Vilnius. Žirmūnai. Slaptai.lt foto
Naujoje bendrovės „IQAir“, kuri stebi oro kokybę visame pasaulyje, ataskaitoje teigiama, kad 2022 m. vos 13 pasaulio šalių ir teritorijų oro kokybė atitiko Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) nustatytas oro kokybės gaires. Ataskaitoje pabrėžiama, kad 2022 m. oro tarša pasaulyje išaugo iki nerimą keliančio lygio.
Nors Lietuvoje oro kokybės rodikliai palaipsniui gerėja, mūsų šalis į minėtą trylikos valstybių ir teritorijų sąrašą nepatenka, mat PSO nustatyta kietųjų dalelių norma buvo viršyta visoje šalyje.
„Tvari Lietuva“ kalbinta specialistė sako, kad Lietuvoje pati blogiausia oro kokybė yra prie intensyvaus eismo gatvių. Anot jos, sostinėje didžiausia tarša smulkiomis kietosiomis dalelėmis fiksuota Žirmūnuose, prie Kareivių gatvės. Šioje vietoje ji buvo kone dvigubai didesnė nei, pavyzdžiui, Lazdynų mikrorajone. Kituose Lietuvos miestuose didžiausia tarša nustatyta taip pat prie intensyvaus eismo gatvių.
90 proc. tirtų šalių oro kokybė neatitinka PSO rekomendacijų
„IQAir“ ataskaita rodo, kad maždaug 90 proc. tirtų šalių ir teritorijų vidutinė metinė oro tarša neatitinka PSO nustatytų oro kokybės gairių, rašo CNN.
„IQAir“ išanalizavo 131 šalies ir teritorijos vidutinę oro kokybę ir nustatė, kad tik šešios šalys – Australija, Estija, Suomija, Grenada, Islandija, Naujoji Zelandija – ir septynios Ramiojo vandenyno bei Karibų jūros teritorijos atitinka PSO oro kokybės gaires. Pagal jas vidutinė metinė kietųjų dalelių KD2,5 koncentracija šalyje turi būti ne didesnė nei 5 mikrogramai kubiniame metre.
Septyniose šalyse – Čade, Irake, Pakistane, Bahreine, Bangladeše, Burkina Fase, Kuveite ir Indijoje – oro kokybė buvo labai bloga ir gerokai viršijo PSO nustatytas gaires. Vidutinė oro tarša kietosiomis dalelėmis šiose valstybėse viršijo 50 mikrogramų kubiniame metre.
PSO sugriežtino gaires
Tyrime vertintos kietosios dalelės KD2,5 – jos yra smulkiausias, tačiau pavojingiausias teršalas. Įkvėptos KD2,5 patenka giliai į plaučių audinius, iš jų gali nukeliauti į kraują. Automobilių spūstis Vilniaus centre. Slaptai.lt nuotr.
Kietosios dalelės susidaro deginant iškastinį kurą, jos taip pat išsiskiria per dulkių audras ar miškų gaisrus ir yra susijusios su įvairiomis sveikatos problemomis, įskaitant širdies bei kraujagyslių ligas, astmą ir kitus kvėpavimo takų negalavimus.
2021 m. rugsėjį PSO sugriežtino metines oro taršos gaires, sumažindama leistiną smulkiųjų kietųjų dalelių kiekį nuo 10 iki 5 mikrogramų kubiniame metre.
Kasmet milijonai žmonių miršta nuo sveikatos problemų, susijusių su oro tarša. Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, 2016 m. apie 4,2 mln. ankstyvų mirčių buvo susijusios su smulkiomis kietosiomis dalelėmis. PSO nustatė, kad jei jau tuomet būtų taikytos naujausios gairės, su tarša susijusių mirčių galėjo būti beveik 3,3 mln. mažiau.
