Putinas – pats tikriausias karo nusikaltėlis
Johanesburgas, liepos 18 d. (AFP-ELTA). Vladimiro Putino suėmimas reikštų karo Rusijai paskelbimą, antradienį paviešintuose teismo dokumentuose rašo Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Cyrilas Ramaphosa, šalyje tebevykstant ginčams dėl Rusijos vadovo priėmimo.
V. Putinas pakviestas į kitą mėnesį Johanesburge vyksiantį BRICS šalių aukščiausiojo lygio susitikimą, tačiau jo atžvilgiu išduotas Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) arešto orderis. PAR, kaip TBT narė, turėtų jį vykdyti, jei V. Putinas atvyktų. PAR diplomatinė dilema sprendžiama teisme, kur pagrindinė opozicinė partija Demokratinis aljansas (DA) bando priversti vyriausybę užtikrinti, kad Kremliaus vadovas bus sulaikytas ir perduotas TBT, jei įkels koją į šalį. Tačiau atsakydamas į šį pareiškimą C. Ramaphosa pavadino DA prašymą „neatsakingu“ ir teigė, kad ant kortos pastatytas nacionalinis saugumas. „Rusija aiškiai pasakė, kad pareigas einančio jos prezidento suėmimas būtų karo paskelbimas“, – sakė jis. „Rizikuoti įsitraukti į karą su Rusija būtų nesuderinama su mūsų Konstitucija“, – sakė jis, pridurdamas, kad tai prieštarautų jo pareigai ginti šalį.
PAR siekia išimties pagal TBT taisykles, remdamasi tuo, kad arešto įgyvendinimas galėtų kelti grėsmę „valstybės saugumui, taikai ir tvarkai“, sakė jis. Pietų Afrika šiuo metu pirmininkauja BRICS – didelių valstybių grupei, kuriai taip pat priklauso Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija ir kuri save laiko atsvara Vakarų ekonominiam dominavimui. Antrankiai
TBT paskelbė V. Putino paiešką dėl kaltinimų, kad Rusija neteisėtai deportavo ukrainiečių vaikus.
PAR prezidento pavaduotojas Paulas Mashatile neseniai interviu vietos žiniasklaidai teigė, kad vyriausybė bandė įtikinti V. Putiną neatvykti, tačiau kol kas nesėkmingai.
Birželį pasirašytas ir iš pradžių pažymėtas kaip „konfidencialus“, C. Ramaphosos rašytinis pareiškimas antradienį buvo paskelbtas teismui nusprendus, kad su šiuo klausimu susiję dokumentai turi būti paviešinti.
Pistoletų kabūros. Slaptai.lt nuotr.
Varšuva, birželio 18 d. (PAP-ELTA). Pietų Afrikos Respublikos (PAR) prezidento delegacija, įstrigusi Varšuvos oro uoste, kai jos nariai atsisakė išlipti iš lėktuvo be savo ginklų, sekmadienį išskrido į Pretoriją.
„Lėktuvas jau išskrido į Pretoriją Pietų Afrikos Respublikoje“, – sekmadienį PAP sakė Šopeno oro uosto atstovė Anna Dermont. Ji pridūrė, kad išvykimas buvo suplanuotas 9 val., bet buvo 45 minutėmis atidėtas.
Lėktuvas su PAR prezidento Cyrilo Ramaphosos saugumo agentų komanda buvo sulaikytas Varšuvos oro uoste ketvirtadienį, birželio 15 d., tai pranešė Lenkijos užsienio reikalų ministerija. Jos pranešime buvo sakoma, kad tokia padėtis susiklostė „dėl įprastų įvažiavimo procedūrų, kurių reikalauja Lenkija, nesilaikymo“. Toliau priduriama, kad lėktuve buvo pavojingų medžiagų, nebuvo leidimo jas įvežti į šalį, be to, lėktuve buvo žmonių, apie kuriuos Lenkijos valdžiai nebuvo pranešta.
„Lenkijos užsienio reikalų ministerija dėjo visas pastangas, kad pasirengtų prezidento C. Ramaphosos vizitui Lenkijoje“, – sakoma pranešime ir priduriama, kad „įvyko trys konsultaciniai susitikimai, pareigūnai nuolat palaikė ryšius su PAR prezidento kanceliarijos ir PAR ambasados Varšuvoje parengiamąja grupe“, buvo pranešta apie visus būtinus formalumus delegacijai atvykti į Lenkiją ir importo leidimus.
