Robertas Fico. EPA – ELTA foto
Bratislava, rugsėjo 18 d. (Ukrinform-ELTA). Buvęs Slovakijos ministras pirmininkas ir opozicijos lyderis Robertas Fico, kurio partija šį mėnesį gali laimėti pirmalaikius parlamento rinkimus, ketina atšaukti gynybos pagalbą Ukrainai.
R. Fico, valdęs Slovakiją 2006–2010 m. ir 2012–2018 m., yra pagrindinis pretendentas į ministrus pirmininkus. Jis ir jo kairioji partija „Smer“ vykdo rinkimų kampaniją, kurioje ryškėja prorusiška ir antiamerikietiška darbotvarkė.
R. Fico teigimu, jei „Smer“ įeis į vyriausybę, Slovakija nebesiųs Ukrainai ginklų ir amunicijos. R. Fico įsitikinęs, kad jokie Vakarų ginklai nepakeis karo eigos Ukrainoje. Jis pabrėžia, kad Europos Sąjunga ir JAV turėtų panaudoti savo įtaką bei priversti Maskvą ir Ukrainą sudaryti kompromisines paliaubas.
Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad gegužę Slovakijos prezidentė Zuzana Čaputova pareiškė ketinanti paduoti į teismą R. Fico, pavadinusį ją „Amerikos agente“.
R. Fico nuolat prieštarauja karinės pagalbos teikimui Ukrainai ir ragina diplomatinėmis priemonėmis užbaigti karą, Maskvos pradėtą 2022 m. vasario pabaigoje.
J. Bidenas susitiko su G. Meloni. EPA – ELTA foto
Vašingtonas, liepos 28 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas, ketvirtadienį susitikęs su Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni, pagyrė ją už tvirtą paramą Vakarų pastangoms padėti Ukrainai apsiginti nuo Rusijos invazijos, kartu palikdamas nuošalyje bet kokius nuogąstavimus dėl jos kraštutinių dešiniųjų vyriausybės.
J. Bidenas sakė, kad G. Meloni taip pat suteikė „labai stiprią paramą ginantis nuo Rusijos žiaurumų“.
Italijos ministrė pirmininkė, sėdėdama kartu su J. Bidenu Ovaliajame kabinete, sakė, kad „didžiuojasi“ Italijos veiksmais padedant Ukrainai.
„Mes žinome, kas yra mūsų draugai sunkiais laikais, ir manau, kad Vakarų valstybės parodė, jog gali pasikliauti viena kita daug (labiau), nei kai kas manė“, – sakė ji.
„Remti Ukrainą reiškia ginti taikų žmonių ir valstybių sambūvį visame pasaulyje. Priešingai nei kai kas sako, Ukrainos pasipriešinimas atitolina pasaulinį karą, o ne priartina jį“, – sakė ji šiek tiek laužyta anglų kalba.
Baltieji rūmai mažiau dėmesio skyrė prieštaringai G. Meloni vidaus darbotvarkei, o daugiau – Italijos, kaip NATO ir Didžiojo septyneto, kuriam Italija vadovaus 2024 metais, narės vaidmeniui.
J. Bidenas sakė, kad JAV ir Italijos prekyba pernai pasiekė 100 mlrd. dolerių ir „nėra jokios priežasties, kodėl ji negalėtų didėti“.
Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby trečiadienį žurnalistams sakė, kad J. Bidenas „labai laukė vizito“, ir atmetė bet kokius ginčus dėl G. Meloni politikos.
JAV pareigūnai mano, kad Italijos premjerė atėjusi į valdžią tapo nuosaikesnė ir daugelį nustebino savo ryžtinga pozicija dėl paramos Ukrainai prieš Rusiją, kurios prezidentas Vladimiras Putinas artimai draugavo su dabar jau velioniu ilgamečiu Italijos premjeru Silvio Berlusconi.
Baltieji rūmai taip pat nepajuto įtampos dėl opios Kinijos temos. Europos šalys ir Vašingtonas iš esmės sutaria, kad atėjo laikas mažinti pavojingą priklausomybę nuo Pekino – „mažinti riziką“, kaip vadinama naujoji politika. Tačiau mažiau sutariama dėl detalių, kaip toli eiti ir kiek ekonominės rizikos galima toleruoti.
G. Meloni konkrečiai buvo spaudžiama pasitraukti iš Kinijos iniciatyvos „Juosta ir kelias“ – trilijono dolerių vertės investicijų į infrastruktūrą schemos, kuria Pekinas naudojasi siekdamas užsitikrinti įtaką visame pasaulyje, daugiausia ekonominių sunkumų turinčiose šalyse.
Kalbėdamas apie būsimą G. Meloni vaidmenį organizuojant kitų metų G7 aukščiausiojo lygio susitikimą, J. Bidenas pajuokavo: „Tikiuosi, kad būsite man okmaloni“.
Galingi, nes vieningi
Antradienį Vilniuje prasideda dvi dienas truksiantis aukščiausio lygio NATO viršūnių susitikimas. Tai pirmasis tokio lygio tarptautinis renginys Lietuvoje, kuriame dalyvaus per 40 užsienio valstybių lyderiai, diplomatijų vadovai bei gynybos ministrai, kiti aukšto rango pareigūnai.
Skelbiama, kad liepos 11-12 dienomis Vilniuje svečiuosis per 3000 užsienio delegacijų narių, maždaug 2000 nevyriausybinių organizacijų bei tarptautinės žiniasklaidos atstovų.
Aljanso lyderių darbotvarkėje – dėmesys NATO kolektyvinės gynybos, atgrasymo stiprinimui, paramos Ukrainai klausimams.
Parama Ukrainai ir Kyjivo narystė NATO
Vilniaus viršūnių susitikime Ukraina tikisi gauti aiškų signalą dėl narystės NATO perspektyvos. Visgi, Vakarų šalių bei Aljanso vadovai nurodo, kad besitęsiant Rusijos karui Ukrainoje, narystės klausimas negali būti svarstomas.
Praėjusią savaitę NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas nurodė, kad Lietuvoje Aljansas „patvirtins“ ankstesnį įsipareigojimą – kad ateityje Ukraina įstos į NATO.