Lietuvoje situacija gerėja, bet iki PSO nustatytų normų – dar toli
Aplinkos būklės analitikos centro (ABAC) Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė teigia, kad, įvertinus oro kokybę Lietuvoje, galima sakyti, jog situacija pamažu gerėja, mat, lyginant 2021 ir 2022 m., matyti sumažėjusi kietųjų dalelių KD2,5 koncentracija visose Lietuvos oro kokybės tyrimų stotyse.
Vis dėlto, anot specialistės, atsižvelgiant į PSO nustatytas normas, probleminiais teršalais vis dar išlieka kietosios dalelės KD2,5 ir KD10, taip pat azoto dioksidas ir ozonas – jų koncentracijos mūsų šalyje vis dar yra per didelės.
„Miestuose kietųjų dalelių KD2,5 vidutinė koncentracija siekia nuo 6,2 iki 12,6 mikrogramo kubiniame metre. Tai reiškia, kad PSO norma (5 mikrogramai kubiniame metre) buvo viršyta visur. Tokia kietųjų dalelių koncentracija, kurią rekomenduoja PSO, buvo pasiekta tiktai Aukštaitijos nacionaliniame parke. Vadinasi, netgi mūsų kaimiškose vietovėse ta koncentracija vis dar yra per didelė“, – teigia specialistė.
ES ketina griežtinti normas
V. Bimbaitė atkreipia dėmesį ir į tai, kad PSO nustatytos oro kokybės rekomendacijos yra kur kas griežtesnės nei ES nustatytos normos.
„Jeigu PSO rekomendacijose vidutinis oro užterštumas kietosiomis dalelėmis KD2,5 turi būti ne didesnis nei 5 mikrogramai kubiniame metre, tai ES leistina norma – 20 mikrogramų. Tai – kur kas didesnė norma. Lietuva jos neviršija“, – paaiškina „Tvari Lietuva“ pašnekovė.
Miškų gaisrai Portugalijoje: „liepsnoja visa šalis“. EPA-ELTA nuotr.
Vis dėlto ji atkreipia dėmesį, kad šiuo metu ES pati nori atnaujinti aplinkos oro kokybės direktyvas – sugriežtinti normas ir priartinti jas prie PSO rekomenduojamų lygių.
„Dabar galiojančios normos, kuriomis remiamės ir pagal kurias vertiname oro kokybę kasdien, greitu metu tikriausiai keisis. Iki 2030 m., kai įsigalios atnaujinti griežtesni ES oro kokybės standartai, turėsime pasiekti žymiai griežtesnes normas. Pavyzdžiui, dabar kietosioms dalelėms KD10 vidutinės metinės koncentracijos norma yra 40 mikrogramų kubiniame metre, nuo 2030 m. šita norma bus 20 mikrogramų.
Analogiškai ir kitų teršalų normos bus daug griežtesnės. Visos šalys narės yra suklususios, nes visur yra problemų dėl vienokių ar kitokių teršalų. Kad būtų pasiektos naujos normos, reikės įdėti labai daug pastangų nacionaliniu mastu, gyventojai taip pat turės keisti savo įpročius“, – įžvalgomis dalijasi ABAC Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja.
Oro taršos šaltiniai: blogiausia situacija ten, kur intensyvus eismas
V. Bimbaitė sako, kad pati blogiausia oro kokybė yra prie intensyvaus eismo gatvių, o prie jų gyvenantys žmonės kvėpuoja pačiu prasčiausiu oru.
„Tokia tendencija faktiškai laikosi per visą tyrimų laikotarpį. Į šią sritį turėtų būti nukreiptas visas dėmesys, imantis kažkokių priemonių sumažinti oro taršą“, – teigia ji.
Atominės elektrionės bokštai
Anot specialistės, didžiausia KD2,5 koncentracija pernai metais buvo Vilniuje, Žirmūnuose, prie Kareivių gatvės esančioje stotyje. Kaune – taip pat prie intensyvaus eismo gatvės Petrašiūnuose, Klaipėdoje – Šilutės plente.
ABAC atstovė taip pat pabrėžia, kad skirtingose miesto vietose teršalų koncentracija labai skiriasi.
