JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad JAV nutraukia ryšius su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) dėl pastarosios netinkamo atsako į koronaviruso pandemiją, informuoja AFP.
D. Trumpo žingsnis reiškia, kad JAV nebeskirs šimtų milijonų dolerių šiai Jungtinių Tautų agentūrai tuo metu, kai jai finansavimo reikia labiausiai, nes COVID–19 protrūkis daugelyje šalių dar net nepasiekė piko.
Pietų Amerikos valstybėms ateinančios savaitės bus sunkios, ypač Brazilijai, kur penktadienį mirė 1 124 žmonės, o naujų infekcijų skaičius išaugo rekordiškai.
JAV prezidentas apie PSO finansavimo nutraukimą paskelbė dar balandį, kritikuodamas organizaciją padarius per mažai stabdant koronaviruso protrūkį ir per atlaidžiai vertinus situaciją Kinijoje, kur koronavirusas išplito dar 2019 m.
Sprendimas oficialiai įsigaliojo penktadienį, ir tai didelis smūgis PSO finansams, nes JAV buvo didžiausia donorė, 2019 m. skyrusi 400 mln. dolerių.
„Jie neatsižvelgė į prašymą imtis itin reikalingų reformų, todėl šiandien mes nutraukiame santykius su Pasaulio sveikatos organizacija“, – D. Trumpas sakė žurnalistams.
JAV prezidentas pabrėžė, kad jo šalis pinigus nukreips neatidėliotinoms pasaulinės žmonių sveikatos reikmėms.
„Pasauliui reikia atsakymų iš Kinijos apie virusą. Privalo būti skaidrumas“, – pridūrė D. Trumpas.
Tuo metu Pekinas neigė, kad Kinija nesuvokė viruso pavojaus ar net nuslėpė viruso grėsmę po to, kai jis 2019 m. gruodį išplito Uhano mieste.
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė nenorintis „šiuo metu kalbėti“ su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu. D. Trumpas pabrėžė esąs „labai nusivylęs“ Kinijos veiksmais koronaviruso pandemijos akivaizdoje.
„Mūsų santykiai yra geri, tačiau dabar tiesiog nenoriu su juo kalbėti“, – teigė D. Trumpas.
Paklaustas, kokie bus tolesni JAV veiksmai, D. Trumpas neatskleidė konkrečių žingsnių, tačiau ėmėsi grasinamo tono ir perspėjo: „Yra daug dalykų, kuriuos galėtume padaryti. Galėtume įgyvendinti daug dalykų. Galėtume nutraukti visus ryšius.“
„Jei taip padarytume, kas nutiktų? Jei nutrauktume visus saitus, sutaupytume 500 mlrd. dolerių“, – teigė D. Trumpas.
Įtampa tarp JAV ir Kinijos išaugo, šalims apsikeitus aštriais komentarais dėl koronaviruso pandemijos, nusinešusios 300 tūkst. gyvybių, kilmės. Xi Jinpingas: niekas negali nurodinëti Kinijai. EPA-ELTA nuotr.
Jau ilgą laiką D. Trumpas kaltina Kiniją nuslėpus informaciją apie tikrąjį COVID-19 protrūkio mastą. Koronaviruso epidemija prasidėjo 2019 m. pabaigoje ir pirmiausia išplito Uhano mieste, Kinijoje.
Pekinas kaltinimus atkakliai neigia ir tvirtina, kad visus prieinamus duomenis perdavė Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO).
D. Trumpas interviu „Fox Business“ metu dar kartą pakartojo savo kaltinimą ir pareiškė, kad „viskas atėjo iš Kinijos, todėl jie ir turėjo jį sustabdyti“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė stabdantis Jungtinių Valstijų finansavimą Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO), nes ši neva slėpė COVID-19 protrūkio rimtumą Kinijoje dar iki tada, kai ši liga išplito visame pasaulyje.
