai apsaugoti Aljanso oro erdvę agresijos atveju.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.10.22; 10:53
Trumposios naujienos

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. EPA – ELTA nuotrauka

Berlynas, spalio 16 d. (ELTA). Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock mano, kad dabar prioritetas turi būti teikiamas Ukrainos oro gynybos stiprinimui.
 
„Mes šios savaitės pradžioje pamatėme, kokia svarbi yra oro gynyba. Laimė, pusę į Kyjivą paleistų raketų pavyko perimti, prie to prisidėjo ir ​​mūsų tiekiama ginkluotė”, – pareiškė žinybos vadovė interviu televizijos kanalui „Phoenix“.
 
Anot ministrės, pagalba Ukrainai bus teikiama ir ateityje, ypač oro gynybos srityje, o Ukrainos aprūpinimas tankais dabartinėmis aplinkybėmis yra antraeilis dalykas.
 
„Jeigu kalbėsime apie jūsų minimus tankus, tai juos pagal „žiedinius“ mainus jau tiekia kitos šalys. Be to, verždamasi į rytus, Ukrainos kariuomenė perėmė daug rusų tankų, kurie dabar naudojami. Todėl tankų klausimas šiuo metu nėra toks aktualus, kaip oro gynybos klausimas“, – pabrėžė Vokietijos užsienio reikalų ministrė.
 
Spalio 12 d. Ukraina patvirtino gavusi iš Vokietijos pirmąją oro gynybos sistemą IRIS-T.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.10.16; 18:04
Trumposios naujienos

Ukrainos vėliava. Slaptai.lt portalo foto

Kyjivas, spalio 12 d. (AFP-ELTA). Ukraina gavo iš Vokietijos pirmąją gynybos sistemą IRIS-T, pranešė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.
 
„IRIS-T iš (Vokietijos) jau čia. (Amerikos) NASAMS atvyksta. Tai tik pradžia. Ir mums reikia daugiau“, – antradienio vakarą tviteryje parašė O. Reznikovas.
 
„Yra moralinė būtinybė apsaugoti dangų virš (Ukrainos), kad būtų išgelbėti mūsų žmonės“, – pridūrė ministras.
 
Vokietija pažadėjo „artimiausiomis dienomis“ pristatyti pirmąjį IRIS-T raketų skydą, Rusijai pirmadienį visoje Ukrainoje surengus mirtinas atakas, per kurias žuvo mažiausiai 19 žmonių, daugiau nei 100 buvo sužeisti, pranešė Ukrainos pareigūnai.
 
Pirmadienį Ukrainos gynybos ministerija pranešė, kad Rusija paleido į Ukrainą 83 raketas, įskaitant  43 sparnuotąsias raketas, 52 raketas numušė jos oro gynyba.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.10.12; 10:23
Aktualijos

Lietuvos oro gynyba. Kpt. Ievos Gulbinienės nuotr.

Po trečiadienį vykusio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad kreiptasi į Krašto apsaugos ministeriją su prašymu parengti Lietuvos oro gynybos koncepciją.
 
„Strategiškai svarbu yra dabar kalbėti apie oro gynybą, kaip mes, kaip valstybė, įsivaizduojame oro gynybos viziją. Tai daugiasluoksnis dalykas, ką turime padaryti tiek nacionaliniu mastu, tiek kartu su Baltijos šalimis, taip pat pagal NATO, „Iron Dome“ (ELTA – mobilios Izraelio oro gynybos sistemos) idėja turi būti keliama“, – po NSGK posėdžio teigė L. Kasčiūnas.
 
Todėl, jo teigimu, buvo kreiptasi į Krašto apsaugos ministeriją, kad oro saugumo problema Lietuvoje būtų sprendžiama.
 
„Todėl paprašėme Krašto apsaugos ministerijos, kad būtų parengta mūsų oro gynybos koncepcija, ko reikėtų siekti, kiek tai kainuotų, kad mes matytume tam tikrą tikslą, strategiją per artimiausius metus ir mes išspręstume oro gynybos problemą“, – pridūrė jis.
 
ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda kiek anksčiau teigė, kad Lietuvoje NATO sąjungininkų šiuo metu dislokuoti oro gynybos pajėgumai yra laikini, tačiau viliasi, kad netrukus Aljanso bus pasiųstos ilgalaikei gynybai ore užtikrinti būtinos karinės pajėgos.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
A. Blinkenas. EPA-ELTA nuotr.
Trumposios naujienos

A. Blinkenas. EPA-ELTA nuotr.
A. Blinkenas. EPA-ELTA nuotr.

Varšuva, kovo 8 d. (AFP-ELTA). Lenkija „pasirengusi“ perduoti savo naikintuvus Mig-29 Jungtinėms Valstijoms pagal schemą, pagal kurią lėktuvai bus atiduoti Ukrainai, antradienį paskelbė Užsienio reikalų ministerija.
 
„Lenkija (…) yra pasirengusi pristatyti savo lėktuvus Mig-29 į Ramšteino oro bazę bei nemokamai ir nedelsiant perduoti juos JAV“, – sakė Varšuva, kuri pagal anksčiau paskelbtą susitarimą gaus naikintuvus F-16, pakeisiančius sovietinių laikų lėktuvus, kuriuos Ukrainos pilotai moka valdyti.
 
JAV pareigūnai, įskaitant JAV valstybės sekretorių Antony Blinkeną, anksčiau abejojo, kad NATO galėtų duoti lėktuvų Ukrainai. Tačiau sekmadienį kalbėdamas Moldovoje A. Blinkenas patvirtino, kad apie tai aktyviai diskutuojama. „Negaliu kalbėti apie tvarkaraštį, tik galiu pasakyti, mes tai svarstome labai labai aktyviai“, – sakė jis žurnalistams. „Dabar aktyviai svarstome klausimą dėl lėktuvų, kuriuos Lenkija gali tiekti Ukrainai, ir kuo galėtume tuos lėktuvus pakeisti, jei Lenkija nuspręstų juos suteikti“.
 
Tokie komentarai buvo paskelbti po dienos, kai A. Blinkenas susitiko su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba Lenkijos ir Ukrainos pasienyje ir D. Kuleba spaudė jį dėl lėktuvų. D. Kuleba sakė, kad „didžiausias mūsų poreikis yra naikintuvai, atakos lėktuvai ir oro gynybos sistemos“. „Jei prarasime dangų, ant žemės bus daug daugiau kraujo“, – sakė jis po susitikimo, šalia stovint A. Blinkenui.
 
Nors nemaža dalis Ukrainos oro pajėgų tebėra nepažeista nuo karo pradžios vasario 24 d., tiek Ukraina, tiek Rusija patyrė didelių nuostolių ir nė viena nekontroliuoja oro erdvės virš šalies.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.03.09; 00:30
Aktualijos

Prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda laikosi pozicijos, kad, siekiant užtikrinti Baltijos šalių saugumą, Aljansas privalo pereiti nuo atgrasymo prie gynybos strategijos, didinant nuolatinių karinių pajėgų skaičių regione.
 
„Aš esu įsitikinęs, kad ilgą laiką tas mūsų koncentravimasis į atgrasymą dabartinėmis aplinkybėmis šiek tiek keičiasi, ir mes turime kalbėti apie tai, kad nėra jokio būdo atgrasyti, reikia turėti pajėgas čia“, – pirmadienį interviu LRT televizijai sakė G. Nausėda.
 
Šalies vadovo teigimu, požiūris, kad karinės invazijos atveju NATO pajėgos galėtų atkovoti agresoriaus užimtas teritorijas, nėra tinkamas.
 
„Kalbos, kad mes palaikykime čia simbolinį skaičių pajėgų ir, jeigu įvyktų karinė intervencija, pasitrauksime, o tada sugrįšime ir jus atkovosime, manęs neįtikina. Nežinau, ar įtikina mūsų tautą, kuri žino, kad paskutinį kartą šito sugrįžimo reikėjo laukti nei daug, nei mažai – beveik 50 metų“, – svarstė prezidentas.
 