„Jeigu, pavyzdžiui, Vilniuje, Žirmūnuose KD2,5 koncentracija yra 12,6, tai Lazdynuose ji perpus mažesnė – 6,5“, – teigia specialistė ir apibendrina, kad oro kokybė priklauso nuo to, kur gyvename ir kaip arti intensyvaus eismo gatvės esame.
Pasak V. Bimbaitės, kitas didelis oro taršos šaltinis – kietojo kuro deginimas namų ūkiuose ir energetikos įmonėse, kitaip tariant, – šildymo sektorius.
„Šaltuoju metų laiku, kai prasideda šildymo sezonas, eilę metų fiksuojame didžiausias teršalų – kietųjų dalelių KD10, KD2,5, anglies monoksido, azoto dioksido – koncentracijas“, – vardija ji ir primena, kad žiemą daugiausiai teršia transporto sektorius bei kietojo kuro deginimas šilumos energijai gaminti.
Todėl, anot „Tvari Lietuva“ pašnekovės, žiemą turime tokią prastą oro kokybės situaciją. Vasarą, pasak jos, be transporto orą teršia statybų sektorius, kelių remontas, gatvių valymas ir kt.
Specialistė pabrėžia ir tai, kad Lietuvos oro kokybę veikia ne tik vietiniai taršos šaltiniai, bet ir atneštinė tarša, o visoje Europoje mažinant oro taršą bendras oro užterštumas mažėja ir mūsų šalyje.
10 šalių, kuriose oro tarša – didžiausia pasaulyje
Nors Lietuvoje oro kokybė ir neatitinka PSO nustatytų normų, oro tarša mūsų šalyje yra ženkliai mažesnė nei labiausiai užterštose pasaulio valstybėse.
Pavyzdžiui, Čade 2022 m. oro kokybė buvo prasčiausia pasaulyje. Vidutiniškai šioje šalyje buvo išmatuota 18 kartų didesnė oro tarša nei 5 mikrogramų saugi riba, nurodyta PSO gairėse, rašo CNN.
„IQAir“ ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad besivystančiose šalyse Afrikoje, Pietų Amerikoje ir Artimuosiuose Rytuose trūksta oro kokybės stebėsenos stočių, todėl šiose šalyse stokojama ir duomenų apie oro kokybę. Sprogimo spalvos. Slaptai.lt nuotr.
Nors, palyginti su 2021 m., į šių metų ataskaitą įtrauktų Afrikos šalių skaičius padidėjo, šio žemyno oro kokybė vis dar iš esmės išlieka labiausiai neatspindėta. „IQAir“ duomenimis, tik 19 iš 54 Afrikos šalių turėjo pakankamai duomenų iš savo stebėjimo stočių.
„IQAir North America“ generalinė direktorė Glory Dolphin Hammes sakė, kad kiekvieną kartą, kai įtraukiama nauja šalis, kuriai kažkada trūko duomenų apie oro kokybę – kaip tai buvo padaryta su Čadu 2021 m. – ji neišvengiamai atsiduria labiausiai užterštų šalių sąrašo viršuje.
„Jei pažvelgtumėte į vadinamuosius palydovinius duomenis, Afrika turėtų būti bene labiausiai užterštas planetos žemynas, tačiau mes neturime pakankamai informacijos, – CNN sakė G. D. Hammes. – Tai reiškia, kad reikia daug daugiau duomenų, kad galėtume iš tiesų nustatyti, kurios šalys ir miestai pasaulyje yra labiausiai užteršti.“
G. D. Hammes taip pat pabrėžė, kad daugiausia kliūčių šiuo metu kelia tai, kaip vyriausybės stebi oro kokybę. Anot jos, dauguma jų yra linkusios investuoti į prietaisus, kurie nesugeba tiksliai išmatuoti ore esančių smulkių kietųjų dalelių.
