Oro uostas

Žvalgyba

Kyrylas Budanovas. YOUTUBE.com

Kyjivas, rugsėjo 1 d. (AFP-Ukrinform-ELTA). Ukrainos karinės žvalgybos vadas penktadienį pareiškė, kad dronų ataka prieš Rusijos oro uostą, per kurią buvo apgadinti keli transporto lėktuvai, buvo įvykdyta iš Rusijos teritorijos.
 
„Dronai, kuriais buvo atakuojama Pskovo oro bazė „Kresty“, buvo paleisti iš Rusijos“, – socialiniame tinkle parašė Kyrylas Budanovas, pridurdamas, kad „per ataką nukentėjo keturi Rusijos kariniai transporto lėktuvai IL-76“.
 
Pasak „Ukrinform“, K. Budanovas komentare „The War Zone“ sakė: „Mes dirbame iš Rusijos teritorijos“, tačiau nenurodė nei naudojamų kovinių dronų skaičiaus, nei tipo. Taip pat jis neatskleidė, kas konkrečiai įvykdė ataką – Ukrainos žvalgybos agentai ar Ukrainos specialiųjų tarnybų vadovaujami partizanai.
 
Rusijos karinis transporto orlaivis

Kartu K. Budanovas patvirtino, kad per ataką nukentėjo keturi Rusijos kariniai transporto lėktuvai Il-76. „Du buvo sunaikinti, o du – smarkiai apgadinti“, – pažymėjo jis.
 
Pasak jo, į šiuos orlaivius buvo taikytasi specialiai, nes Rusija juos naudojo kariniams kroviniams ir desantiniam personalui gabenti.
 
K. Budanovas atskleidė keletą smūgio detalių: taikiniais tapo degalų bakai ir svarbi sparno lonžerono detalė, esanti IL-76 viršutinėje dalyje.
 
Kaip pranešta anksčiau, naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį dronai atakavo karinį aerodromą Pskovo srityje ir išvedė iš rikiuotės keturis Rusijos transporto lėktuvus Il-76.
 
Živilė Aleškaitienė (UKRINFORM)
 
2023.09.02; 07:00
Trumposios naujienos

Kyjivas, spalio 16 d. (ELTA). Sekmadienį apie 11 valandą netoli sienos su Ukraina esančiame Rusijos mieste Belgorode nugriaudėjo 16 sprogimų. Tai praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis Rusijos leidiniu „Moskovskij komsomolec“.
 
Pasak leidinio korespondento, nuo sprogimų drebėjo langų stiklai, įsijungė automobilių signalizacija. Kai kurie sprogimai buvo labai garsūs.
Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas pranešė, kad, preliminariais duomenimis, du žmonės buvo sužeisti.
 
Vietos gyventojai teigia, kad sprogimai buvo girdėti oro uosto rajone.
 
„rbc.ua“ primena, kad šeštadienį Belgorode kilo gaisras naftos bazėje.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.10.16; 18:28
Aktualijos

Vilniaus oro uostas. Slaptai.lt nuotr.

Lietuvos oro uostai baigė viešąjį pirkimą, kurio metu atrinkta privataus sektoriaus kompanija, suteiksianti papildomus pajėgumus, reikalingus Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų aviacijos saugumo specialistams. Pirkimą, kuriame dalyvavo iš viso penkios įmonės, laimėjo viena didžiausių saugos bendrovių Lietuvoje „Ekskomisarų biuras“, paslaugų teikimo sutartis pasirašyta pačioje 2021 metų pabaigoje.
 
Bendrovė „Ekskomisarų biuras“ įsipareigojo už 1,9 mln. eurų trejų metų laikotarpiu pagal konkretų Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų atstovų poreikį teikti sertifikuotų specialistų paslaugas (darbo valandas), taikant sutartyje numatytą valandinį įkainį. Suma, kuri numatyta pasirašytoje sutartyje, yra maksimali visam sutarties galiojimo laikotarpiui, tai reiškia, kad galutinė suma gali būti mažesnė, jei konkretus poreikis specialistų darbo valandoms bus mažesnės apimties.
 
Anot Lietuvos oro uostų atstovų, kai kuriais laikotarpiais jau 2022 metų pirmo ketvirčio metu esamas aviacijos saugumo darbuotojų pamainas gali papildyti 10-16 privataus sektoriaus darbuotojų.
 