Pasak G. Nausėdos, tam, kad iš tiesų pavyktų užtikrinti Baltijos šalių saugumą, yra reikalingos nuolat čia esančios Aljanso pajėgos.
 
„Šiandien aš ir kalbu savo kolegoms – čia, vietoje, mums reikalingos NATO pajėgos, kad mes jaustumėmės saugūs. Ir tik tokiu būdu jūs galite užtikrinti mūsų saugumą, gynybą. Gynyba, žinoma, apima ir oro erdvę, ir mes džiaugiamės, kad pas mus keičiasi oro policijos misijos, jos ir dabar keičiasi, viskas čia yra gerai. Bet oro policijos misijų, matome iš karo Ukrainoje, nepakanka“, – pabrėžė jis.
 
„Nepakanka skraidyti kartu su priešo lėktuvais, jeigu jie kartais įsiveržtų į mūsų teritoriją. Oro gynyba, tiek oras-oras, tiek žemė-oras, yra reikalinga ir šiandien tai turbūt yra svarbiausias klausimas, kurį mes svarstome NATO formatu“, – pridūrė G. Nausėda.
 
Prezidentas Gitanas Nausėda – Rukloje. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

ELTA primena, kad apie tai, jog NATO keičia savo strategiją regione ir dabar koncentruojasi ne į atgrasymą, o būtent į gynybos stiprinimą, šeštadienį užsiminė ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Pasak ministro, pasikeitusi strategija iš esmės reiškia, kad Aljanso pajėgos gali kur kas greičiau sureaguoti į bandymus pradėti karinius veiksmus prieš Baltijos šalis.
 
Siekiant sustiprinti NATO priešakinių pajėgų kovinę grupę Rukloje, į Lietuvą atvyko papildomas 60 karių norvegų mechanizuotas pėstininkų būrys su papildomais paramos elementais.
 
Pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės Lietuvoje sustiprinimas turi ypatingą svarbą – sąjungininkų karinis buvimas Lietuvoje yra pagrindinis atgrasymo veiksnys.
 
Leonardas Marcinkevičius (ELTA)
 
2022.03.08; 07:41
Aktualijos

NATO oro pajėgų naikintuvas

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad, atsižvelgus į besikeičiančią geopolitinę situaciją regione, reikėtų svarstyti galimybę kilstelti NATO oro policijos Lietuvoje statusą. Taip pat, prezidento teigimu, grėsmėms regione tapus labiau artikuliuotoms, būtina kalbėti ir apie didesnį JAV karinį buvimą Lietuvoje.
 
„Dabartinėmis sąlygomis mes matome NATO sąjungininkų paramą, matome Vokietijos sprendimą padidinti savo karių skaičių čia, Lietuvoje, bet taip pat tikėčiausi, kad NATO yra pasirengusi svarstyti ir mūsų seniai iškeltą klausimą dėl oro policijos statuso pakėlimo į oro gynybos statusą. Tai yra nepaprastai svarbu ypač dabartinėmis aplinkybėmis“, – Briuselyje žurnalistams sakė G. Nausėda.
 
Šį klausimą G. Nausėda turės progos aptarti su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu jau penktadienį Miunchene, kur suplanuotas jų susitikimas.
 
Penktadienį taip pat numatomas Baltijos valstybių vadovų susitikimas su Jungtinių Amerikos Valstijų viceprezidente Kamala Harris. Kaip ketvirtadienį teigė G. Nausėda, jis iš šio susitikimo laukia ne tik pakartojimo, kad JAV išlieka svarbiu regiono saugumo faktoriumi, bet ir tikisi pakalbėti apie galimybes didinti JAV karinį buvimą Lietuvoje.
Amerikiečių kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Iš susitikimo su ja aš tikiuosi gauti patikinimus, kad JAV išlieka labai svarbus mūsų saugumo faktorius. Tuos patinimus esu asmeniškai gavęs iš prezidento Bideno anksčiau, bet dabar, įvertinus, kad atsirado naujų aplinkybių ir galbūt pati grėsmė tapo labiau artikuliuota, norisi tikėtis, kad JAV yra labai rimtai pasirengusios imtis tam tikrų reaktyvių veiksmų į tai, kas čia vyksta. Norisi pakalbėti ir apie tai, kokie jų planai dėl karinio pajėgumo padidinimo Lietuvoje. Tokį klausimą esu iškėlęs“, – sakė prezidentas.
 