Pasaulyje blogiausia oro kokybė, vertinant vidutinę KD2,5 koncentraciją mikrogramais kubiniame metre, yra Čade (89,7), Irake (80,1), Pakistane (70,9), Bahreine (66.6), Bangladeše (65,8), Burkina Fase (63,0), Kuveite (55,8), Indijoje (53,3), Egipte (46,5) ir Tadžikistane (46,0). Visos 10 šalių yra besivystančios.
Oro tarša. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Antradienį gyventojams išplatintas nepaprastasis įspėjimas apie didelį aplinkos oro užterštumą kietosiomis dalelėmis.
Pasak Aplinkos apsaugos agentūros, vasario 23–25 dienomis vyraus nepalankios meteorologinės sąlygos aplinkos oro teršalų sklaidai.
„Visoje šalies teritorijoje teršalų koncentracijos nuosekliai didėja nuo sekmadienio dėl taršios oro masės pernašos iš pietų. Aukštos koncentracijos (tarša – ELTA) išsilaikys kelias dienas. Labai didelė tikimybė, kad kietųjų dalelių KD10 24 val. ribinė vertė bei azoto dioksiodo 1 val. ribinė vertė gyvenvietėse vėl bus viršyta. Santykinai žemesnės, bet vis tiek labai taršios koncentracijos bus apie vidurdienį“, – teigia agentūra.
Agentūra rekomenduoja riboti aktyvią veiklą lauke, nedeginti, nekurti jokių laužų. Pagal galimybes būstų patalpų nešildyti kietuoju kuru (pavyzdžiui, šią savaitę naudoti dujinį ar elektrinį šildymą). Energetikos įmonėms griežtai kontroliuoti azoto oksidų išmetimus į aplinkos orą.
Automobiliai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimas nesiryžo pritarti Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, numatančioms už aplinkos teršimą transporto priemonės konfiskavimą.
Už tokią kodekso pataisą, kurią antradienį Seimui pateikė Seimo narė Aistė Gedvilienė, po pateikimo balsavo 34 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 39 Seimo nariai.
Projektas galutinai nebuvo „palaidotas“, bet grąžintas iniciatoriams tobulinti.
Pasak A. Gedvilienės, projekto rengimą paskatino tai, kad gamtoje vis dar yra gausiai šiukšlinama, į miškus, palaukes, kitas nuošalesnes vietas vežamos statybinės, buitinės atliekos, padangos ir kitos šiukšlės bei teršalai. Šiukšlės. Slaptai.lt nuotr.
Todėl, siekiant sugriežtinti atsakomybę už šiuos nusižengimus ir drausminti pažeidėjus, buvo siūloma Administracinių nusižengimų kodekse numatyti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kuriomis atliekos ar teršalai buvo vežami, kuriais atliekos ar teršalai buvo iškraunami, bei kitų administracinio nusižengimo priemonių konfiskavimą.
Šiuo metu kodekse yra numatomos baudos už atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymą, tačiau administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas nėra numatytas.
Indijos sostinėje išdalyta 5 milijonai apsaugos kaukių po to, kai dėl ypač aukšto oro taršos lygio vyriausybei neliko kitos išeities, kaip tik paskelbti nepaprastąją visuomenės sveikatos padėtį, pranešė BBC.
Oro Naujajame Delyje užterštumui pasiekus grėsmingą lygį, Aukščiausiojo teismo įgaliota komisija priėmė keletą apribojimų sostinėje ir dviejose kaimyninėse valstijose.
Savaitei sustabdytos visos statybos, uždrausti fejerverkai.
Bent jau iki kito antradienio uždarytos miesto mokyklos.
Naujojo Delio ministras Arvindas Kejriwalas teigė, kad miestas pavirto „dujų kamera“.
Kaukės dalijamos mokiniams ir jų tėvams, A. Kejriwalas paragino gyventojus jas naudoti kiek įmanoma dažniau.
Mažyčių kietųjų dalelių (vadinamųjų PM2 .5), patenkančių į plaučius, koncentracija Naujajame Delyje šiuo metu siekia 533 mikrogramus kubiniame metre. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja, kad PM2 .5 lygis per 24 val. vidutiniškai neviršytų 25 mikrogramų kubiniame metre.