Jis teigė, kad lyderiai sutars ir dėl ilgalaikės paramos paketo, stipresnių politinių ryšių – dėl Ukrainos-NATO tarybos steigimo. Tuo metu JAV skelbia, kad Vašingtonas yra pasirengęs Ukrainai pasiūlyti panašias saugumo garantijas, kokias taiko Izraeliui. Abrams tankas – iš arti. Gintaro Visocko foto
Šių diskusijų kontekste imta spekuliuoti, ar Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, negaudamas aiškios žinutės iš NATO, beatvyks į Lietuvos sostinėje vyksiantį suvažiavimą. Jis leido suprasti, kad nemato reikalo dalyvauti susitikime, jei NATO lyderiai nepademonstruos „drąsos“ pradėti Ukrainos stojimo į Aljansą procesą. Tačiau NATO vadovas patvirtino, kad Ukrainos prezidentas NATO viršūnių susitikime dalyvaus.
NATO valstybės dar 2008 m. sutarė, kad Ukraina taps Aljanso nare.
Švedijos narystė NATO
Artėjant aukščiausio rango viršūnių susitikimui Vilniuje viltasi, kad Lietuvos sostinėje NATO galės pasveikinti Švediją kaip 32-ąją Aljanso narę.
Vilniaus viršūnių susitikimo išvakarėse NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas kartu su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu bei Švedijos premjeru Ulfu Kristerssonu susėdo prie bendro derybų stalo išspręsti dvišalius nesutarimus. Prieš susitikimą viltasi, kad Ankara atsisakys vetuoti Švedijos narystę.
Po keletą valandų trukusių derybų, vėlų pirmadienio vakarą pranešta, kad Turkijos prezidentas sutiko nedelsiant pateikti šalies parlamentui ratifikuoti Švedijos stojimo protokolą. Turkijos kariai
Turkijos vadovybė blokavo Švedijos stojimą, teigdama, kad Stokholmas esą nepakankamai kovoja su „teroristinėmis organizacijomis“, turėdama omenyje kurdų Darbininkų partiją. Be to, pokalbius tarp šalių lyderių apsunkina ir pastaruoju metu Stokholme užfiksuotas incidentas, kai protesto metu buvo sudegintas Koranas.
Savo ruožtu NATO plėtros procesus vilkina ir Vengrija, paskelbusi, kad balsavimą dėl dokumentų ratifikavimo nukėlė iki rudens.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą, Švedija ir Suomija pasiprašė priimamos į NATO. Suomija tapo oficialia Aljanso nare nuo šių metų balandžio.
Didesni asignavimai gynybai
Aljanso narės ketina sutarti ir dėl didesnių asignavimų gynybos sričiai. Šiuo metu valstybės vadovaujasi 2014 m. Velso susitarimu, kuriame numatoma, jog NATO šalys iki 2024 m. sieks skirti bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) krašto apsaugos išlaidoms.
Vokiečių kareivis ant Leopard šarvų. Slaptai.lt foto
Vilniaus suvažiavime norima sutarti, kad 2 proc. BVP būtų minimali riba – vadinamosios „grindys“.
Šį tikslą jau šiais metais turėtų pasiekti arba viršyti tik 11 iš 31 Aljanso narių – JAV, Jungtinė Karalystė, Suomija, Graikija, Vengrija, Lenkija, Lietuva, Estija, Latvija, Rumunija bei Slovakija.
Praėjusiais metais Lietuvos asignavimai gynybai siekė 2,52 proc. BVP.
Rytinio Aljanso flango stiprinimas
NATO lyderiai taip pat ketina sutarti dėl poreikio skirti daugiau dėmesio Aljanso rytiniam flangui bei stiprinti NATO priešakinius gynybos pajėgumus, oro ir priešraketinę gynybą.
Baltijos šalys siekia reikšmingai sustiprinti regiono atgrasymo ir gynybinius pajėgumus, įtvirtinant pernai Madride priimtus įsipareigojimus. Madrido viršūnių susitikime patvirtinti sprendimai dėl atgrasymo ir gynybos stiprinimo aprėpia ir dvišalį Vokietijos ir Lietuvos susitarimą dėl brigados dydžio vieneto dislokavimo.
Praėjusią savaitę prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos žiniasklaidai teigė, kad Vilniaus NATO viršūnių susitikimo deklaracijos tekste „atsispindės“ Berlyno įsipareigojimai Vilniui. Tuo metu pirmadienį, po dvišalio susitikimo su J. Stoltenbergu, jis nurodė, kad vokiečių iniciatyva didinti gynybos pajėgas rytiniame NATO flange turėtų būti pasveikinta NATO komunikate. Amerikietiškasis Abrams. Slaptai.lt nuotr.
„Manau, kad būtų naudinga NATO komunikate pasveikinti sąjungininkus už jų ryžtą stiprinti priešakinę gynybą“, – kalbėjo G. Nausėda.
Siekiant atliepti regione kylančias grėsmes po Rusijos invazijos į Ukrainą, NATO pristatė naujus Aljanso regioninės gynybos planus. Susitikimo išvakarėse užsienio spaudoje skelbta, kad pastarieji planai jau buvo patvirtinti – tai esą tvirtino keletas diplomatų.
Volodymyras Zelenskis Japonijoje susitiko su Indijos premjeru Narendra Modi. EPA – ELTA foto
Tokijas, gegužės 20 d. (AFP-ELTA). Šeštadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Japonijoje susitiko su Indijos premjeru Narendra Modi, kuris pažadėjo visokeriopą paramą.
Valstybių lyderiai Hirošimoje dalyvauja Didžiojo septyneto (G7) viršūnių suvažiavime, praneša AFP.
Abiejų politikų susitikimas įvyko pirmą kartą po to, kai Rusija 2022 m. įsiveržė į Ukrainą, o Indija vengė kritikuoti Rusijos veiksmus.
„Labai gerai suprantu jūsų skausmą ir Ukrainos žmonių skausmą“, – pareiškė N. Modi pažadėdamas Indijos ir savo asmeninę pagalbą sprendžiant karinį konfliktą su Rusija.
Vėliau V. Zelenskis socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė padėkojęs Indijai už jos paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui ir suverenumui, ypač tarptautinėse organizacijose.
Ukrainos prezidentas taip pat dėkojo už Indijos humanitarinę pagalbą ir pakvietė šalį prisidėti įgyvendinant „Ukrainos taikos formulę“.
V. Zelenskis netikėtai į Hirošimą atskrido šeštadienio popietę, kur dalyvauja G7 viršūnių susitikime po to, kai JAV leido perduoti Ukrainai pažangius karo lėktuvus.
Čekijos vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Praha, gegužės 15 d. (ELTA). Čekijoje buvo atliktas tyrimas, kaip pasikeitė čekų požiūris į ukrainiečius, praėjus metams nuo karo pradžios. Sociologai konstatuoja, kad ryžtas teikti pagalbą mažėja, praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „novinky.cz“.
