„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Beveik pusė šalies gyventojų (46 proc.) teigia jaučią karo Ukrainoje įtaką Lietuvos ekonomikai ir turį pesimistinių lūkesčių dėl asmeninių ar šeimos finansų. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa.
„Daugiau nei mėnesį trunkanti Rusijos agresija Ukrainoje turėjo akivaizdžios įtakos gyventojų lūkesčiams dėl asmeninės finansinės situacijos ateities. Stebėdami smarkiau augančią infliaciją, neigiamą informacinį foną, žinias apie dėl sankcijų paveiktus verslus, beveik pusė lietuvių sako matą karo įtaką šalies ekonomikai bei mano, kad jų pajamos gali mažėti. Tokia pati dalis (46 proc.) teigia įtakos nejaučią, tačiau turį dėl to nuogąstavimų“, – sako Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
Kaip pažymi J. Cvilikienė, „Swedbank“ ekonomistams atnaujinus Lietuvos ekonomikos augimo prognozes, šįmet tikimasi 1,7 proc. BVP augimo. Ekonomistai taip pat stebi stabilų vartojimo lygį bei arti rekordinių aukštumų esančius eksporto užsakymus.
„Esant neapibrėžtoms geopolitinėms aplinkybėms, natūralu, kad dalis gyventojų pasiduoda pesimistinėms nuotaikoms. Visgi norisi pabrėžti, kad nėra pagrindo manyti, jog didelio masto pajamų mažėjimo scenarijus galėtų realizuotis, kaip to baiminasi nemaža dalis šalies gyventojų“, − teigia „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
Nerimas dėl finansų aplanko dažniau
Kaip rodo tyrimo duomenys, dėl savo ar savo šeimos finansinės padėties bent keletą kartų per mėnesį nerimą jaučia beveik du trečdaliai (63 proc.) šalies gyventojų. Iš jų 17 proc. pažymi, kad dėl savo finansų jaudinasi keletą kartų per savaitę, 22 proc. teigia, kad dėl savo ar savo šeimos finansinės padėties jaudinasi kiekvieną dieną. Swedbank. Slaptai.lt nuotr.
„Nuo pandemijos pradžios gyventojai patyrė ne vieną finansinį išbandymą ir nerimo dėl finansų saugumo ateityje bangą. Visgi tyrimo duomenys atskleidžia, kad karas Ukrainoje lietuvių lūkesčiams dėl asmeninių finansų turėjo didesnės neigiamos įtakos nei pasaulinė pandemija. Pandemijos metu bent keletą kartų per mėnesį nerimą dėl finansų teigė jautę 10 procentinių punktų mažiau gyventojų nei šiuo metu“, – pažymi J. Cvilikienė.
Mariupolis – po barbarų atakų
Pasak finansų ekspertės, šiuo metu beveik trečdalis šalies gyventojų (32 proc.) visiškai sutinka arba sutinka su teiginiu, kad planuodami įprastas kasdienes išlaidas jaudinasi dėl pragyvenimo.
Palyginimui, 2020 m. įsismarkavus koronaviruso pandemijai šiam teiginiui pritariančių ir visiškai pritariančių šalies gyventojų dalis sudarė 25 proc.
„Kaip rodo apklausa, šiuo metu tik 8 proc. gyventojų sako nejaučią jokios įtakos savo finansams ir neturintys dėl to nuogąstavimų. Dažniausiai tai yra aukštesnio išsilavinimo bei didesnes pajamas gaunantys gyventojai“, − sako J. Cvilikienė.
Vokietijoje tūkstančiai žmonių protestavo prieš COVID-19 suvaržymus ir privalomus skiepus. EPA – ELTA foto
Berlynas, sausio 23 d. (dpa-ELTA). Šeštadienį tūkstančiai Vokietijos gyventojų dalyvavo demonstracijose prieš COVID-19 suvaržymus ir privalomus skiepus, informuoja naujienų agentūra dpa.
Policijos vertinimu, daugiau nei 7 500 mitinguotojų išėjo į Diuseldorfo gatves, nors tikėtasi 3 500 dalyvių.
Regensburge prieš taikomas pandemijos suvaldymo priemones protestavo 2 300 žmonių, o kontrprotestuotojai bandė sutrukdyti eitynes. Trys kontrprotestuotojai buvo sulaikyti, o vienas suimtas, nes įžeidinėjo ir užpuolė policijos pareigūnus.
Policija taip pat pranešė, kad daugiau nei 1 000 žmonių dalyvavo taikiose demonstracijose Štutgarte ir Ofenbache.
Štutgarte demonstrantai sustojo prie visuomeninio transliuotojo SWR pastato ir išreiškė nepasitenkinimą tuo, kaip žiniasklaida nušviečia pandemiją, ir kaltino ją meluojant. Žurnalistų sąjunga sukritikavo protestą ir užtikrino, kad SWR praneša objektyvias naujienas, o žiniasklaida yra nepriklausoma.
Į protestą prieš suvaržymus Freiburge susirinko 5 500 žmonių, o valdžios vykdomą politiką palaikė 2 000 kontrprotestuotojų.
Hamburge vyko trys protestai prieš COVID-19 suvaržymus, kuriuose dalyvavo apie 5 000 žmonių.
Demonstracijos taip pat vyko Chemnice, Leipcige, Dresdene, Erfurte, Ansbache ir Šverine.
Sulaukę baltų Kalėdų, vieni kitiems palinkėję sveikatos, ištvermės, pradėjome naujuosius 2022 – ius metus su viltimi, kad bus sutramdyta pandemija, kad šiemet bus daugiau šviesos ir tiesos. Gal buvo ir tokių, kurie klausė savęs kuo džiuginau per praėjusius metus savo artimuosius, ar kuo nors buvau naudingas savo kraštui, kur klydau…
Nuo žiemos lig žiemos bėga mūsų dienos, įprasmintos mokslu, savo pašaukimo ieškojimu, džiuginančios darbo vaisiais, dovanojančios Būties džiaugsmo akimirkas. Toje kasdienybėje būna ir šventinių dienų: religinės ir valstybinės šventės, gimtadieniai ir vardadieniai. Atrodė, kad kiekvienam lietuviui ypač reikšminga ir svarbi Sausio 13 – oji. Tą dieną prisimename kovos už laisvę kainą, pagerbiame žuvusius, užjaučiame kentėjusius sužeidimus, praradusius sveikatą, daugelis atminties akimis regime ir save budinčius prie parlamento rūmų ar televizijos bokšto, sėdinčius darganotą naktį prie laužo, geriančius kažkieno atneštą arbatą, valgančius įduotus sumuštinius. Matome save dainuojančius, einančius pasitikti tankų… Visi mes broliai ir sesės, visi Lietuvos vaikai.
Aš matau dar ir garbaus amžiaus, silpnos sveikatos, dabar jau šviesios atminties Domicelę iš nuošalaus kaimo, nežinia kaip pasiekusią Vilnių, jau antrą parą budinčią prie parlamento. Pastebėjusi mano nuostabą jinai paaiškino:
Menka iš manęs gynėja, bet aš galiu užstoti jaunesnį, Lietuvai reikalingesnį žmogų.
Nėra abejonės, kad dauguma tada tenai buvusių, kaip ir Domicelė, buvo pasirengę aukoti savo gyvybę. Taigi, toji pasiaukojimo dvasia siekiant laisvės jungė ir vienijo, neleido pabėgti iš baimės, palūžti. Sausio 13-osios esmė šiandien daugeliui mūsų yra įgavusi sakralinį atspalvį.