Spaudos konferencijoje D. Trumpas pareiškė nurodęs savo administracijai sustabdyti finansavimą, kol „atliekamas PSO vaidmens itin netinkamai valdant ir slepiant koronaviruso plitimą vertinimas“.
D. Trumpo teigimu, PSO užkirto kelią skaidrumui dėl protrūkio, o Jungtinės Valstijos – didžiausia šios Jungtinių Tautų organizacijos finansuotoja, pernai skyrusi 400 mln. dolerių – dabar „aptars, ką daryti su visais tais pinigais, kurie nueina PSO“.
„Atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją, labai nerimaujame dėl to, ar Amerikos dosnumas buvo panaudotas kuo geriau“, – sakė jis.
D. Trumpo sprendimas atspindi jo nuomonę, kad organizacija yra pernelyg palanki Kinijos atžvilgiu ir esą susitarė su Kinija, kad šiai nereikėtų atvirai kalbėti apie prasidedančią sveikatos katastrofą.
Pasak D. Trumpo, tai atėmė iš kitų šalių daug svarbaus laiko pasiruošti ir priimti sprendimus dėl tarptautinių kelionių.
„PSO užsipuolimas prieš kelionių apribojimus pastatė politinį korektiškumą aukščiau gyvybes gelbėjančių priemonių. Jei PSO būtų atlikusi savo darbą ir nusiuntusi medicinos ekspertus į Kiniją, kad šie objektyviai įvertintų padėtį vietoje, bei sukritikavusi Kiniją dėl skaidrumo trūkumo, protrūkis galėjo būti suvaldytas jau šaltinyje, išvengiant didelio aukų skaičiaus“, – sakė D. Trumpas.
„Tai leistų išgelbėti tūkstančius gyvybių ir išvengti žalos pasaulio ekonomikai. Vietoje to, PSO tyčia priėmė Kinijos žodžius už gryną pinigą ir gynė Kinijos valdžios veiksmus“, – pridūrė jis.
Savo ruožtu D. Trumpo kritikai teigia, kad koronaviruso epidemijos pradžioje pats D. Trumpas dažnai gyrė Pekino reakciją į ligos protrūkį ir neigė grėsmę, kurią COVID-19 kelia Jungtinėms Valstijoms.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) skubios pagalbos koordinatorius Michaelis Ryanas įspėjo pernelyg anksti neatšaukti priemonių koronaviruso pandemijai suvaldyti. Ir ekonomikai nebus naudos, jei judėjimo ribojimai pradžioje bus panaikinti ir tada, pradėjus didėti atvejų skaičiui, vėl sugrąžinti, sakė jis penktadienį Ženevoje.
Kai kurios priemonės, pavyzdžiui, distancijos laikymasis, ir po dabar galiojančių ribojimų sušvelninimo galbūt kurį laiką turėtų būti išlaikytos. „Daugelis pasaulio šalių tragišku ir pavojingu būdu kopia į kalną, ir mes turime būti labai atsargūs, kai leisimės žemyn“, – pabrėžė M. Ryanas.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas pirmadienį teigė, kad šalys turėtų imtis daugiau veiksmų naujojo koronaviruso plitimui suvaldyti. Pasaulis, pasak jo, turėtų ruoštis ir „galimai pandemijai“.
Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas tvirtino, kad PSO daugiau nei 2 600 gyvybių pasiglemžusio protrūkio pandemija kol kas nelaiko, tačiau valstybės turėtų imtis visko, kas tik įmanoma, kad „pasiruoštų galimai pandemijai“.
Koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičius Kinijoje viršijo 11,7 tūkstančio, 259 jau mirė. EPA-ELTA nuotr.
Kinijoje viruso 2019-nCoV sukelta pneumonija užsikrėtusių žmonių skaičius šeštadienį viršijo 11,7 tūkstančio, 259 jau mirė. Tai pranešė KLR valstybinis higienos ir sveikatos apsaugos komitetas.