Tyrimą Čekijos televizijos užsakymu atliko bendrovė „Kantar TNS“. Balandžio 17–gegužės 5 dienomis vykusios apklausos rezultatai rodo, kad per metus paramos ukrainiečiams lygis sumažėjo.
Apklausos duomenimis, tik pusė Čekijos gyventojų mano, kad jų šalis turi rūpintis visais pabėgėliais.
Pernai į klausimą, ar Čekija turi rūpintis visais pabėgėliais, teigiamai atsakė 65 proc. respondentų. Šįmet taip mano 49 proc. apklaustųjų.
Mažėja ir ryžtas remti Ukrainą. 2022 m. kovą 61 proc. čekų palaikė pagalbos teikimą Ukrainai, įskaitant karinės technikos ir ginklų tiekimą (36 proc. buvo prieš). Šį pavasarį už paramą Ukrainai yra 51 proc. apklaustųjų (prieš – 46 proc.).
44 proc. tyrimo dalyvių netiki sankcijų Rusijos ekonomikai efektyvumu. Šiek tiek daugiau – 47 proc. apklaustų čekų – mano, kad sankcijos duoda rezultatų.
Beje, antirusiškoms sankcijoms pritaria 73 proc. čekų ir tik 19 proc. pasisako už jų atšaukimą.
„Dauguma Čekijos gyventojų pritaria taikomoms sankcijomis, o pusė jas dar labiau sugriežtintų“, – sakė analitikė Nikola Kopačeva.
Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis. EPA – ELTA foto
Varšuva, vasario 6 d. (PAP-ELTA). Karas gali ateiti ir į Berlyną ar Paryžių, jei Vakarai nepalaikys Ukrainos, Ispanijos dienraščiui „El Mundo“ sakė Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.
Pirmadienį paskelbtame interviu M. Morawieckis sakė, kad Lenkija nuo pat karo Ukrainoje pradžios ragino Vakarų partneres paremti Kyjivą ir teikti tiek karinę, tiek humanitarinę pagalbą.
„Istorija mus išmokė, kad Rusija negalima pasitikėti. Istorija turi išmokyti Vakarus, kad jei Kyjivas bus paliktas likimo valiai, vieną ar kitą dieną karas ateis į Berlyną ar Paryžių, visai kaip 1939 m., kai Europa paliko Varšuvą be paramos“, – sakė Lenkijos ministras pirmininkas.
M. Morawieckis tvirtino, kad Kyjivą turi remti ir labiau nuo Ukrainos nutolusios šalys, tokios kaip Ispanija ir Portugalija, nes bendras pastangų tikslas yra išsaugoti laisvę Europoje.
„Rusija yra popierinis tigras, bet vis tiek tigras“, – sakė jis. „Vien tankais jo neatgrasysi, bet jei Putinas pamatys, kad mūsų ryžtas stiprus, jis galiausiai padarys išvadą, kad negali laimėti šio karo“, – teigė M. Morawieckis.
Lenkijos vyriausybės vadovas taip pat sakė, kad jei kitos Europos šalys padėtų Ukrainai tiek, kiek padeda Lenkija, „karas jau seniai būtų pasibaigęs“.
M. Morawieckis pasisakė už visišką Europos ekonominę nepriklausomybę nuo Rusijos, kol ji taps „visiškai nauja Rusija“.
Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Buvęs užsienio reikalų ministras, dabar ambasadorius ypatingiems pavedimams Linas Linkevičius sako, kad dėl „Leopard“ tankų skyrimo Ukrainai apsispręsti turėtų ne vien tik Vokietija. Jo teigimu, tai turėtų būti visų koalicinių šalių klausimas.
„Vėlgi, ta koalicija, kuri turi tuos „Leopard“ tankus, ji turbūt ir turėtų apsispręsti, pasikoordinavusi ne tik tankų tiekimą, nes patiekti kuopą tankų be logistikos, aprūpinimo, remonto – tai nėra didelis žingsnis. Nes po trumpo laiko tokie (tankai – ELTA) gali net ir išeiti iš rikiuotės, ypač žinant, kad yra karo sąlygos – ne paradui juk siunčia. Tai visa tai reikia apspręsti“, – LRT televizijos laidoje „Svarbi valanda“ sakė L. Linkevičius.
Ambasadoriaus teigimu, koalicijai net ir neturint Vokietijos lyderystės šiuo klausimu pakaktų politinės valios leisti Vokietijoje pagamintus ginklus eksportuoti. Tai, L. Linkevičiaus įsitikinimu, jau būtų žingsnis į priekį.
Ambasadorius pabrėžia ir tai, kad Europa apskritai smarkiai vėluoja skirdama ginkluotę Ukrainai.
„Vis tik labai svarbu yra tempas. (…) Jei anksčiau kalbėdavome, kad (šalys – ELTA) nenorėjo prieštankinių „Javelin“ ginklų siųsti, nenorėjo „Bradley“ transporto priemonių, nenorėjo „Himars“ ar kitų raketinių sistemų, „Patriot“ sistemų siųsti – visa tai dabar jau nuspręsta, bet viskas vėluoja per taktą“, – sakė L. Linkevičius.
Piketas prie Baltųjų rūmų. 2023.01.01. Susirinkusieji reikalauja, kad Joe Bidenas duotų Ukrainai kur kas daugiau ginklų nei iki šiol.
Sausio 1 dieną 13 valandą vietos laiku prie Baltųjų rūmų Vašingtone buvo surengtas piketas. Susirinkusieji prie Baltųjų rūmų reikalavo, kad JAV prezidentas Joe Bidenas duotų Ukrainai kur kas daugiau rimtų, įskaitant puolamuosius, ginklų, nei iki šiol.
Piketuotojai taip pat reikalavo, kad Joe Bidenas nedelsiant imtų siųsti Ukrainai puolamųjų ginklų pasinaudodamas specialiuoju Lend lease įstatymu, kurį pats asmeniškai pasirašė praėjusių metų gegužės 9-ąją. Dabar, remiantis šiuo įstatymu, narsūs, sumanūs ukrainiečių kariai dar negavo nė vieno šovinio, nė vienos granatos. Todėl susirinkusieji teiravosi, kodėl Joe Bideno administracija sabotuoja lend lizą?
Piketuotojai prie Baltųjų rūmų reikalauja, kad Joe Bideno adminstracija duotų Kijevui visko, ko reikia ukrainiečių kariams.
