Pakistano vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Islamabadas, rugpjūčio 9 d. (AFP-ELTA). Trečiadienį planuojama paleisti Pakistano parlamentą ir sudaryti technokratų vadovaujamą laikinąją vyriausybę – o ši prižiūrės rinkimus, kuriuose nedalyvaus populiariausias šalies politikas Imranas Khanas.
Nuo praėjusių metų balandžio mėnesio šalyje tvyro politinė sumaištis, kai buvusi tarptautinio kriketo žvaigždė buvo pašalinta iš valdžios, o praėjusį savaitgalį jis buvo įkalintas už papirkinėjimą po kelis mėnesius trukusio susidorojimo su jo partija.
Pagal įstatymus rinkimai turėtų būti surengti per 90 dienų nuo parlamento paleidimo, tačiau nueinanti vyriausybė jau įspėjo, kad jie greičiausiai bus atidėti.
Netikėta koalicija, sudaryta iš paprastai nesutariančių dinastinių šalies partijų, kurios susivienijo, kad išvarytų I. Khaną, per 18 mėnesių valdymo nesulaukė didelio visuomenės palaikymo penktoje pagal gyventojų skaičių pasaulio šalyje.
Nepaisant naujos Tarptautinio valiutos fondo pagalbos, šalies ekonomika vis dar patiria nuosmukį, užsienio skola yra milžiniška, infliacija sparčiai auga, be to, plačiai paplitęs nedarbas – gamyklos nedirba, nes joms trūksta užsienio valiutos žaliavoms pirkti.
Susidorojimas su I. Khanu
Už bet kokių rinkimų Pakistane slepiasi kariuomenė, kuri nuo 1946 metų, kai šalis buvo sukurta po Indijos padalijimo, surengė mažiausiai tris sėkmingus perversmus.
2018 metais atėjęs į valdžią I. Khanas sulaukė nuoširdaus visuotinio palaikymo, tačiau analitikai teigia, kad tai įvyko tik su galingų šalies generolų palaiminimu – su kuriais, kaip pranešama, jis susipyko likus keliems mėnesiams iki nušalinimo. Pakistano premjeras Imranas Khanas. EPA – ELTA nuotr.
Vėliau jis surengė rizikingą pasipriešinimo kariškiams kampaniją, kaltindamas juos kišimusi į politiką ir net įvardydamas žvalgybos pareigūną, kaip atsakingą už pasikėsinimą nužudyti, per kurį lapkričio mėnesį jam buvo šauta į koją.
Jis darė spaudimą vyriausybei, kad ši surengtų pirmalaikius rinkimus, organizuodamas masinius mitingus ir atšaukdamas savo parlamento narius, tačiau galiausiai jo planas žlugo.
I. Khanas, kuriam pastaraisiais mėnesiais iškelta daugiau kaip 200 bylų, teigė, kad jam pateikti kaltinimai yra politiškai motyvuoti ir skirti tam, kad užkirstų kelią jam dalyvauti rinkimuose.
Pirmasis jo trumpas sulaikymas gegužės mėnesį sukėlė kelias dienas trukusius ir kartais smurtinius protestus, kurių metu kilo beprecedentis pasipiktinimas kariuomene.
Į tai buvo atsakyta griežtu susidorojimu, kuris užgniaužė jo įtaką minioms. Tūkstančiai jo šalininkų buvo suimti (kai kurie iš jų vis dar kalėjime ir stos prieš karo teismą), o dauguma partijos lyderių areštuoti arba priversti slapstytis.
Vladimiras Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį padėkojo rusams už pasitikėjimą, kai valdančioji partija „Vieningoji Rusija“ paskelbė laimėjusi visišką daugumą parlamento rinkimuose.
„Norėčiau pasakyti ypatingus padėkos žodžius Rusijos piliečiams (ir) ačiū už jūsų pasitikėjimą, mieli draugai“, – sakė V. Putinas per televizijos transliuotą susitikimą su Centrinės rinkimų komisijos vadove Ella Pamfilova.
Parlamento rinkimai Rusijoje. EPA-ELTA nuotr.
Šis sekmadienis yra paskutinė Rusijos parlamento rinkimų tridienio diena, o pergalę beveik užtikrintai švęs valdančioji „Vieningosios Rusijos“ partija.
Teisę rinkti naująją valstybės Dūmą, kurią sudaro 450 narių, turi maždaug 110 milijonų šalies gyventojų.
Rinkimų nugalėtoja iš anksto laikomą „Vieningąją Rusiją“ prezidentas Vladimiras Putinas remia jau du dešimtmečius.
Šįsyk parlamento rinkimai vyksta net tris dienas. Valdžia taip nusprendė esą siekdama pažaboti COVID-19 plitimą, o opozicijos atstovai tvirtina, kad taip tik dar labiau išaugs sukčiavimo rinkimuose galimybės. Per pirmąsias dvi balsavimo dienas pasirodė pranešimų apie daugybę įvairių pažeidimų, sukčiavimo atvejų ir prievarta išgautų balsų.
Be to, šįkart rusai balsus gali atiduoti ir internetu – taip padarė ir pats V. Putinas. Planuojama, kad internetiniai balsai bus suskaičiuoti visai netrukus po rinkimų apylinkių užsidarymo.
Nors „Vieningoji Rusija“ siekia išsaugoti šiuo metu turimą absoliučią daugumą, Komunistų partija irgi tikisi atsiriekti tam tikrą balsų dalį dėl augančio gyventojų nepasitenkinimo Kremliaus politika.
Opozicijos atstovai iš šių parlamentų rinkimų buvo praktiškai pašalinti.
Lietuvos, Austrijos ir Rumunijos užsienio reikalų ministrai susitiko su Armėnijos vadovais. URM nuotr.
Tęsdami vizitą Pietų Kaukaze, Lietuvos, Austrijos ir Rumunijos užsienio reikalų ministrai susitikimuose su Armėnijos vadovais pareiškė ES pasirengimą tęsti bendradarbiavimą su demokratiškai išrinktu šios šalies parlamentu bei naujai suformuota Vyriausybe.