Kaip rodo paskelbta statistika, tarp šalies regionų pirmąją vietą pagal nustatytų susirgimų skaičių vis dar užima Hubėjaus provincija (daugiau kaip 7,1 tūkstančio infekuotųjų, 249 mirusieji) ir jos administracinis centras Uhanas.
Kinija praėjusių metų gruodžio 31 d. pranešė Pasaulio sveikatos organizacijai apie nežinomo tipo pneumonijos protrūkį Uhane – dideliame prekybos ir pramonės centre, kuriame gyvena daugiau kaip 11 milijonų žmonių. Ligos sukėlėjas – koronavirusas 2019-nCoV – buvo nustatytas sausio 7 d. Be Kinijos, jis jau aptiktas 23-ose šalyse. Pasaulio sveikatos organizacija pneumonijos protrūkį Kinijoje pripažino tarptautine nepaprastąja situacija.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr. Pasauliui dėmesį sutelkus į Kiniją, kur šimtai žmonių užsikrėtė mirtinu koronavirusu bei kelios dešimtys nuo jo mirė, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas sako, kad Kinija ėmėsi precedento neturinčių priemonių – dėl viruso plitimo uždarė keletą miestų, kuriuose gyvena dešimtys milijonų žmonių, intensyviai vykdomos ir kitos ligos plitimą stabdančios priemonės. Dėl to, sako profesorius, tikimybė, kad virusas ateis į Lietuvą, nėra itin didelė.
Kartu prof. dr. S. Čaplinskas pažymi, kad Lietuvoje veikia ekstremalių situacijų valdymo centrai, taip pat ir jo vadovaujama įstaiga – ULAC informacija nuolat keičiasi su užsienio partneriais, tad, ramina profesorius, situacijos, kada įstaigos netikėtoje situacijoje „nesusidirba“, neturėtų pasikartoti.
Ramina lietuvius: rizika yra, tačiau karantinų įvesti tikrai nereikės
„Mūsų institucija vykdo epidemiologinę stebėseną, analizę, labai glaudžiai bendradarbiaujame su kolegomis užsienyje būtent skleidžiant tą informaciją, taip pat ir metodinę informaciją. Mums asmeniškai tokių problemų kaip nesusidirbimas nekyla – tiek gauti informaciją iš kolegų čia, tiek užsienyje, tiek ją perduoti“, – Eltai sakė prof. dr. S. Čaplinskas.
Jis taip pat informavo, kad ULAC tinklalapyje yra visa reikalinga informacija, kuri nuolat atnaujinama – pateikiamas koronaviruso sukeltų ligų atvejų žemėlapis, elgesio rekomendacijos, taip pat reklaminiai skydeliai.
„Šiandien, kalbant apie rekomendacijas, ką daryti Lietuvoje, tai remtis MERS (koronaviruso – ELTA) rekomendacijomis, kurios mūsų yra paruoštos lietuvių kalba. Jos visos jau yra sudėtos mūsų tinklapyje“, – teigė prof. dr. S. Čaplinskas.
Paklaustas, kokia tikimybė, kad koronavirusas gali atklysti į mūsų šalį, profesorius nuramino, kad net ir pasitvirtinus tokiems atvejams, Lietuvai epidemija negresia.
„Mano prognozėmis, tai vargiai ar dabar Pasaulio sveikatos organizacija priims sprendimą, kad tai yra tarptautinė grėsmė pasaulio sveikatai. Ko gero, dar nebus toks sprendimas priimtas. Net jei ir būtų priimtas, tai Lietuvai išliks ta vadinamoji moderate – vidutinė rizika. Tai reiškia, kad visai rizikos atmesti negalima, bet ji nėra tiek didelė, kad reikėtų įvesti karantinus ar panašiai“, – kalbėjo ULAC vadovas, pridūręs, kad šiuo metu reikia stebėti mokslo bendruomenės pranešimus, taip pat Kinijos valdžios sprendimus.