Susirinkusieji skandavo, esą Rusijos praėjusių metų vasario 24-ąją pradėtą karą galima greitai užbaigti, jei tik Ukrainos ginkluotosios pajėgos turėtų tiek artilerijos įrenginių, tankų, šarvuočių, lėktuvų, sviedinių, kiek jiems reikia. Bet Vašingtonas kažkodėl remia Kijevą ginklais tik minimaliai. Ką byloja toks Joe Bideno tūpčiojimas? Kodėl Joe Bidenas ignoruoja Ukrainos vadų prašymus?
Susirinkusieji tvirtino, kad akcijas, kurių metų bus kritikuojama Ukainą per silpnai ginklais remianti Baltųjų rūmų administracija, jie rengs nuolat. Neabejingi Ukrainos likimui žmonės raginami į panašaus pobūdžio piketus burtis ne tik Vašingtone, bet ir kituose pasaulio miestuose – prie JAV ambasadų ir konsulatų.
Slaptai.lt prierašas. Mus domina, kur ir kaip apie šią akciją buvo rašyta Lietuvos spaudoje, rodyta Lietuvos televizijose, komentuota Lietuvos radijo laidose? Ar vis tik oficialusis Vilnius mano, jog Ukraina iš Amerikos gauna visko, ko jai šiandien verkiant reikia?
Rishis Sunakas. EPA – ELTA foto
Kyjivas, lapkričio 19 d. (AFP-ELTA). Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishis Sunakas šeštadienį per vizitą į Ukrainos sostinę pažadėjo, kad jo šalis stovės Kyjivo pusėje, „kol Ukraina laimės“.
„Šiandien esu čia, kad pasakyčiau, jog JK ir toliau bus su jumis… tol, kol Ukraina iškovos taiką ir saugumą, kurių jai reikia ir kurių ji nusipelno“, – sakė R. Sunakas spaudos konferencijoje su prezidentu Volodymyru Zelenskiu Kyjive.
„O paskui mes būsime kartu su jumis ir tada, kai jūs atstatinėsite savo didžią šalį“, – pridūrė R. Sunakas.
JK premjeras paskelbė apie naują 50 mln. svarų sterlingų (60 mln. JAV dolerių) vertės oro gynybos priemonių paketą, teigiama Dauningo gatvės pranešime.
Į paketą įeina „120 priešlėktuvinių ginklų, radarų ir kovos su bepiločiais orlaiviais įranga“, sakė R. Sunakas.
Ukraina paprašė daugiau oro gynybos sistemų, nes Rusija atakuoja jos energetikos infrastruktūrą.
Tai pirmasis naujojo JK vadovo vizitas Kyjive.
„Man didelė garbė šiandien būti su jumis jūsų šalyje. Ukrainos žmonių drąsa yra įkvėpimas pasauliui“, – sakė R. Sunakas. – Kada nors ateityje savo anūkams pasakosime jūsų istoriją, kaip išdidi ir suvereni tauta atsilaikė prieš siaubingą puolimą, kaip jūs kovojote, kaip aukojotės, kaip nugalėjote“.
Per bendrą spaudos konferenciją V. Zelenskis gyrė „prasmingą ir naudingą vizitą abiem mūsų šalims“.
Jis sakė, kad jie aptarė „Europos ir Ukrainos energetinio saugumo užtikrinimo galimybes“ ir „mūsų pajėgumus apsaugant Ukrainos dangų, taip pat bendradarbiavimą gynybos srityje apskritai“.
Tviteryje V. Zelenskis pareiškė: „Kai šalia mūsų tokie draugai kaip jūs, esame tikri dėl savo pergalės“.
Pirmiausia turiu prisipažinti, jog esu Lietuvos pilietis, todėl niekaip negaliu įtakoti rinkimų JAV. Net ir šis mano tekstas skirtas ne Amerikos, o Lietuvos skaitytojams, nes surašytas lietuvių kalba.
Tačiau jei gyvename demokratinėje šalyje, man regis, turiu teisę diskutuoti, kas ir kodėl man nepatinka ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, ypač JAV, kurios elgesys mums, lietuviams, – gyvybiškai svarbus.
Taigi: Joe Bidenas (Džo Baidenas) man atrodo prastas prezidentas vien dėl savo garbaus amžiaus. Tai kas, kad jis visur giriasi puikia sveikata. Tačiau 1942-ųjų metų gimimo žmogus, tegul ir geležinės sveikatos, vis tik neturėtų imtis prezidento pareigų, nes prezidentavimas – labai sunkus darbas. Ypač sunku būti JAV prezidentu, nes Amerikos įtaka pasauliui – akivaizdi, nenuginčijama. Pasiteisinimai, esą 46-asis JAV prezidentas turįs užtektinai patarėjų, padėjėjų, konsultantų, – niekam tikę pasiteisinimai. Rimtai į savo pareigas žvelgiantis žmogus negali remtis vien padėjėjų ar patarėjų pagalba. 80 metų ribą peržengęs žmogus juolab neturėtų svajoti apie antrąją prezidentavimo kadenciją.
Būtent dėl šios priežasties man nėra patrauklūs ir demokratai, prezidento rinkimams tesugebėję surasti 80-ies metų senolį. Demokratams turėtų būti velniškai gėda, kad į prezidento postą nerado bent kiek jaunesnio, žvalesnio žmogaus.
Kita priežastis, kodėl nemėgstu 46-ojo JAV prezidento, tai jo … menka parama Ukrainai. Per pastaruosius devynerius mėnesius J. Bideno administracija perdavė Ukrainai tiek mažai rimtų ginklų, kad toks oficialiojo Vašingtono elgesys man labiau primena slaptą sabotažą, nei nuoširdžią pagalbą. Apie tai, kad Ukrainai trūksta rimtų ginklų, visus pastaruosius mėnesius šaukte šaukia visi pagrindiniai Ukrainos vadovai, pradedant prezidentu Volodymiru Zelenskiu ir baigiant prezidento ofiso patarėjumi Aleksejumi Arestovičiumi.
Kokia menka JAV karinė pagalba Ukrainai, savuose video komentaruose ne kartą analizavo ekonomistas Andrėjus Ilarionovas, lygindamas, sakykim, JAV paramą Afganistanui su parama – Ukrainai. O juk Talibanas ir Rusijos kariauna – du nepalyginami vienetai. Kaip diena ir naktis, kaip žiema ir vasara. Kai lyginame amerikietiškąją paramą Kabului ir Kijevui, matome, jog Ukrainai … beveik nieko neduodama. Duodama tik tiek, kad nepralaimėtų. O apie laimėjimą negali būti nė kalbos.