Lenkijos sienos apsaugos tarnyba (SG) penktadienį sakė, kad PAR delegacija nusprendė likti laive savo noru. Delegacijos nariai turėjo ginklus, bet neturėjo leidimo juos įvežti, nors patys galėjo išlipti iš lėktuvo.
PAR prezidentas ketvirtadienį atskrido į Lenkiją iš Ženevos, o vėliau, po susitikimo su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, išvyko į Kyjivą.
PAR parlamento pastate įsiplieskęs gaisras. EPA-ELTA nuotr.
Keiptaunas, sausio 4 d. (dpa-ELTA). Pietų Afrikos Respublikos (PAR) parlamento pastate savaitgalį įsiplieskęs gaisras – suvaldytas, antradienį pranešė ugniagesiai.
Gaisras iš pradžių įsiplieskė sekmadienį ir pirmadienio rytą buvo paskelbta, kad jis sėkmingai pažabotas, tačiau smarkus vėjas vakare vėl pakurstė liepsnas. Atsinaujinusį gaisrą pavyko užgesinti po vidurnakčio, stočiai eNCA sakė ugniagesių komandos atstovas Jermaine’as Carelse’as.
Antradienį prieš teismą stos pastato viduje sulaikytas 49-erių metų vyras. Jis kaltinamas įsilaužimu, tyčiniu padegimu ir vagyste.
Skaičiuojama, kad šio istorinio pastato atstatymo išlaidos sieks kelis šimtus milijonų dolerių. Liepsnos sunaikino vieną istorinę posėdžių salę ir daugybę biurų.
Keiptaune atvira liepsna dega PAR parlamento rūmai. EPA-ELTA nuotr.
Keiptaunas, sausio 2 d. (AFP-ELTA). Ankstų sekmadienio rytą Pietų Afrikos Respublikos (PAR) parlamento pastate, įsikūrusiame šalies sostinėje Keiptaune, kilo didžiulis gaisras.
Anot specialiųjų tarnybų, šiuo metu liepsnoja pastato stogas, taip pat dega ir Nacionalinės Asamblėjos priestatas. Skelbiama, kad gaisras kol kas nėra suvaldytas, taip pat pranešama apie įtrūkimus pastato sienose.
Socialiniuose tinkluose pasirodžiusiose nuotraukose matyti vieno iš parlamento pastatų stogą laižančios milžiniškos liepsnos. Kol kas neaišku, kas galėjo sukelti gaisrą.
Keiptaune esančius parlamento rūmus sudaro trys dalys, įskaitant originalų ir seniausią pastatą, kuris iškilo 1884 m. Naujesniuose priestatuose, kurie atidaryti 1920 ir 1980 m., įsikūrusi PAR Nacionalinė Asamblėja.
Praėjusių metų balandį gaisras nuniokojo dalį Keiptauno universiteto bibliotekos, kurioje saugoma unikali Afrikos archyvų kolekcija.
PAR rašytojas D. Galgutas laimėjo Bookerio premiją. EPA-ELTA nuotr.
Londonas, lapkričio 4 d. (AFP-ELTA). Pietų Afrikos dramaturgas ir rašytojas Damonas Galgutas trečiadienį laimėjo 2021 metų Bookerio premiją už „Pažadą“ (The Promise), romaną, kuriame aprašoma šeimos istorija nuo vėlyvojo apartheido laikų iki Jacobo Zumos prezidentavimo.
Tai jau trečioji į galimų premijos laimėtojų trumpąjį sąrašą patekęs jo romanas. Knygoje, apimančioje kelis dešimtmečius, vaizduojamas vis didėjantis šeimos susiskaldymas šaliai tapus demokratine.
„Esu tikrai giliai, nuolankiai dėkingas už tai“, – sakė 57-erių metų rašytojas, atsiimdamas prestižinį Didžiosios Britanijos apdovanojimą per televizijos transliuotą ceremoniją Londone.
„Prireikė daug laiko, kad čia atsidurčiau, o dabar, kai čia atsidūriau, toks jausmas, kad manęs neturėtų čia būti“, – pridūrė autorius, kuris pirmąjį romaną parašė būdamas 17 metų.
