Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.
Na bet ir įžūli ta valdančioji dauguma Seime. Įtraukė į lapkričio 10 d. (antradienio) plenarinio posėdžio dienotvarkę kreipimosi į Konstitucinį Teismą projektą, reikalaujant iš KT rinkimų rezultatus daugiamandatėje apygardoje pripažinti negaliojančiais, o tai tas pats, kaip reikalauti naujų Seimo rinkimų.
Jau nekalbant apie tai, kad dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų tik agitacijos srityje Konstitucija to nenumato, pasityčiojančiai praleistas kreipimosi į KT terminas. Štai ištrauka iš Seimo Kanceliarijos Teisės departamento išvados:
Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr. „Pagal Seimo rinkimų įstatymo 93 straipsnio 2 dalį rinkimų galutinius rezultatus Vyriausioji rinkimų komisija skelbia savo interneto svetainėje. Vyriausioji rinkimų komisija 2020 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. Sp-257 „Dėl 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rezultatų nustatymo ir paskelbimo“ nustatė galutinius 2020 m. spalio 11 d. Seimo rinkimų rezultatus ir tą pačią dieną paskelbė juos savo interneto svetainėje. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos skundas dėl šio Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo Seimui pateiktas 2020 m. spalio 31 d. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad Seimo rinkimų įstatymo 86 straipsnio 6 dalyje ir 95 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo pasibaigė 2020 m. lapkričio 3 d.”
Jau rašiau. Pasikartosiu.
R. Karbauskis tikino, kad nutarimo projekte bus paaiškinama, kodėl į KT nebuvo kreiptasi per 48 valandas. Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Spėju, Konstitucinio teismo priimamajam jau duotas nurodymas nepriimti jokio kreipimosi iš Seimo, nes jau praėjo Seimo rinkimų įstatyme numatytos 48 valandos. Konstitucinis teismas – ne mokykla, pasiaiškinimai jame negalioja. Konstitucinis teismas per daug užimtas, kad aiškintųsi, ar 48 valandų reikalavimas neįvykdytas dėl to, kad pirmas bandymas surinkti suklastotus parašus nepavyko ir teko gaišti laiką naujam parašų rinkimui, ar dėl kitų priežasčių.
Kaip ir reikėjo tikėtis, projekte po Teisės departamento vienareikšmiško išaiškinimo jokio R. Karbauskio žadėto paaiškinimo nėra ir būti negali neapsijuokiant. LLRA vadovo Valdemaro Tomaševskio reklama Buivydiškėse. Slaptai.lt nuotr.
Kadangi galutinis rezultatas bet kuriam teisininkui aiškus, galiu visame šiame triukšme tik įžvelgti šeimininkų užsakymą valdančiajai daugumai kiršinti lietuvius ir lenkus, Lietuvą ir Lenkiją, rėkti pasauliui, kad Lietuvoje – fašistinė diktatūra, skriaudžianti kitataučius, neleidžianti jiems net teisiškai apsiginti, suprantama, 48 valandų reikalavimo neminint.
Nes Konstitucinis Teismas net ir prie geriausių norų negalės užregistruoti pavėluotą kreipimąsi.
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas neseniai išaiškino, kad pakartotiniai rinkimai vienoje apygardoje kainuoja apie 0,5 mln. eurų. Ši suma susidaro, kai rinkimai rengiami tik vienoje apygardoje. Jeigu tokių apygardų atsiranda daugiau, kaina mažėja. Bet kokiu atveju tai labai daug, žinant, kad Seimo nario atlyginimas, kurį jis uždirba per 4 kadencijos metus siekia 150 tūkst. eurų.
Seimo narys Kęstutis Masiulis, šio teksto autorius. Slaptai.lt nuotr.
Rinkimai – labai brangus procesas
Pakartotinių rinkimų klausimas iškilo tada, kai buvusi parlamentarė Greta Kildišienė atsisakė mandato ir, kaip numato įstatymai, reikės surengti pakartotinius rinkimus Anykščių–Panevėžio rinkimų apygardoje. Šie rinkimai bus rengiami kartu su merų rinkimais Šakiuose ir Jonavoje, tai šiek tiek atpigins procesą, bet vis tiek mokesčių mokėtojams kainuos labai brangiai, apie 0,7 mln. eurų. Šie pakartotiniai rinkimai jau tikrai bus surengti, bet tikėtina, kad tai nebus vieninteliai rinkimai per 2016–2020 m. kadenciją. Gali atsirasti daugiau parlamentarų, kurie nuspręs atsisakyti mandato, nes gaus geresnį darbo pasiūlymą, paaiškės, kad jie nepasirengę politiko darbui arba gali atsirasti ir nenumatytų aplinkybių, kaip mirtys ar sveikatos problemos.
