Pakistano vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Islamabadas, rugpjūčio 9 d. (AFP-ELTA). Trečiadienį planuojama paleisti Pakistano parlamentą ir sudaryti technokratų vadovaujamą laikinąją vyriausybę – o ši prižiūrės rinkimus, kuriuose nedalyvaus populiariausias šalies politikas Imranas Khanas.
Nuo praėjusių metų balandžio mėnesio šalyje tvyro politinė sumaištis, kai buvusi tarptautinio kriketo žvaigždė buvo pašalinta iš valdžios, o praėjusį savaitgalį jis buvo įkalintas už papirkinėjimą po kelis mėnesius trukusio susidorojimo su jo partija.
Pagal įstatymus rinkimai turėtų būti surengti per 90 dienų nuo parlamento paleidimo, tačiau nueinanti vyriausybė jau įspėjo, kad jie greičiausiai bus atidėti.
Netikėta koalicija, sudaryta iš paprastai nesutariančių dinastinių šalies partijų, kurios susivienijo, kad išvarytų I. Khaną, per 18 mėnesių valdymo nesulaukė didelio visuomenės palaikymo penktoje pagal gyventojų skaičių pasaulio šalyje.
Nepaisant naujos Tarptautinio valiutos fondo pagalbos, šalies ekonomika vis dar patiria nuosmukį, užsienio skola yra milžiniška, infliacija sparčiai auga, be to, plačiai paplitęs nedarbas – gamyklos nedirba, nes joms trūksta užsienio valiutos žaliavoms pirkti.
Susidorojimas su I. Khanu
Už bet kokių rinkimų Pakistane slepiasi kariuomenė, kuri nuo 1946 metų, kai šalis buvo sukurta po Indijos padalijimo, surengė mažiausiai tris sėkmingus perversmus.
2018 metais atėjęs į valdžią I. Khanas sulaukė nuoširdaus visuotinio palaikymo, tačiau analitikai teigia, kad tai įvyko tik su galingų šalies generolų palaiminimu – su kuriais, kaip pranešama, jis susipyko likus keliems mėnesiams iki nušalinimo. Pakistano premjeras Imranas Khanas. EPA – ELTA nuotr.
Vėliau jis surengė rizikingą pasipriešinimo kariškiams kampaniją, kaltindamas juos kišimusi į politiką ir net įvardydamas žvalgybos pareigūną, kaip atsakingą už pasikėsinimą nužudyti, per kurį lapkričio mėnesį jam buvo šauta į koją.
Jis darė spaudimą vyriausybei, kad ši surengtų pirmalaikius rinkimus, organizuodamas masinius mitingus ir atšaukdamas savo parlamento narius, tačiau galiausiai jo planas žlugo.
I. Khanas, kuriam pastaraisiais mėnesiais iškelta daugiau kaip 200 bylų, teigė, kad jam pateikti kaltinimai yra politiškai motyvuoti ir skirti tam, kad užkirstų kelią jam dalyvauti rinkimuose.
Pirmasis jo trumpas sulaikymas gegužės mėnesį sukėlė kelias dienas trukusius ir kartais smurtinius protestus, kurių metu kilo beprecedentis pasipiktinimas kariuomene.
Į tai buvo atsakyta griežtu susidorojimu, kuris užgniaužė jo įtaką minioms. Tūkstančiai jo šalininkų buvo suimti (kai kurie iš jų vis dar kalėjime ir stos prieš karo teismą), o dauguma partijos lyderių areštuoti arba priversti slapstytis.
Pakistanas pranešė, kad teroristai, atkeliavę iš Irano, balandžio 2-ąją užpuolė jų pasienio punktą. Susišaudymo metu žuvo keturi Pakistano kariškiai.
Atsakomybę už ataką prisiėmė teroristai iš BLA (Beludžistano išlaisvinimo armija). Oficialusis Islamabadas tvirtina, jog smogikai iš BLA buvo trumpam įsiveržę į Pakistano teritoriją. Agresijos metu nukentėjo ir Kinijos inžinieriai – statybininkai, kurie rūpinasi statybomis tiesiant Šilko kelią per Pakistano teritoriją.
Pakistanas įsitikinęs, jog BLA teroristai palaiko tamprius ryšius su Irano žvalgyba. BLA smogikai greičiausiai turi kontaktų ir su Indijos žvalgyba RAW. Mat Iranas ir Indija – priešiškai nusiteikę prieš Pakistaną. Indija norinti Pakistane sukelti kuo didesnį nestabilumą, kad galėtų išnarplioti su Pakistanu teritorinius ginčus dėl Kašmyro. Iranas taip pat nesuinteresuotas stipriu Pakistanu, nes pakistaniečiai palaiko Irano nemėgstamą Azerbaidžaną.
Pakistano vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Šis išpuolis byloja, kad tiek Indijos, tiek Irano žvalgybos savo išpuoliams prieš Pakistaną sumanė panaudoti Beludžų gentis. Šioms gentims įpiršta nuomonė, jog būtina sukurti didįjį Beludžistaną. Mat beludžų gentys gyvena daug kur, taip pat – ir Irane. Iranas dėl jų turi bėdų, nes beludžai nenori paklusti Teherano valdžiai, nepripažįsta jokių valstybinių sienų. Jie linkę keliauti į Pakistaną, Iraną, Afganistaną be jokių trukdžių, patikrinimų, apribojimų. Bet drauge su jais dažnusyk keliauja įvairiausio plauko teroristai, kontrabandininkai, narkotikų, ginklų prekeiviai ir šnipai.
