Kyjivas, vasario 4 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba kreipėsi į Tarptautinį olimpinį komitetą (IOC) dėl galimo Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimo Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, praneša „Ukrinform“.
„Nuo praėjusių metų rusai nužudė 231 Ukrainos sportininką ir trenerį, 15 buvo sužeisti, 28 sulaikyti, 4 laikomi dingusiais be žinios. Pradėti šį genocido karą įsakė Putinas, bet jį kariauja paprasti rusai. IOC turi atsisakyti mėginimų paslėpti Rusijos nusikaltimus po baltomis vėliavomis“, – parašė jis tviteryje.
Kaip jau buvo pranešta, IOC paskelbė pareiškimą, kuriame svarstoma galimybė leisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti kitąmet Paryžiuje įvyksiančiose olimpinėse žaidynėse su neutralia vėliava.
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė sako, kad jos „aptakią“ poziciją dėl rusų ir baltarusių atletų dalyvavimo Paryžiaus vasaros olimpinėse žaidynėse lemia tai, kad ji yra susipažinusi su daugiau požiūrių į šią situaciją.
Anot LTOK prezidentės, kitų žemynų atstovai, pavyzdžiui, Afrikos, numoja ranka į karą Ukrainoje ir nemato didelės problemos, kad olimpinėse žaidynėse rusai ir baltarusiai dalyvaus su neutralia vėliava.
„Galbūt mano tokią aptakią poziciją lemia tai, kad aš vis dėlto daugiau esu susipažinusi su įvairiausiais dokumentais, požiūriais ir daugybe diskusijų ir pokalbių. Tas ir lemia mano šiek tiek aptakesnę poziciją“, – TV3 laidoje „Dėmesio centre“ teigė D. Gudzinevičiūtė.
Antradienį LTOK prezidentė žurnalistams teigė, kad dar per anksti kalbėti apie nacionalinių olimpinių komitetų Paryžiaus olimpiados boikotą ir kad dar viskas gali pasikeisti. Anot jos, boikoto nepalaiko ir Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC). Todėl ir LTOK tokio veiksmo nesvarsto.
Pasak D. Gudzinevičiūtės, užsieniečiai į susiklosčiusią situaciją žiūri visai kitaip nei Baltijos ir Skandinavijos šalys.
„Užsieniečiai – Afrika, Azija – žiūri visai kitaip. (…) Tai, ką mes išgirdome per Pasaulinės nacionalinio olimpinio komiteto asociacijos generalinę asamblėją, kai mes – Lietuva, Latvija, Estija ir Skandinavų šalys – kreipėmės, kad nenorim, jog rusai dalyvautų, tai mums Afrikos žemyno prezidentas pasakė: „Jus pačius reikia suspenduoti. O ko jūs čia? Visi mes kariaujam. Nieko čia tokio nevyksta.“ Va toks yra požiūris“, – pabrėžė LTOK prezidentė.
D. Gudzinevičiūtės teigimu, jei rusų ir baltarusių atletų dalyvavimas olimpinėse žaidynėse būtų jos valia, ji neleistų šių šalių atletams varžytis.
„Ar aš noriu, kad dalyvautų rusai? Nenoriu. Jeigu būtų mano valia, galbūt kažką galėčiau padaryti, bet žiūrint iš teisinio požiūrio, jeigu dabar pareikštų tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas, kad ok, mes neįsileidžiame rusų, tai reikia visų pirma keisti chartiją“, – akcentavo buvusi sportininkė.
„Jeigu tai būtų mano valia, aš tiesiog įrašyčiau (į chartiją – ELTA), pavyzdžiui, kad neįsileidžiam rusų, ir visi lengviau atsikvėptume“, – konstatavo ji.
Pasak buvusios olimpietės, vienas iš pagrindinių Olimpinės chartijos postulatų yra tai, kad joks sportininkas negali būti diskriminuojamas, kaip ir Žmogaus teisių deklaracijoje.
ELTA primena, kad Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) praėjusią savaitę pareiškė, kad „jokiam sportininkui neturėtų būti užkirstas kelias dalyvauti varžybose vien dėl savo paso“.
IOC aiškina, kad Rusijos ir Baltarusijos sportininkai didžiausiose varžybose neatstovautų savo valstybei ar jokiai kitai organizacijai savo šalyje, t. y. minėtų šalių atletams dalyvauti 2024 m. Paryžiaus vasaros olimpiadoje tektų suneutralia vėliava.
Dėl tokio IOC sprendimo Ukraina žada boikotuoti Paryžiaus olimpines žaidynes.
Prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad Vakarų valstybės turėtų susimąstyti dėl dalyvavimo 2024 m. Paryžiaus vasaros olimpinėse žaidynėse, jeigu Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) leis Rusijos ir Baltarusijos atletams varžytis po neutralia vėliava.
Pasak šalies vadovo, tokie svarstymai dėl agresorių šalių dalyvavimo varžybose yra bandymas „pro užpakalines duris įvesti Rusijos ir Baltarusijos sportininkus į tarptautinę areną“, o tai, prezidento teigimu, prieštarauja Lietuvos pozicijai.
„Manau, kad tai yra nenuosekli pozicija. Jeigu mes visą laiką kalbėjome, kad viena iš priemonių paveikti Rusijos elgesį ir jos visuomenę yra Rusijos izoliavimas kultūrinėje, ekonominėje, socialinėje sferoje, politinėje, be jokios abejonės, tai tokie veiksmai arba pačių Vakarų bendruomenių atstovų mėginimai pro užpakalines duris įvesti Rusijos ar Baltarusijos sportininkus į tarptautinę areną prieštarauja mūsų principams, prieštarauja mūsų norui sustabdyti šitą karą“, – pirmadienį žurnalistams sakė šalies vadovas.
„Aš manau, kad demokratiškas pasaulis turėtų labai rimtai apsvarstyti, ar yra prasminga dalyvauti olimpiadoje, turint galvoje štai tokias pastangas“, – pažymėjo G. Nausėda.
ELTA primena, jog IOC praėjusią savaitę pareiškė, kad „jokiam sportininkui neturėtų būti užkirstas kelias dalyvauti varžybose vien dėl savo paso“.
IOC aiškina, kad Rusijos ir Baltarusijos sportininkai didžiausiose varžybose neatstovautų savo valstybei ar jokiai kitai organizacijai savo šalyje, t. y. minėtų šalių atletams dalyvauti 2024 m. Paryžiaus vasaros olimpiadoje tektų po neutralia vėliava.
Dėl tokio IOC sprendimo Ukraina žada boikotuoti Paryžiaus olimpines žaidynes.
Pirmadienį Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pranešė inicijuosianti Seimo rezoliuciją, kuria būtų įtvirtina Lietuvos pozicija dėl Rusijos ir Baltarusijos dalyvavimo artėjančiose 2024 m. Paryžiaus vasaros olimpinėse žaidynėse.
Be parlamento rezoliucijos, Lietuva žada inicijuoti bendrą kreipimąsi į IOC. Švietimo, mokslo ir sporto viceministras L. Obcarskas patikino, kad Vyriausybėje yra ruošiamas kreipimasis į IOC – šiuo metu, pasak jo, vyksta derinimo procesai.