„Sveikiname teigiamus žingsnius ir iniciatyvas, skirtus mažinti įtampai tarp Armėnijos ir Azerbaidžano, esame pasirengę dalyvauti tiek prisidedant prie situacijos Armėnijos-Azerbaidžano pasienyje stabilizacijos, tiek skatinant pasitikėjimo atmosferos regione atkūrimą, tiek palaikydami tolesnį demokratinių reformų procesą Armėnijoje“, – susitikimuose Jerevane sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
G. Landsbergis su Austrijos ir Rumunijos kolegomis Alexanderiu Schallenbergu ir Bogdanu Aurescu penktadienį atvyko į Jerevaną, kur susitiko su Armėnijos prezidentu Armenu Sarkissianu ir laikinuoju ministru pirmininku, išankstinius parlamento rinkimus laimėjusios partijos „Pilietinis susitarimas“ lyderiu Nikolu Pašinianu.
Trijų Europos Sąjungos (ES) šalių ministrai susitikimuose su Armėnijos vadovais pažymėjo birželio 20 dieną vykusių išankstinių Nacionalinio Susirinkimo rinkimų, kuriuos tarptautiniai stebėtojai pripažino laisvais ir sąžiningais, svarbą tolesnei šalies raidai. Ministrai pažymėjo, kad po rinkimų šalies politinėms jėgoms svarbu susitelkti ties svarbiausių iššūkių sprendimu. Pokalbiuose buvo aptarta saugumo situacija po antrojo Kalnų Karabacho karo, taip pat kalbėta apie tolesnį ES ir Armėnijos visapusiškos ir tvirtesnės partnerystės susitarimo (CEPA) vykdymą bei pasirengimą šių metų pabaigoje planuojamam Rytų partnerystės viršūnių susitikimui.
Šeštadienį trijų ES valstybių narių užsienio reikalų ministrai vizitą regione baigs susitikimais Sakartvelo sostinėje Tbilisyje.
Albanijos gyventojai sekmadienį balsuoja parlamento rinkimuose, tvyrant koronaviruso pandemijai ir didelei konkurencijai tarp dviejų didžiausių politinių partijų, praneša agentūra AP.
3,6 mln. balsavimo teisę turinčių rinkėjų, įskaitant albanus užsienyje, rinks 140 parlamento narių iš 1 800 kandidatų iš 12 politinių partijų ar koalicijų ir tų, kurie kandidatuoja nepriklausomai. Išankstinis balsavimas ir balsavimas paštu nebuvo vykdomas. COVID-19 užsikrėtę rinkėjai negali balsuoti.
Nepaisant visoje šalyje vykusių politinių mitingų, Albanijoje praėjusią savaitę pastebimai sumažėjo kasdien patvirtinamų naujų COVID-19 atvejų skaičiai.
Albanija nuo 2009 metų yra NATO narė ir šalis tikisi vėliau šiais metais pradėti derybas dėl pilnateisės narystės Europos Sąjungoje (ES).
Šalis yra smarkiai susiskaldžiusi politiškai. Trečiadienį Elbasanio mieste kilo susirėmimai tarp dviejų pagrindinių partijų šalininkų, žuvo valdančiosios Socialistų partijos aktyvistas. Policija teigia, kad auką nušovė opozicinės Demokratų partijos narys.
Balsavimas vyksta nuo 7.00 val ryto iki 19.00 val. vakaro, veikia daugiau kaip 5 000 balsavimo centrų. Tikimasi, kad pirmieji rezultatai paaiškės po dviejų ar trijų dienų.
Prieš rinkimus atliktos viešosios nuomonės apklausos rodo, kad premjero Edi Ramos Socialistų partija rinkimuose užims pirmą vietą.
Rumunijos sostinė Bukareštas. EPA-ELTA nuotr.
Sekmadienį Rumunijoje vyksta parlamento rinkimai. Rinkimų apylinkės atvėrė duris 7 val. Balsavimas truks iki 21 val.
Rumunijos piliečiai turi išrinkti 136 senatorius ir 329 deputatus iš 7 136 kandidatų (2 477 – į Senatą ir 4 659 – į Deputatų Rūmus).
Parlamentarai renkami ketveriems metams. Balsuojama pagal partijų sąrašus. Patekti į Deputatų Rūmus taip pat mėgina 42 nepriklausomi kandidatai, o į Senatą – vienas. Patekimo į parlamentą barjeras – 5 proc. balsų.
Nuolatinės rinkimų administracijos duomenimis, į rinkėjų sąrašus įtraukta daugiau kaip 18 mln. rumunų.
Pandemija pakoregavo tradicinį rinkimų procesą. Pagal galiojančias taisykles, uždarose patalpose gali susirinkti ne daugiau kaip 20 žmonių, o atvirame ore – ne daugiau kaip 50. Nustatytos privalomos sanitarinės normos: kaukių dėvėjimas, temperatūros matavimas, saugaus atstumo laikymasis, patalpų dezinfekcija.
Naujausių apklausų duomenimis, mažumos vyriausybę sudariusią Nacionalliberalų partiją ketina paremti 28 proc. rinkėjų, Socialdemokratų partiją – 23 proc., Sąjungą už Rumunijos gelbėjimą – 18 proc.
Per sekmadienį vykusį antrąjį rinkimų turą Lietuva baigė formuoti naująjį Seimą – vienmandatėse rinkimų apygardose išrinkti 68 Seimo nariai.
Preliminariais VRK duomenimis, Seimo nariais ketverių metų kadencijai išrinkti:
Viktorija ČMILYTĖ-NIELSEN, Žygimantas PAVILIONIS, Paulė KUZMICKIENĖ, Aistė GEDVILIENĖ, Paulius SAUDARGAS, Radvilė MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ, Algis STRELČIŪNAS, Monika NAVICKIENĖ, Agnė BILOTAITĖ, Dainius KREIVYS, Vytautas KERNAGIS, Jurgita ŠIUGŽDINIENĖ, Arvydas ANUŠAUSKAS, Marius MATIJOŠAITIS, Kazys STARKEVIČIUS, Gintarė SKAISTĖ, Vytautas JUOZAPAITIS, Gabrielius LANDSBERGIS, Ligita GIRSKIENĖ, Simonas GENTVILAS, Arvydas POCIUS, Audrius PETROŠIUS, Stasys TUMĖNAS, Domas GRIŠKEVIČIUS, Deividas LABANAVIČIUS, Bronislovas MATELIS, Andrius VYŠNIAUSKAS, Vytautas BAKAS, Petras GRAŽULIS, Zigmantas BALČYTIS, Guoda BUROKIENĖ, Romualdas VAITKUS, Jonas VARKALYS, Mindaugas SKRITULSKAS, Antanas VINKUS, Laima NAGIENĖ, Valius ĄŽUOLAS, Valentinas BUKAUSKAS, Remigijus ŽEMAITAITIS, Arvydas NEKROŠIUS, Tomas BIČIŪNAS, Antanas ČEPONONIS, Rima BAŠKIENĖ, Liudas JONAITIS, Antanas MATULAS, Valdemaras VALKIŪNAS, Tomas TOMILINAS, Vidmantas KANOPA, Edmundas PUPINIS, Algimantas DUMBRAVA, Gintautas KINDURYS, Jonas PINSKUS, Rita TAMAŠUNIENĖ, Kęstutis VILKAUSKAS, Silva LENGVINIENĖ, Eugenijus SABUTIS, Juozas VARŽGALYS, Ričardas JUŠKA, Kęstutis MAŽEIKA, Giedrius SURPLYS, Viktoras PRANCKIETIS, Justinas URBANAVIČIUS, Andrius PALIONIS, Algirdas BUTKEVIČIUS, Juozas BAUBLYS, Zenonas STREIKUS, Aušrinė ARMONAITĖ.
