Lietuvos pasieniečiai aptiko didelę kontrabandinių rūkalų siuntą. VSAT nuotr.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) praneša, kad iš Baltarusijos įvažiavusio krovininio sąstato vagone pasieniečiai aptiko didelę kontrabandinių rūkalų siuntą. Beveik 60 tūkst. pakelių cigarečių, kurių vertė yra ketvirtis milijono eurų, buvo gabenama kartu su aliejaus kroviniu.
Pirmadienį VSAT Varėnos pasienio rinktinės Tribonių pasienio užkardos pareigūnai pasitiko ką tik į Stasylų geležinkelio kontrolės punktą iš Baltarusijos atvykusį krovininį sąstatą. Juo iš Baltarusijos buvo gabenami įvairūs maisto produktai ir statybinės medžiagos.
Patikros metu pasieniečiai itin atidžiai apžiūrėjo vieną sąstato vagoną. Paaiškėjo, kad jame ant gabenamo į įvairias talpas išpilstyto saulėgrąžų aliejaus krovinio buvo sudėta 120 polietileno plėvele aptrauktų dėžių. Jose VSAT pareigūnai rado 59 990 pakelių cigarečių „Fest“ su baltarusiškomis banderolėmis.
Tokio krovinio vertė Lietuvoje, įskaičiavus visus privalomus sumokėti mokesčius, yra daugiau kaip 223 tūkst. eurų.
Dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis VSAT Varėnos pasienio rinktinėje pradėtas ikiteisminis tyrimas. Neteisėtai gabenti rūkalai iškrauti ir saugomi Tribonių užkardoje. Atlikus visus formalumus sąstatui leista vykti toliau.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad dėl į Lietuvą bandančių patekti neteisėtų migrantų srautų buvo nuspręsta paankstinti automatinių šautuvų G-36 perdavimą Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT). Ministras akcentuoja, kad kol į Lietuvą neteisėtai bandančių patekti migrantų srautas nemažės, pasieniečiams ir toliau talkins papildomos kariuomenės pajėgos.
„Aš tiesiog priminsiu, kad dar pernai, kai prasidėjo nelegalios migracijos krizė, sutarėme, kad Krašto apsaugos ministerija priima lėšas skirtas sienos apsaugos tarnybos aprūpinimui į savo pirkimą. Ir tiesiog darome bendrą pirkimą, kadangi, kai perki daugiau ir kaina atitinkamai sumažėja, ir tas susitarimas yra vykdomas: dabar pirmi 500, po to nuo gruodžio likusieji ginklai. Būtent tokiu principu tai įgyvendinta“, – žurnalistams penktadienį teigė A. Anušauskas.
Visgi ministras akcentuoja, kad net ir VSAT aprūpinus naujaisiais ginklais, pasienyje pastačius fizinį barjerą bei vaizdo stebėjimo sistemas, kariuomenės papildomos pajėgos pasieniečiams talkins tol, kol bus fiksuojamas intensyvesnis neteisėtų migrantų srautas.
„Šiuo atveju, mes tarėmės ir dar pasiūlėme Vidaus reikalų ministerijai ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai naudotis papildomomis kariuomenės galimybėmis šiuo laikotarpiu, kai yra šioks toks suaktyvėjimas nelegalių migrantų skaičiaus, didėjimas“, – sakė jis.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) penktadienį pranešė, kad siekdama atliepti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos poreikį pereiti prie naujų automatinių ginklų, KAM ankstina automatinių šautuvų G-36 perdavimą. Lietuvos kariuomenė artimiausiu metu perduos 500 ginklų, o likusių 1187 ginklų perdavimą planuojama pradėti šių metų gruodį.
VSAT prašymą dėl ginklų perdavimo pateikė šių metų birželį. Ginklai įsigyti už lėšas, kurios Krašto apsaugos ministerijai skirtos ginklų VSAT pirkimui.
Pasienis su Baltarusija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Nors per pastarąją parą pasienyje su Baltarusija bandymų nelegaliai kirsti sieną apmažėjo, pasieniečiai sako, kad padėtis dar sunkiai prognozuojama. Jie viliasi, kad iškritęs sniegas, išduodantis nelegalų pėdsakus, bei sparčiai vykstančios fizinio barjero statybos, leis supaprastinti sienos apsaugą.