Iranas su šiomis gentimis sudarė nerašytą sandorį: beludžams leidžiama Irane gyventi laisvai, be apribojimų, bet už ramybę jie privalo rinkti žvalgybinę informaciją apie Irano priešus ir, prireikus, rengti diversines operacijas ten, kur nurodys Teherano režimas.
Pakistano vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Islamabadas, kovo 15 d. (dpa-ELTA). Per susirėmimus tarp Pakistano policijos ir nuverstojo premjero Imrano Khano rėmėjų sužeista daugiau kaip 100 pareigūnų, trečiadienį pranešė vietos policija. Nuo antradienio saugumo pajėgos yra apsupusios buvusio vyriausybės vadovo namą milijoniniame Lahorės mieste. Jos nori įgyvendinti I. Khano arešto orderį. Pamėginus sulaikyti buvusį premjerą, kilo susirėmimai su politiko šalininkais.
2022 metų balandį I. Khanas buvo nuverstas parlamentui pareiškus nepasitikėjimą juo. Opozicija, be kita ko, kaltino jį netinkamu ekonomikos valdymu. Politikui teisme pareikšti kaltinimai, be kita ko, dėl korupcijos, pinigų plovimo ir vienos teisėjos įžeidimo. 70-metis kelis kartus ignoravo kvietimą atvykti į teismą.
Policija prieš protestuojančius I. Khano rėmėjus panaudojo vandens patrankas ir ašarines dujas. Vietos žiniasklaida, remdamasi ligoninių duomenimis, pranešė apie aštuonis sužeistus demonstrantus.
I. Khanas antradienį vaizdo žinute kreipėsi į savo rėmėjus. Jie esą turį parodyti policijai, kad remia jį nepaisant arešto orderio ir galimo suėmimo.
Pastaruoju metu televizijos stotys, Pakistano žiniasklaidos institucijos sprendimu, laikinai negalėjo transliuoti politiko kalbų. I. Khanas prieš tai savo kalboje apkaltino įtakingą kariuomenę dalyvaujant sąmoksle prieš jį.
Per savižudžio išpuolį Pakistane, naujais duomenimis, žuvo 59 žmonės. EPA – ELTA foto
Islamabadas, sausio 30 d. (dpa-ELTA). Per savižudžio išpuolį mečetėje Pakistano šiaurės vakaruose, naujais duomenimis, žuvo mažiausiai 59 žmonės. Apie 150 tikinčiųjų per ataką Pešavaro mieste buvo sužeisti, agentūrai dpa sakė ligoninės atstovas.
Išpuolis surengtas griežto saugumo zonoje, kurioje yra ir daug policijos pastatų.
Kol kas niekas neprisiėmė atsakomybės už ataką. Praėjusių metų pabaigoje Pakistano Talibanas, kuris nėra priklausomas nuo Talibano vyriausybės kaimyniniame Afganistane, paskelbė nutraukiantis paliaubas su vyriausybe Islamabade. Nuo tada grupuotė prisiėmė atsakomybę už kelis išpuolius.
Vienas išpuolį per vidudienio maldą išgyvenęs policininkas Pakistano TV stočiai „Geo News“ sakė: „Tai buvo didelis sprogimas. Visur buvo matyti dūmai“. Gelbėtojai mėgino išlaisvinti griuvėsiuose įkalintus žmones. Išpuolio metu mečetėje buvo apie 300 žmonių.
Ligoninės po atakos paragino gyventojus aukoti kraujo. Didžioji aukų dalis buvo policininkai. Tai buvo vienas kruviniausių išpuolių prieš Pakistano saugumo pajėgas pastaraisiais metais.
Pakistane – potvyniai. EPA – ELTA nuotr.
Islamabadas, rugpjūčio 29 d. (AFP-ELTA). Dešimtys milijonų žmonių Pakistane pirmadienį kovojo su didžiausiais per dešimtmetį musoniniais potvyniais: daugybė namų nunešti, dideli dirbamos žemės plotai sunaikinti, o pagrindinė šalies upė grasina išsiveržti iš krantų.
Klimato kaitos ministrė Sherry Rehman pranešė, kad trečdalis šalies teritorijos atsidūrė po vandeniu ir tai sukėlė „neįsivaizduojamo masto krizę“.
Pareigūnų teigimu, nuo birželio mėnesio, kai prasidėjo sezoninės liūtys, žuvo 1 061 žmogus, tačiau galutinis aukų skaičius gali būti didesnis, nes šimtai kaimų kalnuotoje šiaurėje buvo atkirsti nuo pasaulio po to, kai patvinusios upės nuplovė kelius ir tiltus.
Kasmetinis musonas yra labai svarbus drėkinant pasėlius ir papildant ežerus bei užtvankas visame Indijos subkontinente, tačiau jis gali atnešti ir nuostolių.
Šiais metais nuo potvynių nukentėjo daugiau kaip 33 mln. žmonių, t. y. kas septintas pakistanietis, pranešė Nacionalinė nelaimių valdymo tarnyba.