Dar prieš apdovanojimą buvo tikimasi, kad premiją laimės „Pažadas“, romanas apie baltųjų šeimą, turinčią ūkį netoli Pretorijos, kur D. Galgutas užaugo.
Baltasis PAR rašytojas sakė, kad norėjo, jog šis kritikų pripažintas romanas parodytų, kaip „bėgantis laikas“ veikia šeimą, šalį, jos politiką ir „teisingumo sampratas“, ir kartu panagrinėtų mirtingumą.
Kalbėdamas iškart po to, kai buvo paskelbtas laimėtoju, D. Galgutas atidavė pagarbą savo gimtajam žemynui.
„Šie metai buvo puikūs Afrikos rašytojams, todėl norėčiau priimti šį apdovanojimą visų papasakotų ir nepapasakotų istorijų, išgirstų ir neišgirstų rašytojų iš nuostabaus žemyno, kurio dalis esu, vardu, – sakė jis. – Prašome ir toliau mūsų klausytis. Dar daug dalykų išgirsite“.
Kiek vėliau kalbėdamas su žurnalistais jis atkreipė dėmesį, kad šiemet Nobelio literatūros premijos laureatu tapo kitas Afrikos rašytojas – Zanzibare gimęs rašytojas Abdulrazakas Gurnah.
Tai „leidžia manyti, kad galbūt Afrikos balsas ima stiprėti“, – sakė jis.
D. Galguto laimėjimas buvo paskelbtas praėjus vos kelioms valandoms po žinios, kad kitas Afrikos rašytojas, 31-erių metų senegalietis Mohamedas Mbougaras Sarras pelnė Goncourt‘ų premiją – pagrindinę Prancūzijos literatūros premiją.
D. Galgutas triumfavo konkurencingame ir įvairialypiame trumpajame sąraše, į kurį pateko autoriai iš Šri Lankos, Didžiosios Britanijos ir JAV, o jų romanai apėmė įvairias temas ir pasakojimus – nuo moterų piločių iki šiuolaikinės socialinės žiniasklaidos.
Ši premija, kurią anksčiau yra gavę Salmanas Rushdie, Margaret Atwood ir Hilary Mantel, yra vienas svarbiausių literatūrinių apdovanojimų už anglų kalba parašytus romanus.
Laureatas gauna 50 tūkst. svarų sterlingų (59 tūkst. eurų) piniginę premiją, taip pat karjerą keičiantį pardavimų augimą ir žinomumą visuomenėje.
Šių metų vertinimo komisijos pirmininkė Maya Jasanoff gyrė visus finalinius pretendentus, tačiau išskyrė „Pažadą“ dėl jo „neįtikėtino originalumo ir balso sklandumo“ ir kaip knygą, kuri yra „išties kupina istorinės ir metaforinės reikšmės.“
Kritikai pritarė. Niujorko žurnalas „The New Yorker“ knygą pavadino „nepaprasta“, o PAR laikraštis „Sunday Times“ teigė, kad „nuostabu, kiek daug istorijos Galgutas sutalpino į šį trumpą romaną“.
Po smurtinių neramumų į dvi PAR provincijas nusiųsta kariuomenė. EPA-ELTA nuotr.
Po kelias dienas trukusių neramumų, per kuriuos žuvo mažiausiai 10 žmonių, Pietų Afrikos vyriausybė į dvi provincijas nusiuntė karius. Jis autorizavo ginkluotųjų pajėgų nusiuntimą į Gautengą ir Kvazulu-Natalį tenykščiai policijai paremti, pirmadienio vakarą kalboje per televiziją sakė prezidentas Cyrilas Ramaphosa. Neramumai šalyje kilo po buvusio PAR prezidento Jacobo Zumos įkalinimo.
„Praėjusiomis dienomis ir naktimis būta tokių smurto aktų, kokių retai yra buvę mūsų demokratijos istorijoje“ – sakė C. Ramaphosa, pridūręs, kad šie įvykiai jį „liūdina“. Tai buvo jau antra diena iš eilės, kai prezidentas kreipėsi į tautą dėl smurto šalyje.