Pasak Lietuvos oro uostų Saugos ir saugumo departamento vadovo, poreikį pasitelkti privatų verslą aviacijos saugumo srityje lėmė didesnis lankstumas formuojant pamainos darbo grafikus, galimybė operatyviai prisitaikyti prie keleivių piko laikotarpių, taip pat ir kitų oro uostų Europoje pavyzdžiai, kur tokia praktika jau įprasta ne vieną dešimtmetį. Įvairūs sėkmingi aviacijos saugumo modeliai, kuriami kartu su privataus sektoriaus atstovais, jau veikia Talino, Amsterdamo, Varšuvos, Liublianos ir daugelio Skandinavijos šalių oro uostuose.
 
„Džiaugiamės, kad valstybės valdomos įmonės žengia efektyvumo keliu ir saugos paslaugas iš dalies patiki privačiai saugos kompanijai, taip užtikrindamos efektyvesnį darbuotojų ir klientų saugumą. Vertiname šį bendradarbiavimą ir kartu užtikrinsime kokybiškas bei patikimas paslaugas“, – sako „Ekskomisarų biuras“ generalinis direktorius Vytautas Labeckas.
 
Lietuvos oro uostų pranešime pabrėžiama, kad pagrindinė aviacijos saugumo užtikrinimo funkcija bei jos kokybės priežiūra toliau liks Lietuvos oro uostų organizacijos atsakomybė. Taip pat nebus atsisakoma šiuo metu tiesiogiai Lietuvos oro uostuose dirbančių darbuotojų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.01.04; 11:00
Aktualijos

Vilniaus oro uostas. Slaptai.lt nuotr.

Trečiadienį Seimo Kultūros komiteto posėdyje bus aptartas Vilniaus oro uosto atvykimo terminalo pastato klausimas.
 
Pasak jo pirmininko Vytauto Juozapaičio, komiteto nariai nori sužinoti daugiau apie šio pastato apsaugą po to, kai viešumoje pasklido kalbos, esą senąjį terminalą reikia griauti arba modernizuoti.
 
Vilniaus oro uosto atvykimo terminalo pastatas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Terminalas pastatytas 1954 metais.
 
Diskusiją, ar senąjį Vilniaus oro uosto pastatą reiktų griauti ir jo vietoje statyti modernų terminalą, praėjusią savaitę įžiebė susisiekimo ministras Marius Skuodis. Anot ministro, iki pandemijos Vilniaus oro uostas aptarnavo daugiau keleivių, nei yra pritaikytas, o atvykę keleiviai neturėtų matyti sutrupėjusių laiptų, skilinėjančių sienų ir griūnančio stogo.
 
„Atėjęs laikas pasakyti, kad sovietinis okupacinio laikotarpio pastatas neatitinka šiandienos modernios ir šiuolaikinės Lietuvos įvaizdžio ir, kas svarbiausia, šiandieninis pastatas nebeatitinka tų funkcionalumų, kurie reikalingi šiuolaikiniam oro uostui“, – anksčiau kalbėjo M. Skuodis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.09.29; 07:45
Trumposios naujienos

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas. EPA – ELTA nuotr.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas nemano, kad ateinančiomis dienomis iš Kabulo oro uosto į saugią vietą bus galima nugabenti visus išvykti norinčius afganistaniečius. „Per likusias šios karinės evakuacijos akcijos dienas mums nepavyks išskraidinti visų, – teigė jis antradienį stočiai „Bild TV“. – Sąžininga yra tai pasakyti“.
 
Net jei tarptautinė misija Kabulo oro uoste bus pratęsta po rugpjūčio 31 dienos, anot H. Maaso, negalės būti išskraidinti visi žmonės, kurie to nori. Esą reikia apsvarstyti, kiek laiko gali būti garantuotas pajėgų vietoje ir išskristi norinčių žmonių saugumas. „Tai labai, labai sunkus klausimas“, – kalbėjo ministras.
 
„Todėl dabar kartu su JAV ir Didžiąja Britanija pradėjome galvoti, kaip žmonės gali būti išgabenti iš Afganistano ir pasibaigus karinei evakuacijai“, – sakė H. Maasas. Karinės evakuacijos pabaiga esą negali reikšti galimybės žmonėms palikti šalį pabaigos.
 
„Tam reikia eiti keliu, kuriuo nenori eiti“, – sakė H. Maasas, turėdamas omenyje derybas su radikaliu islamo Talibanu.
 
Talibai pagrasino „padariniais“, jei JAV, kaip numatyta, neišves visų savo karių iki rugpjūčio 31 dienos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.24; 16:30
Aktualijos

Slaptai.lt nuotraukoje – Vilniaus oro uostas

Pirmadienį startavus keleivių testavimo paslaugai Vilniaus oro uoste, kompanijos „Rezus.lt“ direktorė Daiva Kazlauskienė sako, kad šiuo metu atlikti tyrimą jau užsiregistravo per 200 žmonių.
 
