Dr. Algimantas Matulevičius. Slaptai.lt nuotr.

Nuo pat „Sąjudžio” susikūrimo buvo kalbama ir žadama būti moraliais, atsisakyti privilegijų, elgtis kukliai ir svarbiausia politiką padaryti skaidrią ir atvirą.

Deja, po 30 atkurtos Nepriklausomybės metų negalime pasigirti nei vienu, nei kitu. Tačiau mane stebina ne netesėti pažadai. Tam yra objektyvių ir gan suprantamų priežasčių. Žmonės, norintys pakliūti į valdžią, dalinasi kaip minimum į dvi kategorijas: pirma, kurie veržiasi ten, siekdami patenkinti savo ego ir pasinaudoti valdžios suteikiamomis galimybėmis; antra mažesnė, bet realiai egzistuojanti grupė; tai žmones, kurie irgi turi ambicijų, bet jos nukreiptos į veiklą. Į tokią veiklą, iš kurios turi naudos pirmiausia bendruomenė – valstybė, o po to ir asmuo, kuriam malonu, kad jo idėjos, jo sugebėjimai, siekiai išsipildė ir gavo visuotinį pripažinimą.

Antros kategorijos politikų daugiausia buvo Aukščiausioje Taryboje. Jų yra ir dabartiniame Seime bei kitose valstybės institucijose. Jeigu tokių nebūtų-neegzistuotų valstybė. Ne be reikalo yra sakoma, kad pasaulį kuria idealistai. Jie išjuokiami, net niekinami, trypiami, bet jie eina tuo sunkiu akmenuotu keliu. Jų darbai ar idėjos dažniausiai pripažystamos tik jiems palikus šį pasaulį. Džiugu, kad jų yra. Gaila, kad, deja, jų mažuma. Apmaudu, kad tauta jų nevertina. Būtent apie tai ir noriu pakalbėti. Kodėl amoralūs, net nusikalsti linkę politikai turi gan didelį žmonių palaikymą. Apie juos daugiausia rašo žiniasklaida, kalba politologai, juos dažniausiai kviečia į TV laidas. Juos mato ir į juos lygiuojasi auganti karta. Ką išmoksta? Manau, aiškinti nereikia.

Nesinori tikėti paprasta diagnoze, kad dabartinėje Lietuvoje tampa nebemadinga būti moraliems, doriems ir visiškai nevertinamas intelektas bei išmintis. Juk be šių savybių gerai tvarkyti valstybės reikalus neįmanoma. Net paviršutiniškai žvelgiant į mūsų partinės sistemos ir reitingų kelrodes „žvaigždes” bei žiniasklaidos numylėtinius truputį mastantis savo galva turi kuo stebėtis. Net pačių partijų „vadai” teisti arba yra abejotinos, t.y. toli gražu ne skaidrios reputacijos.

Trečioje vietoje reitingų lentelėje besipuikuojančios LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas ne tik kad nesugeba pateikti vertų dėmesių idėjų, bet yra teistas už piktnaudžiavimą tarnyba, jam einant Vilniaus savivaldybės administracijos vadovo pareigas. Ir nors formliai jis bausmę atliko, bet ar kas gali paneigti galimybę, kad žmogus, paslydęs kartą, to nepakartos vėl gavęs atsakingas pareigas. Be to, juk kalba eina apie partijos vadovą, tai reikia suprasti, kad tokios abejotinos moralės lyderį išsirinkę partijos nariai arba nesupranta, arba tiesiog nusispjauna į viešai tos pačios partijos deklaruojamas skaidrumo, nepriekaištingos reuptacijos vertybines nuostatas.