Apie tai, dar kartą patikino prof. dr. S. Čaplinskas, Lietuvoje taip pat operatyviai informuoja ULAC.
Kinijos veiksmai teikia vilties
Profesorius Eltai papasakojo ir apie tikimybę užsikrėsti koronavirusu ir kitomis užkrečiamosiomis ligomis nuo sergančiojo. Mirtingumas nuo šio viruso, sukeliančio ūminį kvėpavimo takų sindromą, paskutinėmis žiniomis, siekia 4 proc.
„Vidutiniškai, pagal šios dienos duomenis, dabar žmogus, užsikrėtęs koronavirusu, gali užkrėsti nuo 1,4 iki 2,5 žmogaus. Toliau galbūt tie skaičiai keisis į vieną ar kitą pusę, bet tai neaišku. Palyginimui – sergantys tymais užkrečia nuo 12 iki 18 žmonių. Sergantys Ebola užkrėsdavo panašiai – nuo 1,5 iki 2,5, bet susirgę ja, mirdavo nuo 25 iki 90 proc. Tymais – nuo 0,1 iki 0,2 proc. Šiuo naujuoju koronavirusu – 4 proc. žmonių“, – informavo ULAC direktorius prof. dr. S. Čaplinskas.
Jis taip pat teigė, kad mirštamumas nuo šios užkrečiamosios ligos turėtų mažėti, nes ji vis dažniau diagnozuojama lengvų stadijų. Institucijos, anot S. Čaplinsko, stengiasi teikti naujausius duomenis, taip pat nekelti nereikalingos isterijos.
„Precedento neturintis įvykis, ką daro Kinija, – įvedė karantiną trijuose milijoniniuose miestuose, tokiu būdu stengdamasi sustabdyti to viruso plitimą. (…) Iki šiol nebuvo tokių duomenų, kad kitose šalyse žmonės būtų užsikrėtę tose šalyse, nes jie visi jau atvažiavo užsikrėtę iš Kinijos. Tai teikia tam tikros vilties, kad visos šitos priemonės galbūt padės sustabdyti tolesnį plitimą. Pirmas židinys, kaip žinoma, ko gero, likviduotas, nes Uhano (protrūkio epicentras Kinijoje – ELTA) turgus yra uždarytas ir dezinfekuojamas“, – pabrėžė profesorius.
Prof. dr. S. Čaplinskas dar kartą bendrai patikino, kad visos tarnybos Lietuvoje turi informaciją, kaip elgtis susidūrus su galimu koronaviruso atveju.
Kinijos žemėlapis
„Kaip viskas vyksta, yra aprašyta, ir tarnybos žino, ką reikia daryti – tiek medikai, tiek (…) pasienis, oro uostai, vandens uostai. Visos šitos procedūros yra aiškios. Kitas klausimas yra, kad mes nuolat galime susidurti su šitokiais naujais iššūkiais. (…) Ta grėsmė visada bus, kitas klausimas – kiek ji didelė, ir svarbu, ką daro dabar pasaulio ir mokslo visuomenė – keistis informacija ir operatyviai reaguoti“, – pridūrė ULAC direktorius.
Kinija skuba vos per 10 dienų pastatyti naują ligoninę šimtams užsikrėtusių žmonių mirtino koronaviruso protrūkio epicentre Uhane, paskelbė valstybinė žiniasklaida. Ligoninę Uhane tikimasi atidaryti vasario 3 d. Joje būtų gydomi jau 41 gyvybę pasiglemžusiu koronavirusu užsikrėtę žmonės.
Kinijos pareigūnai tvirtino, kad viruso protrūkis tikriausiai prasidėjo viename iš jūros gėrybių turgų Uhane, o virusą pernešti esą galėjo gyvūnai. Šiuo metu koronavirusas diagnozuotas žmonėms kai kuriose kitose Azijos šalyse ir už žemyno ribų.