Daugiausia mandatų antrajame rinkimų ture – 26 – laimėjo konservatoriai, antroje vietoje su 16 mandatų yra „valstiečiai“.
Spalio 18 d. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimu pirmojo Seimo rinkimų turo metu jau yra išrinkti trys Seimo nariai: Antakalnio apygardoje išrinkta TS-LKD atstovaujanti Ingrida ŠIMONYTĖ, surinkusi 61,17 proc. nuo dalyvavusių rinkėjų balsų; Medininkų rinkimų apygardoje išrinktas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Česlavas OLŠEVSKIS, surinkęs 52,77 proc. balsų; Šalčininkų-Vilniaus apygardoje išrinkta irgi šios partijos kandidatė Beata PETKEVIČ, sulaukusi 59 proc. rinkėjų palaikymo.
Vienmandatėse apygardose renkamas 71 Seimo narys, taikant dviejų turų sistemą, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrenkama 70 Seimo narių, taikant proporcinę sistemą.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) preliminariais pirmojo turo daugiamandatėje rinkimų apygardoje rezultatais, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai būsimajame Seime pretenduoja gauti daugiausiai mandatų – 24. Antroje vietoje atsidūrę „valstiečiai“ gali gauti 16 mandatų. Pagal rinkimų rezultatus daugiamandatėje apygardoje parlamente turėtų dirbti 9 Darbo partijos atstovai, socialdemokratai turės 8 atstovus. Į Seimą pateko Laisvės partija, gavusi 8 mandatus. Liberalų sąjūdis – 6 mandatus.
Susumavus pirmojo ir antrojo rinkimų turų rezultatus, preliminariais duomenimis, daugiausia mandatų – 50 būsimajame Seime turės konservatoriai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 32 mandatus, socialdemokratai – 13 mandatų, Liberalų sąjūdis – irgi 13, Laisvės partija – 11, Darbo partija – 10, Lietuvos lenkų rinkimų akcija Krikščioniškų šeimų sąjunga ir socialdarbiečiai turės po 3 mandatus, po 1 mandatą turės Lietuvos žaliųjų partija ir partija „Laisvė ir teisingumas“. Į naują Seimą taip pat pateko 4 save išsikėlę kandidatai.
Šeštadienio naktį įsigaliojo rinkimų agitacijos draudimas.
Kaip numato Seimo rinkimų įstatymas, rinkimų agitacija, nepaisant jos būdų, formų ir priemonių, draudžiama likus 30 valandų iki pakartotinio balsavimo Seimo rinkimuose pradžios, t. y. nuo spalio 24 d. 1 val. iki balsavimo pabaigos spalio 25 d. 20 val. Šis draudimas galioja ir socialiniuose tinkluose skleidžiamai politinei reklamai.
Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu jokių vaizdinių ir garsinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa.
Informacija apie vykstančius rinkimus, jų svarbą valstybės gyvenimui, atvykusių balsuoti rinkėjų skaičių, dokumentus, kuriuos būtina turėti balsuojant, kvietimas atvykti balsuoti ar kita informacija, kuria neraginama nedalyvauti rinkimuose, balsuoti už ar prieš kandidatą ar kandidatų sąrašą, nėra laikoma rinkimų agitacija.
Pagal VRK patvirtintas rekomendacijas, rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu politinės kampanijos dalyviai (kandidatai ir partijos) socialiniuose tinkluose:
neturėtų atlygintinai skelbti jokių įrašų, įskaitant apmokėtus iki agitacijos draudimo pradžios;
neturėtų skelbti naujų agitacinio turinio įrašų, įskaitant kvietimą į rinkimus ar raginimą nedalyvauti rinkimuose;
neturėtų keisti asmeninės paskyros nuotraukos ir viršelio į naują foto ar vaizdo informaciją su agitaciniais elementais, neturėtų atlikti jokių veiksmų (pvz., aktyviai komentuoti prie kitų įrašų), kurie naujai keltų susidomėjimą kandidatu;
turėtų atsisakyti informacijos apie rinkimų dienos renginius, kuriais išreiškiamas palaikymas ar žadama konkrečiu būdu balsuoti;
neprivalo pašalinti iki rinkimų agitacijos draudimo pradžios paskelbtų įrašų, tačiau neturėtų dirbtinai kelti susidomėjimą jais (pvz. komentuoti ankstesnių įrašų, naujai dalintis jais, ir pan.).
Pasak VRK, rinkėjams šis politinės agitacijos draudimo laikotarpis taip pat galioja.
Rinkėjai:
neturėtų agituoti už politinės kampanijos dalyvius, įvardindami konkrečius kandidatus ar partijas;
neturėtų dalintis agitaciniais kitų asmenų įrašais;
neturėtų keisti asmeninės paskyros nuotraukos ir viršelio į paskyrą su agitaciniais elementais už konkretų kandidatą ar politinę partiją.
Per spalio 25 d. vyksiantį Seimo rinkimų antrąjį turą rinkėjai turės užbaigti formuoti naujos sudėties Seimą. Išrinkus 3 Seimo narius vienmandatėse apygardose pirmajame rinkimų ture, pakartotinis balsavimas nebebus organizuojamas trijose apygardose: Antakalnio, Medininkų ir Šalčininkų-Vilniaus.
Pagal Konstituciją Lietuvos parlamentą sudaro 141 Tautos atstovas, renkamas ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu.
Raginimas balsuoti. Slaptai.lt nuotr.