O topinis politikas, ypač mėgstamas žiniasklaidos, darbo dartijos vadas Viktoras Uspaskichas. Matomai retas Lietuvoje gali atskirti, kada šis žmogus sako tiesą, o kada meluoja. Kartais susidaro įspūdis, kad jis pats jau nebeatsimena. Pradedant nuo neaiškios kilmės aukštojo mokslo diplomo ir baigiant vėl eilniu jo dosniai dalijamu pažadu, kad tapęs Lietuvos premjeru jis litovcus (čia jo terminas) padarys laimingais. Jis, beje, viešai buvo pažadėjęs nebegrįžti į politiką. Tik vėl eilinį kartą pamelavo. Jis elgiasi taip ciniškai ir kalba su mumis taip, lyg mes būtume avinų banda, kuri moka tik bliauti … viktoriukai ateiki ir mus išgelbėk… Elgesi taip, lyg visi pamiršo baudžiamąją bylą, trukusią  daugiau nei dešimt metų. Ir nors ir labai keistomis aplinkybėmis (kas vėl gi imtūsi paneigti, kad ne be aukštesnių galių įsikišimo) Lietuvos Apeliacinis teismas (kuriame STT, berods, rado neaiškios reputacijos teisėjų) panaikino Vilniaus apygardos teismo nuosprendį uždaryti poną Viktorą 4 metams į belangę, jį sušvelninant iki piniginės baudos. Teistumas vis tiek yra.

Tarp kitko ši mūsų „teisingumo” abrakadabra kada nors taps teisės mokslus studijuojančių studentų, antiteisingumo nagrinėjimo pavyzdžiu. Bet dabar jis eina į premjerus ir, kas ypač keista, kad jam į porą siūlosi tiek konservatoriai, tiek valstiečiai-žalieji. Ponai, ar nepriėjome liepto galą su garsiomis kalbomis apie aukštus moralės standartus. Juk jis ir jo partija buvo teisiami už daugiau kaip 24 milijonų litų nelegalių lėšų, panaudotų Lietuvos politinei sistemai užvaldyti. Ir, pagal VSD turimą medžiagą, kas galėtų imtis ir garantuotai paneigti, kad minimos lėšos, atkeliavę per ofšorinius bankus į vieną Latvijos banką, nebuvo siųstos Rusijos specialiūjų tarnybų.

Tokias prielaidas leidžia daryti ir iki dabar viešai nepaneigti tik keli pono V.Uspakicho biografijos faktai. Jis buvo nuo Lietuvos teisėsaugos pabėgęs į Rusiją. Kai Maskvos policijos buvo sulaikytas, Lietuvos valstybės teisėsaugos prašymu, jį iš areštinės išlaisvino būtent Rusijos spec. tarnybų atstovai. Negana to, jis pats LNK TV laidoje prisipažino, kad būdamas Rusijoje prašėsi politinio prieglobsčio. Tačiau pikantiški faktai tuo nesibaigia. Apie jo ryšius su Rusijos specialiomis tarnybomis esu girdėjęs būdamas Seimo NSGK pirmininku atliekant parlamentinį tyrimą, mums apie tai liūdijo VSD aukšto rango pareigūnai.

Kaukės. Vytauto Visocko nuotr.

O buvęs Seimo pirminkas Artūras Paulauskas viešai sakė, kad jis gaudavo gan daug informacijos apie jo ryšius su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Keista, bet V.Uspaskichas net nepabandė tai viešai paneigti ar ginti savo garbę ir orumą teisme. Matote, jam to ir nereikia. Kaip nebūtų keista, jį Lietuvos žmones „myli”. Tik jis pareiškė, kad grįžta į poltiką ir staiga darbo partijos reitingai šoktelėjo į neregėtas aukštumas, nors atrodė, kad ši partija jau numirusi. Matote, kokie tolerantiški mūsų žmones.

Ką žmones. Tolerantiški ir visi kaip vienas mūsų politologai, kurių priedermė būti nešališkiems ir apšviesti mus neišmanėlius, kam geriau pavesti tvarkyti bendrus mūsų valstybės reikalus. Teistiems, neskaidrios reputacijos, amoraliems ar padoriems politikams. Mūsų politologai savo dažnuose benefisuose net nesumurkia, kad tokios moralės ir teistam bei susikompromitavusiam veikėjui, kuris ne tik Maskvoje, bet ir Briuselyje keikė Lietuvą, kad joje nėra teisybės, net nedera bandyti vėl dalyvauti politikoje.

O jei aš naivus ir nesuprantu šio amoralaus aukštojo pilotažo, kai ne tik S.Skvernelis bei G.Lansbergis, bet ir visiškai „išsilaisvinusi” Aušrinė Armonaitė nori su ponu V.Uspaskichu būti vienoje kompanijoje. Tai, ponai ir ponios, kam išvis kalbame apie moralią politiką šioje valstybėje. Tai tik pora pavyzdžių, o jų gana daug.