Penktadienį buvo paskelbta apie pirmuosius užfiksuotus koronaviruso atvejus Europoje – Prancūzijoje buvo patvirtinta, kad trys asmenys, lankęsi Kinijoje, yra užsikrėtę šiuo virusu. Apie pirmą šalyje koronavirusu apsikrėtusį asmenį šeštadienį paskelbė ir Australija.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Seimo priimtas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kuriose numatytos pasaulinėje praktikoje pasiteisinusios priemonės alkoholio prieinamumui riboti.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Įstatymo nuostatose nebeliko perteklinių ir sunkiai įgyvendinamų pasiūlymų bei pseudopriemonių, kurios skaldė visuomenę. Alkoholio reklamos draudimas, prekybos alkoholiu laiko apribojimai ir amžiaus riba, nuo kurios galima įsigyti ir vartoti alkoholį, yra Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamos ir kitų šalių patikrintos priemonės.
Tuo tarpu šalies vadovė ragina politikus neteikti naujų kontraversiškų pasiūlymų, kol nebus įsitikinta, kokį poveikį alkoholio vartojimui ir prieinamumo ribojimui turės Seimo jau priimtos pataisos.
Kova su alkoholizmu turi telkti, o ne skaldyti, tapti bendru politikų ir visuomenės rūpesčiu.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba
Lietuvos žinaisklaidoje jau buvo skelbta apie Vokietijos Kelno miesto apygardos teismo sprendimą, numatantį baudžamąją atsakomybę už berniukų apipjaustymą dėl religinių priežasčių. Šį sprendimą lėmė komplikacijos, kilusios po vieno musulmonų berniuko apipjaustymo.
Vokietijos spaudoje kilo diskusijų audra. Diskutuojant dėl laisvės išpažinti religiją ir kūno fizinio integralumo, daugiausia kalbama apie apipjaustymo naudą, žalą, tradicijas.
Remiantis apklausa, 56 proc. gyventojų pritarė teismo sprendimui, 35 proc. buvo prieš. Gydytojų organizacijos ir urologai reikalauja uždrausti ritualinį apipjaustymą arba operacijas bent riboti.
Federalinių gydytojų rūmų prezidentas Frankas Ulrichas Montgomety pasakė, jog ateityje privalės atkreipti kolegų dėmesį į rizikas, susijusias su apipjaustymo operacija. Vokietijos vaikų chirurgijos sąjungos prezidento pavaduotojas Berndas Tilligas rekomendavo tėvams palaukti, kol vaikai patys galėtų apsispręsti.
Jau net nežinau, kodėl, bet vis tik sureaguosiu į užvakar gegužės 18 dieną „Žinių radijo” laidoje „Raktas” išdėstytas mintis apie alkoholinių gėrimų reklamos draudimą. Labai tendencinga, kad ir į šią laidą, nebuvo kviečiami kitos nuomonės atstovai, o susirinkusieji pasimėgavo galimybe ne „skleisti įžūlų melą”, bet dėstyti su realybe prasilenkiančius teiginius. Turbūt pajutote lingvistinį reveransą. Šioje laidoje dalyvavę Seimo nariai kaltino mane, ir Nacionalinę tabako ir alkoholio kontrolės koaliciją, nekorektiška kalba, radikalizmu ir t.t. Pabandysiu korektiškai į tai atsakyti.
Prieš pradėdamas analizuoti laidoje išdėstytus teiginius, noriu priminti gerbiamiems Seimo nariams E.Tamašauskui ir K.Masiuliui, kad mes labai ilgai ir kantriai bendravome diplomatiškai, kalbėjome tik mokslo kalba. Jei pastebėjote, savo raštuose nuolat citavome mokslinius tyrimus, vadovavomės Pasaulio sveikatos organizacijos nuomone ir ją perteikdavome jums.