Konstitucinis teismas birželio pabaigoje už nepagarbą teismui skyrė J. Zumai 15 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią jis pradėjo atlikti praėjusią savaitę. Daugelis pietų afrikiečių buvusio vadovo įkalinimą vadino šalies teisinio valstybingumo pergale. Tačiau J. Zumos rėmėjai išėjo į gatves.
Protestai daugelyje vietų peraugo į smurtą. Pirmadienį ketvirtą dieną iš eilės pirmiausiai Kvazulu-Natalyje, gimtojoje J. Zumos provincijoje, buvo padeginėjami ir plėšiami pastatai. Demonstrantai provincijos sostinėje padegė prekybos centrą. Ešovėje policija paleido šūvius, kad išvaikytų minią.
Chaotiškos scenos vyko ir Johanesburge: čia padegta dešimtys automobilių, išdaužyti parduotuvių langų stiklai.
Naujausiais policijos duomenimis, per neramumus žuvo dešimt žmonių. Sulaikyti 489 asmenys.
Ekspertai įspėja, kad neramumai Pietų Afrikoje gali neigiamai paveikti vakcinacijos kampaniją. Jau dabar esą yra „sunaikintų ar išplėštų“ vakcinacijos centrų. C. Ramaphosa teigė, kad kaip tik įsivažiuojanti skiepijimo kampanija buvo „rimtai sutrikdyta“. PAR yra labiausiai pandemijos paveikta šalis Afrikos žemyne. Pandemija įstūmė šalį į didelę ekonominę krizę, išaugo nedarbas.
79-erių J. Zuma ir po daugybės korupcijos aferų vis dar mylimas pirmiausiai skurdesnių gyventojų. Buvęs kovotojas prieš apartheidą 2009 metais atėjo į valdžią kaip vilties švyturys vargšams. Tačiau dėl korupcijos skandalų daugelis žmonių parardo pasitikėjimą juo. 2018 metų pradžioje į skandalus įsipainiojęs prezidentas atsistatydino, užbėgdamas už akių jo nušalinimui.
PAR: vandalai suniokojo politiko ir pramonininko C. Rhodeso biustą. EPA-ELTA nuotr.
Pietų Afrikos Respublikoje vandalai suniokojo žinomo britų politiko ir pramonininko, vieno iš kasybos industrijos Afrikos pietuose kūrėjų Cecilo Rhodeso bronzinį biustą. Tai trečiadienį pranešė PAR televizijos kanalas ENCA.
„Nudaužta ir pavogta C. Rhodeso bronzinio biusto, esančio jo memorialiniame komplekse Keiptauno priemiestyje, galva“, – pareiškė istorikas Gabrielis Brownas, kuris išvakarėse aptiko nusikaltimo pėdsakus. Kol kas nežinoma, kas konkrečiai įvykdė šį vandalizmo aktą.
Memorialinis kompleksas buvusio C. Rhodeso dvaro, kurį jis įsigijo 1893 metais, teritorijoje buvo pastatytas 1912 metais. Jo centrinis objektas yra pastatas su antikinio stiliaus portiku, kuriame ant granito postamento stovi C. Rhodeso bronzinis biustas. Postamente iškaltos jo artimo draugo, britų rašytojo ir poeto Rudyardo Kiplingo eilės.
2015 metų pavasarį C. Rhodeso bronzinė statula buvo pašalinta iš Keiptauno universiteto teritorijos.
Rugpjūčio 3 dieną Pietų Afrikos Respublikos (PAR) teismas 15-ai metų įkalino buvusį Interpolo prezidentą ir buvusį PAR policijos vadovą Džeką Selebį.
Teisme įrodyta, kad D.Selebis paėmė 160 tūkst. dolerių sumą siekiančius kyšius iš verslininko, įtakingo narkotikų barono Gleno Agleočio. Be to, nustatyta, kad kelis kartus G.Agleotis jam dovanojo brangius drabužius – “Gučči” ir “Versače” gaminius.
Džekas Selebis vadovavo Interpolui 2004 – 2008 metais. Tuo pačiu metu jis vadovavo ir PAR policijai (šalies policijos vadovo pareigas ėjo nuo 1998 metų). Tačiau 2008 metų pradžioje D.Selebis atsistatydino iš Interpolo prezidento pareigų.