Juk nepamirškime, kad dabar teisiamas Eligijus Masiulis irgi turėjo aukštus reitingus ir buvo gan realus kandidatas į premjerus. O teisiamos partijos kaip liberalų sąjūdis ir suskubusi susilikviduoti tvarka ir teisingumas irgi nemažais reitingais puikuojasi. Ir vėl tai nagrinėdami politologai nieko amoralaus, nedoro čia nemato. Dažnai apie tai net neužsimena. Tai toks mažmožis, kuris net jų dėmesio nevertas.

Kaip niekas, nei politolgai, nei žiniasklaida nemato nieko blogo, kad TS-LKD lyderio G.Lansbergio šeima per gan trumpą laiką iš valstybės dotuojamo verslo susikrovė milijoninius asmeninius turtus. Tikrai nepvydžiu. Bet jeigu reikalaujame iš vienų, kad būtų moralūs ir skaidrūs, tai kodėl iš jų ne. Beje, ponas Gabrielius Lansbergis ir jo senelis Vytautas labai mėgsta kitus moralės ir etikos pamokyti. Tai būkite malonūs ir patys viską viešai atskleiskite. Pasakykite rinkėjams, o kiek gi iš tų milijonų gauta tiesiogiai iš valstybės? Jeigu tai moralu ir galima, tai nieko čia tokio. Prašome tik aiškumo. Tikrai apriore nekaltinu, gal taip ir reikia elgtis kapitalizme, jei yra galimybės? O be to, kaip matosi iš reitingų ir žiniasklaidos tylos, bent dalis Lietuvos žmonių tokiam praturtėjimui pritaria. Esu įsitikinęs, kad viską paaiškinti ir atskleisti privalo kievienas viešas asmuo vienodai.

Tai liečia ir valdančiosios daugumos lyderį Ramūną Karbauską dėl jo per „Agrokoncerną” valdomų virš 20 000 ha žemės sklypų. Juk įstatymas leidžia tik 500 ha. Tai kaip su likusiais – 19 500 ha? Manau, kad turime teisę žinoti ar tai teisėta. Matote, neturi būti tai kaip yra šiandien Lietuvoje. Jeigu tu manęs nelieti, aš neliečiu tavęs. Pagal LR Konstituciją prieš įstatymą visi lygūs. Deja, kaip matome iš pateiktų pavyzdžių taip nėra.Lietuvoje, jeigu esi įtakingas ir turtingas, gali elgtis kaip tinkamas.

O apie moralinę mūsų valstybės sveikatą galime tik padūsauti. Moralė, kaip taikliai (deja) pasakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, ne šio pasaulio dimensija. Jį perfrazavus būtų … moralė ir padorumas, ne Lietuvos politikos ir viešo gyvenimo norma… Gaila, bet kaip po to galime kalbėti apie kovą su korupcija, teisingumą vienodai visiems socialinį solidarumą ir drąsiai žvelgti vieni kitiems į akis. Viešame gyvenime mes pamiršome, kas yra moralu ir amoralu, kas apgaulė ir melas. Viską bandome pateisinti tik teisinėmis kategorijomis. Bet juk nuo seno žmonės žino ir supranta, kas dora, o kas niekšinga. Ir kad niekšingai elgtis bei meluoti – GĖDA! Ir tai smerktina. Deja, pasklaidžius rinkiminius sąrašus matome visai kitą vaizdą.

Džiaugsmo įėjimas. Slaptai.lt nuotr.
Džiaugsmo įėjimas. Slaptai.lt nuotr.

Tikrai nesuprantu, kas atsitiko mano Tėvynei, bet žinau vieną – ji sunkiai serga. Ir tai baisiau už koronovorusą. Ji serga lėtine labai sunkiai gydoma liga – ABEJINGUMU. Abejingumu moraliai, dorovei, šeimai, artimam, skurstančiam, vargšui ir svarbiausia savo ir savo vaikų Namams mūsų vientelei Tėvynei – Lietuvai.