Ketvirtadienį tęsis keturias dienas trunkantis išankstinis balsavimas Seimo rinkimų antrajame ture.
Savo valią dėl naujojo Seimo sudėties ketvirtadienį ir penktadienį galima pareikšti ir specialiuosiuose punktuose: ligoninėse, socialinės globos ir rūpybos įstaigose, kariniuose vienetuose ir bausmių atlikimo vietose.
Rinkėjams, norintiems balsuoti visose išankstinio balsavimo vietose, jokia papildoma registracija nereikalinga, tereikia su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, dėvėti nosį ir burną dengiančią apsaugos priemonę ir turėti asmeninį rašiklį.
Visose išankstinio balsavimo vietose gali balsuoti rinkėjai, nepriklausomai nuo jų deklaruotos gyvenamosios vietos. Išankstinio balsavimo vietose, skirtose tik saviizoliacijoje esantiems rinkėjams, gali balsuoti išimtinai tik saviizoliacijoje esantys rinkėjai (išskyrus rinkėjus, kuriems diagnozuota COVID-19 liga (koronavirusinė infekcija).
Spalio 23 ir 24 dienomis rinkimų komisijų nariai organizuos balsavimą rinkėjų namuose. Komisijos aplankys rinkėjus, sulaukusius 70 ir daugiau metų, dėl ligos nedarbingus žmones, neįgaliuosius, juos slaugančius asmenis ir rinkėjus, esančius saviizoliacijoje dėl COVID-19.
Pagrindinę pakartotinio balsavimo dieną – spalio 25-ąją rinkėjai savo pilietinę valią galės išreikšti savo rinkimų apylinkėse. Jos darbą pradės 7 val. ryto ir balsavimą organizuos iki 20 val. vakaro.
Per antrąjį rinkimų turą rinkėjai turės užbaigti formuoti naujos sudėties Seimą. Savo Seimo narį rinks 68 vienmandačių rinkimų apygardų rinkėjai.
LLRA vadovo Valdemaro Tomaševskio reklama Buivydiškėse. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), prašydama pripažinti negaliojančiais Seimo spalio 11 d. vykusius rinkimus daugiamandatėje rinkimų apygardoje.
Į naują Seimą daugiamandatėje rinkimų apygardoje neišrinkta LLRA-KŠS taip pat prašo paskelbti pakartotinius Seimo rinkimus daugiamandatėje apygardoje.
Tai ketvirtadienį pavakare Seime surengtoje spaudos konferencijoje pranešė Europos Parlamento narys, LLRA-KŠS pirmininkas Valdemaras Tomaševskis.
Jo nuomone, per rinkimus buvo padaryti šiurkštūs įstatymų pažeidimai, kurie turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams.
Pasak V. Tomaševskio, pažeidimų buvo padaryta labai daug ir labai rimtų, pavyzdžiui, nepažymėta politinė reklama.
Partijos lyderis V. Tomaševskis mano, kad yra peržengta tam tikra riba ir taip negali būti Vakarų civilizacijoje. „ES valstybėje neleistina, kad kiltų tokia tautinės nesantaikos kurstymo banga“, – spaudos konferencijoje sakė V. Tomaševskis.
Skunde VRK nurodoma, kad nuo šių metų rugpjūčio mėnesio prasidėjo „precedento neturinti Andriaus Tapino ir jo valdomos VšĮ „Laisvės TV“ kampanija, kuria buvo siekiama viešai skleidžiant neigiamą informaciją diskredituoti LLRA – KŠS ir jos pirmininką Valdemarą Tomaševskį tam, kad LLRA – KŠS nepatektų į Seimą, t.y. neperžengtų 5 proc. visų dalyvavusių rinkėjų balsų“.
Andrius Tapinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Šių metų rugsėjo 2 d. žurnalistas Andrius Tapinas viešojoje erdvėje paskelbė apie prasidėsiančią politinę kampaniją #mažiau5procentų #sudieVoldemortai, kuria aktyviai skleidė negatyvią, kompromituojančią, tikrovės neatitinkančią informaciją per visus sklaidos kanalus, t.y. socialinius tinklus, youtube sklaidos kanalu, išleido laikraštį ir pan“. (…) Informacijos turinys akivaizdžiai buvo nukreiptas prieš politinės kampanijos dalyvį LLRA – KŠS ir jo kandidatus. Neigiamam turiniui formuoti buvo pasitelkti žurnalistai, naujienų portalai, kitų politinės kampanijos dalyvių kandidatai ir visuomenininkai, kurie turėjo išankstinę šališką ir itin neigiamą nusistatymą LLRA – KŠS atžvilgiu. Tokiame neigiamos reklamos projekte dalyvaujantys visuomenininkai ir politologai su žurnalistu A. Tapinu priešakyje skleidė tikrovės neatitinkančią, šmeižikišką informaciją, kuria buvo siekiama kurstyti tautinę nesantaiką, skatinant neapykantą prieš kitą nuomonę turinčius subjektus ir aktyvinti galimus neapykantos nusikaltimus, taip pat buvo siekiama paveikti rinkėjus, kad jie nebalsuotų už LLRA – KŠS ir jos kandidatus ir kad ši partija neperžengtų 5 proc. barjero“, – sakoma LLRA-KŠS skunde VRK.
LLRA-KŠS nuomone, draudžiamu laikotarpiu paskleistos kompromituojančios medžiagos kiekis, jos skleidimo mastas ir intensyvumas akivaizdžiai patvirtina, kad „tokios informacijos skleidimas sudarė itin šiurkščius Seimo rinkimų įstatymo pažeidimus, kurie negalėjo neturėti įtakos Seimo narių rinkimų daugiamandatėje apygardoje rezultatams“.
Partijos lyderio įsitikinimu, kampanijos metu skleista informacija turėjo būti pažymėta kaip politinė reklama.
Europarlamentaras, LLRA -KŠS pirmininkas V. Tomaševskis paragino sušaukti skubų VRK posėdį, kuriame būtų išnagrinėtas jo vadovaujamos partijos skundas.
Viktoras Uspaskich. Slaptai.lt nuotr.
Darbo partijos (DP) pirmininkas Viktoras Uspaskichas teigia, kad, jei ne koronaviruso pandemija, šiais metais jo vadovaujama partija Seimo rinkimuose kovotų dėl pirmosios vietos.