„Aplink vienas didelis vandenynas, nėra sausumos, į kur būtų galima išpumpuoti vandenį“, – AFP sakė Sh. Rehman, pridurdama, kad ekonomikos nuostoliai taip pat bus pražūtingi.
Šių metų potvyniai prilygsta 2010 metų potvyniams, didžiausiems per visą istoriją, kai žuvo daugiau kaip 2 000 žmonių.
Vyriausybė paskelbė nepaprastąją padėtį ir paprašė tarptautinės pagalbos, o sekmadienį prasidėjo pirmieji pagalbos skrydžiai – iš Turkijos ir JAE.
Indijoje ir Pakistane žmonės kenčia pavojingą karštį. EPA-ELTA nuotr.
Ženeva/Naujasis Delis, balandžio 29 d. (dpa-ELTA). Šimtai milijonų žmonių Šiaurės Indijoje ir Pakistane kenčia balandžio mėnesiui beprecedenčius karščius. Temperatūra čia daug kur jau viršijo 45 laipsnius, o savaitgalį gali perkopti ir 50 laipsnių ribą, penktadienį Ženevoje sakė Pasaulio meteorologijos organizacijos (PMO) atstovė. Padėties pagerėjimo tikimasi tik kitos savaitės pradžioje.
Tokių temperatūrų šiuo metų laiku dalyje minėtų regionų dar niekada nėra buvę, Šveicarijos stočiai SRF sakė klimato tyrėjas Erichas Fischeris iš Ciūricho. Karščio banga, anot jo, greičiausiai pagerins rekordus.
Kartu su didele oro drėgme ten susidaro žmonėms sunkiai pakeliamos sąlygos, teigė ekspertas. Tai vienas tankiausiai apgyvendintų pasaulio regionų, kuriame gyvena apie 10 proc. planetos gyventojų. Žmonės gyvena arti vieni kitų, oro tarša yra didelė, naktys karštos. Daugelis žmonių neturi galimybių atsivėsinti. Jei tokios karščio bangos truktų ilgiau, žmonės, neturėdami prieigos prie kondicionuojamų patalpų, čia neužilgo negalėtų gyventi.
Ar ši karščio banga tiesiogiai susijusi su klimato kaita, dar sunku pasakyti, sakė PMO atstovė. Tačiau tokie įvykiai sutampa su klimato tyrėjų prognozėmis, kad klimato šilimas Pietų Azijoje sudaro sąlygas dažnesniems ir intensyvesniems orų ekstremumams.
Pūga Pakistane prie Muri miesto. EPA – ELTA fotoPūga Pakistane prie Muri miesto pareikalavo aukų. EPA – ELTA foto
Muri, sausio 8 d. (AFP-ELTA). Mažiausiai 16 pakistaniečių žuvo užstrigę savo automobiliuose, kuriuose juos įkalino gausus sniegas, iškritęs šalies šiaurėje esančiame kalnų mieste Muri. Į šį kurortą pasigrožėti žiema suplūdo dešimtys tūkstančių gyventojų.
Pakistano vidaus reikalų ministras Sheikhas Rashidas vaizdo žinutėje teigia, kad keliams valyti ir įstrigusiems žmonėms gelbėti pasitelkta kariuomenė.
Per kelias pastarąsias dienas į vaizdingąjį Muri suvažiavo daugiau nei 100 tūkst. automobilių. Pakistaniečiai norėjo pamatyti čia neįprastai gausiai iškritusį sniegą, todėl ties įvažiavimais ir išvažiavimais susidarė milžiniškos spūstys.
Muri, esantį maždaug už 70 km į šiaurės rytus nuo Islamabado, daugybė sostinės gyventojų jau nuo seno renkasi vienos dienos išvykoms.
Pandžabo provincijos vyriausiojo ministro biuras pranešė, kad Muri kurortas paskelbtas nelaimės zona. Pakistaniečiai raginami kol kas nevykti į šį kalnų miestą.
Pakistano vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Islamabadas, gruodžio 22 d. (ELTA). Antradienį Pakistano ginkluotosios pajėgos išbandė sparnuotąją raketą „Babur-1В“.
„Pakistanas atliko sėkmingą sparnuotosios raketos „Babur-1В“, galinčios nuskrieti 900 kilometrų, bandymą. Ankstesnės šios raketos versijos veikimo nuotolis buvo 450 kilometrų.
Sparnuotoji raketa „Babur-1В“ gali labai tiksliai naikinti taikinius sausumoje ir jūroje“, – cituoja trečiadienį armijos spaudos tarnybos pranešimą televizijos kanalas „Geo TV“.
Raketa buvo paleista iš antžeminio mobiliojo įrenginio.
„Pakistano prezidentas Arifas Alvi ir ministras pirmininkas Imranas Khanas pasveikino kariškius, atlikusius sėkmingą bandymą“, – sakoma spaudos tarnybos pranešime.
Raketa „Babur-1В“ gali nešti branduolines ir įprastines kovines galvutes. Pirmojo varianto raketomis „Babur-1A“ Pakistano armija apginkluota nuo 2010 metų.