Supraskime, brangūs tautiečiai, kad be dvasingumo, moralės, padorumo, teisingumo vienodo viesiems mes nesukursime bendro geresnio gyvenimo. Nes gyvenimas – ne tik pinigai, tai visų pirma žmogiškumas. O ši sąvoka, mano supratimu apima viską, apie ką čia bandžiau pasakyti. Atėjo laikas, gal gi dar galime, susiimti ir vėl pasistengti susigrąžinti iš mūsų įvairiomis apgaulėmis atimtą paprastą (prašau nepanioti su prastu..), nuoširdų žmogišką gyvenimą. Tai mūsų apsiprendimo reikalas, norime to ar ne…?

Daktaras Algimantas Matulevičius, LSDDP Prezidiumo narys, LPK Garbės Prezidentas, Politikos ir verslo ekspertas

2020.07.22; 07:00

Vilniaus miesto tarybos narys Lukas Savickas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Opozicinių partijų lyderiai teigia, kad prezidentas ne be pagrindo uždelsė svarstant premjero pateiktą Luko Savicko kandidatūrą.
 
Konservatorių ir socialdemokratų lyderiai tvirtina, kad abejonių kelia pati premjero pateikta kandidatūra. Liberalų sąjūdžio pirmininkei suprantamas šalies vadovo delsimas dėl valdančiųjų nenoro atstatydinti susisiekimo ministrą. Kai kurie opozicijos lyderiai kelia dar vieną idėją – galbūt apskritai nebėra prasmės ieškoti kuo pakeisti kėdę Vyriausybėje į Europos komisaro portfelį iškeitusį Virginijų Sinkevičių.
 
G. Paluckas: L. Savickas pasitikėjimo nekelia
 
Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas teigia, kad L. Savicko kandidatūra jam jokio pasitikėjimo nekelia. Jo teigimu, žvelgiant į kandidato profilį ilgesnėje perspektyvoje, galima kalbėti ir apie tam tikrą veidmainiškumą.
 
Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„L. Savicką prisimenu iš praėjusios Vyriausybės veiklos laikotarpio, kai jis, atstovaudamas investuotojų forumui, labai intensyviai veikė, teikiant vadinamąjį Darbo kodekso projektą. Turint galvoje, kokie buvo iškelti Darbo kodekso tikslai, priminsiu, 85 tūkstančiai gerai apmokamų darbo vietų ir visa kita… Nežinau, kaip dabar L. Savickas vertina savo pasiekimus šiuose frontuose, bet aš manau, kad žmonės visuose gyvenimo etapuose turėtų vertinti savo žodžius, veiksmus. Taigi man didelio pasitikėjimo ponas L. Savickas nekelia. Aš neabejoju, kad jis turi tinkamus vadybinius sugebėjimus ir kitus gebėjimus, bet aš pirmiausia vertinu politines nuostatas ir politines iniciatyvas, kurios iki šiol buvo mažų mažiausiai dviprasmiškos, o gal netgi veidmainiškos“, – Eltai sakė G. Paluckas.
 
Pasak G. Palucko, ministerija iki kitų, rudenį vyksiančių, Seimo rinkimų gali funkcionuoti ir su pavaduojančiu ministru.
 
„Be ministro ministerija dirba jau beveik 10 mėnesių. Realiai žiūrint, niekas V. Sinkevičiaus nepasigedo. Tuo labiau, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos šiandieninės veiklos apimtys yra pustuštės. Nelabai jis (ministras. – ELTA) ir reikalingas likusiam laikotarpiui. Aš manau, kad nei dangus griūtų, nei pasaulis sugriūtų, jei ministras ir nebūtų paskirtas“, – sakė jis.
 
V. Čmilytė-Nielsen: Prezidentūros neskubėjimas tvirtinti kandidatūros yra visiškai suprantamas
 
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Gitanos Markovičienės (ELTA) nuotr.

Prezidentūros neapsisprendimas dėl L. Savicko susijęs su prezidento ir valdančiųjų nesutarimais dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus, teigia Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
 
„Niekas nesugriuvo, kol ministro kėdė buvo tuščia. Tiesą pasakius, apie patį kandidatą tik gerus atsiliepimus esu girdėjusi, bet šioje situacijoje vienaip ar kitaip mes turime konstatuoti, kad tarp Prezidentūros ir Vyriausybės yra įtampa. Matyt, nereaguojant niekaip į prezidento pastabas ir aiškiai išsakytą poziciją dėl J. Narkevičiaus yra apsunkinami ir kitų ministerijų klausimai bei sprendimai. Prezidentūros neskubėjimas tvirtinti kandidatūros yra visiškai suprantamas“, – Eltai sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkė.
 
