Religijos laisvė ar sveikata


Print

Lietuvos žinaisklaidoje jau buvo skelbta apie Vokietijos Kelno miesto apygardos teismo sprendimą, numatantį  baudžamąją atsakomybę už berniukų apipjaustymą dėl religinių priežasčių. Šį sprendimą lėmė komplikacijos, kilusios po vieno musulmonų berniuko apipjaustymo.

Vokietijos spaudoje kilo diskusijų audra. Diskutuojant dėl laisvės išpažinti religiją ir kūno fizinio integralumo, daugiausia kalbama apie apipjaustymo naudą, žalą, tradicijas.

Remiantis apklausa, 56 proc. gyventojų pritarė teismo sprendimui, 35 proc. buvo prieš. Gydytojų organizacijos ir urologai reikalauja uždrausti ritualinį apipjaustymą arba operacijas bent riboti.

Federalinių gydytojų rūmų prezidentas Frankas Ulrichas Montgomety pasakė, jog ateityje privalės atkreipti kolegų dėmesį į rizikas, susijusias su apipjaustymo operacija. Vokietijos vaikų chirurgijos sąjungos prezidento pavaduotojas Berndas Tilligas  rekomendavo tėvams palaukti, kol vaikai patys galėtų apsispręsti.

Vokietijos žydų centro tarybos pirmininkas Dieteris Graumannas kategoriškai pasipriešino šiam pasiūlymui: “Tada jau reikėtų vesti derybas su ponu Dievu”. Jis pasakė negalįs įsivaizduoti, kad Vokietijoje “žydiškumas būtų beširdiškai priverstas pasitraukti į pogrindį”.

Žydų ir  musulmonų bendruomenių, katalikų ir evangelikų bažnyčių atstovai Kelno teismo sprendimą pavadino kišimusi į religines tradicijas ir pareikalavo sprendimą koreguoti.

Mūsų skaitytojams siūlome kelių daugiausia komentarų susilaukusių Vokietijos piliečių nuomones.

Populiarus Vokietijos televizijos kanalas ZDF surengė specialią laidą, kurios metu buvo transliuoti siužetai, kaip viename Turkijos sostinės Stambulo mikrorajone šeši šimtai berniukų nuo penkerių iki devynerių metų šoko ir kitaip linksminosi, apsirengę žvilgančiais princų kostiumais – šią šventę socialiai remtinų šeimų vaikams po jų apipjaustymo surengė savivaldybė. Turkijoje berniukų apipjaustymas yra sudedamoji islamiškos ir visuomeninės tapatybės dalis.

Religija ar sveikata –  apipjaustymas yra dažniausia operacija

Portale derwesten  Monika Idems pažymi, jog apyvarpės pašalinimas yra dažniausiai pasaulyje atliekama operacija (dėl religinių, medicininių ar estetinių priežasčių). Autorės nuomone, po Kelno teismo sprendimo labiausiai diskutuoja apipjaustymo šalininkai ir priešininkai. Eseno urologo Christiano Baermanno manymu, Pasaulio sveikatos organizacija propaguoja apipjaustymą Afrikos regionuose, kuriuose didelė rizika užsikrėsti ŽIV – nustatyta, jog apipjaustytiems vyrams rizika užsikrėsti aids sukeliančiu virusu sumažėja 50 – 60 proc.

Be to, neapipjaustyti vyrai neretai susižeidžia apyvarpę, o per žaizdelę virusas gali prasiskverbti į kūną. Baermannas tegia, jog PSO duomenimis, Afrikoje įgyvendinus apipjaustymo programą, būtų galima užkirsti kelią dviems milijonams naujų infekcijų ir išgelbėti 300 000 žmonių. Trečiasis urologo argumentas – apipjaustytų vyrų partnerės rečiau serga gimdos kaklelio vėžiu.

Baermannas pateikia įdomios informacijos. Antai Jungtinėse Amerikos Valstijose kelis dešimtmečius buvo tiesiog mada apipjaustyti berniukus (ne tik musulmonų ir žydų vaikus), dabar pastebima atvirkštinė tendencija – vyrai vėl operuojasi, norėdami turėti apyvarpę kaip sudedamąją savo seksualumo dalį.

Vulgaraus racionalizmo triumfas

Rašytojas, publicistas ir orientalistas Navidas Kermani Kelno teismo sprendimą pavadino vulgaraus racionalizmo triumfu (sueddeutschezeitung). Šis sprendimas esą reiškia, jog keturių tūkstančių metų religijos istorija vienu ypu paskelbiama pasenusia. Kermani nuomone, reikėtų iš esmės suvokti, jog ne visi žmonės pasaulį mato vienodai. Kelno teismo sprendimo vulgarusis racionalizmas absoliučiu laikąs dabar dominuojantį bendrą supratimą.

Jennifer  Schumacher supažindina su Eseno  Senosios sinagogos vadovo Uri Kaufmanno pozicija (portale derwesten)

Teismo sprendimas dėl apipjaustymo “juokingas”

Uri Kaufmannas  kritiškai  vertina Kelno miesto  apygardos  teismo sprendimą, numatantį  baudžamąją atsakomybę už  berniukų apipjaustymą dėl religinių priežasčių. Jis nemano, kad tas sprendimas galėtų būti įgyvendintas.

U. Kaufmanno manymu, apipjaustymas  nepažeidžia  kūno integralumo, jis esąs esminė judėjų tikėjimo dalis.

Žydų berniukai – jeigu leidžia fizinė sveikata – apipjaustomi  septintąją  dieną  po  gimimo. Tada pagal žydų mokymą jie sudaro sandorį  su Abraomu ir tampa bendruomenės nariais. U. Kaufmannas teigia, jeigu norima žaisti apsisprendimo korta, tada ir krikščionių vaikus reikėtų leisti krikštyti ne anksčiau  kaip nuo 14 metų.

Kelno teismo sprendimas susilaukė griežtos kritikos ir užsienyje. U. Kaufmannas pažymėjo Pasaulinės progresyviųjų  žydų sąjungos atsiliepimą. Sinagogos vadovo manymu, ir ortodoksai, ir pasauliečiai žydai vieningai sutaria, jog Kelno žemės teismo sprendimas nesuderinamas su tikėjimo laisve. “Skaitant tokius dalykus man plaukai šiaušiasi”, – tarė U. Kaufmannas.

Vokietijoje esą dar XIX a. įstatymu buvo įtvirtinta, kad apipjaustymą gali atlikti tik medicininį išsilavinimą turintis žmogus. Be to, paprastai operuoja žydų kilmės gydytojai. U. Kaufmannui sunku įsivaizduoti, kad tie gydytojai dėl minėtojo teismo sprendimo atsisakytų atlikti operaciją.

U. Kaufmannas abejoja, ar  Kelno teismo sprendimą bus įmanoma įgyvendinti: “Sunku įsivaizduoti, kad į apipjaustymo iškilmes būtų siunčiami policininkai. Praktiškai šis sprendimas nesusilauks pritarimo. Vokietija turi svarbesnių problemų nei berniukų apipjaustymas.”

PS.

Eseno miesto Kruppo ligoninė neatlieka apipjaustymo operacijų, jei  jos siejamos su religinėmis ar estetinėmis priežastimis.

Viena Berlyno žydų ligoninė jau pranešė ateityje nebeatliksianti berniukų apipjaustymo dėl religinių priežasčių, nes “nenorėtų operuoti patalpoje, kurioje ignoruojami įstatymai”.

2012.07.04


Prisijunkite prie diskusijos