Pakistano vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Islamabadas, lapkričio 18 d. (dpa-ELTA). Pakistano parlamentas patvirtino naują kovos su žaginimu įstatymą, leidžiantį teismams įpareigoti kai kuriems nusikaltėliams atlikti cheminę kastraciją ir numatantį įsteigti specialius tribunolus, kad teismai būtų paspartinti.
Įstatymas numato cheminę kastraciją pakartotinai nusikaltusiesiems, grupiniame žaginime dalyvavusiems nusikaltėliams ir pedofilams – tokią bausmę žmogaus teisių grupės ir advokatai vadina žiauria.
Pagal įstatymą vyriausybinės agentūros tvarkys pažeidėjų duomenų bazę, o teismai turės išnagrinėti bylas per keturis mėnesius.
Pirmą kartą Pakistanas pritaikė įstatymą praėjusių metų gruodį prezidento įsakymu. Parlamentas jį patvirtino trečiadienį, tai iššaukė teisių apsaugos organizacijos kritiką ir teisininkų raginimus pakeisti bausmę.
Įstatymas laikomas nacionalinio pasipiktinimo kulminacija reaguojant į grupinį motinos išžaginimą jos vaikų akivaizdoje viename pagrindinių šalies greitkelių. Išžaginimas ir po to sekę aukšto rango policijos pareigūno kaltinimai aukai pernai sukėlė protestus ir raginimus internete priimti griežtą įstatymą.
Rytiniame Lahoro mieste buvo suimti du su byla susiję įtariamieji, jiems skirta mirties bausmė. Islamabade gyvenantis advokatas Rizwanas Khanas naująjį įstatymą pavadino „pernelyg supaprastintu sudėtingos problemos, reikalaujančios visapusiškai peržiūrėti visą baudžiamojo teisingumo sistemą, sprendimu“.
Dėl prastai atliekamų tyrimų, ydingos teisingumo sistemos ir socialinių tabu, atgrasančių aukas siekti teisingumo, Pakistane nuteisiama mažiau nei 3 proc. išžaginimu apkaltintų nusikaltėlių.
Bangladešo mokslininkė, padėjusi sukurti nebrangią geriamąją vakciną nuo choleros, Pakistano mikrofinansų pradininkas ir filipiniečių žvejys – žmonės, antradienį gavę premiją, vadinamą Nobelio premijos atitikmeniu Azijoje.
70 metų Firdausi Qadri buvo viena iš penkių laureatų, pelniusių Ramono Magsaysay premiją, pavadintą lėktuvo katastrofoje žuvusio Filipinų prezidento vardu, už „visą gyvenimą trukusį atsidavimą mokslinei profesijai“ ir „nenuilstamą indėlį į vakcinų kūrimą“.
Dirbdama Tarptautiniame diarėjos ligų tyrimų centre Bangladešo sostinėje Dakoje, F. Qadri atliko „pagrindinį vaidmenį“, kuriant prieinamas vakcinas kovai su cholera ir vidurių šiltine, sakoma Maniloje įsikūrusio apdovanojimų fondo pranešime.
Taip pat buvo paminėtas svarbus F. Qadri vaidmuo, pastaraisiais metais vykdant masinę vakcinaciją rohinjų pabėgėlių stovyklose Bangladešo pietrytiniame Cox’s Bazaro rajone, padėjusią užkirsti kelią choleros protrūkiui.
Ši liga sukelia stiprų viduriavimą ir plinta per užterštą maistą ir vandenį.
Be to, buvo paminėtos F. Qadri pastangos stiprinti Bangladešo mokslinių tyrimų pajėgumus.
Ramono Magsaysay premija buvo įsteigta 1957 metais, siekiant pagerbti žmones ir organizacijas, padedančias spręsti vystymosi problemas.
Apdovanojimo ceremonija šiemet buvo surengta nuotoliniu būdu. Pernai dėl COVID-19 pandemijos renginys buvo iš viso atšauktas.
Pakistano plėtros darbuotojas 64 metų Muhammadas Amjadas Saqibas taip pat buvo apdovanotas dėl savo sukurtos „pirmosios tokio pobūdžio“ mikrofinansų programos be palūkanų ir užstato, padėjusios milijonams neturtingų šeimų.
Praėjus beveik dviem dešimtmečiams nuo savo veiklos pradžios, „Akhuwat“ išaugo į didžiausią šalies mikrofinansų instituciją, paskirstančią 900 mln. JAV dolerių vertės paskolų ir galinčią pasigirti beveik 100 proc. jų grąžinimu, sakoma fondo pranešime.
M. A. Saqibas, kuris paskolas išdavinėja maldos vietose, pagerbtas dėl „įkvepiančio tikėjimo, kad žmonių gerumas ir solidarumas ras būdų, kaip panaikinti skurdą“.
Dar vienas laureatas – 53 metų Filipinų žvejys Roberto Ballonas, kuris buvo įvertintas dėl indėlio, siekiant „atgaivinti mirštančią žvejybos pramonę“ pietinėje Mindanao saloje, kur apleisti žuvų tvenkiniai sunaikino mangrovių miškus.
Su vyriausybės parama R. Ballonas kartu su kitais smulkiais žvejais iki 2015 metų atsodino 500 ha mangrovių miškų ir tai padėjo padidinti jų žuvų laimikį ir gyvenimo kokybę.