G. Landsbergis siūlo kitus kandidatus: L. Savickas ypatingai nepasižymėjęs
 
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigia, kad šioje situacijoje premjeras Saulius Skvernelis vėl į kertines pozicijas siekia „sustatyti savus“. Pasak jo, Lietuvoje yra kompetentingesnių kandidatūrų nei L. Savickas.
 
„Vyriausybės vadovas ir toliau į kertines pozicijas siekia susistatyti savus. Lietuvoje tikrai yra kompetentingesnių kandidatūrų tiek už dabartinį susisiekimo ministrą J. Narkevičių, tiek už siūlomą ypatingai nepasižymėjusį premjero talkininką L. Savicką. Pavyzdžiui „Investuok Lietuvoje” vadovas Mantas Katinas arba buvęs Lietuvos banko departamento direktorius, dabartinis ūkio viceministras Marius Skuodis yra gerokai profesionalesni ir savo darbais kompetenciją įrodę nepriklausomi profesionalai“, – teigė G. Landsbergis.
 
G. Kirkilo nuomonė apie ministro kandidatūrą pozityvi
 
Gediminas Kirkilas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Valdančiosios koalicijos sudėtyje esančios Socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas teigia, kad L. Savickas yra jaunatviškas ir kompetentingas eiti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vadovo pareigas. Pasak jo, būtų klaidinga iki Seimo rinkimų neskirti jokio ministro.
 
„Mano nuomonė pozityvi. Jis dalyvauja Seimo Europos reikalų komitete ir būtent šioje srityje dažnai pasisako. Manau, kad tikrai nėra, ką prikišti, ir visi mes norime, kad jaunimui būtų duotas kelias. Tikrai tai būtų geras ministras. Juolab prieš tai buvo jaunas ministras. Tai būtų keista, jei būtų priimtas kitas sprendimas. Ministerija yra pažangi ir moderni (…) Tai šioje srityje, manau, tinkama kandidatūra“, – sakė G. Kirkilas.
 
G. Kirkilas nesutinka su opozicija, teigiančia, kad ministerijai galbūt iki Seimo rinkimų vadovas nebereikalingas. Kuomet jo nebuvo, pasak LSDDP pirmininko, iš ministerijos išėjo daug kompetentingų darbuotojų. G. Kirkilas taip pat pažymi, kad šiuo metu ministrą pavaduojančiam energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnai nėra lengva aprėpti dvi ministerijas. „Socialdarbiečių“ lyderis prisimena, kuomet praėjusiose Vyriausybėse jam teko pavaduoti kitus ministrus, nors ir trumpam laikotarpiui, pabrėžė jis, tai buvo sunkus darbas.
 
G. Kirkilas taip pat pažymėjo, kad Prezidentūra dėl kandidatūros galėjo apsispręsti greičiau.
 
„Ar ministras tinkamas ar ne, buvo galima nuspręsti tikrai greičiau“, – teigė jis.
 
ELTA primena, kad po kiek užtrukusio L. Savicko kandidatūros svarstymo prezidentas penktadienį nusprendė susitikti su kandidatu į ekonomikos ir inovacijų ministrus. Premjeras L. Savicko kandidatūrą pateikė sausio 24 dieną. Ekonomikos ir inovacijų ministro kėdė atsilaisvino, kai Virginijus Sinkevičius buvo paskirtas eurokomisaru.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.07; 08:35

Gintautas Paluckas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Socialdemokratų partijos lyderis Gintautas Paluckas teigia, kad partijų pareikštas palaikymas kandidatams į prezidentus, jokios įtakos rinkėjui neturi. Pasak jo, tiek „valstiečiai“, tiek „socdarbiečiai” bei liberalai, pareiškę palaikymą Gitanui Nausėdai, įsivarė save į kampą, nes kandidato vertybės visiškai nesutampa su partijų kryptimis. G. Paluckas tokį partijų pareikštą palaikymą vadina oportunizmu bei stuburo neturėjimu.
 