Visgi politikas mano, kad vis dar yra tikimybė, jog DP šių metų Seimo rinkimuose laimės 30 mandatų. V. Uspaskichas taip pat akcentuoja, kad DP dėl postų neaukos savo rinkiminės programos ir į koaliciją eis tik su tomis politinėmis jėgomis, kurių programinės nuostatos sutampa.
„Jeigu ne karantinas, ne pandemija ir ne padalinti milijardai, tai mes būtume pakovoję už pirmą vietą“, – LRT radijui sekmadienį sakė DP pirmininkas.
Visgi V. Uspaskichas teigia kol kas neprarandąs vilties, kad partija Seimo rinkimuose laimės 30 mandatų.
„Pažiūrėsime, kiek pereis į antrą turą iš mūsiškių, 65 (kandidatus – ELTA) mes iškėlėme. Kai kurie dar išsikėlė atskirai, be partijos, mes kai kur remiame juos, tai tikimybė tokia yra“, – sakė jis.
V. Uspaskichas, kalbėdamas apie tai, ką rems tose vienmandatėse, kuriose DP kandidatai nepateks į antrąjį turą, politikas akcentavo, kad rems tuos politikus, kurie bus artimiausi jo vadovaujamos partijos programinėms nuostatoms.
„Turėsime sėsti, konsultuotis su partija, nes nesvarbu, kokios partijos, vis tiek kiekviena partija eina kažką gero padaryti, tai žiūrėsime. Bet svarbiausia – globaliai žiūrėsime, jeigu galima koalicija ir mes galėtume suderinti mūsų programines nuostatas“, – akcentavo jis.
DP pirmininkas teigia, kad jo partijos programa yra geriausia iš visų šiais metais į Seimą kandidatuojančių partijų programų. V. Uspaskichas taip pat neslepia, kad palaikymas galimas tik tuo atveju, jei bus kalbama ir apie koalicijos sudarymą.
„Todėl mes tikrai dėl postų neaukosime savo programos, nes žmonės po to sakys, kad balsavome už gerą programą, bet nepadarėte. Jeigu pavyks suderinti programines nuostatas, galėsime kalbėti apie palaikymą antram ture ir apie galimą koaliciją. Palaikymas gali būti tik tuo atveju, jei bus kalbama apie koaliciją“, – neslėpė V. Uspaskichas ir akcentavo, kad sprendžiant dėl koalicijos į partijos pavadinimą nekreips dėmesio.
Šiuo metu opozicijoje dirbantys konservatoriai būsimajame Seime pretenduoja gauti daugiausiai mandatų – 20. Tai rodo Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) preliminarūs sekmadienį vykusių Seimo rinkimų duomenys, gauti iš 69 rinkimų apygardų. Dar trūksta balsavimo rezultatų iš dviejų rinkimų apygardų.
Išankstiniais duomenimis, daugiamandatėje rinkimų apygardoje TS-LKD pelnė 21,53 proc. balsų ir pretenduoja į 20 mandatų.
Antroje vietoje atsidūrę „valstiečiai“ gali gauti 18 mandatų (19,38 proc.), Darbo partija – 10 mandatų (10,93 proc.), socialdemokratai – 9 mandatus (9,91). Sėkmingai rinkimuose pasirodė politikos naujokai Laisvės partija, už kurią balsavo 7,52 proc. rinkėjų ir tai jai užsitikrino 7 mandatus. Kita liberali partija – Liberalų sąjūdis turėtų gauti 6 mandatus (6,46 proc.).
Pirmoji mandatų naujame Seime negausianti partija yra, šios valandos duomenimis, Lietuvos lenkų rinkimų akcija- Krikščioniškų šeimų sąjunga, už kurią balsavo 4,87 proc. rinkėjų. Tačiau labai tikėtina, kad susumavus visų apygardų rinkimų rezultatus, ši partija irgi pateks į Seimą.
Vienmandatėse apygardose buvo renkamas 71 Seimo narys, taikant dviejų turų sistemą, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrenkama 70 Seimo narių, taikant proporcinę sistemą.
Partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
Rinkimai. Balsuoti. Slaptai.lt nuotr.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, išankstiniame balsavime jau dalyvavo 10,1 proc. rinkėjų, t. y. 243 tūkst. 520 rinkimų teisę turinčių piliečių.
Daugiausiai rinkėjų išankstiniame balsavime sulaukta Nalšios pietinėje apygardoje. Čia balsavo 16,20 proc. rinkėjų.
Mažiausiai balsuojančių sulaukta Panerių-Grigiškių ir Naujosios Vilnios apygardose. Atitinkamai – 4,28 proc. ir 4,60 proc.
Šeštadienį balsuoti namuose gali vyresni nei 70 metų asmenys bei neįgalieji ir neįgaliuosius globojantys asmenys.
Seimo rinkimai Lietuvoje vyks sekmadienį. 7 val. ryto rinkimų apylinkės atvers duris rinkėjams. Jie savo pilietinę valią galės pareikšti iki 20 valandos.
Balsavimo teise šiuose Seimo rinkimuose galės pasinaudoti 2 mln. 449 tūkst. 683 rinkėjai. Lyginant su 2016 m. rinkimais, rinkėjų skaičius sumažėjo beveik 55 tūkstančiais.
Į 141 vietą Seime pretenduoja 1 tūkstantis 754 kandidatai, iš jų 1 tūkstantis 170 vyrų ir 584 moterys. Į Seimą kandidatų sąrašus iškėlė 17 partijų.
Kirgizijos sostinėje Biškeke pirmadienį surengtas protestas peraugo į susirėmimus su policininkais, sužeista mažiausiai 16 žmonių, praneša šalies Sveikatos apsaugos ministerija.
Ministerija nurodo, kad sužeistieji gydomi Biškeko ligoninėse.
Kaip praneša Kirgizijos partija „Ata-Meken“, sužeistas ir opozicijos lyderis Janaras Akajevas.
Protestai Kirgizijoje kilo po ginčytinų sekmadienį vykusių parlamento rinkimų. Policija, siekdama išvaikyti demonstrantus, panaudojo jėgą, vandens patrankas, ašarines dujas ir kurtinančias granatas.
Neringa Venckienė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Vilnius, rugsėjo 8 d. (ELTA). Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį neregistravo „Drąsos kelio“ keliamos kandidatės į Seimą Neringos Venckienės. Jos kandidatūrą partija siekė kelti daugiamandatėje ir vienmandatėje Garliavos apygardoje.