Tai, ką pamatėme ir išgirdome šiemet Nepriklausomybės aikštėje minint Sausio 13 – osios metines, įteikiant Laisvės premiją pogrindinės „Katalikų kronikos“, leidėjoms vienuolėms, šiurpino, piktino, skaudino. Kas gi tie, kurie nuo pykčio iškreiptais veidais šaukė, švilpė, baubė, visaip trukdė jiems neįtikusiems kalbėtojams? Žema, šlykštu, koktu… Įsižiūrėkime į šią publiką žurnalistų užfiksuotuose kadruose. Kai kurių moterų ir vyrų veidai liudija apie jų gyvenimo būdą. Nereikia būti psichologu, kad nepastebėtum tų ženklų. Apranga, bendra išorė nerodo, kad šitie rėksniai būtų apskurę, nuskurdę, badaujantys. Kai kuriuose veiduose piktdžiugiškos šypsenos. Kas tai, kerštas, pavydas ar tiesiog malonumas kitą žeminti, skaudinti? Šitame neva teisybės ir lygybės ieškotojų būryje matome ir pajautusių gėdą, nenorinčių, kad būtų atpažinti. Gal jie jau suvokia, kad buvo suklaidinti, pateko į kompaniją, kur negalioja jokios moralės normos, nieko nėra švento. Jie nori būti vadinami žmonėmis, bet kas užmiršta, kad žmogiškumas neįmanomas be padorumo, tasai tik žmogėno vardo vertas.
Šie žmogėnai savo elgsena ir „kultūra“ žeidė minėjimo dalyvius, žuvusių artimuosius, visus tuos, kurie anuo metu budėjo prie parlamento, televizijos bokšto, skaudino ir visus geros valios žmonės. Išniekino jie ir tautinę atributiką, mūsų trispalvę vėliavą. Virš jų galvų kur kas labiau būtų tikę plevėsuoti kitokios spalvos vėliavoms.
Šis nemalonus įvykis verčia susimąstyti, kodėl yra manančių, jog galima laisvė ir demokratija be pareigos, atsakomybės, be pilietiškumo ir santarvės? Demokratija pykčiui, melui, šmeižtui, bukumui!?
Mes, lietuviai, parodėme pasauliui Baltijos keliu ir Sausio 13 –tąja, kokia jėga yra vienybėje ir santarvėje. Sustabdė tankus, privertė nešdintis okupantus. Sunerimo tamsos jėgos, ėmė ieškoti būdų, kaip sustabdyti panorusius eiti į šviesą, į tiesą. Įsitikino, kad pasitelkus melą, šmeižtą, patyčias sukiršina, supriešina visus visuomenės sluoksnius, ardo vienybę ir santarvę.
Sausio 13-osios barikadų fragmentas. Slaptai.lt nuotr.
Kokia trapi žmonijos esatis, kokie visi mes laikini byloja globaliu mastu išplitusi pandemija. Regis, akistata su šia baisia nelaime, belaikės mirties grėsmė, skaudžios netektys turėjo žmones vienyti, sužadinti atjautą. Deja… Užuot visi džiaugęsi, jog mokslininkai nedelsiant sukūrė vakciną, išgelbėjusią milijonus gyvybių, atsirado taip vadinamų antivakserių, kurie nenori skiepytis ir kitus ragina ignoruoti medikų pagalbą ir net maištauti, kad valstybė nori gelbėti, perka vakciną, skelbia karantiną. Koks paradoksas, kone visų šalių visuomenėse yra nemažai žmonių, kurie it vaikai tėvų vedami pas gydytoją ar nenorintys gerti karčių vaistų aikštijasi, reikia juos masinti saldainiais arba varu varyti. Keista, kad patikima tais, kurie dedasi protingesniais už virusologus, nemato statistinių duomenų ir nepamąsto, kiek iš tų tūkstančiais susirgusių būtų mirusių, jei ne skiepai. Natūralu, jog miršta vienas kitas ir pasiskiepijęs, šimtaprocentinio veikimo vakcina dar neišrasta. Nenorintiems skiepytis nė motais, kad jų užgaida palengvina galimybę plisti užkratui. Net ir kai kurie katalikai nesiskiepija, praleidžia pro ausis popiežiaus užuominą, kad tie, kurie skiepijasi, gelbsti nuomirties ne tik save, bet ir kitus, yra artimo meilės akcijos dalyviai. Žinant šias kovos su pandemija peripetijas peršasi ironija: tebūnie ramybėje bijantys skiepų labiau negu mirties su ilgai trunkančia agonija.
Tado Gutausko „Laisvės kelio” skulptūra, pastatyta Baltijos kelio atminimui. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Dar grįžkime prie Vilniaus Nepriklausomybės aikštės herojų. Jau svarstoma, kokią kiaulystę jie iškrės Vasario 16 –osios proga. Kardinolas Sigitas Tamkevičius vadovaudamasis Kristaus žodžiais „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką darą“ žada už juos melstis. Tačiau šitie žino, ką daro ir iš kur rėmėjų pinigai kvepia. Neleiskim iš mūsų ir iš to, kas mums šventa, tyčiotis. Argi nėra pas mus kam tramdyti chuliganizmo? Ar nevertėtų teisėsaugai pasidomėti sumaišties iniciatoriais?
Novakas Džokovičius. tenisininkas. EPA – ELTA nuotr.
Belgradas, sausio 6 d. (AFP-ELTA). Novakas Džokovičius yra „politinės raganų medžioklės“ auka, ketvirtadienį pareiškė Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius, Australijos valdžiai pareiškus, kad sportininkas nesilaikė griežtų atvykimo per pandemiją reikalavimų.
34-erių metų geriausio pasaulio teniso žaidėjo advokatai skundžia sprendimą, tačiau nesėkmės atveju sportininkas bus deportuotas iš Australijos.
Vakcinacijos skeptikas N. Džokovičius buvo sulaikytas atvykęs į Melburno Tulamarino oro uostą, nes nepateikė „tinkamų įrodymų“ dėl dvigubos vakcinacijos ar medicininės išimties. Trečiadienį N. Džokovičius atvyko į Melburną, kai „Australian Open” organizatoriai jam suteikė medicininę išimtį. Jis tikėjosi apginti savo karūną per „Australian Open“ čempionatą ir laimėti precedento neturintį 21-ąjį „Didžiojo kirčio“ titulą. A. Vučičius tvirtino, kad N. Džokovičius persekiojamas, nes kitiems tenisininkams buvo leista atvykti į Australiją suteikus medicininę išimtį.
„Tai nėra sąžiningas žaidimas, tai – politinė raganų medžioklė (vykdoma prieš Novaką), kai visi, įskaitant Australijos ministrą pirmininką, apsimeta, jog taisyklės taikomos visiems“, – žiniasklaidai sakė A. Vučičius. Pasak jo, Serbijos valdžia du kartus susisiekė su Australijos ambasadoriumi, o Serbijos ministrė pirmininkė Ana Brnabič kalbėsis su vyresniuoju Australijos vidaus reikalų departamento nariu.
Serbai nori, kad Australijos valdžios institucijos bent jau leistų N. Džokovičiui, kol nagrinėjamas jo skundas, pasilikti name Melburne, kurį jis išsinuomojo „Australian Open“ turnyrui (jis vyks nuo sausio 17 d. iki sausio 30 d.), o ne viešbutyje, į kurį jis išsiųstas.
Elgesį su N. Džokovičiumi A. Vučičius apibūdino kaip „gėdingą tikrąja to žodžio prasme“. „Bijau, kad šis nepaliaujamas politinis Novako persekiojimas tęsis tol, kol jie galės ką nors įrodyti, nes tuomet, kai negali ko nors nugalėti, imiesi panašių dalykų“, – sakė A. Vučičius.
Londono Hitrou oro uostas. EPA-ELTA nuotr.