Miestą apgaubus tirštam baltam smogui, gyventojai internete ėmė dalytis nuotraukomis. Dauguma jų įpykę, kad situacija nesikeičia jau daugelį metų.
Viena iš priežasčių, kodėl oro kokybė Indijos sostinėje kiekvienais metais pablogėja būtent lapkričio ir gruodžio mėnesiais, ta, kad kaimyninėse Pundžabo ir Harjanos valstijose ūkininkai, siekdami išvalyti laukus, degina ražienas. Situacija blogėja ir dėl fejerverkų, šaudomų per tradicinę Divalio šventę.
Užterštumą taip pat sukelia dulkės statybose, automobilių ir gamyklų išskiriamos dujos, tačiau svarbiausia priežastimi vis tiek išlieka deginami laukai.
Šiaurinėje Indijos dalyje kiekvieną žiemą daugiau nei 2 milijonai ūkininkų 80 000 kv. km plote sudegina 23 milijonus tonų pasėlių liekanų.
Ražienų dūmai yra ypač pavojingas kietųjų dalelių, anglies dioksido, azoto dioksido ir sieros dioksido kokteilis.
Harvardo universiteto tyrėjai, pasitelkdami palydovo užfiksuotus duomenis, nustatė, kad 2012–2016 metais daugiau nei pusę oro teršalų Naujajame Delyje sukėlė laukų deginimas. Ugnis išplinta taip, kad ją galima matyti ir „Nasos“ palydovinėse nuotraukose.
Naujasis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika dar nespėjo apšilti kojų naujojoje darbo vietoje, bet jau kuria fantazijas, kaip iššvaistyti 30 mln. eurų iš aplinkosaugos programų. Iššvaistyti? O kaip kitaip galima pavadinti užmojį dalinti po 1 tūkst. eurų senų automobilių savininkams?
Reikia pinigų? Pinigų yra!
Vos tik pradedi ministrauti, žiū, į biudžetą, ogi guli visi 30 mln. eurų. Puiki dienelė nusimato! Taip turbūt pamanė naujasis ministras vos pradėjęs darbą.
Pats K. Mažeika yra viešai sakęs, kad ministerijoje situacija yra labai bloga – viceministrų nėra, kanclerio nėra, dauguma departamentų vadovų atleisti. Pagrindinis urėdijų reformos architektas (o tai buvo vienintelis rimtas Aplinkos ministerijos darbas per 2 metus) irgi atleistas. Net Lietuvos aplinkosaugos simbolis Selemonas Paltanavičius ir tas atleistas. Žmogus, kurio kompetencija niekas neabejoja, daug metų atidavęs, kaip valstybės tarnautojas, Lietuvos Respublikai, likus porai metų iki pensijos staiga tapo nereikalingas. Negi Lietuvos Respublikai nebereikia S. Paltanavičiaus žinių ir kompetencijų?
Maža to, kad ministerijoje prastas personalo mikroklimatas, tai ir darbai nevyksta. Trys mėnesiai be vadovo, tai tik ledkalnio viršūnė. Lietuvai iš Briuselio viena po kitos skrieja pastabos apie problemas su kanalizacija, apie prastą atliekų tvarkymą, nepakankamą oro taršos mažinimą ir daug kitų. Ir štai čia naujasis ministras neįsigilinęs į situaciją, uoliai bando statyti kažkokias oro pilis ir transliuoja utopišką idėją apie 1 tūkst. eurų prizą senų automobilių savininkams. Štai ministerija dirba, Briuseliui bus galima pranešti, kad imamasi priemonių, o pinigai atsidurs… kaip ir oranžinių dviračių istorijoje… „gudručių“ kišenėse.