Kaip pažymėjo VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė, asmuo, kuris jau yra sulaužęs parlamentaro priesaiką ir kuriam įvykdyta apkalta, remiantis įstatymais, negali būti renkamas Seimo nariu. Ji taip pat priminė Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kuris pripažintas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją.
N. Venckienė prašė nušalinti dalį VRK narių: tikino, kad jos kandidatūra teisėta
Pati N. Venckienė prašė nušalinti L. Matjošaitytę, VRK narius – Maksimą Reznikovą, Gitaną Matiekuvienę ir Jūratę Lebedevienę – nuo balsavimo dėl šio sprendimo.
„Aš išvykau, nes man buvo 39 kaltinimai. (…) JAV dėl 35 kaltinimų manęs nesutiko išduoti. (…) Aš net būdama JAV ruošiau įstatymų projektus“, – aiškino N. Venckienė. Pasak jos, VRK nariai, kurie buvo deleguoti partijų, ir pati VRK pirmininkė yra neigiamai nusiteikę jos atžvilgiu.
L. Matjošaitytė ir kiti VRK nariai, bendru VRK sprendimu, nebuvo nušalinti nuo šio klausimo.
„Manau, kad VRK neturėtų spręsti šio klausimo, nes mano registravimas kandidate atitinka (…) reikalavimus“, – kalbėjo N. Venckienė, vardindama įstatymų nuostatas.
Ji pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), nagrinėjęs nušalinto prezidento Rolando Pakso bylą, yra nurodęs, jog asmeniui turi būti leidžiama pakartotinai kandidatuoti į Seimą. Pasak N. Venckienės, toks išaiškinimas taikytinas ir jai.
Tiesa, VRK pirmininkė L. Matjošaitytė dar prieš tai paaiškino, kad EŽTT nuosprendžio įgyvendinimas nėra VRK prerogatyva.
„Čia nėra jokių išankstinių nusistatymų prieš jus, kaip asmenį. Mes vertiname konkrečią situaciją“, – sakė L. Matjošaitytė.
Vis dėlto N. Venckienė toliau tikino, kad jokie Lietuvoje galiojantys įstatymai nedraudžia jai kandidatuoti į šalies parlamentą. Diskusija tarp VRK ir N. Venckienės truko per valandą.
Galiausiai VRK nariai balsavo už tai, kad N. Venckienė nebūtų registruojama kaip kandidatė į Seimą. N. Venckienė patikino, kad sprendimą skųs EŽTT ir, kaip teigė ji, yra įsitikinusi, kad bus pripažinta jos tiesa.
N. Venckienė iš Lietuvos išvyko 2013-ųjų pavasarį, prieš Seimui panaikinant jos teisinę neliečiamybę, primena ELTA. 2018 metų vasarį ji buvo suimta ir kalinama Čikagos kalėjime.
Praėjusių metų lapkritį N. Venckienė pargabenta į Lietuvą. Buvusi teisėja yra kaltinama, kad trukdė teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai, nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sutrikdė sveikatą bei pasipriešino valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.
Juodkalnijos gyventojai sekmadienį balsuoja šalies parlamento rinkimuose, kurių baigtis neaiški, praneša agentūra „Reuters“.
Manoma, kad nei ilgai valdanti provakarietiška Demokratinė socialistų partija (DPS), nei konkuruojantis opozicijos prorusiškas ir proserbiškas aljansas nelaimės daugumos vietų parlamente.
Ant kortos pastatyta prezidento Milo Djukanovičiaus, kuris vadovauja DPS, ateitis.
Prezidentas rugpjūčio 30 dienos parlamento rinkimus pavadino „svarbiausiais 620 000 gyventojų turinčios mažos Juodkalnijos istorijoje.“ Pasak M. Djukanovičiaus, sekmadienį rengiami rinkimai – „pasirinkimas tarp to, ar Juodkalnija turėtų tęsti savo integraciją į ES, ar tapti teokratine valstybe.“
Balsavimo teisę rinkimuose iš viso turi 540 026 žmonės. DPS dabar turėjo 42 deputatus 81 vietos parlamente.
Balsavimo punktai veikia nuo 7.00 val. ryto iki 20.00 val. vakaro.
Artėja eiliniai rinkimai, tuo pačiu prasideda taip vadinama priešrinkiminė “agitacija”, kurios kitaip kaip melagių lenktynėmis negalima pavadint. Niekada kandidatai neturėjo minties vykdyt tai, ką melagių lenktynėse pažadėjo, niekada to ir nevykdė. Kiekviena prie lovio besiveržianti partija samdo viešųjų ryšių bendroves, kurios pagal esamą ekonominę padėtį, žmonių požiūrius, nuotaikas ir viltis sukuria priešrinkiminę pasaką, kurią kandidatai pagal savo sugebėjimus, geriau ar blogiau išmokę, seka rinkėjams.
Meluoti ir pūsti miglą į akis taip pat reikia sugebėjimų. Todėl pripulti prie lovio daugiau galimybių turi įžūliau meluojantys, bet saldesni pasakoriai. Maži vaikai vakare renkasi, močiutė, senelis ar mama seks pasaką ir dar paprašo kokią. Prieš rinkimus viskas vyksta lygiai taip pat, tik su suaugusiais žmonėmis. Rinkėjai pasirenka kokios ir kieno sekamos nori pasakos. Patikliems geraširdžiams skirti skiedalai po pergalės iš karto užmirštami. Tada prasideda tikras darbas ir atstovavimas tiems, kurie padėjo pakliūti į valdžią ir tiems, iš kurių yra naudos. Eilinis rinkėjas su savo lūkesčiais į šį sarąšą nepakliūna, nes jis savo misiją eilinį kartą atliko ir iki kitų rinkimų nebereikalingas.