Niujorkas, gruodžio 26 d. (AFP-ELTA). Per Kalėdų savaitgalį visame pasaulyje buvo atšaukta daugiau nei 7 000 lėktuvų skrydžių, o dar tūkstančiai – atidėta, sekmadienį pranešė skrydžių stebėjimo svetainė, labai užkrečiamam omikron atmainos COVID-19 žlugdant atostogas milijonams keliautojų.
Atšiaurūs orai dar padidino kelionių chaosą Jungtinėse Valstijose, o dėl audrų, kaip manoma, šalies vakaruose bus nepravažiuojami keliai, nors jos atnešė baltą Kalėdų savaitgalį į Sietlą ir kai kurias Kalifornijos dalis.
Svetainės „Flightaware.com“ duomenimis, sekmadienį buvo atšaukta daugiau nei 2 000 skrydžių, įskaitant daugiau nei 570 skrydžių iš JAV oro uostų arba į juos. Pranešta apie daugiau nei 4 000 vėlavimų.
Orlaivių įgulos ir antžeminis personalas susirgo arba pateko į karantiną užsikrėtę COVID-19, todėl „Lufthansa“, „Delta“, „United Airlines“, „JetBlue“, „Alaska Airlines“ ir kiti vežėjai buvo priversti atšaukti skrydžius intensyviausiu kelionių laikotarpiu.
Šeštadienį visame pasaulyje buvo atšaukta daugiau nei 2 800 skrydžių, įskaitant daugiau nei 990 skrydžių iš JAV oro uostų arba į juos, taip pat – daugiau nei 8 500 vėlavimų. Penktadienį buvo apie 2 400 atšaukimų ir 11 tūkst. vėlavimų.
Netyla skandalas po to, kai Lietuvos Respublikos prezidentas apkaltino valdančiuosius pirmoje šios vasaros pusėje dirbtinai sulėtinus skiepijimosi tempus, galbūt, dėl to, kad nebūtų įgyvendintas prezidento tikslas pasiekti, kad iki liepos vidurio būtų 70 proc. pasiskiepijusių.
Toks kaltinimas tolygus kaltinimui dirbtinai, specialiai sukėlus papildomus susirgimų ir mirčių nuo Covid-19 atvejus.
Laukiau, kad Prezidentas permąstys, ką pasakęs, ir pareikš, kad jis tiesiog nevykusiai pajuokavo.
Nesulaukiau. Prezidento ginti Delfyje stojo Prezidentūros spaudos tarnyba, konstatuodama tą faktą, kad skiepijimosi tempai sulėtėjo ir dėl to kalta kažkokia nauja Lietuvoje institucija – Centrinė valdžia, veikusi chaaotiškai, atsiejama nuo Prezidento.
Bet Prezidento spaudos tarnyba nepaneigė svarbiausio Prezidento pasakyme – skiepijimosi tempai buvo sulėtinti dirbtinai, galbūt, siekiant jam pakenkti. Tad kaltinimas Centrinei valdžiai dirbtinai sukėlus papildomus susirgimų ir mirčių nuo Covid-19 atvejus išlieka.
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
Kas tai? Paprasčiausias melas, siekiant politinių tikslų, ar paranoja – psichikos sutrikimas, pasireiškiantis liguistu įvykių aiškinimu?
Iš Wikipedijos: Pagal Amerikos psichiatrijos asociacijos klasifikaciją iškiriama: persekiojimo paranoja (asmeniui atrodo, jog jam norima pakenkti, tvirtai tiki, kad kiti žmonės bet kokiomis priemonėmis siekia jį apgauti, įžeisti, su juo bandoma susidoroti); didybės paranoja (asmuo gerokai perdeda savo reikšmingumą, įtaką).
Protingai pasielgė šalies Premjerė, spėju, priskiriama prie Centrinės valdžios, pareiškusi, kad nenori komentuoti šalies vadovo žodžių. „Iš pagarbos Prezidento institucijai premjerė nuo komentarų susilaikys“.
Klaidas nepramintame kovos su pandemija kelyje daro visi visame pasaulyje, ir Lietuvos Respublikos prezidentas, taip pat. Būtų gerai, jei jis Lietuvos Respublikos Centrinėje valdžioje matytų ir save.
Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Sekmadienį vykusiame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) suvažiavime partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigė, kad dešiniųjų valdančioji dauguma vėl susidūrė su iki tol šaliai nematytais iššūkiais.
Maža to, jo teigimu, šiuo metu valstybėje gausu politikų, kurie, naudodamiesi krizių sukelta įtampa, visuomenėje skiepiją baimę ir kelia sumaištį. Politiko teigimu, visuomenė turėtų atskirti tuos politikus, kurie siūlo sprendimus, nuo tų, kurie tik „gilina žaizdas“.
„Mūsų Vyriausybė poste neišbuvo dar nė metų – ir per tą trumpą laiką patyrė tiek iššūkių, kiek kitoms netenka per visą kadenciją ar dvi. Pandemijos bangos, hibridinė Minsko režimo ataka, kasnakt siunčianti dešimtis, kartais net ir šimtus suklaidintų žmonių, pro mus ieškančių kelio į Europą. Na, ir paskutinė – dar vieno autoritarinio režimo spaudimas atsitraukti nuo principinės laikysenos, grasinant ekonominėmis sankcijomis“, – sakė partijos suvažiavime TS-LKD pirmininku dar vienai kadencijai paskelbtas politikas.
„Šie iššūkiai – nesinori vartoti žodžio „krizė“ – mus privertė prisiminti, kaip kovoti. Ir didžiuojuosi, galėdamas konstatuoti, kad mūsų žmonių nenuilstamo darbo, mūsų sąjungininkų ir partnerių iš ES ir NATO dėka vienus iššūkius jau įveikiame, kitus neabejotinai įveiksime“, – teigė TS-LKD pirmininkas.
Visgi G. Landsbergis pažymėjo, kad Lietuvoje esama tokių jėgų ir asmenų, kurie valdžios pastangų neįvertina ir šalies ateitį piešia itin tamsiomis spalvomis.
„Deja, yra tokių, kurie vietoj laiminčios ir atsilaikančios Lietuvos valstybės regi – ir nori kitiems įteigti – kitą vaizdą: pralaiminčią, pasmerktą Lietuvą, valstybę be prošvaisčių ir be vilties. Man sunku įvertinti, kiek tokia paniką ir tamsą skleidžianti laikysena yra autentiška. Lengviau suprasti tada, kai taip kalbantys politikai yra Seime, kas šiais laikais, keista, bet pasitaiko vis rečiau. Ypač jei ieškotume partijų pirmininkų – dažniau šiandien juos rasime privačiame versle ar Europos Parlamente, bet ne komitetų posėdžiuose, teikiančius pasiūlymus ar sprendimus“, – teigė G. Landsbergis.
Prakalbo apie baimės politiką
TS-LKD pirmininkas sakė, kad „baimės politika“ vis labiau įsigali krizių krečiamoje Lietuvoje.
Stipruoliai. Slaptai.lt foto
„Kartais atrodo, kad tas pirmykštis žmogus mumyse laimi – kuo toliau, tuo trumpalaikės baimės pardavimas labiau įsigali politikoje. Suprantama, atrodo, kad tai labiausiai pasiekiama valiuta, kuria nusiperkamas rinkėjų balsas. O jei šalia baimės dar pridedi kelias neapykantos monetas – balsas garantuotas. Tik kokia jo tikroji kaina? Baimė – politikos greitasis maistas: greitos, tačiau kenkiančios kalorijos“, – sakė jis.