„Bandymų nelegalai kirsti sieną pastebime kasdien. Tiesa, pastarosiomis paromis tai labiau pavieniai atvejai. Kartais, išvydę mūsų pareigūnus, migrantai pasitraukia atgal, tada vėl bando kitame užkardos ruože. Tad atsipalaiduoti negalime nė minutei“, – Eltai sakė Druskininkų pasienio užkardos vadas Andrius Beloručkinas.
Jis pridūrė, kad dar praėjusį šeštadienį užkardos pasieniečiai turėjo gerokai paplušėti. „Sulaikėme dvi dideles grupes nelegalių migrantų, iš viso 64 asmenis. Jie įsiveržė per stebimą pelkėtą teritoriją, perlipo koncertiną. Visi šie asmenys buvo apklausti, pamaitinti ir palydėti atgal į Baltarusiją“, – teigė užkardos vadas.
Džiaugiasi sniegu
A. Beloručkino teigimu, nepaprastosios padėties įvedimas pasienyje su Baltarusija leido Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnams padidinti savo pajėgumus. Pasienyje su Baltarusija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Mūsų užkardoje dirba šimtas pasieniečių ir šiuo metu jiems talkina dar septyniasdešimt pareigūnų – policijos, kariuomenės, „Frontex“ bei kitų. Tad šiuo momentu pajėgumų pakanka, turime dronų ir sraigtasparnių, vykdome stebėseną ir iš oro“, – sakė Druskininkų pasienio užkardos vadas.
A. Beloručkinas pažymėjo, kad šiuo metu pasieniečiams padeda ir pati gamta.
„Sniegas yra pasieniečių draugas ir pagalbininkas. Tai – natūrali juosta, kurioje matosi visi pėdsakai, tiek žvėrių, tiek žmonių. Džiaugiamės sniegu, mums jis palengvina tarnybą, aptikti galimą sienos pažeidimą ar kitą neteisėtą veiklą. Tad galime greičiau tuos asmenis pamatyti plika akimi ir sulaikyti. Taip pat paprasčiau dirbti su termovizoriais“,– teigė jis.
Leis laimėti laiko
Anot VSAT pareigūno, jau iki Kalėdų didžioji dalis 30 km ilgio Druskininkų pasienio užkardos ruožo turėtų būti padengta koncertina, o iki balandžio – ir penkių metrų aukščio tvora. Fizinis barjeras papildys šiuo metu užkardoje veikiančią vaizdo ir judesio stebėjimo sistemą bei kitas sienos apsaugos priemones. Tvora Baltarusijos – Lietuvos pasienyje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Naujasis fizinis barjeras nėra neįveikiamas, pavyzdžiui, per jį galima permesti nukirstą medį, tačiau jis mums laimės daug brangaus laiko, užlaikys pažeidėjus prie sienos, o mes galėsime greičiau reaguoti, nebereikės vaikytis nelegalių migrantų po miškus“,– sakė A. Beloručkinas.
Išlieka budrūs
Druskininkų pasienio užkardos vadas sakė, kad šiuo metu užkardoje – tam tikras atokvėpis.
Anapus – Baltarusija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Lyginant su vasara, kai per parą sulaikydavome vidutiniškai apie 150 sienos pažeidėjų, o užkardoje buvo apgyvendinta apie 400 nelegalų, dabar yra ganėtinai ramu. Paskutiniai nelegalai iš mūsų užkardos buvo išgabenti tik prieš dvi savaites, pagaliau užkarda priklauso tik mums. Bet niekada nežinai, kas įvyks rytoj, prie sienos kasdien stebime didesnį ar mažesnį aktyvumą, bandymus kirsti sieną, budrumo prarasti negalima“, – sakė A. Beloručkinas.
Pareigūną palaikė musulmonu
Druskininkų pasienio užkardos vadas užsiminė, kad pasieniečių darbe pasitaiko ir linksmų epizodų.
„Mūsų ruožas liepą buvo rekordininkai, tuomet sulaikėme 850 nelegalių migrantų. Bendravimo su jais patirties turime sočiai. Užkardoje gyveno įvairių tautybių asmenys – afrikiečiai, kurdai, arabai. Tradiciškai jie ne itin sutaria, pasitaikydavo ir muštynių dėl futbolo kamuolio ir panašiai. Tačiau būdavo gražu žiūrėti, kai ilgainiui konfliktai virsdavo draugystėmis, net bendrais šokiais ir dainavimais“, – sakė A. Beloručkinas.
Vadas prisiminė, kad vienas jo pareigūnų sumanė užsiauginti barzdą ir tuo sulaukė išskirtinio migrantų dėmesio.