„Tai, kas kažkada buvo apleistų žuvų tvenkinių dykvietė, dabar yra sveikų mangrovių miškų platybė, kurioje gausu vandens ir sausumos gyvūnijos“, – pažymėjo fondas.
Amerikietis Stevenas Muncy, Filipinuose įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos „Community and Family Services International“ įkūrėjas, buvo apdovanotas už pagalbą pabėgėliams ir stichinių nelaimių aukoms, taip pat už buvusių karių vaikų grąžinimą į mokyklas.
Indonezijos dokumentinių filmų kūrėjas „Watchdoc“, daugiausia dėmesio skiriantis žmogaus teisėms, socialiniam teisingumui ir aplinkai, taip pat pelnė pripažinimą už „labai principingą kovą dėl žiniasklaidos organizacijos nepriklausomybės“.
Pakistane per gaisrą fabrike žuvo mažiausiai 15 žmonių. EPA-ELTA nuotr.
Penktadienį Pietų Pakistane esančioje gamykloje kilo gaisras, nusinešęs 15 darbininkų gyvybių, penktadienį naujienų agentūrai dpa sakė gelbėtojų atstovas.
Gaisras kilo chemijos gamyklos patalpose itin tankiai gyvenamame Karačio miesto rajone, pranešė gelbėtojų pareigūnas Mobeenas Ahmedas.
Per gaisras gamyklos pastatas iš dalies sugriuvo, iš griuvėsių buvo surinkta mažiausiai 15 kūnų, tačiau gelbėjimo operacija tęsiasi toliau, sakė M. Ahmedas.
Daugiau nei 20 darbininkų buvo gamyklos teritorijoje, kai užsidegė labai degi cheminė medžiaga. Netrukus gaisras išplito visame pastate.
Pavojingos darbo sąlygos Pakistano gamyklose ir kasyklose lemia, kad gaisrai ten kyla nuolat.
2015 metais Karačio mieste sugriuvus gamyklos pastatui, žuvo mažiausiai 30 žmonių.
2012 metais taip pat Karačyje žuvo daugiau nei 250 darbininkų, kilus gaisrui drabužių siuvykloje.
Šis incidentas sukėlė pasipiktinimą ir užsienyje, nes siuvykla tiekė gaminius pasauliniams tinklams, įskaitant ir Vokietijos mažmenininką „KiK“.
Belgija evakuoja savo darbuotojus iš Kabulo per Pakistaną. EPA-ELTA nuotr.
Pirmadienį į Belgijos oro pajėgų bazę netoli Briuselio atskrido du lėktuvai su 226 žmonėmis – daugiausia tarptautinių misijų Afganistano darbuotojais ir jų šeimomis – kuriems pavyko ištrūkti iš chaoso Kabule.
Lėktuvai atskrido iš Islamabado, Belgijos operacijos „Raudonasis aitvaras“ gelbėjimo misijos centro, kuris veikia kaip oro jungtis su Kabulu.
Taip pat pirmadienį į Pakistano sostinę iš Kabulo turi atskristi dar keturi kariniai lėktuvai, gabenantys pabėgėlius, kurie vėliau vyks į Belgiją.
Pirmuoju misijos skrydžiu, užsakytu civiliniu lėktuvu „Air Belgium Airbus“, į Belgijoje esančią Melsbruko bazę, kurioje įsikūręs 15-asis Belgijos oro pajėgų transporto sparnas, atskraidinti 193 pažeidžiami asmenys.
Šeimos, turinčios daug mažų vaikų ir nešinos tik rankiniu bagažu, su kuriuo pradės savo naują gyvenimą Europoje, buvo palydėtos į keturis pilkus autobusus ir su policijos palyda išgabentos į Peuti karinę bazę sveikatos patikrinimui bei imigracijos procedūroms.
Daugelis atvykusiųjų buvo ant pečių užsimetę raudonas antklodes ir laukė eilėse prie autobusų po lietumi. Viena moteris su skarele išlipdama pamojavo žurnalistams.
Antruoju skrydžiu, Nyderlandų karališkųjų oro pajėgų kariniu lėktuvu, netrukus atvyko 33 keleiviai, tarp jų buvo bent vienas diplomatas, pranešė aviacijos bazės pareigūnai.
Antram skrydžiui reikėjo tik vieno autobuso, ir jis toli gražu nebuvo pilnas.
Užsienio reikalų ministrė Sophie Wilmes sakė, kad operacija „Raudonasis aitvaras“ jau padėjo išgabenti 400 žmonių iš Kabulo oro uosto, kurį saugojo JAV ir sąjungininkų kariai, į Islamabadą tolesnei kelionei į Belgiją.
„Situacija išlieka nepastovi. Ačiū visiems už nenuilstamas pastangas“, – rašė ji “Twitter“ tinkle.
Belgija yra viena iš kelių NATO ir ES valstybių narių, kurios stengiasi iš Afganistano evakuoti pažeidžiamus užsienio darbuotojus ir bendradarbius afganus, nes Talibanas vos prieš savaitę užėmė šalies sostinę.
Pakistane žuvo 4 žmonės, 12 sužeista. EPA-ELTA nuotr.
Per sprogimą prabangaus viešbučio automobilių stovėjimo aikštelėje Pakistano Kvetos mieste žuvo mažiausiai keturi žmonės. Dar 12 asmenų buvo sužeisti, pranešė policijos pareigūnas Mohamedas Moniras. Sprogmenys buvo paslėpti viename automobilyje.