JAV prezidentas Joe Bidenas. EPA – ELTA foto
Tiesa, lapkričio 4 d. JAV gynybos departamentas pranešė, kad Ukrainai bus perduotas naujas karinės pagalbos paketas, kurio vertė – 400 mln. dolerių. Kaip papasakojo Pentagono atstovė Sabrina Singh, šį paketą sudarys oro gynybos sistemos „Hawk“, suremontuoti sovietų gamybos tankai Т-72, taip pat 250 pėstininkų kovos mašinų M1117, 40 šarvuotųjų katerių, 1100 dronų „Phoenix Ghost“.
Labai gražu, pagirtina. Tačiau šis ELTOS pranešimas nors ir nuteikia optimistiškai, tačiau įtariu, jog tai greičiausiai susiję su naujaisiais JAV rinkimais į Kongresą. Tokiu savo žestu J. Bideno administracija greičiausiai siekia privilioti Amerikos rinkėjus, kurie norėtų, kad jų šalis labiau nei iki šiol padėtų narsiai besiginančiai Ukrainai. Žodžiu, turiu įtarimų, jog prabėgs rinkimai, ir Baltieji rūmai vėl ims Ukrainai tiekti ginklų, vaizdžiai tariant, lašindami pipete.
Ambasadorius Robertas S. Gilchristas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Tokių miniatiūrinių lašinimo pipete pavyzdžių – daug. Prieš keletą savaičių JAV ambasadorius Robertas S. Gilchristas surengė parodamąjį mitingą Vilniuje, esą Ukrainai duota net dvidešimt reaktyvinės artilerijos sistemų HIMARS ir dar 18-a sistemų bus perduota papildomai! Apie tai rašė visi pagrindiniai Lietuvos leidiniai. Bet kurie iš jų rmtai svarstė: daug tai ar mažai? Ačiū, žinoma, ir už šią pagalbą. Bet, žvelgiant atidžiau, 38-ios sistemos HIMARS – juokingai mažai, ši dovana labiau primena ne paramą, o – pasityčiojimą. Jei JAV skirtų Ukrainai bent keturis šimtus HIMARS, – būtų visai kita šneka. Juk Ukrainos – Rusijos siena tęsiasi apie tūkstantį kilometrų. Dar pridėkime Ukrainos – Baltarusijos sieną, ir matysime, jog Amerikos Ukrainai perduoti 38-eri HIMARS – lašas jūroje.
Dar prisiminkime nuolatinius J.Bideno viešus pareiškimus, esą ginsime kiekvieną NATO teritorijos centimetrą, o štai į Ukrainos – Rusijos karą amerikiečių kariai tiesiogiai nesivels, kaip į šį konfliktą tiesiogiai nesikiš ir visų kitų NATO šalių kariai. Kas tai – tramdomieji marškiniai Vladimirui Putinui ar vis tik kapituliacija prieš agresyviai besielgiantį Rusijos diktatorių? O gal senolis J.Bidenas pamiršo 1994-aisiais pasirašytą Budapešto memorandumą, kuriuo JAV įsipareigojo saugoti Ukrainos teritorinį vientisumą mainais į ukrainiečių atsisakymą turėti branduolinį ginklą?
Dar pridėkime, ką J.Bidenas pirmosiomis karo valandomis siūlė V.Zelenskiui (bėk į Ameriką, mes suteiksime politinį prieglobstį) bei kitiems aukšto rango Ukrainos pareigūnams (pirmiausia rūpinkitės savo vaikais), – ir turėsime užtektinai keistą vaizdelį.
O ką byloja paskutinieji J.Bideno prašymai? Prezidento J. Bideno administracija privačiai ragina Ukrainos vadovus parodyti, kad jie yra pasirengę derėtis su Rusija bei atsisakyti viešos pozicijos, jog nedalyvaus taikos derybose, kol prezidentas Vladimiras Putinas nebus nušalintas nuo valdžios. Šią naujieną paskelbė „Reuters“, remdamasi laikraščiu „The Washington Post“ (ją pateikia ir ELTA). Esą Amerikos pareigūnų prašymo tikslas nėra priversti Ukrainą sėsti prie derybų stalo, o tik apskaičiuotas bandymas užtikrinti, kad Kyjivas išlaikytų kitų valstybių, kurių rinkėjai baiminasi, jog karas užsitęs dar daug metų, paramą.
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos prezidentas. EPA – ELTA foto
Kas čia per nesąmonė? Vašingtonas baiminasi, jog kai kurie JAV partneriai iš tiesų jaučia nuovargį dėl Ukrainos? Taip, nuovargis – neišvengiamas. Kuo karas ilgiau tęsis, tuo nuovargio bus daugiau. Tad duokite Ukrainai, po velnių, daugiau rimtų puolamųjų ginklų, ir karą ukrainiečiai greitai laimės. Bet kad neduodate. Kodėl neduodate?
JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake Sullivanas, neseniai lankydamasis Kijeve, sakė, kad Vašingtono parama Ukrainai išliks „tvirta ir nepajudinama“ ir po ateinantį antradienį vyksiančių Kongreso kadencijos vidurio rinkimų.
Deja, Amerikos nacionalinio saugumo patarėjas nepatikslino, kokia parama turima omenyje – rimta ar popierinė?
Tad kol kas nerandu nė vienos priežasties, kodėl man šiandien turėtų patikti J.Bidenas ir jo komanda. Pakeisiu požiūrį į J.Bideną ir jo padėjėjus tik tuomet, kai JAV ims siųsti Ukrainai tikrai skaitlingą puolamąją karinę pagalbą.
Dešimtys tūkstančių žmonių Prahoje reikalavo nutraukti paramą Ukrainai. EPA-ELTA nuotr.
Praha, spalio 28 d. (dpa-ELTA). Čekijai minint Nepriklausomybės dieną, demonstrantai penktadienį reikalavo vyriausybės atsistatydinimo.
Centrinėje Vencelio aikštėje Prahoje, policijos duomenimis, susirinko dešimtys tūkstančių žmonių. Mitingo moto buvo „Čekijos Respublika pirmiausiai“. Jo rengėjai reikalauja karinio neutralumo ir nutraukti paramą Ukrainai ginklais ir pinigais kare su Rusija. Be to, jie pasisako prieš imigraciją.
Tarp mitingo oratorių buvo ir buvęs premjeras bei buvęs socialdemokratas Jiris Paroubekas. „Turime visi pagrįstai bijoti, kad nebus gamtinių dujų“, – kritikavo jis. Esą laukia didelė krizė.