„Baimėje nesusikurs pasitikėjimas, nebus orumo ir pagarbos vienas kitam. Kaip greitasis maistas sveikatą, taip baimės ir neapykantos politika ilgam sugadina viešąjį gyvenimą. Neapykantos kampanijos suskaldo visuomenę tiek, kad ar skiepytis renkamės pagal tai, už kurią partiją balsuojame. Todėl taip svarbu atsirinkti, kurie politikai šiandien gydo visuomenės žaizdas, kurie jas toliau gilina“, – pridūrė jis ir paragino baimę ir sumaištį skiepijančius politikus atsirinkti pagal jų vartojamą retoriką.
„Atskirsime juos pagal žodyną – skaldantį ar vienijantį. Politikai, kurie yra problemos dalimi, ar jos sprendimo dalimi. Iš vienų girdime sprendimus, iš kitų – gąsdinimus: pavojus šeimai, grėsmė lietuvių kalbai. Garsiai šaukiama apie pamintą, sunaikintą teisę bei Konstituciją. Dar daugiau – skiepai ir Galimybių pasas prilyginti koncentracijos stovykloms. Nors tikrasis pavojus šalia – ligoninės perpildytos ir mirštančiųjų neskiepytų žmonių skaičius auga“, – sakė G. Landsbergis.
TS-LKD. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Sekmadienį Vilniuje vyksta Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) suvažiavimas, kuriame oficialiai naujai kadencijai patvirtintas partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Suvažiavime vyks partijos valdymo organų rinkimai, konservatoriai taip pat svarstys rezoliucijas, apibrėžiančias strateginę TS-LKD laikyseną tiek valstybiniuose, tiek bendruose Europos Sąjungos iššūkiuose.
Suvažiavimas turėjo įvykti rugsėjo 18 dieną, tačiau buvo nukeltas dėl užsienio reikalų ministro pareigas einančio partijos pirmininko G. Landsbergio vizito į Jungtines Amerikos Valstijas.
Šių metų vasario mėnesį TS-LKD taryba priėmė sprendimą G. Landsbergį laikyti išrinktu konservatorių pirmininku, nes kiti kandidatūras kėlę nariai iš rinkimų pasitraukė. G. Landsbergis TS-LKD vadovauja nuo 2015 metų. G. Landsbergis partijai vadovaus iki kitų rinkimų, ketverius metus.
Skulptoriaus Stanislovo Kuzmos kompozicija „Lozoriau, kelkis” – Santariškių ligoninės teritorijoje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvoje daugėjant užsikrėtimų COVID-19 liga pildosi ir ligoninės. Santaros klinikų generalinis direktorius Feliksas Jankevičius teigia, kad šiuo metu klinikose situacija yra sudėtinga, užimta apie 90 proc. visų aktyvių lovų. Jo teigimu, dėl šios priežasties bus ribojamos kai kurios planinės paslaugos.
„Deja, gerų naujienų neturiu, epidemiologinė situacija tikrai blogėja ir Vilniuje, ir visame Vilniaus regione. Šiandien, kalbant apie Santaros klinikas, mes turime beveik 90 proc. užmtumą visų aktyvių lovų, artėjame prie 90 proc. reanimacinių COVID-19 lovų“, – žurnalistams penktadienį sakė F. Jankevičius.
Todėl, jo teigimu, situacija tampa labai įtempta. Pasak Santaros klinikų generalinio direktoriaus, papildomų COVID-19 pacientams skirtų lovų planuojama steigti ir kitose ligoninėse.
„Kalbant apie Vilniaus miestą, tai pirmiausiai norime plėsti lovas Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje iki 120 lovų ir, žinoma, labai didelis deficitas RITS lovų, tikimės išplėsti reanimacines lovas ir Greitosios pagalbos ligoninėje“, – sakė F. Jankevičius.
„Regione irgi planuojame plėsti lovas, per savaitgalį iki pirmadienio norime išplėsti lovas ir Druskininkų ligoninėje, taip pat Elektrėnų, Molėtų ligoninėse“, – pridūrė jis.
F. Jankevičius atkreipia dėmesį, kad sudėtinga situacija ligoninėse paveiks ir planines paslaugas.
„Kaip žinoma, anesteziologai tampa labiausiai deficitine specialybe ir jų trūkumui esant turėsime riboti planines paslaugas. Stengiamės išsaugoti maksimalų skaičių, bet vis tiek kažkiek riboti turėsime. Turime pasidarę prioritetinį sąrašą paslaugų ir pirmiausiai, žinoma, ribosime tas paslaugas, kurias bus galima atidėti trims mėnesiams, nepadarant ypač didelės žalos pacientų gyvybei arba kurios nesukeltų labai rimtų komplikacijų“, – sakė jis.
Santaros klinikų generalinis direktorius pabrėžė, kad visa būtinoji pagalba bus teikiama.
Jo teigimu, sudėtinga epidemiologinė situacija labiausiai gali paveikti plastines, rekonstrukcines, ortopedines operacijas, akių operacijas.
„Tie sprendimai yra priimami dabar ir tai jau turi įsigalioti nuo kitos savaitės“, – sakė F. Jankevičius.
Santaros klinikų direktorius informuoja, kad reaguojant į sudėtingą situaciją klinikose planuojama riboti ir pacientų lankymą.
„Kol kas to dar nedarome, bet, be jokios abejonės, ribosime“, – patikino jis.
Dauguma COVID-19 užsikrėtusių pacientų neskiepyti
Santaros klinikų direktorius atkreipia dėmesį, kad dauguma šiuo metu klinikose gydomų koronavirusu užsikrėtusių pacientų yra nuo COVID-19 nepaskiepyti asmenys.
„Didžioji dalis patekusių į stacionarą ir reanimaciją, žinoma, neskiepyti pacientai. Skiepytų pacientų skaičius yra minimalus, tai yra apie 20 proc., gal šiek tiek mažiau. Skiepyti pacientai dažniausia arba turintys labai rimtas gretutines patologijas, arba jie buvo skiepyti viena doze, ne dviem dozėmis“, – sakė F. Jankevičius.
Pasak jo, šiuo metu serga praktiškai visų amžiaus grupių pacientai.
F. Jankevičius pripažįsta, kad baiminamasi ir dėl medikų trūkumo.
„Kol kas personalo užtenka, bet tas kol kas, manau, kad situacija gali pasikeisti jau kitą savaitę, ir tikrai galvojame pasitelkti personalą ir savanorius, taip pat kitų gydymo įstaigų medikus“, – sakė F. Jankevičius.
Pasak jo, tarp Santaros klinikų darbuotojų yra fiksuojami tik pavieniai COVID-19 atvejai, nes absoliuti dauguma darbuotojų yra pilnai vakcinuoti.
Gydomų vaikų skaičius didėja
Savo ruožtu Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja Inga Ivaškevičienė informavo, kad pastaruoju metu atsiranda nuo deguonies tiekimo priklausomų COVID-19 užsikrėtusių vaikų.
„Iš tikrųjų atsiranda vaikų, kurie yra priklausomi nuo deguonies. Tai tokios situacijos dar nebuvo pas mus per pandemijos laikotarpį. Tai kelia nerimą, nes atsiranda ir ypatingai sunkiai sergančių vaikų“, – sakė I. Ivaškevičienė.
Pasak jos, sunkesne COVID-19 forma serga paaugliai, bet bendrai vertinant koronavirusu užsikrėtusių vaikų amžius yra labai įvairus.
„Yra ir naujagimių, ir yra iki 18 metų“, – sakė ji.
I. Ivaškevičienės teigimu, šiuo metu ligoninėje gydomi 8 COVID-19 užsikrėtę vaikai, vienas iš jų yra gydomas reanimacijoje.
„Tendencija yra, kad skaičius didėja. Vasaros pradžioje turėjome 1–2 (vaikus – ELTA), būdavo dienų, kai iš viso tokių pacientų nebūdavo, bet dabar skyrius praktiškai nuolat yra pilnas ir yra nuolatinė kaita“, – atkreipė dėmesį Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja.