Po sprogimo kelios transporto priemonės užsiliepsnojo. Anot į žiniasklaidos, į įvykio vietą atskubėjo ugniagesiai ir gelbėtojai.
Vidaus reikalų ministras Sheikhas Rashidas Ahmedas sakė, kad atakos taikinys buvo Kinijos ambasadoriaus Islamabade vadovaujama kinų delegacija. Tačiau sprogimo metu delegacijos viešbutyje nebuvo.
Atsakomybę už išpuolį prisiėmė organizacija „Tehreek-e-Taliban Pakistan“ (TTP). „WhatsApp“ programėlėje paskelbtame pranešime teigiama, kad taikinys buvo aukšti oficialūs asmenys.
TTP iki 2014 metų Pakistane įvykdė virtinę sunkių teroristinių išpuolių. Be to, ji praeityje puldinėjo, žudė ir grobė Kinijos piliečius Pakistane.
Pakistano policija vedasi suimtąjį. EPA-ELTA nuotr.
Penktadienį Pakistano vyriausybė, siekdama užtikrinti saugumą šalyje, laikinai užblokavo internetą.
Kaip pranešė laikraštis „Dawn“, dingstį šiam sprendimui davė įtempta padėtis didžiausiuose šalies miestuose, kur šią savaitę vyko masiniai radikalios islamo organizacijos „Tehreek-e-Labaik“ šalininkų susirėmimai su policija.
Valdžios duomenimis, per riaušes Lahore, Islamabade, Pešavare ir kituose didmiesčiuose žuvo mažiausiai septyni žmonės, tarp jų – keli policininkai. 300 pareigūnų buvo sužeisti.
Ketvirtadienį Pakistano vyriausybė paskelbė, kad organizacija „Tehreek-e-Labaik“ uždraudžiama pagal kovos su terorizmu įstatymą.
Pakistane deginamas Prancūzijos prezidento portretas. EPA – ELTA nuotr.
Pakistane šeštadienį vyko dešimttūkstantinis protestas, kuriame musulmonai reiškė nepasitenkinimą Prancūzijos sprendimu ginti teisę publikuoti pranašo Mahometo karikatūras.
Karačio gatvėmis žygiavo miesto gyventojai ir dešiniųjų pažiūrų partijos „Tehreek-e-Labbaik Pakistan“ (TLP) aktyvistai, ragindami Pakistano vyriausybę nutraukti ryšius su Prancūzija ir boikotuoti prancūziškas prekes.
Protestuotojai mindė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono atvaizdus, degino Prancūzijos vėliavas ir šūkavo šūkius, reiškiančius jų ryžtą pasiaukoti ir atkeršyti už šventvagiškais laikomus veiksmus.
„Reikalaujame, kad vyriausybė imtųsi veiksmų boikotuoti Prancūziją ir iš šalies išsiųstų jos ambasadorių“, – naujienų agentūrai dpa sakė TLP atstovas spaudai Zubairas Kasuris.
Šalies premjeras Imranas Khanas taip pat argumentuoja, kad europiečiai nepakankamai supranta faktą, kad musulmonams bet koks jų pranašo vaizdavimas yra nepriimtinas. Pakistane – antiprancūziškas mitingas. EPA – ELTA nuotr.
E. Macronas anksčiau šį mėnesį ėmėsi ginti žodžio laisvę ir pasmerkė islamistų smurtą po to, kai Paryžiuje mokytojui, savo mokiniams parodžiusiam pranašo Mahometo karikatūrų, buvo nukirsta galva.
Daugiausiai musulmonų apgyvendintame Pakistane 2012 metais įsiplieskė mirtini protestai, kai į vaizdo įrašų dalijimosi platformą „YouTube“ buvo įkeltas pranašui įžeidžiu laikomas filmas.
Charlie Hebdo redakcija. AFP nuotr.
Pakistane ir Irane auga nepasitenkinimas ginčytinų pranašo Mahometo karikatūrų paskelbimu Prancūzijos satyriniame laikraštyje „Charlie Hebdo“.
Pakistane penktadienį tūkstančiai žmonių išėjo į gatves protestuoti prieš Prancūziją, kai vyriausybė griežtai sukritikavo naujas karikatūras. Teheranas pasmerkė karikatūras, pavadindamas jas „provokacija“.
Proceso prieš spėjamai su išpuoliu prieš „Charlie Hebdo“ susijusius asmenis pradžios proga satyrinis laikraštis šią savaitę išleido specialų numerį, kuriame vėl išspausdino Mahometo karikatūras, dėl kurių ir tapo islamistų taikiniu.
Islamistai 2015 metų sausio 7 dieną surengė išpuolį prieš laikraščio redakciją Paryžiuje ir nužudė 12 žmonių.
„Mes turime pasiųsti stiprią žinią prancūzams, kad ši nepagarba mūsų mylimam pranašui nebus toleruojama“, – sakė demonstrantas Mohammadas Ansaris mitinge Lahorės mieste Rytų Pakistane. Tūkstančiai žmonių Pakistane protestavo prieš naujas „Charlie Hebdo“. EPA-ELTA nuotr.