Praeitoje kadencijoje jau buvo Vytenio Andriukaičio atvejis, kai parlamentaras atsisakė mandato, nes gavo pelningesnį pasiūlymą dirbti Briuselyje. Dėl panašių priežasčių 2015 m. teko rengti pakartotinius rinkimus ir Varėnos-Eišiškių apygardoje, kai ten išrinktas parlamentaras Algis Kašėta persikėlė dirbti į Varėnos mero postą.
Pakartotiniai rinkimai brangūs ir žmonėms neįdomūs
Nepaisant to, kad pakartotiniai rinkimai yra labai brangūs, jie piliečiams neįdomūs. 2015 m. Varėnoje balsavo apie 36 proc. turėjusių tokią teisę, Žirmūnuose apie 47 proc. Tai yra 10–20 proc. mažiau nei eiliniuose rinkimuose ir tai jau neblogas rezultatas, nes dar senesniuose balsavimuose ateidavo tik 20–30 proc. rinkėjų. O štai 2013 m. surengtuose pakartotiniuose rinkimuose Senamiesčio apygardoje dalyvavo vos 9,26 proc. rinkėjų, Šeškinėje 12,47 proc.
Tokių rinkimų kaina, kaip teigia Z. Vaigauskas, siekia apie 0,5 mln. eurų ir ateityje jų kaina dar labiau kils, nes jau pasigirsta kalbų apie būtinybę kelti atlyginimus rinkimų komisijų nariams, kurių, dėl nedidelių atlyginimų, pradeda trūkti.
Įdomu tai, kad tiek Seimo narys, tiek meras per savo 4 metų kadenciją uždirba apie 150 tūkst. eurų. Tai gerokai mažiau nei kainuoja surengti rinkimus vienoje apygardoje, o jeigu žinome, kad politikas dirbs trumpesnę kadenciją, gal tik 1,5 m., tai proporcijos tampa nenormalios ir reikia ieškoti būdų kaip išlaikyti demokratijos principus, bet kartu nepaminti protingumo kriterijų ir taupyti valstybės išteklius.
Pakartotinių rinkimai nepasiteisina
Įvertinus pakartotinių rinkimų brangumą, geriausia, būtų jų apskritai atsisakyti. Vienas iš būdų, kurį pasiūliau pateikdamas pataisą Seime, galėtų būti toks: atsilaisvinusį mandatą perduoti antram, daugiausiai balsų surinkusiam, kandidatui per paskutinius rinkimus. Jeigu ir šis atsisakytų, tada trečiam ir t.t.
Tokia sistema drausmintų partijas ir politikus. Būtų aišku, kad reikia rimtai žiūrėti į savo pareigas ir laikytis įsipareigojimų. Pasirinkus pelningesnį darbo pasiūlymą ir atsisakius mandato, politiko vieta atitektų oponentui. Matytume daugiau drausmės, be to, ir rinkėjai turėtų labiau įvertinti kandidatų norą dirbti atsakingai. Šio pasiūlymo kritikai sako, kad tokia sistema būtų nepakankamai demokratiška ar net galėtų vykti machinacijos, kai laimėjęs kandidatas būtų papirktas atsisakyti savo mandato kitų naudai. Dėl tokio siūlymo galimų pavojų galima diskutuoti, nors jie greičiausiai yra ženkliai perdedami.
Tačiau net jei dėl šių ar kitų aplinkybių nenorima pritarti šiai idėjai, nereikia atsisakyti paties principo, kad neverta kadencijos viduryje rengti pavienių politikų rinkimų. Tai numato ir Konstitucija, kurios 55 straipsnis sako, kad Seimas gali dirbti, jeigu yra išrinkta bent 3/5 parlamentarų. Taip ne tik būtų taupomi valstybės pinigai, bet ir būtų tam tikras kompromisas su tais, kurie sako, kad Seimo narių skaičius yra per didelis. Tikėtina, kad kadenciją Seimas dažnai baigtų su keliais Seimo nariais mažiau nei tradiciškai, tačiau nuo to, parlamento darbo kokybė ženkliai nukentėtų.
Reiktų spręsti ir savivaldybių merų rinkimų klausimą, nes vėlgi, pakartotiniai rinkimai yra brangūs, gyventojų aktyvumas juose mažas, o pakartotinių merų rinkimų per 4 kadencijos metus gali prireikti ne mažiau nei Seimo narių. Kaip alternatyva pakartotiniams rinkimams galėtų būtų naujo mero išrinkimas savivaldybės taryboje.