Teisinga – klaidinga
Buvusi Prancūzijos sveikatos ministrė Agnes Buzyn penktadienį buvo apkaltinta dėl to, kaip pernai tvarkėsi su COVID pandemija, kai Paryžiaus specialiojo teismo tyrėjai nusprendė, kad yra pagrindas patraukti ją baudžiamojon atsakomybėn.
A. Buzyn pareikšti kaltinimai „kėlus pavojų kitų gyvybėms“, sakė respublikos Teisingumo teismo prokuroras, bet antrasis galimas kaltinimas dėl „nesugebėjimo stabdyti nelaimę“ nepateiktas.
Buvusi gydytoja, galėsiantis apskųsti kaltinimą, penktadienį dalyvavo teismo posėdyje ir sakė, kad džiaugiasi „puikia proga pasiaiškinti ir nustatyti tiesą“. Ji sakė, kad „neleis diskredituoti vyriausybės ar savo, kaip ministrės, veiksmų, kai mes tiek daug padarėme, kad parengtume savo šalį pasaulinei sveikatos krizei, kuri vis dar tęsiasi“.
Šie kaltinimai yra smūgis prezidentui Emmanueliui Macronui, kurio sprendimai dėl sveikatos krizės bus kruopščiai išnarstyti per rinkimų kampaniją kitais metais, tačiau teismas irgi gali sulaukti įtarimų dėl perdėto teisminio persekiojimo.
A. Buzyn, pasitraukusi iš pareigų pernai vasarį, po kelių savaičių, kai Prancūzijoje buvo patvirtinti pirmieji COVID atvejai, sulaukė kritikos ir pašaipų dėl savo pirminių pareiškimų apie pandemiją. Iš pradžių 2020 m. sausį ji sakė, kad „praktiškai nėra jokios rizikos“ importuoti „Covid-19“ iš Kinijos miesto Vuhano, kur pasireiškė pirmiasis protrūkis, o paskui sakė, kad „koronaviruso plitimo tarp gyventojų rizika yra labai maža“. Po mėnesio, kai paliko ministeriją ir nesėkmingai siekė tapti Paryžiaus mere, ji tvirtino, jog „cunamis dar ateis“, o tai akivaizdžiai prieštaravo jos ankstesniems pareiškimams.
Vėžio ir transplantacijos specialistė A. Buzyn vėliau sakė parlamento tyrėjams, kad dar sausį įspėjo prezidentą ir tuometinį ministrą pirmininką Edouard‘ą Philippe’ą apie galimus COVID pavojus.
Respublikos Teisingumo Teismas buvo įkurtas 1993 m., kad ministrus būtų galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn siekiant pagerinti jų atskaitomybę, nes buvo manoma, kad ministrų kabineto nariai gali išvengti teisinio pasmerkimo už savo veiksmus einant pareigas. Kai kurie kritikai kaltina teismą esant pernelyg lėtą ir atlaidų, o A. Buzyn gynėjai laiko tyrimą nesąžiningu bei galinčiu atgrasyti kitus nuo įsitraukimo į politiką.
Tiriama ir buvusio ministro pirmininko E. Philippe’o bei dabartinio sveikatos apsaugos ministro Olivier Verano veikla.
A. Buzyn pasitraukė iš politikos ir sausį ėmė dirbti Pasaulio sveikatos organizacijos generalinio direktoriaus Tedroso Adhanomo Ghebreyesuso, taip pat kritikuoto dėl reagavimo į pandemiją, kabinete.
Baidyklė. Slaptai.lt nuotr.
Opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotoja Orinta Leiputė valdančiuosius ragina imtis veiksmų mažinant įtampas visuomenėje, nes, „Baltijos tyrimų“ duomenimis, visuomenės streso lygis COVID-19 pandemijos metu yra išaugęs dvigubai.
„Baimės, nesaugumo, prarasto socialinio stabilumo jausmas, šokas dėl artimųjų mirties ir pajamų netekimo – visa tai gali virsti tiksinčia bomba, jeigu valdantieji ir toliau demonstruos įprastą aroganciją ir socialinį nejautrumą, kurio klasikinis pavyzdys yra premjerės pozicija, esą Vyriausybė nieko negali padaryti kylant kainoms. Socialiai nejautrūs sprendimai ir tragiška valdžios komunikacija didina naštą žmonių psichikos sveikatai, streso ir nerimo lygį visuomenėje“, – sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė socialdemokratė O. Leiputė.
Seimo narė ragina kuo greičiau įgyvendinti dar šių metų liepą pateiktas Valstybės kontrolės rekomendacijas – Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) turėtų daugiau dėmesio skirti psichikos sveikatos paslaugų prieinamumo didinimui, gyventojų informavimui apie psichologinės pagalbos galimybes ir jų raštingumo psichikos sveikatos srityje stiprinimui.
SAM apklausos duomenimis, emocinės būklės pablogėjimą antrosios COVID-19 bangos metu pripažįsta 49 proc. gyventojų. Apie 1,5 karto yra išaugę nerimo, pykčio, liūdesio jausmai. 2020-aisiais fiksuotas savižudybių skaičiaus augimas.
O. Leiputės nuomone, valdžia turėtų nedelsdama pasiųsti signalą visuomenei, kad „skęstančiųjų gelbėjimas nėra pačių skęstančiųjų reikalas“.
„Eilės prie „galimybių pasų“ ir kiti incidentai parodė, kad valdžia ignoruoja faktiškai egzistuojančias nelygias galimybes, skaitmeninę atskirtį, socialinę nelygybę. Menkinti ar išstumti žmones dėl jų socialinės padėties ar skaitmeninės atskirties yra labai ciniška ir pavojinga taktika“, – konstatuoja parlamentarė.
Valstybės kontrolė neseniai konstatavo, kad dabartinėje situacijoje šalies atsigavimui koją kiša ir atsilikimas sveikatos raštingumo srityje.
O. Leiputė primena, kad, pavyzdžiui, 69 proc. gyventojų nežino, kad nemokamas psichologinės pagalbos paslaugas gali gauti savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose.
Valstybės kontrolės užsakymu 2021 m. balandžio mėn. atliktos apklausos rezultatai parodė, kad 90,5 proc. gyventojų psichologinės pagalbos COVID-19 pandemijos laikotarpiu iš viso neieškojo.
O. Leiputė pažymi grėsmingus vaikų ir jaunimo psichinės sveikatos rodiklius: „Tai, kas išgyvenama šiandien, rytoj virs naujomis socialinėmis įtampomis. 2020-aisiais daugiau nei pusė (54 proc.) tėvų nurodė, kad dėl streso jų vaikas turi elgesio ar emocinių sunkumų. Pandemijos metu dvigubai (nuo 9 iki 18 proc.) išaugo skambučių į „Vaikų liniją“ savižudybių tema. COVID-19 pandemijos metu psichikos sveikatos paslaugų laukimo eilės pas vaikų ir paauglių psichiatrą padidėjo 23 proc.“, – sako parlamentarė.
Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV)
JAV slaptosios tarnybos paskelbė nekantriai lauktą ataskaitą apie koronaviruso kilmę – tačiau vienareikšmiško atsakymo joje nėra.
Penktadienį pateiktoje ataskaitoje „tikėtinomis hipotezėmis“ įvardijamas ir viruso pernešimas gyvūno žmogui, ir incidentas laboratorijoje. Tačiau ekspertai esą ir toliau nesutaria dėl klausimo, kokia yra labiausiai tikėtina pandemijos kilmė.