Būtų pusė bėdos, jeigu melagiai, pakliuvę į valdžią, turėtų kokią nors atsakomybę prieš apgautuosius, privalėtų pateikt savo darbų ataskaitą ar išvardyt, ką iš pažadų įvykdė. Tai į porinkimines pareigas nebeįeina. Negana to, dauguma į seimą pakliūna pagal partijų sąrašus ir savo niekšybes pridengia partijos ar frakcijos vardu. Asmeninės atsakomybės nėra. Partijos – tai visokiausių patamsių gaivalų, slidžių bestuburių, norinčių būti matomais, įtakingais, reikšmingais, turtingais, užuovėjos. Pažiūrėjus, kaip vyksta balsavimai seime, matyti, kad vietoj viso seimo užtektų kelių partijos sekretorių, ir rezultatas būtų tas pats. Eilinis partietis savo nuomonės negali turėt. Už jį galvoja kiti. Kada ranką kelt, kada ne, kada šaukt, kada tylėt ir kokią pasaką sekt, irgi sprendžia ne jis pats. Eilinio nario pareigos – elgtis taip, kaip liepta. Jeigu partietis žengs nors žingsnį į šalį nuo partijos linijos, bus išspirtas iš šlovingų gretų, o jo vietą užims lojalesnis veikėjas. Partija ir asmenybė – nesuderinami dalykai. Tad aplamai ar reikalinga ta bespalvė 141 vieneto masė, kai viską sprendžia keli partijos vadai ir juos valdantys, bet nesireklamuojantys turtuoliai?
Garsiakalbis. Slaptai.lt nuotrauka
Lengvų pinigų ištroškę garbėtroškos prieš rinkimus seka pasakas ir, padedami jėgų, turinčių įtaką žiniasklaidoje, niekšiškai manipuliuoja žmonėmis. Komunistų vartota frazė “liaudies masių valdymas” šiandienai tinka kaip niekad. Kryptingos informacijos pagalba rinkėjai paverčiami lengvai stumdoma mase ir patys rinkimai tapo viešų ryšių bendrovių šachmatų partija, kurioje, darant vieną ėjimą, galvojama apie tris į priekį.
Didžiausia viešųjų ryšių apgaulė įvykdyta per Visagino – Astravo referendumą. Apsisprendimo esmė buvo tokia: kas teritorijoje, kur uždarius seną elektrinę yra energijos deficitas, prekiaus elektra. Variantai tik du. Mes statom (už svetimus pinigus) Visagine AE, jeigu ne, rusai Astrave stato savo ir pardavinėja mums elektrą. Referendumo klausimas turėjo skambėt “už kurią elektrinę pasisakote…” ir duoti abu variantai. Visaginas ir Astravas. Bet viskas buvo suvelta taip, kad žmonės patys apiplėšė savo šalį, milijoninius pelnus, gerai apmokamas darbo vietas ir energetinę nepriklausomybę perleido kaimynams. O “žalieji” veikėjai agitacijoje pasitelkę antiatominę kortą ir žadėję Lietuvos energetinę nepriklausomybę išgelbėti šiaudais kūrenamomis jėgainėmis, po referendumo savo žalumą ir šiaudus pamiršo. Prieš atominę energetiką nusistačiusiems “žaliesiems” baisus buvo tik Visagino atomas. Sužlugdžius tautinį projektą, jie labai susirūpino Astravo elektrinės pelnais ir per pastaruosius metus nuo Visagino į Baltarusiją nutiesė naujas elektros linijas, Utenoje ir Visagine pastatė naujas transformatorines, suremontavo ir atnaujino Kruonio HAE (visa tai už mūsų pinigus), o dabar laukia Astravo starto. Paskutinis įsimintinas ir daug juoko sukėlęs manipuliacijų “liaudies masėmis” pavyzdys buvo Prezidento rinkimuose. Turėjau keletą pažįstamų, kurie melo kampanijos pradžioje pravardžiavo, šaipėsi iš Nausėdos. Bet viešų ryšių partija buvo sudėliota taip, kad visi mano pažįstami Nausėdos priešininkai patys nubalsavo už nekenčiamą bankininką.
Politinės intrigos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Eidamas į rinkimus žmogelis tiki, kad jo balsas labai reikšmingas ir kažką lemia. Tai saviapgaulė. Rinkėjas reikalingas kaip dalyvavęs vienetas, o kas bus su jo balsu, ar bus suskaičiuotas, kam priskirtas, tik velniai težino. Lietuvoje aukštuose sluoksniuose klesti korupcija, kyšininkų nebaudžiamumas, “savų” dangstymas bet kokiais būdais. Turtuoliai įtakoja partijas, seimą ir teisėsaugą. Paviešintas atvejis, kai oligarcho pavaldinys lyg girtą vežiką vejojo aukščiausio teismo teisėją. Ir esant tokiai padėčiai, tikėti kad būtent rinkimų komisijose viskas skaidru, kad rinkimai sąžiningi ir teisingai skaičiuojami balsai, būtų naiviau negu naivu. Kokios yra “nepriklausomos” balsų skaičiavimo komisijos, pamačiau kai Utenoje kandidatavo Pinskuvienė. Įsibėgėjus melagių lenktynėms, visas miestas nusidažė raudonai. Šimtai jei ne tūkstančiai pinskuvienių su raudona kamizelka plevesavo ant stulpų ir karojo ant tvorų. O atėjus rinkimams, atvažiavus į savo apylinkę Vyžuonose balsuoti, visa “nepriklausoma” rinkimų komisija surinkta vien iš moterų, nuo galvos iki kojų buvo apsirėdžiusios raudonai. Sutapimas? Atsitiktinumas? Baikit, nemanau. Jeigu komisijos narės apsirengė taip, kaip buvo liepta, kas gali paneigti, kad balsų neskaičiavo taip “kaip reikia”.
Dar viena neleidžianti tikėti sąžiningais rinkimais aplinkybė – tai karas dėl vyriausiosios rinkimų komisijos vadovo kėdės. Kodėl partijos nagais ragais draskėsi, kad prastumtų savo kandidatą? Kuo būtent jų atstovai geresni už kitus? Partiniai kandidai buvo sąžiningiausi ir nuo nieko nepriklausomi? Abejoju. Žinant Lietuvos valdžios sugedimo laipsnį, vienintelė logiška išvada, kad ši vertinga kėdė leidžia įtakoti rinkimų baigtį.
Grimasos. Slaptai.lt nuotr.
Matant visa tai ir susiduriant su kitais, nepaminėtais manipuliavimo rinkėjais ir jų balsais faktais, vienintelis teisingas sprendimas – nebalsuot. Parodyt, kad gaujos pralobusių privatizuotojų ir juos aptarnaujančių partijų sukurta tik jiems patiems naudinga sistema, mūsų netenkina. Eiti į rinkimus – tai įdėtos pastangos ir sugaištas laikas. O čia, nieko nedarydami, galime pasiekti teigiamą rezultatą. Įspirti į sėdimają apkerpėjusiems politikams. Atkreipkit dėmesį dėl ko loviniai, nesvarbu kokios partinės priklausomybės, labiausiai susirūpinę – kad tik žmonės ateitų į rinkimus. Jeigu bus balsuotojų, toliau jie patys susitvarkys kaip reikia.