Oro tarša niekam nerūpi
Ministerija jokių paskaičiavimų ir jokių tvarkos aprašų neturi, tai netiesiogiai pripažįsta ir ministras K. Mažeika. Nes jeigu bent kiek paskaičiuotų, pamatytų, kad dalinant po 1 tūkst. pinigai greit baigsis ir jokio pastebimo efekto niekaip nepavyks pasiekti. Lietuvoje yra beveik 1,5 mln. automobilių, du trečdaliai dyzeliniai, vidutinis amžius 14 metų. Kad ir į kokią grupę automobilių grupę taikytų ministras, kad ir kaip stengtųsi, 30 mln. išdalinus po 1 tūkst., tai išeina vos 30 tūkst. automobilių arba 2 proc. O vien per 2018 metus Lietuvoje įregistruota 187 tūkst. naudotų transporto priemonių. Per 2019 m. pirmą ketvirtį beveik 50 tūkst. Tai tokie planai panašūs į Don Kichoto kovą su vėjo malūnais švaistant mokesčių mokėtojų išteklius.
Dviračiai. Slaptai.lt nuotr.
O kas bus, išdalinus tuos pinigus? Per kelis mėnesius automobilių perpardavėjai vėl į Lietuvą priveš dar daugiau senų automobilių, jei tik bus poreikis. O kas gaus tą 1 tūkst. – savininkai, pardavėjai, įmonės ar perpardavėjai? Kas kontroliuos, kaip išleidžiami pinigai? Kas tikrins, kad žmogus atidavęs seną automobilį utilizavimui, rytoj nenusipirks dar senesnio? Kaip nepasiturintis žmogus, gavęs 1 tūkst. eurų išmoką sugebės nupirkti naujesnį automobilį, kurio jis anksčiau neįpirko, nes neišgalėjo? Visi šie ir daug kitų klausimų sufleruoja vienintelį atsakymą, kad yra noras tik išdalinti pinigus, o oro taršos mažinimas niekam iš tikrųjų nerūpi.
Žiedinės ekonomikos specialistai sako, kad naujų automobilių protegavimas rūpi tik gamintojams, kurie suinteresuoti, kad pirkėjai kas kelerius metus vis pirktų ir pirktų po naują transporto priemonę. Bet kam pirkti naują, jeigu senas automobilis dar neblogai dirba? O kur dar tarša, norint pagaminti automobilį ir vėliau jį utilizuoti? Ministras sako, kad reikia siekti aukštesnių ekologinių Euro 5 ar Euro 6 automobilių standartų, bet specialistai sako, kad po kurio laiko, kai detalės nusidėvi, tie patys automobiliai jau jokių standartų neatitinka, o teršia kaip ir senesnio modelio. Tai kokių pinigų dalinimo rezultatų norima pasiekti?
Automobiliai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Ministras verčiau pasitartų su ekspertais, specialistais, pasitelktų mokslininkus ir gal rastų geresnių sprendimų, kaip iš tikrųjų sumažinti oro taršą. Prioritetas galėtų būti oro taršos mažinimas iš šildymo. Atsisakyti deginti mazutą, anglį, malkas ir pereiti prie dujų arba dar geriau prie atsinaujinančių ir ekologiškų būdų. O automobilių problemą, pirmiausia, reiktų pradėti nagrinėti išsiaiškinus, kiek ir kokių iš tų 1,5 mln. automobilių realiai eksploatuojama Lietuvoje?
Puikiai žinome, jog Lietuvos sostinė turi Achilo kulną – ją kamuoja automobilių spūstys.
Suvokiame, jog automobilių susigrūdimai gatvėse brangiai kaštuoja: veltui deginame benziną, gaištame laiką, nervuojamės, patenkame į avarijas… Jei automobilių grūstyse patiriamus nuostolius paverstume eurais, tikriausiai žagtelėtume iš nuostabos, kokios tai milžiniškos sumos (2007-aisiais metais Susisiekimo ministerija atliko specialius skaičiavimus, ir paaiškėjo, jog dėl kamščių mes per metus vidutiniškai prarandame apie pusantro milijardo litų).