Ataskaitoje atmetama tikimybė, kad koronavirusas buvo sukurtas kaip „biologinis ginklas“. Slaptosios tarnybos taip pat nemano, kad tai genų manipuliacijos pasekmė.
JAV prezidentas Joe Bidenas po ataskaitos paskelbimo apkaltino Kiniją ir toliau nutylint svarbią informaciją apie pandemijos kilmę. „Iki šiol Kinijos Komunistų partija atmeta reikalavimus dėl skaidrumo ir sulaiko informaciją“, – pareiškė prezidentas.
J. Bidenas prieš tris mėnesius pavedė savo slaptosioms tarnyboms parengti ataskaitą apie koronaviruso kilmę. Koronavirusas: COVID-19
„Mes tęsime pastangas suprasti šios pandemijos priežastis, – dabar žadėjo prezidentas. – Darysime viską, kas įmanoma, kad atsektume šio protrūkio, visame pasaulyje sukėlusio tiek skausmo ir mirčių, kilmę“. Tai esą svarbu, kad būtų užkirstas kelias naujoms pandemijoms.
Pandemija, jau nusinešusi daigiau kaip 4 mln. žmonių gyvybių, prasidėjo 2019 metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste. Jau netrukus tada imta spėlioti, kad virusas galėjo patekti į aplinką per incidentą virusologijos institute Uhane, kuriame tyrinėjami koronavirusai. Kinijos vyriausybė tai kategoriškai neigia.
Tik šių metų pradžioje tarptautiniams ekspertams leista apsilankyti Uhane – praėjus daugiau kaip metams nuo viruso protrūkio. Jų ataskaita paskelbta kovo pabaigoje, tačiau ir ji nepateikia aiškių rezultatų. Vadinamąją laboratorijos teoriją Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai pavadino „labai mažai tikėtina“.
Niujorko gubernatoriui dėl priekabiavimo gresia ir apkalta, ir baudžiamoji atsakomybė. EPA-ELTA nuotr.
Praėjusiais metais visoje šalyje liaupsintas už savo dalykiškas spaudos konferencijas koronaviruso tema, trečiadienį Niujorko gubernatoriaus demokrato Andrew Cuomo politinė karjera pakibo ant plauko, kai prokurorai pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl įtarimų seksualiniu priekabiavimu.
Kai Donaldas Trumpas praėjusį pavasarį sėjo chaosą, per televiziją transliuojamos A. Cuomo pandeminės spaudos konferencijos guodė amerikiečius ir netgi pasigirdo siūlymų jam kandidatuoti į prezidentus, tačiau dabar 63 metų vyro politinė reputacija pašlijo.
Niujorko valstijos asamblėjos demokratai yra pasirengę netrukus baigti apkaltos parengtinį tyrimą, o trys apygardos prokurorai tęsia baudžiamąjį tyrimą po to, kai antradienį paskelbta skandalinga ataskaita parodė, kad A. Cuomo seksualiai priekabiavo prie kelių moterų.
„Užpulti moterį ir daryti ką nors prieš jos valią yra nusikaltimas. Manau, jam turėtų būti pareikšti kaltinimai“, – trečiadienį CBS sakė Niujorko meras Billas de Blasio.
Atlikus tyrimą padaryta išvada, kad A. Cuomo „nepageidautinai ir be sutikimo lietė ir išsakė daug dviprasmiškų seksualinio pobūdžio komentarų, dėl kurių moterims buvo sukurta nemaloni darbo aplinka”.
Jame išsamiai aprašyti 11 moterų kaltinimai, kurie apibūdino „įžeidžiamo Cuomo ir jo vyresniojo personalo elgesio modelį“, – sakė valstijos generalinė prokurorė Letitia James, paskelbdama išvadas.
Trečią kadenciją dirbantis gubernatorius nusprendė gintis. Savo iš anksto įrašytame pareiškime jis tvirtino, kad niekada nėra nieko netinkamai lietęs, nedaręs netinkamų seksualinių veiksmų, ir atsistatydinti neketinantis.
Prancūzijoje – protestai prieš suvaržymus dėl COVID-19 pandemijos. EPA-ELTA nuotr.
Šeštadienį – sekmadienį, jau trečią savaitgalį iš eilės, Prancūzijoje laukiama masinių demonstracijų prieš griežtesnius suvaržymus dėl COVID-19, praneša naujienų agentūra dpa.
Manoma, kad šeštadienį popiet visoje šalyje protestuos 160 000 žmonių. Tokius skaičius, remdamasi policijos prognozėmis, paskelbė vietos žiniasklaida.
Praėjusį šeštadienį daugiau nei 160 000 žmonių protestavo prieš privalomus skiepus sveikatos apsaugos darbuotojams ir prieš tolesnį „sveikatos paso“ taikymą, įrodančio, kad jo turėtojas pasiskiepijo arba pasveiko nuo koronaviruso, arba turi neigiamą tyrimo rezultatą.
Prancūzijos valdžia priemones sugriežtino liepos viduryje po to, kai ėmė augti naujų atvejų skaičius.
Šios savaitės pradžioje Prancūzijos parlamentas po ilgų svarstymų pritarė kontraversiškiems pakeitimams.
Nors premjeras Jeanas Castexas pritarė naujoms taisyklėms, tačiau prižadėjo dėl jų kreiptis į Konstitucinę tarybą, kuri sprendimą turėtų paskelbti rugpjūčio 5 d.
Prancūzija susiduria su ketvirtąja COVID-19 banga, tačiau beveik 62 proc. gyventojų yra gavę bent vieną skiepų dozę.
G7 viršūnių susitikimas. Slaptai.lt nuotr.
Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas penktadienį pasveikino pirmąjį per beveik dvejus metus tiesioginį Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimą kaip puikią galimybę paspartinti atsigavimą po pandemijos.
Pradėdamas pirmąją pietvakarių Anglijos Kornvalio grafystėje vykstančio lyderių susitikimo sesiją, B. Johnsonas teigė, kad būtina pasauliui užtikrinti teisingesnę ateitį.
„Turime užtikrinti, kad kai atsigausime, žengsime dar vieną žingsnį į priekį ir atsistatysime geriau. Kaip G7 turime puikią galimybę tai padaryti“, – pridūrė premjeras.
Pagal šiuo metu skelbiamus oficialius statistikos duomenis, šalyje, suskirstytoje į 60 savivaldybių, saugiausia ir toliau būtų galima vadinti Pagėgių rajono savivaldybę. Nors per keletą pastarųjų dienų santykinis sergamumo rodiklis joje paaugo nuo 18 iki 70 naujų koronaviruso infekcijos atvejų, dviejų savaičių laikotarpiu tekusių 100 tūkst. gyventojų. Antroji sąraše šiuo metu Šilalės rajono savivaldybė (84 atv.), trečia – Rokiškio rajono savivaldybė (109 atv.).
Nesaugiausia (tik dėl didesnės nei kitur galimybės užsikrėsti COVID-19 liga) jau ne vieną savaitę yra Lietuvos sostinė (1078 atv. 100 tūkst. gyventojų). Taip pat – Vilniaus rajonas (1027 atv.) bei Širvintų rajono savivaldybė (993 atv.). Tad visai neatsitiktinai pastarosiomis dienomis čia suaktyvėjo skiepijimai nuo COVID-19 infekcijos. Širvintose jau paskiepyta 27,4 proc. gyventojų, Vilniuje – 26,52 proc., tik Vilniaus rajone vakcinavimo apimtis mažesnė – 19,5 proc., o visoje Lietuvoje ji, naujausiais duomenimis, siekia 25,5 proc.