Prieš dvi dienas finansų ministras Zbynekas Stanjura pabrėžė, kad šią žiemą dujų nepritrūks. Šalies dujų saugyklos užpildytos 95 proc.
Čekija iki šiol buvo smarkiai priklausoma nuo rusiškų dujų importo. Nuo gruodžio šią ES ir NATO šalį valdo penkių partijų koalicija, vadovaujama Petro Fialos.
Prezidento Gitano Nausėdos vyr. patarėjas Kęstutis Budrys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Viešojoje erdvėje kilus diskusijoms dėl Lietuvos turimų vokiškų haubicų perdavimo Ukrainai, Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad šiuo metu Lietuva neturi daug alternatyvų, kuo būtų galima kompensuoti tokius šalies karinių pajėgumų netekimus.
„Kas susiję su haubicomis, kurios yra dabar naudojamos mūsų artilerijos vienetuose, tai dėl jų tiekimo, tie parametrai dėl sąlygų irgi yra nepasikeitę ir jie tiesiogiai priklauso nuo to, kaip mums pavyksta, jeigu pavyksta iš viso susiplanuoti galimą pakeitimą“, – antradienį Žinių radijui sakė prezidento patarėjas.
„Yra aiškus planas į priekį, kaip mes galime šį pajėgumą pakeisti kitu arba įsigyjant, arba kitokia platforma. Ir dabar daug variantų iš tikrųjų neturime“, – pridūrė jis.
K. Budrys akcentavo, kad tokios pat strategijos ėmėsi ir Lenkija – perduodant Ukrainai tankų buvo deramasi su partneriais, kuo būtų galima pakeisti karinius praradimus.
„Buvo ieškoma, kuo galėtų lenkai pakeisti ir per kiek laiko. Tai lygiai taip pat ir mes į tą klausimą žiūrime, suprantant, kad negalime pasilikti be ginklų, kai turime dar įgyvendinti lygiai taip pat dar ir kolektyvinės gynybos įsipareigojimus ir Madrido sprendimus“, – kalbėjo patarėjas.
G. Nausėdos patarėjas pabrėžė, kad derantis dėl ginklų tiekimo ukrainiečiams, Lietuvai yra svarbu vykdyti ir savo įsipareigojimus NATO Aljansui. Haubicos. Št. srž. A. Stonio nuotr.
„Reikia turėti omeny, kad Lietuva turi šalia nacionalinių įsipareigojimų gynybai, taip pat ir kolektyvinius įsipareigojimus regiono gynybai, ir mūsų „Geležinio vilko“ brigada yra tas vienetas, kuris yra dabar ir pavaldumo prasme perduotas aukštesnei vadovybei ir jam priklausantis artilerijos vienetas negali likti be artilerijos“, – kalbėjo jis.
ELTA primena, kad pirmadienį Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas taip pat patikino, kad svarstant Lietuvos ginkluotės pajėgumų perdavimus Ukrainai, vyksta derybos su sąjungininkais, kokiu tempu Lietuva galėtų atnaujinti karinius praradimus.
Generolo Jono Žemaičio – Vytauto paminklas prie Krašto apsaugos ministerijos Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius ketvirtadienį dalyvavo Danijos sostinėje Kopenhagoje vykusioje paramos Ukrainai konferencijoje, kur pabrėžė, kad Lietuva vis dar ieško galimybių remti Ukrainos kariuomenę papildoma ginkluote.
Pasak viceministro, tai įvyktų greičiau, jei sąjungininkai sutiktų Lietuvos Ukrainai perduodamus pajėgumus pakeisti naujais.
Konferencijos metu M. Abukevičius pasisakė perduodamos ginkluotės, finansinio įsipareigojimo Ukrainai, karinio rengimo, išminavimo klausimais. Išsakytas ir finansinio įsipareigojimo – paramos eilutės Ukrainai biudžete – poreikis. Viceministras taip pat akcentavo Lietuvos indėlį į Ukrainos karių mokymą.
„Nuo plataus masto karo pradžios Lietuva jau suorganizavo 3 skirtingus karinio rengimo mokymus ukrainiečiams. Rugpjūčio mėnesio antroje pusėje Lietuva rengs papildomus 5 kursus specialistams įvairiose srityse. Per 6 mėnesius būsime parengę apie 150 ukrainiečių specialistų”, – sakė M. Abukevičius.
Į Danijos, Jungtinės Karalystės ir Ukrainos organizuotą konferenciją buvo suburtos Šiaurės Europos valstybės, remiančios Ukrainą. Prie šių šalių gynybos ministrų Kopenhagoje prisijungė Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados ir Europos Sąjungos atstovai.
Konferencijoje aptartos visos pagrindinės paramos Ukrainai temos – ilgalaikio finansavimo įsipareigojimas, ginkluotės, artilerijos ir amunicijos gamybos didinimas, Ukrainos karių mokymo plėtojimas ir stiprinimas bei tęstinė pagalba siekiant Ukrainą išminuoti.
J. Bidenas. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, gegužės 21 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienį pasirašė 40 mlrd. JAV dolerių vertės (apie 38 mlrd. eurų) paramos Ukrainai paketą, informuoja AFP.
Baltieji rūmai paskelbė, kad ši parama bus panaudota tam, kad būtų užtikrintas pastovus ginklų tiekimas ir ekonominė pagalba Ukrainai, kurią vasario 24 d. užpuolė Rusija.
J. Bidenas įstatymą pasirašė Seule, Pietų Korėjoje, vizito po Aziją metu. Kiek anksčiau šį įstatymą patvirtino JAV Kongresas.
Numatytas finansavimas leis suteikti Ukrainai paramą artimiausius penkis mėnesius. 6 mlrd. JAV dolerių iš šios sumos bus skirti šarvuotų automobilių ir oro gynybos sistemų įsigijimui.
Amerikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Vašingtonas, gegužės 19 d. (ELTA). Ketvirtadienį JAV Kongreso Senato dauguma patvirtino naują 40 mlrd. dolerių pagalbos Ukrainai paketą. Už balsavo 86 senatoriai, prieš – 11.
Anksčiau šį paketą buvo užblokavęs senatorius Randas Paulas, Kentukio valstijai atstovaujantis respublikonas. Jis reikalavo įtraukti į įstatymo projektą normą, kad būtų paskirta speciali federalinė priežiūros institucija, kuri stebėtų, kaip naudojamos Ukrainai skirtos lėšos.
Praėjusią savaitę pagalbos Ukrainai paketą patvirtino JAV Kongreso Atstovų Rūmai.