„Šiai dienai turime prisiregistravusių virš 200 žmonių. Čia atliksime greitąjį antigeno testą, PGR testus nuo 12 iki 24 valandų, taip pat greitąjį PGR testą. Jei bus poreikis, antikūnų tyrimą su sertifikatu taip pat galėsime atlikti“, – žurnalistams pirmadienį sakė kompanijos direktorė, Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacijos prezidentė D. Kazlauskienė.
 
Jos teigimu, pirmadienį ryte sulaukta per 50 žmonių, kurie pageidavo atlikti greitąjį COVID–19 antigeno testą.
 
„Žmonėms, kuriems reikia prieš 4 valandas atlikti šį tyrimą, iki šiol buvo sunku rasti tą vietą, kur jį galėjo padaryti ryte labai anksti. Mūsų laboratorija teiks paslaugas ištisą parą, prisitaikome prie skrydžių grafiko, bet šiai minutei (lėktuvai – ELTA) skrenda ištisai dieną ir naktį. Tik nuo 1 iki 3 ryto turėsime šiek tiek laiko atsipūsti“, – sakė D. Kazlauskienė.
 
Lietuvos oro uostų Operacijų ir infrastruktūros departamento vadovas Dainius Čiuplys sakė, kad tai žingsnis pamažu atkuriant susidomėjimą aviacija.
 
„Nauja realybė tokia, kad patenkant į kitas šalis reikia turėti neigiamo testo rezultatą. Aviacija kurį laiką buvo demonizuota dėl įvairių atvejų. Manau, kad tai vienas iš būdų nuimti šitą šleifą, reiškia, užtikrinti, kad visi keleiviai, kurie vyktų į užsienio šalis, būtų ištestuoti, ar tai būtų mieste, ar šitame punkte. Atsiranda kai kurių šalių reikalavimas turėti testavimą per labai trumpą laiką, tai mes su šia vieta ir išspręsime“, – sakė D. Čiuplys.
 
„Kas dar labai svarbu paminėti – testavimas galimas ne tik išvykstant, bet ir žmonės grįžę iš svetimų šalių gal pasinaudoti šituo testavimu. Tai žingsnis kažkiek atkuriant susidomėjimą pačiais skrydžiais“, – pridūrė D. Čiuplys.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.01; 12:00
Verslas

Vilniaus oro uostas. Slaptai.lt nuotr.

Visuose trijuose Lietuvos oro uostuose 2020 metais keliavo 1,8 mln. žmonių – 72 proc. mažiau, palyginti su 2019 metais, o skrydžių aptarnauta 30 tūkst. – 52 proc. mažiau nei prieš metus, rodo Lietuvos oro uostų apžvalga.
 
Įmonės prognozės rodo, kad 2021 metais pavyks atkurti apie pusę 2019 metais buvusio keleivių srauto.
 
„Be jokios abejonės, praėjusieji metai buvo didžiausių iššūkių laikotarpis aviacijos istorijoje, pandemija tikrai turės įtakos ir šių metų aviacijos rezultatams. Vis dėlto tyrimai rodo, kad paklausa kelionėms yra labai didelė, žmonių noras ir būtinybė keliauti niekur nedingo, tai leidžia prognozuoti pakankamai spartų atsigavimą, kuris, labai tikimės, viršys mūsų prognozes“, – sako Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas.
 
Anot aviacijos eksperto, šiuo metu šalyse prasidedantis masinis vakcinavimas ir keliavimo ribojimų panaikinimas tarpvalstybiniu lygiu bus vieni iš esminių faktorių keleivinės aviacijos atsigavimui.
 
Vilniaus oro uoste per visus 2020 metus aptarnauta 1,3 mln. keleivių (74 proc. mažiau nei 2019 metais), Kauno oro uoste – 369 tūkst. (68 proc. mažiau), o Palangos oro uoste – 124 tūkst. keleivių (63 proc. mažiau).
 
Nors pandemija labai sumažino keleivių srautą, pasak įmonės, bendras per praėjusius metus siūlytų skirtingų krypčių skaičius Lietuvos oro uostuose mažėjo palyginus nežymiai – 2020 metais keleiviai galėjo rinktis iš 72 krypčių (2019 metais jų buvo 92).
 