„Pirmiausia, ką tai pasako apie Liberalų sąjūdį, kuomet jie paėmė ir parėmė kandidatą, kurio pažiūros labai tradicionalistinės, o patys liberalai ilgą laiką jojo ant žmogaus teisių arkliuko per visus frontus. Tai kaip tai vertinti? Oportunizmas. Pažiūrėkime, ką tai sako apie „valstiečius“. Jų lyderis lygiai prieš tris savaites teigė, kad, kas balsuos už G. Nausėdą, tas tegul nedrįsta balsuoti už „valstiečių“ kandidatus EP. Kaip tai suprasti, kuomet viskas pasikeičia 180 laipsniu kampu per tris savaites, aš jau nešneku apie kitus pareiškimus. Tai rodo, kad politinė jėga neturi jokio stuburo ir vertybių. Visiškas oportunizmas, siekiant trumpalaikės naudos, sekant vėjo kryptį“, – „Žinių radijui“ teigė G. Paluckas.
 
G. Paluckas atsakė ir į Gedimino Kirkilo kritiką, kad LSDP, neparemdami nė vieno kandidato, bijo prisiimti atsakomybę. Pasak G. Palucko, skirtingai nei kitos partijos, LSDP turi socialdemokratišką kryptį bei vertybes, kurios neatitinka nė vieno kandidato pozicijų, todėl, tvirtino jis, jo vedami socialdemokratai ir išliko neutralūs kandidatų į prezidentus atžvilgiu.
Mes tikrai nevengiame atsakomybės, abu kandidatai save pristato centro dešinės kandidatais. I. „Šimonytės ekonominis modelis – liberalus, ir debatuose tai išryškėjo. G. Nausėdos pažiūros labai tradicionalistinės, ir mūsų progresyviam sparnui, kuris pasisako už žmogaus teisias, tai ypatingai kliūna (…) mūsų rinkėjų lūkesčiai yra absoliučiai kiti. Jie nori tvirtos, europietiškos, socialdemokratiškos partijos“, – teigė jis.
 
ELTA primena, kad ketvirtadienį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) valdybos posėdyje priimtas sprendimas Prezidento rinkimuose remti ekonomistą Gitaną Nausėdą.
 
Gana aiškius apsisprendimus jau yra pateikusios kitos parlamentinės partijos.
 
Tvarkos ir teisingumo pirmininkas Remigijus Žemaitaitis taip pat tikino, kad „formalaus partijos sprendimo dėl remiamo kandidato Prezidento rinkimuose tikriausiai nebus“. Jo teigimu, patys skyriai turės apsispręsti, kurį kandidatą labiau palaiko Prezidento rinkimuose.
 
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderis Valdemaras Tomaševskis jau anksčiau yra teigęs, kad partija nebus linkusi pareikšti paramos kandidatams.
 
„Mes to nepraktikuojame, kadangi tai būtų nesąžininga rinkėjų atžvilgiu. Turgus mums nepriimtinas. Mes paramos nedaliname, manau, kad žmonės patys žino, už ką balsuoti“, – Eltai yra sakęs V. Tomaševskis.
 
Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininko Gedimino Kirkilo nuomone, valdybos sprendimas bus remti G. Nausėdą.
 
Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas Eltai teigė, kad formalaus partijos sprendimo dėl remiamo kandidato Prezidento rinkimuose nėra. Jo teigimu, valdyboje vyko balsavimas, ir dauguma pasitikėjimą pareiškė ekonomistui G. Nausėdai, bet, pasak pirmininko, tai tik patariamoji valdybos nuomonė liberalių pažiūrų žmogui.
 
Socialdemokratų partijos lyderis Gintautas Paluckas Eltai sakė, kad LSDP nepalaikys nė vieno kandidato.
 
ELTA primena, kad pirmąjį rinkimų turą laimėjo I. Šimonytė, surinkusi 31,31 proc. balsų. Antrasis, nedaug nusileidęs laimėtojai, liko G. Nausėda su 30,94 proc. rinkėjų palaikymu. Antrasis Prezidento rinkimų turas bei EP rinkimai vyks gegužės 26 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.24; 00:59