Dabar įstatymas siunčiamas į Baltuosius rūmus, kur jį pasirašys JAV prezidentas Joe Bidenas.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pranešė, kad trečiadienį Kyjive susitiko su Ukrainos gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu ir perdavė atgabentą Lietuvos paramą.
„Mes ką tik atgabenome paramą Ukrainai. Perdavėme Kyjive tiesiai Ukrainos gynybos ministrui Oleksijui Reznikovui viską, ko reikia XXI amžiaus lygio karybai“, – savo feisbuko paskyroje rašė ministras.
A. Anušausko teigimu, panašu, kad Kyjivas ir toliau ruošiasi gintis. Jau dabar, akcentuoja jis, ukrainiečių dvasia, ryžtas ir drąsa ginti savo valstybę sumaišė visas Putino generolų skaičiuotes.
„Galėčiau daug rašyti apie ukrainiečių karių pasiryžimą ginti savo valstybę, savo laisvę ir nepriklausomybę, tačiau šalia gražių žodžių yra kažkas neapčiuopiama. Dvasia. Atrodo lyg miestas pats ruošiasi gintis. Ir ginsis, nepaisydamas ultimatumų ir grasinimų, iskanderų ir bombų. Joks okupantas to nesupras ir neįvertins prieš lįsdamas į mieste parengtus spąstus“, – teigė ministras.
„Tai stoviu čia šitame Europos viduryje, žvalgausi, vertinu ir skaičiuoju – kaip kiekvienas europietis. Bet kaip ir prieš karo pradžią besiginčydamas su ekspertais, prognozavusiais Ukrainai 72 valandas atsilaikyti prieš Rusijos galią, sakiau, ko mes nežinome. To X – dvasios, ryžto ir drąsos ginti savo valstybę. Šis nežinomasis gali sumaišyti ir sumaišė visas Putino generolų skaičiuotes“, – pridūrė jis.
Rusijos ir Ukrainos santykiams toliau aštrėjant dėl neslopstančios įtampos rytiniame Donbaso regione, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį ketina vykti į Kijevą ir pareikšti paramą bei solidarumą ukrainiečiams. Apie tokius Lietuvos diplomatijos vadovo planus Eltai pranešė informuoti šaltiniai.
Jų teigimu, prie G. Landsbergio iniciatyvos vykti į Ukrainą gali prisijungti Latvijos bei Estijos užsienio reikalų ministrai.
Ministro atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė Eltos šaltinių informaciją apie suplanuotą G. Landsbergio vizitą patvirtino.
Pastarosiomis savaitėmis suaktyvėjus kovoms tarp Ukrainos kariuomenės ir prorusiškų separatistų, kontroliuojančių du rytinius šalies regionus, Kremliaus veiksmai ėmė kelti įtampą dėl rizikos kilti platesnio masto konfliktui. Rusija, Ukrainos vyriausybės duomenimis, prie savo sienos su Rytų Ukraina sutelkė daugiau kaip 40 000 karių.
Rusiją dėl eskalaciją keliančių veiksmų jau įspėjo JAV valstybės sekretorius Antony’is Blinkenas. Jis interviu sekmadienį perspėjo apie „pasekmes“, jei Rusija elgsis „agresyviai“ Ukrainos atžvilgiu.
„Turiu jums pasakyti, kad man kelia susirūpinimą Rusijos veiksmai prie Ukrainos sienų“, – interviu televizijos NBC laidai „Meet the Press“, – sakė A. Blinkenas.
Tvyrant įtampai, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė pokalbių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Tačiau šis į prašymą esą kol kas neatsakė. „Mes labai tikimės, kad tai nėra dialogo atmetimas“, – sakė atstovė.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas savo ruožtu pareiškė, kad jis apie tokį prašymą praėjusiomis dienomis nėra girdėjęs. Ar jis gautas pastaruoju metu jis negalįs pasakyti.
Ukraina ir Rusija kaltina viena kitą dėl augančios įtampos Rytų Ukrainoje. Čia, vyriausybės Kijeve duomenimis, nuo konflikto pradžios 2014 metais žuvo apie 14 000 žmonių.
Praėjusią savaitę keliskart būta pranešimų apie rusų karių telkimą prie Ukrainos sienos. Be to, prie demarkacinės linijos Donbase vyko mūšiai. Prorusiški separatistai ir vyriausybinių pajėgų kariai kaltina vieni kitus provokacijomis ir paliaubų laužymu.
V. Zelenskis vyks į Paryžių aptarti dalinių telkimo ir eskalacijos Donbase, sakė J. Mendel. Susitikimas su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu numatytas savaitės pabaigoje.
Lietuvos atsakas į Rusijos agresiją Kerčės sąsiauryje yra reakcija į šliaužiančią Kremliaus vykdomą Ukrainos okupaciją, sako prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Nerijus Aleksiejūnas. Pasak jo, nors Rusijos pareigūnai Lietuvos paskelbtas sankcijas Kremliui dėl agresijos Kerčės sąsiauryje pavadino „uodo įkandimu“, prezidentės patarėjas pabrėžė, kad skausmą sukelti gali ir toks įkandimas, ypač, akcentavo jis, jei tas uodas yra maliarinis.
Dalia Grybauskaitė ir Petro Porošenko. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
N. Aleksiejūnas teigė, kad Lietuvos vadovė pirmoji iš Europos Sąjungos lyderių nuvyko į Ukrainą po Rusijos agresijos Kerčės sąsiauryje. Pasak jo, negalima tarptautinei bendruomenei apsimesti, kad Azovo jūroje nieko neįvyko.
„Būtina ir stipri reakcija, ir konkretūs veiksmai, kurie leistų suprasti agresoriui, kad tai yra nepriimtina ir toleruotina“, – „Žinių radijui“ kalbėjo patarėjas. Jo teigimu, Rusijos veiksmai Azovo jūroje iš esmės yra 2014 m. pradėtos Ukrainos okupacijos tąsa.
„Situacija yra tokia, sakyčiau, įtempta ir dramatiška, nes tai parodo šliaužiančią Ukrainos okupaciją. Po Krymo, po Donbaso matome, kad kita vieta yra Azovo jūra, norima ją padaryti Rusijos jūra, kas iš principo nei tarptautinės teisės požiūriu, nei pagal dvišalius Ukrainos ir Rusijos susitarimus (yra neteisėta, – ELTA)“, – kalbėjo N. Aleksiejūnas. Dėl to, akcentavo prezidentės patarėjas, D. Grybauskaitė ėmėsi iniciatyvos padėti Ukrainai.