Dėl visame pasaulyje išaugusio poreikio gabenti tarptautinius krovinius oro transportu augusių e. prekybos apimčių bei medicininių krovinių – didėjo ir bendras krovinių srautas Lietuvos oro uostuose: krovinių skaičius praėjusiais metais išaugo 16 proc. ir sudarė beveik 20 tūkst. tonų. Didžiausias, 70 proc., augimas fiksuotas Kauno oro uoste.
 
Anot A. Stikliūno, kol kas tiksliai pasakyti, kokie reikalavimai taps universalūs tarpvalstybiniu lygmeniu, – sudėtinga, tačiau neabejojama, kad kelionės procesas pasipildys tam tikrais reikalavimais.
 
„Tikėtina, kad dalis dabar galiojančių saugumo reikalavimų oro uostuose ir orlaiviuose liks ilgesniam laikui. Tai greičiausiai bus privalomas kaukių dėvėjimas oro uoste ir lėktuve, neigiamo testo, vakcinos gavimo fakto arba persirgimo pažymos turėjimas. Tai, kad dalis reikalavimų liks ilgiau, rodo ir esami oro uostų infrastruktūros pasikeitimai, ne išimtis ir Lietuvos oro uostai, kur jau įvyko ir dar vyksta daug prisitaikymo prie naujų keliavimo poreikių projektų“, – teigia A. Stikliūnas.
 
Informacijos šaltinios – ELTA
 
2021.01.19; 00:30
Trumposios naujienos

Didžiosios Britanijos policija vėlai penktadienį suėmė du asmenis dėl „dronų naudojimo nusikalstamiems tikslams“. Prieš kelias dienas virš Londono Gatviko oro uosto buvo pastebėti dronai ir dėl to kilo didžiulių oro transporto trikdžių.

Skraidantis objektas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Dronai turėjo itin didelės įtakos antro didžiausio Didžiosios Britanijos oro uosto darbui. Trečiadienį vakare pastebėjus pirmus dronus, buvo atšaukta šimtai skrydžių, nepatogumų patyrė dešimtys tūkstančių keleivių.

Remiantis BBC pranešimais, suimti du su incidentu susiję asmenys, tai vyras ir moteris. Tyrimas tęsiamas.

Gatviko oro uostas, esantis už 45 km į pietus nuo Londono, yra antras pagal dydį Didžiosios Britanijos oro uostas. Per metus oro uostas aptarnauja daugiau kaip 43 mln. keleivių.

Skraidantys dronai. Slaptai.lt nuotr.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.22; 17:31

Trumposios naujienos

Lėktuvą Sietlo oro uoste pagrobė Vašingtono valstijos gyventojas Richardas Russellas, kuris aviacijos kompanijoje „Horizon Air“ dirbo apie trejus su puse metų. Tai šeštadienį pranešė naujienų agentūra „The Associated Press“, remdamasi šaltiniais JAV teisėsaugos institucijose.

Oficialiai pagrobėjo vardas iki šiol nebuvo paskelbtas. AP duomenimis, R. Russellas buvo kilęs iš Vasilos miesto (Aliaskos valstija). Vėliau jis persikėlė į Samnerį (Vašingtono valstija). Kaip rodo R. Russello paskyrose socialiniuose tinkluose paskelbta informacija, 2012 metais jis vedė, praneša agentūra.

R. Russellas taip pat skelbė socialiuose tinkluose įrašus, kuriuose pasakojo apie savo darbą. Viename iš jų jis, be kita ko, sakė, kad jam darbe tenka tampyti daugybę lagaminų, rašo AP. Prieš tai pareigūnai patvirtino, kad pagrobėjas priklausė „Horizon Air“ antžeminiam personalui, atsakingam ir už lėktuvų buksyravimą bei bagažo gabenimą.

29 metų amžiaus „Horizon Air“ darbuotojas penktadienio vakarą Sietlo oro uoste pagrobė 76 vietų keleivinį lėktuvą „Q300“, kuris vėliau sudužo pietinėje Pjudžento įlankos dalyje. Keleivių orlaivyje nebuvo. Žemėje žmonės taip pat nenukentėjo. Pasak pareigūnų, šis incidentas nebuvo teroro aktas, pagrobėjas žuvo.

Teisėsaugos institucijų darbuotojų nuomone, vyras pagrobė lėktuvą, kad nusižudytų. Jis maždaug valandą mėgino „atlikti ore aukštojo pilotažo figūras“. Vėliau laineris nukrito miške Ketrono salos rajone. Orlaivį lydėjo JAV karinių oro pajėgų naikintuvai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.13; 05:00