Per 7 dienas šalies sostinėje dėl COVID-19 ligos nustatymo atlikti net 142 995 tyrimai, iš jų teigiamų atsakymų – 5,8 proc., Vilniuje ši dalis didesnė – 7,7 proc. (iš 41 092 tyrimų), Vilniaus rajone – 10,4 proc. (iš 5095 tyrimų), Širvintų rajone – 11,4 proc. (526 tyrimai), Šalčininkų rajone – 9,8 proc. (1095 tyrimai), Varėnos bei Švenčionių rajonuose – po 9,1 proc. (atitinkamai čia tyrimų buvo 681 bei 1017).
Kaune per savaitę atlikus 22 597 tyrimus, COVID-19 liga patvirtinta 4,3 proc. atvejų, Kauno rajone, – 5,3 proc. (4317 tyrimų), Šiauliuose – 5 proc. (4343 tyrimai), Panevėžyje – 5,2 proc. (3583 tyrimai), Klaipėdoje – 2,7 proc. (6602 tyrimai).
Pandemijos laikotarpiu Lietuvoje mirė 8052 užsikrėtusieji COVID-19 liga žmonės, dešimtadalis jų – Kaune (804). Didžiausiame šalies mieste Vilniuje gyvybių neteko 1424 užsikrėtę COVID-19 gyventojai, iš jų 654 mirė dėl mirtinai pavojingos infekcijos, likusiųjų mirties priežastimi tapo kitos ligos. Klaipėda prarado 388 gyvybes (150 – tiesiogiai dėl koronaviruso), Šiauliai – 312 (209 žmonės mirė dėl COVID-19), Panevėžys – 330 (193 panevėžiečiai tapo infekcijos aukomis).
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai analizuoja kasdien besikeičiančią COVID-19 situaciją ir pagal fiksuojamus epidemiologinius duomenis skelbia, kurios Lietuvos teritorijos spalviniame šalies žemėlapyje patenka tai į vieną, tai į kitą zoną. Kol kas tame žemėlapyje daugiausia raudonos (šviesesnės ar tamsesnės) spalvos, tačiau 15-os savivaldybių teritorijos – juodos. Ir tik dvi iš 60-ies savivaldybių – viltingai geltonos.
Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad Neringos savivaldybėje iki šio antradienio jau pasiskiepijo daugiau nei pusę savo gyventojų – 50,21 proc., Birštone – 40,69 proc., Druskininkuose – 31,35 proc., Palangoje – 30,46 proc. Iš didžiųjų šalies savivaldybių vakcinavimo sparta toliau pirmauja Kauno miestas (29,07 proc.), antras – Panevėžys (26,64 proc.), paskui rikiuojasi Vilnius (26,52 proc.), Kauno rajonas (26,23 proc.), Šiauliai (22,1 proc.) bei Klaipėda (20,91 proc.)
Tačiau šiose simbolinėse varžytuvėse, savivaldybių gyventojams aktyviai stengiantis kuo greičiau išsivaduoti iš karantino suvaržymų, pasiskiepyti, kad nebūtų pavojaus užsikrėsti COCID-19 liga ar perduoti ją kitiems, nuo lyderiaujančių savivaldybių smarkiai atsilieka Šalčininkų rajonas (vakcinavimo apimtis – 15,1 proc.) bei Visaginas (16,46 proc.).
Belgijos vyriausybė negalėjo per pandemiją uždaryti kavinių ir restoranų taip, kaip tai padarė, penktadienį Briuselyje paskelbė pirmosios instancijos teismas. Atitinkamas vidaus reikalų ministrės Annelies Verlinden nurodymas esą buvo neteisėtas. Teisėjų teigimu, politikė nėra įgaliota priimti tokio sprendimo, pranešė stotis RTBF.
Teismas davė Belgijos vyriausybei 30 dienų laiko ištaisyti įstatymo pažeidimus. Priešingu atveju gresia iki 250 000 eurų bauda. Į teismą kreipėsi maitinimo įstaigų asociacija iš prancūzakalbės Valonijos bei 50 restoranų.
Jau kovo pabaigoje Briuselio teismas nusprendė, kad koronaviruso ribojimams Belgijoje iš esmės trūksta teisinio pagrindo, nes sprendimai priimami ministerijų dekretais. Vyriausybė šį teismo sprendimą apskundė.
Kartu vyriausybė ruošia pandemijos įstatymą, dėl kurio dabar diskutuojama parlamente. Jis gali sukurti teisinius pagrindus restoranų uždarymui.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Epidemiologinei situacijai šalyje sparčiai prastėjant, premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad lieka neaišku, kada bus ryžtasi atverti šiuo metu uždarytas prekybos vietas. Ji taip pat priduria, kad ketinama peržiūrėti karantino švelninimo planą.
„(Kada bus atverti prekybos centrai – ELTA) tikrai aišku nėra, bet buvo išreikštas labai teisingas lūkestis. Ir su ministrais esame aptarę, kad galbūt reikia apsvarstyti atnaujintą parametrų rinkinį, kadangi kai Vyriausybė vasario mėnesį sutarė tam tikrą (karantino taikymo – ELTA) kriterijų – atvejų skaičiaus ir teigiamų testų procento logiką, situacija gerėjo ir to gerėjimo buvo tikimasi toliau. Ir galbūt tebuvo ginčas, kada mes pasieksime vieną ar kitą riboženklį“, – spaudos konferencijoje teigė I. Šimonytė.
Premjerė pabrėžė, kad šiuo atveju galėtų būti priimami ir karantino griežtinimo sprendimai, tačiau to bus siekiama išvengti.
„Situacija ir tendencijos dabar yra priešingos, ir laikantis tos pačios logikos, įžengus į „juodąją zoną“, mes turėtume svarstyti priešingus sprendimus, t. y. tas veiklas, kurios dabar veikia, vėl pradėti riboti. Visgi to norėtųsi išvengti“, – sakė ji.
Prekybos centras gražiu lietuvišku pavadinimu. Slaptai.lt nuotr.
„Kalbant apie tas veiklas, kurios dar neveikia, tikrai sprendimų ir galbūt kitokių prieigų ieškosime ir tarsimės. Galbūt vadinamasis imuniteto pasas galėtų būti daliai veiklų išeitis, tačiau akivaizdu, kad ne visoms ir ne iki galo“, – pridūrė I. Šimonytė.
Prekybos centras. Slaptai.lt foto
Tuo tarpu reaguodama į Vyriausybės posėdyje išsakytą Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomosios direktorės Rūtos Vainienės bei Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidento Mindaugo Statulevičiaus argumentus, kad COVID-19 užsikrėtimo židinių tiek prekybos, tiek pramonės įmonėse nustatoma itin mažai, I. Šimonytė visgi pažymėjo, kad šie verslo sektoriai statistiškai yra pirmaujantys pagal fiksuojamų protrūkių skaičių.
„Statistiškai vertinant, visa prekybos sektoriaus ekonominės veiklos klasifikatoriaus grupė turbūt yra antroje vietoje po apdirbamosios pramonės pagal nustatomų protrūkių ir židinių skaičių. Žinoma, kad turbūt tiek R. Vainienė, tiek M. Statulevičius kalba apie tas įmones, kurias pažįsta ir kurių situaciją konkrečiai žino. Mes galbūt matome tą situaciją bendriau, žiūrime į visos Lietuvos rodiklius ir mažiau siejame su konkrečiomis asociacijomis ar veiklomis“, – teigė ji. Prekybos centras Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Prekybos centre. Slaptai.lt nuotr.
Vis dėlto I. Šimonytė akcentavo, kad COVID-19 užsikrėtimų skaičius auga ne dėl pačios prekybos veiklos atvėrimo, bet dėl platesnių žmonių kontaktų laisvėjant ribojimams.