Pranašo vaizdai islame yra uždrausti. Už religijos įžeidimą Pakistane gali grėsti mirties bausmė. Dar prieš protestus užsienio reikalų ministras Shahas Mahmoodas Qureshis tvitreyje rašė, kad karikatūrų tikslas yra „įžeisti milijardų musulmonų jausmus“.
Trečiadienį Paryžiuje prasidėjo procesas prieš 14 spėjamų išpuolio bendrininkų.
Pakistane protestais minimos pirmosios Kašmyro statuso panaikinimo metinės. EPA-ELTA nuotr.
Didžiausiuose Pakistano miestuose tūkstančiai žmonių trečiadienį rinkosi į protestus, praėjus lygiai vieneriems metams po to, kai kaimyninė Indija panaikino specialųjį Kašmyro regiono statusą.
Protestuose dalyvavo politiniai lyderiai, profsąjungos, advokatų draugijos ir teisių aktyvistai, siekdami pasmerkti tai, ką vadino „represyviu Indijos sprendimiu“.
Šalies prezidentas Arifas Alvis ir užsienio reikalų ministras Shahas Mehmoodas Qureshis vadovavo didžiausiam protestui Islamabade, kur protestuotojai šūkavo prieš Indiją nukreiptus šūkius ir reikalavo pasaulio jėgų įsikišimo.
Indijos hinduistų nacionalistų vyriausybė Kašmyro regione dislokavo daugiau pajėgų, prieš paskelbdama 2019 metų rugpjūčio 5 dieną, kad vienašališkai panaikina Kašmyro pusiau autonominį statusą.
Daugiausiai musulmonų apgyvendintą Himalajų slėnyje įsikūrusį regioną kontroliuoja Naujasis Delis ir Islamabadas, tačiau visiškos kontrolės reikalauja abi pusės.
Pakistanas atmeta tai, ką laiko Naujojo Delio įvykdyta Kašmyro aneksija – tai prieštarauja Islamabado pozicijai, kad regiono likimą turėtų spręsti Jungtinių Tautų (JT) organizuojamas plebiscitas.
Indijai žengus šį žingsnį, Pakistanas su šalimi apribojo diplomatinius santykius, sustabdė tarpvalstybinių autobusų paslaugas ir sustabdė dvišalę prekybą.
„Indijos veiksmai Kašmyre yra blogiausias teisių pažeidimas“, – teigė prezidentas A. Alvis.
Šalies premjeras Imranas Khanas vadovavo protestui Pakistano kontroliuojamoje Kašmyro dalyje ir paragino pasaulį įsikišti bei imtis veiksmų prieš žingsnį, kuris, pasak jo, savo pačių namuose įkalino 8 mln. Kašmyro musulmonų.
Sakytoje kalboje I. Khanas pareiškė, kad Pakistanas tarptautinėse platformose ir toliau kalbės apie Kašmyro klausimą ir kels spaudimą Indijai, kad ši atsisakytų aneksijos sprendimo.
Pakistano valdomo Kašmyro lyderiai pasmerkė Indiją už tai, ką jie vadino nežmonišku Indijos pajėgų įvykdytu regiono uždarymu, siekiant pažaboti neramumus, galinčius kilti dėl aneksijos sprendimo.
„Tai, ką Indija daro Kašmyre, yra įžeidimas žmogiškam orumui… raginame JT ir civilizuotą pasaulį padėti užbaigti (regiono) uždarymą“, – sakė Pakistano Kašmyro ministras pirmininkas Raja Farooqas Haideris.
Pakistano ministrų kabinetas antradienį patvirtino naują žemėlapį, kuriame visas regionas priskiriamas šalies teritorijai, ir vieną Islamabado kelią pervadino Šrynagaro greitkeliu – Šrynagaras yra indiškojo Kašmyro sostinė.
Branduoliniais ginklais apsiginklavusios Pietų Azijos valstybės konkurentės Pakistanas ir Indija nuo 1947-ųjų, kai įgijo nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos, kovojo jau tris tarpusavio karus.
Aviacijos reguliuotojai uždraudė oro linijoms „Pakistan International Airlines“ (PIA) 6 mėn. skraidyti Europos Sąjungoje. Toks sprendimas priimtas po to, kai PIA sustabdė beveik trečdalio įmonės pilotų veiklą dėl suklastotų ar abejotinos kilmės licencijų.
Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra (EASA) nurodė PIA „nesanti tikra“ dėl to, ar kiti oro linijų bendrovės pilotai yra pakankamos kvalifikacijos, todėl esą „prarado pasitikėjimą“ šiomis oro linijomis, naujienų agentūrai AFP sakė PIA atstovas Abdullah Khanas.
Savo pranešime EASA teigė, kad uždraudė PIA ir dar vienos mažesnės Pakistano oro linijų bendrovės skrydžius „dėl neseniai atlikto ir Pakistano parlamente pristatyto tyrimo, kuris atskleidė, kad didelė dalis Pakistane išduotų pilotų licencijų yra negaliojančios“.
PIA dėl koronaviruso vykdė labai nedaug tarptautinių skrydžių.
Praeitą mėnesį atnaujinus vidaus skrydžius Pakistane įvyko 98 žmonių gyvybes nusinešusi katastrofa, kuomet veikiausiai dėl piloto klaidos sudužo PIA lėktuvas.