Benas Brunalas (ELTA)
 
2022.02.18; 00:30
Aktualijos

„Tobruq Legacy 20“. KAM nuotr.

Pirmadienį startuoja tarptautinės antžeminės oro gynybos vienetų pratybos „Tobruq Legacy 20“ (liet. „Tobruko palikimas 2020“). Iki rugsėjo 25 d. truksiantys oro gynybininkų mokymai vyks Šiaulių, Kauno ir Vilniaus apskrityse, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
 
Pagrindinis Lietuvoje vyksiančių pratybų „Tobruko palikimas 2020“ tikslas – treniruoti Lietuvos ir sąjungininkų padalinius vykdyti sąveikos ir taktines NATO antžeminės oro gynybos vienetų procedūras ir tobulinti oro erdvės valdymą ir kontrolę. Pratybomis siekiama didinti tarptautinių antžeminės oro gynybos pajėgumų integralumą, tokiu būdu gerinant pasirengimą galimam kolektyvinės gynybos scenarijui.
 
Pratybose „Tobruko palikimas 2020“ dalyvaus apie 950 karių iš Lietuvos, Čekijos, Estijos, Italijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos, Slovakijos ir Vengrijos. Sąjungininkai į pratybas atsigabens tokias oro gynybos sistemas, kaip PATRIOT, SAMP/T, „Avenger“, „Mistral“, RBS 70, GROM, „Poprad“, „Stinger“.
 
Pratybų metu tarptautiniai antžeminės oro gynybos vienetai bus sujungti į bendrą vadovavimo bei valdymo sistemą ir vykdys kovos su oro taikiniais veiksmus. Rengiant karius ir padalinius bus siekiama užtikrinti koordinuotų veiksmų vykdant mūšį įvairiais metodais bei deleguojant atsakomybes už mūšio valdymą skirtingų lygių vadams, atsižvelgiant į kompleksinį, tik šioms pratyboms skirtą, scenarijų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.14; 05:00
Aktualijos

Baltijos jūra. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono kariai rugsėjo 30 – spalio 11 dienomis dalyvaus kasmetinėse kovinio šaudymo į oro taikinius pratybose „Gintarinė strėlė 2019/2“.
 
Mokymų metu nuo Karinių jūrų pajėgų laivo N42 „Jotvingis“ denio Oro gynybos bataliono kariai atliks kovinius šūvius į oro taikinius RBS-70 sistemomis.
 
Pratybos vyks Lietuvos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje, netoli Juodkrantės.
 
Šiais mokymais bus siekiama įvertinti oro gynybos baterijų taikytojų pasiruošimą naikinti oro taikinius iš raketinio oro gynybos komplekso RBS-70.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.30; 07:30 
Trumposios naujienos

Sekmadienį Irano gynybos ministerija pristatė oro gynybos sistemą, galinčią sunaikinti kelis taikinius savo gamybos raketomis „Sayyad-3“. Kaip praneša naujienų agentūra „Tasnim“, ceremonija, kurioje dalyvavo ir šalies gynybos ministras brigados generolas Amiras Hatamis, buvo surengta Teherane.
 
Pasak agentūros, oro gynybos sistemą „Khordad-15“ sukūrė Gynybos ministerijos ekspertai, ji oficialiai perduota armijai.
 
Kaip pranešė ministras, naujoji sistema gali aptikti įvairius taikinius, tarp jų – karinius lėktuvus ir bepilotes skraidykles, 150 kilometrų spinduliu.
 
„Khordad-15“ taip pat gali vienu metu perimti šešis taikinius, o jos eksploatavimo paprastumas leidžia parengti sistemą taikiniams sunaikinti mažiau kaip per 5 minutes.
 
Irano atstovai teigia, jog šios technologinės naujovės karinė galia nekelia grėsmės regiono šalims, kadangi Teherano gynybos doktrina grindžiama tik atgrasymu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.09; 15:00