„Jis žmogus stotingas, toks „kovinis“, be to, tamsesnio gymio, o užsiauginęs ilgą barzdą, tapo visai panašus į žmones iš Rytų kraštų. Migrantai ilgai jį smalsiai stebėjo, kol ryžosi užkalbinti. Paklausė, ar jis kartais ne musulmonas. Ko gero, norėjo išpešti iš jo lengvatų ar paslaugų. Neišdegė“, – šyptelėjo užkardos vadas. Anapus tvoros – Baltarusija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
A. Beloručkinas pasakojo ir apie nelegalių migrantų sulaikymus. „Užkardoje dirba ir kolegos iš Estijos. Kartą taip jau išėjo, kad estei pareigūnei teko vienai miške pasaugoti keturis sulaikytus sienos pažeidėjus. Atvykę kolegos susižavėję stebėjo, kaip ji viena, ginkluota teleskopine lazda, prižiūrėjo keturis ant samanų suguldytus vyriškius, nė vienas jų nedrįso nė krustelti“, – teigė užkardos vadas.
Per pastarąją parą pasieniečiai apgręžė 35 draudžiamose vietose iš Baltarusijos į Lietuvą bandžiusius patekti migrantus, pranešė VSAT. Nuo rugpjūčio pradžios, kai pasieniečiai įgijo teisę neįsileisti draudžiamose vietose iš Baltarusijos einančių užsieniečių, į Lietuvą nepateko 7692 migrantai.
Sienos kontrolė Lietuvos pusėje vykdoma sustiprintu režimu. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Per praėjusią parą, nuo šeštadienio vidurnakčio iki sekmadienio, pasieniečiai draudžiamose vietose iš Baltarusijos į Lietuvą neleido patekti 114 migrantų.
Penktadienį VSAT pareigūnai neįleido 144 iš Baltarusijos ėjusių migrantų, ketvirtadienį – 110, trečiadienį – 22, antradienį – 281, pirmadienį – 73, sekmadienį – 97.
Į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių įleistų užsieniečių šeštadienį nebuvo.
Šeštadienį priešpiet ties Šalčininkų savivaldybe prie sienos Baltarusijos pusėje du kartus skirtingose vietose buvo iššauta po du šūvius.
Nuo rugpjūčio pradžios, kai pasieniečiai įgijo teisę neįsileisti draudžiamose vietose iš Baltarusijos einančių užsieniečių, jų į Lietuvą nepateko 6688 (vidurnakčio iš šeštadienio į sekmadienį duomenys).
Tarnybinių ginklų Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą pasienyje panaudoti neteko. Sienos kontrolė Lietuvos pusėje vykdoma sustiprintu režimu.
Vydenių kaimo mokykloje apgyvendinti nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga teigia, jog Europa skubiai turi spręsti ir keisti migracijos politiką ir su šia sritimi susijusius teisės aktus, o to nepadarius, mūsų laukia liūdnos perspektyvos.
„Ką palaikome šiandien: teisėtas priemones, pirmose gretose stovinčius pasieniečius ar tuos migrantus, kurie į mūsų šalį veržiasi neteisėtomis priemonėmis, kuriems negresia nei badas, nei mirtis, nei represijos jų šalyse ir kurių tikslas ne bet kokia saugi valstybė, o tik Vokietija ar Skandinavija?“ – klausia Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Liepa.
Anot pasieniečių profesinės sąjungos pirmininko, žmones lengva sugraudinti, vaizdai Lenkijos ir Baltarusijos, Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje virpina širdį, tačiau migrantai anapus tvoros, didžioji jų dauguma, nesistengia elgtis civilizuotai ir teisėtai. Priešingai, jie plėšo savo pasus, su kuriais atskrido į Baltarusiją, slepia tapatybes, meluoja apie kilmės šalį, o prireikus kaip skydą naudoja ne tik savo moteris, bet ir vaikus.
„Net ir tie, kuriems pavyko prasmukti ir šiuo metu gyvena migrantų stovyklose, dauguma nesielgia kaip prieglobsčio prašytojai, kuriems iš tiesų sugrįžimas į namus reikštų mirties nuosprendį. Jie mėto iš mūsų mokesčių mokėtojų pinigų skirtą maistą, duotas higienos priemones, drabužius, tyčia gadina turtą ir protestuoja dėl neva netinkamų apgyvendinimo sąlygų, o kartais net puola pareigūnus, kaip kad nutiko Medininkų užsieniečių registracijos centre, kur tarpusavyje susikivirčijusios moterys puolė ir apkandžiojo pareigūnus. Ir vis reikalauja, reikalauja, reikalauja „FREEDOM“, – sako R.Liepa.