PIA neseniai atnaujino skrydžių rezervacijas į penkis Europos miestus, įskaitant Paryžių, Milaną ir Barseloną.
A. Khano teigimu, skrydžiai į Jungtinę Karalystę, kuri nėra ES narė, nebus paveikti draudimo.
Praeitą savaitę aviacijos ministras Ghulamas Sarwaras Khanas parlamente atskleidė, kad 262 iš 860 veiklą vykdančių Pakistano pilotų turi suklastotas licencijas arba sukčiavo per egzaminus.
Daugiau nei pusė jų dirbo PIA, o bendrovė nedelsdama paskelbė stabdanti 141 iš 434 pilotų veiklą.
EASA teigė uždraudusi PIA skrydžius „nerimaujant dėl kompetentingų institucijų pajėgumų užtikrinti, kad Pakistano oro linijos visada atitinka tarptautinius standartus“.
Pakistano premjeras Imranas Khanas parlamente tvirtino reformuosiantis PIA ir už aviacijas atsakingas vyriausybės institucijas.
„Noriu pasakyti savo tautai: neturime kitos išeities, reformos yra neišvengiamos“, – sakė I. Khanas.
Aviacijos ministras savo ruožtu tikino, kad PIA restruktūrizacija bus užbaigta iki metų pabaigos.
Gegužės 22 d. PIA lėktuvas sudužo Karačyje. Per katastrofą žuvo 97 lėktuvu skridę žmonės ir vienas vaikas, buvęs ant žemės.
Tyrėjai dėl nelaimės kaltina du pilotus, kurie nusileidimo metu plepėjo apie koronavirusą, o vėliau bandė lėktuvą nutupdyti nenuleidę važiuoklės.
Indija
Indija išsiuntė iš šalies du šnipinėjimu kaltinamus Pakistano ambasados darbuotojus. Jie turėjo per 24 valandas palikti šalį, sekmadienį pareiškė Indijos užsienio reikalų ministerija. Pakistano ambasados reikalų patikėtiniui perduotas „stiprus“ Indijos vyriausybės protestas dėl šnipinėjimo.
Pakistanas kaltinimus vadina „nepagrįstais“. Darbuotojų išsiuntimas yra „aiškus nusižengimas“ Vienos susitarimui dėl diplomatinių santykių reguliavimo, pareiškė Pakistano užsienio reikalų ministerija. Ministerija išsikvietė Indijos reikalų patikėtinį, kad pareikštų „smerkianti“ Indijos priemonę. Pakistano vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Įtampa tarp susipriešinusių branduolinį ginklą turinčių valstybių paaštrėjo pernai. 2019 metų vasarį Indijos karinė aviacija surengė ataką Pakistanui priklausančioje Kašmyro dalyje. Tai buvo kerštas už savižudžių išpuolį, pražudžiusį 40 indų sukarintų pajėgų narių. Pakistanas savo ruožtu reagavo keršto smūgiais, numušė Indijos naikintuvą ir sulaikė jo pilotą. Vėliau jį paleidus, tolesnės eskalacijos išvengta.
Praėjusį rugpjūtį įtampą pakurstė tai, kad Naujasis Delis panaikino indų Kašmyro regiono autonomijos teises. Kašmyras nuo 1947 metų yra padalytas tarp Indijos ir Pakistano. Tačiau iki šiol į visą regioną teises reiškia ir Indija, ir Pakistanas.
Pakistano pietiniame Karačio didmiestyje sudužo iš Lahoro į Karačį skridęs „Pakistan International Airlines“ lėktuvas. Preliminariais duomenimis, lėktuvu skrido 107 žmonės, praneša šalies civilinės aviacijos institucija.
Pakistano televizijos šiuo metu rodo reportažus, kuriose matoma, kad laineris nukrito ant gyvenamųjų pastatų, o iš nelaimės vietos kyla tirštų dūmų kamuoliai.
„Lėktuvas sudužo Karačyje. Bandome patvirtinti keleivių skaičių, preliminariais duomenimis, tai yra 99 keleiviai ir aštuoni įgulos nariai“, – teigė Pakistano civilinės aviacijos tarnybos atstovas Abdulas Sattaras Khokharas. Jis patvirtino, kad lėktuvas skrido iš Pakistano šiaurinio Lahoro miesto.
Civilinės aviacijos tarnybos teigimu, sudužo „Airbus A320“ laineris.
Keleivinis laineris sudužo praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Pakistane atnaujinti komerciniai skrydžiai, kurie buvo uždrausti dėl koronaviruso pandemijos.
Pakistano karinė ir civilinė aviacija dažnai patiria įvairias nelaimes, neretai sudūžta lėktuvai ir sraigtasparniai.
2016 m. „Pakistan International Airlines“ lėktuvas užsiliepsnojo ore ir sudužo skrisdamas iš šalies šiaurės į sostinę Islamabadą. Per tą katastrofą žuvo daugiau nei 40 žmonių.
Šiuo metu daugelis pakistaniečių visoje šalyje rengiasi švęsti ramadano mėnesio pabaigą ir musulmonų švenčių pradžią, per kurias šalies gyventojai sugrįžta į savo gimtuosius miestus ir kaimus.
