Gruodį buvau kviestas dalyvauti seminare apie masines informacijos priemones ir privatumo teisę. Seminarui vadovavo du profesoriai iš Šveicarijos ir vienas iš JAV. Auditorija – daugiausia mūsų studentai teisininkai, puikiai kalbantys angliškai. Vienas iš svarstomų atvejų buvo, ar teisingai pasielgė Vilniaus meras, neleidęs gėjų parado. Svarstymo rezultatas toks: jei daugiau kaip 95 procentai žmonių prieš – teisingai. Jei mažiau (o tai maždaug ir bus ginčo dėl TV atvejis), tuomet ne, bet valstybė privalo apginti (šį kartą – mažumos) teises ir užtikrinti gėjams apsaugą, kad jie galėtų saugiai demonstruoti. Tokia yra demokratijos laisvė. Vadinas, TV turi atspindėti visų žiūrovų interesus. Neabejotina dauguma turi teisę žiūrėti mėgstamas smurto ir sekso scenas. Neabejotina mažuma turi teisę rašyti peticijas (kurios nieko nepakeis), tačiau mažumos teisės bus apsaugotos tuo, kad TV proporcingai rodys ir priešingas programas. Sutinku, galbūt Lietuvoje tos proporcijos ne visai tiksliai išlaikytos. Tačiau juk principo tai nekeičia.
Continue reading „Titaniko Kodo akcija „Už Televiziją – malonaus gėrio skleidėją!””
