Ereliams rėksniams visada sakau – gerai, tu valdovas. Va tavo pusės hektaro kabinetas, firminis popierius su arkliuku ant marmurinio stalo. Štai ir valstybės antspaudas. Rašyk kokį nori nutarimą, ir taip bus. Tik labai labai konkrečiai. Ir kad būtų įgyvendinamas tikrovėje, o ne legenda apie Tilį.
Ir bemat subliūkšta. Ir nieko neparašys. Neabejotinai ims spjaudyti ugnimis. Nes išmano ne marias. Kaip ir tie, kurie ant rinkiminių urnų kas ketveri metai vis sostinėn atidarda.