„Buvo priimtas sprendimas dėl nacionalinių sankcijų įvedimo tiems, kurie atsakingi už šią agresiją prieš Ukrainą. Lietuva buvo pirmoji tarptautinėje bendruomenėje, kuri žengė šį žingsnį, siekdama nubausti tuos atsakingus asmenis. Taip pat buvo priimtas sprendimas dėl karinės paramos didinimo“, – teigė N. Aleksiejūnas. Taip pat jis pabrėžė, kad artėjant Ukrainoje vyksiantiems rinkimams Lietuva siųs kibernetinio saugumo specialistus, nes, aiškino jis, Rusija kibernetinėmis atakomis sieks paveikti Ukrainos vidaus procesus bei rinkimų rezultatus.
Galiausiai, vertindamas Rusijos Valstybės Dūmos užsienio reikalų komiteto pirmininko Leonido Sluckio teiginį, kad Lietuvos paskelbtos sankcijos Rusijai yra tik uodo įkandimas, N. Aleksiejūnas pabrėžė, kad Lietuvos veiksmai taps įkvėpimu kitoms valstybėms. Tad, aiškino jis, Rusijai, nepaisant visko, turėtų skaudėti.
„Rusija suragavo į mūsų veiksmus į kaip tam tikro uodo įkandimą, bet, kaip žinome, uodas kai kanda, vis tiek skaudu. O jei dar maliarinis uodas – tai visai rimtos problemos sveikatai. Tai nereikia nuvertinti to, ką padarėme. Tai tam tikras įkvėpimas kitoms šalims“, – apibendrino N. Aleksiejūnas.
Gruodžio 7 d. D. Grybauskaitė susitiko su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka. Šalies vadovės apsilankymo Kijeve tikslas – palaikyti Ukrainą. Tai buvo pirmasis valstybės vadovo vizitas į Ukrainą, kai Rusija neteisėtai užgrobė šios valstybės laivus Kerčės sąsiauryje.
Vizito metu šalies vadovė pabrėžė, jog neteisėtas Ukrainos laivų užgrobimas Kerčės sąsiauryje, jų įgulų įkalinimas, Mariupolio ir Berdiansko uostų blokada aiškiai demonstruoja, kad Rusija siekia legitimizuoti Krymo aneksiją, Azovo jūrą paversti savo vidaus jūra ir galimų karinių veiksmų, nukreiptų prieš Ukrainą, placdarmu bei diskredituoti artėjančius prezidento rinkimus.
Lietuva taip pat įvedė nacionalines sankcijas už agresiją Kerčės sąsiauryje bei Juodojoje jūroje atsakingiems asmenims.
Pirmadienį Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje griežtai pasmerkė Rusijos vykdomą karinę agresiją prieš Ukrainą ir agresyvius vienašališkus veiksmus, kurie grubiai pažeidžia dvišalius ir daugiašalius susitarimus bei tarptautinės teisės normas, kelia grėsmę platesniam regionui bei Europos saugumui, ir reikalauja nedelsiant šiuos veiksmus nutraukti.
ELTA primena, kad lapkričio 25 d. jūroje netoli aneksuoto Krymo pusiasalio Rusija apšaudė ir užėmė tris Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus bei sulaikė jų įgulos narius.
Rugpjūčio 7 dieną Užsienio reikalų ministerijoje apsilankė grupė Ukrainos moksleivių, dalyvaujančių Lietuvos šaulių sąjungos organizuotoje jaunųjų šaulių vasaros stovykloje Raseinių rajone. Moksleiviai yra iš nukentėjusių nuo karo šeimų, dalies jų tėvai yra žuvę arba sužeisti.
Su Ukrainos moksleiviais susitikęs užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius pabrėžė, kad Lietuva teikia ir toliau teiks paramą Ukrainos žmonėms, ypatingas dėmesys ir toliau bus skiriamas nuo karo nukentėjusiems vaikams. „Svarbu, kad parama Ukrainai yra ne tik Lietuvos valstybinių institucijų, bet ir nevyriausybinių organizacijų prioritetas. Kartu galime nuveikti daugiau“, – sakė viceministras.
Lietuvos šaulių sąjunga šiais metais jau priėmė vasaros stovykloms tris Ukrainos moksleivių grupes. Šis projektas šiemet finansuojamas LR URM Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšomis.
Lietuva taip pat remia kitus projektus, susijusius su pagalba Ukrainos vaikams – Rytų Ukrainos moksleiviai mokosi Vilniaus lietuvių namuose, kartu su Švedija finansuojami trumpalaikiai vaikų iš nukentėjusių regionų atvykimai į Lietuvą, taip pat organizuojami specialūs mokymai Rytų Ukrainos mokytojams ir mokyklų psichologams, kūrybinės stovyklos nukentėjusiems vaikams. Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos ambasada Ukrainoje prisideda organizuojant pilietines labdaros akcijas, kurių metu suaukoti daiktai ir lėšos skiriami nuo karo nukentėjusiems Ukrainos vaikams.
Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios Lietuvos institucijos jau yra skyrusios Ukrainai paramos už daugiau kaip 8,5 mln. eurų.
Penktadienis, vasario 10 d. (Vilnius). Artėjant Vasario 16-ajai – Valstybės atkūrimo dienai, Lietuvą sveikina naujasis Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentas Donaldas J. Trumpas. Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei atsiųstame laiške su 99-uoju Lietuvos nepriklausomybės jubiliejumi sveikinami ir visi mūsų šalies žmonės.
Donaldas ir Melanija Trampai.
„Jungtinės Valstijos didžiuojasi, galėdamos Lietuvą vadinti drauge ir Sąjungininke“, – pabrėžė JAV Prezidentas ir išsakė lūkestį dirbti kartu siekiant bendrų tikslų.
„Lietuva yra vertinama NATO sąjungininkė, kuri rodo pavyzdį kitiems, vykdydama įsipareigojimus mūsų bendrai gynybai – tą akivaizdžiai patvirtina didinamos išlaidos gynybai, siekiant įgyvendinti sutartus NATO reikalavimus. Lietuvos parama Afganistane ir kovojant su ISIS dar kartą įrodo jos ryžtą siekti saugumo visame pasaulyje“, – rašoma Donaldo Trumpo laiške šalies vadovei.
JAV Prezidentas įvertino Lietuvos vaidmenį skatinant demokratiją ir stiprinant transatlantinę bendruomenę. Donaldas Trumpas pabrėžė, kad Lietuvos parama Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, taip pat pastangos diversifikuoti energijos šaltinius padeda siekiant bendro tikslo – didesnio Europos ir regiono saugumo.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