„Akivaizdu, kad ne pati prekyba yra problema, o žmonių kontaktai, kurie per atvertus traukos centrus intensyvėja. Dabar, kai panaikintas ribojimas judėti iš vienos savivaldybės į kitą, didelių traukos centrų buvimas ir žmonių maišymasis reikštų, kad ne prekybos įmonės tuos židinius provokuotų, o atitinkamai žmonių šeimose ir kažkokiuose kontaktuose (plintantis koronavirusas – ELTA).
ELTA primena, jog Vyriausybė trečiadienį nusprendė kuriam laikui atidėti prekybos centrų atvėrimą. Juos atverti buvo ketinama balandžio 12 d.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Popiežius Pranciškus Velykų sekmadienį paragino dalintis vakcinomis nuo COVID-19 su skurdžiausiomis pasaulio šalimis, sakydamas, kad jos yra „būtinas įrankis“ kovoje su pandemija.
Per bene svarbiausią katalikų šventę, ant kurios šešėlį vėl užmetė koronaviruso krizė, popiežius savo pasakytoje kalboje sutelkė dėmesį į pažeidžiamiausius pasaulio žmones – sergančiuosius, migrantus, susiduriančius su ekonominiais sunkumais ir gyvenančius karo zonose, kaip Sirijoje, Jemene ir Libijoje.
„Pandemija vis dar plinta, o socialinė ir ekonominė krizė išlieka stipri, ypač skurdžiųjų atžvilgiu“, – sakė 84-erių argentinietis, kreipdamasis tik maždaug į 100 tikinčiųjų, kuriems buvo leista susirinkti į Šv. Petro baziliką.
„Vakcinos šioje kovoje yra būtinas įrankis“, – teigė jis, paragindamas tarptautinę bendruomenę įveikti vakcinų platinimo trukdžius ir užtikrinti jų platinimą, „ypač skurdžiausiose šalyse“.
Popiežius Pranciškus, kuris nuo 2013 metų, kai tapo Katalikų Bažnyčios vadovu, susitelkia į pažeidžiamiausių žmonių grupių padėtį, rugsėjį Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje jau buvo įspėjęs turtingas šalis nekaupti vakcinų.
Popiežius pridūrė, kad yra „skandalinga“, jog pasaulyje tęsiasi ginkluoti konfliktai.
Jis paragino nutraukti karą Sirijoje, „kur milijonai žmonių šiuo metu gyvena nežmoniškomis sąlygomis“, bei Jemene, „kurio padėtis buvo sutikta su kurtinama ir skandalinga tyla“.
Pontifikas taip pat pareiškė savo artumą Mianmaro jaunimui, „įsipareigojusiam remti demokratiją“, paragino izraeliečius ir palestiniečius užmegzti dialogą bei paragino nutraukti smurtą Afrikoje, užsimindamas apie neramumus Nigerijoje, Sahelyje, šiauriniame Etiopijos Tigrėjaus regione ir Kabo Delgado provincijoje Mozambike.
„Pasaulyje vis dar per daug karų ir per daug smurto“, – teigė popiežius, pridurdamas, kad balandžio 4 d. pasaulyje minima supratimo apie minas, kurios yra „klastingi ir siaubingi įrenginiai“, diena.
Svarbus mėnesis Italijai
Popiežiaus palaiminimas „Urbi et orbi“ (Miestui ir pasauliui) paskelbtas 60 mln. italų švenčiant Velykas karantino sąlygomis.
Visa Italija nuo šeštadienio iki pirmadienio paskelbta „raudonąja zona“, kurioje taikomi judėjimo apribojimai, uždari restoranai ir nebūtinosios mažmeninės prekybos parduotuvės.
Nepaisant vyraujančio pesimizmo, esama vilties teikiančių ženklų, kad šalyje spartėja skiepijimo kampanija. Nors kovo pabaigoje pranešta apie sumažėjusią sergamumo kreivę, ligoninėse tebegydoma itin daug užsikrėtusių pacientų.
Balandis, kaip manoma, bus itin svarbus mėnesis Italijos vakcinacijos kampanijoje, valdžios institucijoms tikintis per ateinančias dvi savaites kasdien suskiepyti po 300 tūkst. vakcinos dozių, sakė vienas pareigūnas.
Trys Italijos regionai, įskaitant Veneciją apimantį Venetą, rengiasi nuo antradienio sušvelninti apribojimus ir kai kurių zonų žymėjimą pakeisti iš „raudono“ į „oranžinį“.
Gali būti, kad Į Lenkiją atvykstantys asmenys jau netrukus turės pateikti neigiamą koronaviruso testą. Šis naujas reikalavimas planuojamas savaitės pabaigoje, stočiai TVN sakė sveikatos ministras Adamas Niedzielskis. Tam, kas pasienyje pateiks neigiamą testo rezultatą, atvykus nereikės karantinuotis.
Ministras, be to, pareiškė, kad Lenkijoje prasideda trečioji pandemijos banga, kuri piką veikiausiai pasieks kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje. Naujos priemonės pandemijai suvaldyti ateinančiomis savaitėmis neplanuojamos.
Lenkijoje pastaruoju metu auga naujų infekcijų skaičiai. Neseniai šalyje sušvelninti, be kita ko, kino teatrams, teatrams, viešbučiams ir slidinėjimo trasoms taikyti ribojimai.
Vyriausybei trečiadienį nusprendus pratęsti karantiną ir judėjimo tarp savivaldybių ribojimą, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tai nereiškia, jog toks nutarimas, koks yra dabar, galios iki pat vasario 28 dienos, tačiau kol kas, anot jos, Vyriausybė neturi pagrindo keisti režimo.
„Vyriausybė šiandien priėmė sprendimą pratęsti karantino nutarimo galiojimą iki vasario 28 dienos. Tai nereiškia, kad nutarimas toks, koks yra dabar, galios visą mėnesį, tačiau tai reiškia, kad kol kas Vyriausybė neturi pagrindo keisti režimo. Pagal ekspertų viešai aptartą situacijų klasifikatorių vis dar esame pačioje blogiausioje kategorijoje, nepaisant to, kad situacija yra gerokai pagerėjusi nuo praėjusių metų pabaigos“, – spaudos konferencijoje po Vyriausybės posėdžio trečiadienį sakė I. Šimonytė.
Pasak ministrės pirmininkės, ribojmus Vyriausybė ir Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) kiekvieną savaitę peržiūrės.
„Iš esmės kiekvieną savaitę Vyriausybė, VESK svarstys, kokie pakeitimai galėtų būti ir kokiomis sąlygomis daromi pakeliui“, – sakė I. Šimonytė.
„Situacija rodo, kad kol mes dar nesame nulipę iš D scenarijaus į C scenarijų, kas jau leistų kalbėti apie didesnius apribojimų sumažinimus“, – teigė premjerė.
Pasak I. Šimonytės, dalyje savivaldybių epidemiologinė situacija nėra iki galo pasitaisiusi.
„Yra keliasdešimt savivaldybių, kuriose situacija neatrodo iki galo pasitaisiusi, kai kur matome trupučiuką didėjantį atvejų skaičių. Žinoma, ten atvejų skaičius yra pakankamai mažas ir tą didėjimą gali išprovokuoti bet koks susiformavęs mažesnis židinys, bet akivaizdu, kad skatinti mobilumą šitomis aplinkybėmis nebūtų gera mintis. Bet tai nereiškia, kad šie mobilumo apribojimai galios iki vasario pabaigos“, – sakė premjerė.
Šiuo metu Lietuvos teritorijoje ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, išskyrus tuos atvejus, kai vykstama į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, į kitą savivaldybę dėl artimų giminaičių mirties, į darbą, kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje, į aptarnaujančius tarptautinius keleivių maršrutus oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų bei dėl sveikatos priežiūros paslaugų.