Tautiečiai, neikit į rinkimus. Nes eidami į rinkmus jūs pritariate esamai, per ilgai užsismirdėjusiai, tų pačių partinių gaujų valdymo sistemai. Boikuotuokim šitą besikartojantį ir mums jokios naudos neatnešantį cirką. Tik ignoravimu parodžius, kad tokie “išrinktieji” mums nereikalingi, galime priversti keistis užpelkėjusį seimą ir pasiekti teigiamų pokyčių.
Donaldas Tuskas. EPA-ELTA nuotr.
Donaldas Tuskas, Europos liaudies partijos pirmininkas ir buvęs Lenkijos premjeras, sakė nedalyvausiantis ateinančių Lenkijos prezidento rinkimų balsavime, nes skubotai patvirtintas balsavimas paštu esą prieštaraus konstitucijai ir bus nesaugus.
„Mano nuomone, turėtume nedalyvauti balsavime paštu“, – sakė jis, ir pabrėžė, kad specialiai vengia termino rinkimai.
Lenkijoje prezidento rinkimai numatyti gegužės 10 d. Dėl pandemijos įprastas balsavimas nevyks, tačiau valdančioji partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) nutarė balsavimą rengti paštu. Opozicija savo ruožtu reikalauja, kad rinkimai būtų nukelti.
Įstatymas dėl visuotinio balsavimo paštu dar neįsigaliojo, manoma, kad parlamentas sprendimą priims tik gegužės 6 d.
Nors abejonių dėl balsavimo paštu teisėtumo tik daugėja, PiS partija jau pradėjo ruoštis rinkimams, tai šalyje sukėlė didelę kritikos bangą.
Tviterio paskyroje paviešintame vaizdo įraše D. Tuskas tvirtino, kad PiS suplanuotas balsavimas neatitiks teisingų, slaptų ir lygias galimybes suteikiančių rinkimų sąlygų, jo teigimu, priėmus rinkimų kodekso pakeitimus paskutinę minutę prieš balsavimą bus pažeista konstitucija.
„Jei visi nuoširdūs ir padorūs Lenkijos gyventojai tars: „Tai ne rinkimai, tad juose nedalyvausime“, PiS paskutinę minutę atsitrauks“, – sakė D. Tuskas.
Jei Lenkijos politinės jėgos susitars, teisingus rinkimus bus galima surengti jau „gana greitai“, teigė jis.
Kritikai tvirtina, kad PiS siekia kuo greičiau surengti rinkimus, nes, pasijutus ekonominėms koronaviruso krizės pasekmėms, partijos remiamo kandidato ir dabartinio prezidento Andrzejaus Dudos šansai laimėti rinkimus gali gerokai nukristi.
Rinkimai. Balsuoti. Slaptai.lt nuotr.
Prezidentui Gitanui Nausėdai ketvirtadienį pasirašius dekretą, kuriuo paskelbta, kad eiliniai Seimo rinkimai šiais metais vyks spalio 11 dieną, nuo balandžio 10-osios prasideda Seimo rinkimų politinė kampanija. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) kviečia būsimus rinkimų dalyvius registruotis politinės kampanijos dalyviais.
Prasidėjus politinei kampanijai, Vyriausioji rinkimų komisija pradeda priimti savarankiškų politinės kampanijos dalyvių registravimosi dokumentus. Pasirašyti ir skenuoti dokumentai bus priimami elektroniniu paštu, o dokumentų originalus reikės pristatyti VRK pasibaigus karantinui.
Savarankiškais politinės kampanijos dalyviais privalo registruotis politinės partijos, ketinančios dalyvauti rinkimuose, ir išsikėlę kandidatai (pretendentai). Vienmandatėse rinkimų apygardose partijų keliami kandidatai gali būti registruojami savarankiškais arba atstovaujamaisiais politinės kampanijos dalyviais.
Prasidėjus politinei kampanijai tik užsiregistravusiems savarankiškais politinės kampanijos dalyviais leidžiama rinkti aukas, įgyti turtinių prievolių dėl politinės kampanijos finansavimo. Neužsiregistravus dalyviu šie veiksmai laikomi įstatymo pažeidimu, pabrėžiama VRK pranešime. Politinės kampanijos laikotarpiu visos išlaidos, skirtos politinei kampanijai finansuoti, gali būti apmokamos tik iš politinės kampanijos sąskaitoje esančių lėšų. Lietuvos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Dokumentų pateikimas registruotis politinės kampanijos dalyviu bus baigiamas tą dieną, kai prasidės antrasis etapas – pareiškinių dokumentų pateikimas, t. y. liepos 20 d. Pareiškinius dokumentus teikti galės tik užsiregistravusieji politinės kampanijos dalyviais (išsikėlę kandidatai, politinės partijos, keliančios kandidatų sąrašą daugiamandatėje arba norinčios iškelti kandidatus vienmandatėse rinkimų apygardose, jei šie kandidatai nebuvo registruoti savarankiškais politinės kampanijos dalyviais).
Šeštadienį Latvijoje vyksta parlamento rinkimai. Prognozuojama, kad latviai gali išrinkti Rusijai palankią „Santarvės“ partiją, praneša naujienų agentūra dpa.
Rusakalbiai sudaro didelę dalį Latvijos, kuri yra Europos Sąjungos ir NATO narė, gyventojų. Centro kairės „Santarvės“ partija surinko daugiausiai balsų prieš keturis metus vykusiuose parlamento rinkimuose ir užsitikrino beveik ketvirtį visų mandatų 100 vietų parlamente.
Tačiau tuomet „Santarvei“ nepavyko paskirti savo atstovo į premjero postą nes konservatyvių pažiūrų partijos susijungė į koaliciją ir įgijo daugiau galios.
Rugsėjo mėnesį atlikta apklausa atskleidė, kad į parlamentą pirmą kartą patekti gali Naujoji konservatorių partija (JKP), susikūrusi likus keliems mėnesiams iki praėjusių rinkimų pradžios. JKP pasisako prieš valstybinės kalbos statusą rusų kalbai Latvijoje.
Šiuose rinkimuose pagreitį įgavo ir nauja populistų partija „Kam priklauso valstybė“ (KPV LV), kuri žada siekti drastiškų pokyčių.
Rinkimus Latvijoje stebi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovai.