Libijos karinis jūrų laivynas: daugiau nei 600 į Europą plaukusių migrantų buvo sugrąžinti atgal į šalį. EPA-ELTA nuotr.
Anot Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos atstovų, žibalo į ugnį įpila ir mūsų tautos išrinktieji, kurie galimai matydami, jog gali uždirbti lengvų balų reitingų lentelėse ir taip kraudamiesi kapitalą rinkimams, profsąjungos nuomone, tapo savotiškais migrantų tarpininkais, užuot žadinę miegančius Europos politikus skubos tvarka taisyti su migracija susijusius, beviltiškai pasenusius teisės aktus.
„Butelius ir akmenis į pareigūnus svaidantys migrantai, užuot teisėtu būdu apsilankę ambasadoje ar pasienio kontrolės punkte, daromi aukomis, bedant pirštu į mūsų šalies Valstybės sienos apsaugos tarnybą ir jos pareigūnus, kad šie jų neįleidžia. Priminsime, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos funkcija – saugoti valstybės sieną, kad ji netaptų „praeinamu“ kiemu, o šalies gyventojai būtų saugūs. Pasieniečiai ir jiems talkinantys kiti pareigūnai ir toliau gins tas vertybes, kurios svarbiausios – savo šalį bei Lietuvos žmones. Norisi tiek politikų, kurie stojo migrantų pusėn, tiek graudinamos visuomenės paklausti, kas jums šiandien svarbiau – jūsų saugumas, mūsų šalis, mūsų pasieniečiai, patiriantys didžiulį stresą, įtampą ir psichologinį spaudimą, vėl atšaukti iš atostogų, nes valstybėje sudėtinga situacija, ar anapus tvoros esantys migrantai, paminantys teisę ir jėga bandantys patekti į mūsų šalį?“ – klausė R.Liepa.
Pasak Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojo Žygimanto Kalpoko, migracijos politika turi būti kuo skubiau peržiūrėta ir atitikti šių dienų realijas.
„Ši atsakomybė krinta ant visų Europos valstybių politikų pečių. Situacija, kurią stebime prie Lenkijos valstybės sienos, netrukus gali pasikartoti ir prie Lietuvos ar kitos Europos valstybės sienos. Minia anapus sienos nepanaši į prieglobsčio prašytojus, o į agresorius, kurie kėsinasi į suverenios valstybės ginamas vertybes. Juk eidami į svečius ar kreipdamiesi pagalbos į kaimyną nesibeldžiame į jo duris kojomis ir smūgiais?“ – sako pasieniečių profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Žygimantas Kalpokas. Į Europą bandantys patekti migrantai. EPA-ELTA nuotr.
Pasak Ž.Kalpoko, Baltarusija naudojasi Europos Sąjungos biurokratizuotu prieglobsčio teisės mechanizmu, nes žino, kad taip galės dirbtinai atkreipti dėmesį ir parodyti, kokia Europa iš tikrųjų yra nehumaniška ir kaip neva pažeidinėjamos žmogaus teisės.
„Europai laikas atsibusti ir pradėti kritiškai vertinti migrantų elgesį ir jų tikruosius ketinimus. Tikimės, kad ši migracinė krizė pagaliau pakeis Europos politikų mąstymą ir Europos Sąjunga supras, kad visų alkstančiųjų, trokštančių geresnio ir sotesnio gyvenimo mūsų žemyne, nepamaitins. Chroniškas noras pasirūpinti visu likusiu pasauliu ir jo nelaimingaisiais, bandant patenkinti jų norus yra sizifiška našta, kurios Europos Sąjunga nepakels, todėl viliamės rimtų pokyčių Europos migracijos politikoje – tai ir procedūrų trumpinimo, prieglobsčio prašytojo vertinimo kriterijų peržiūrėjimo“, – sakė Ž.Kalpokas.
VSAT pareigūnų patruliavimas prie Lietuvos-Baltarusijos valstybinės sienos. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Per praėjusią parą, nuo šeštadienio vidurnakčio iki sekmadienio, pasieniečiai iš Baltarusijos į Lietuvą draudžiamose vietose neleido patekti 98 migrantams.
Įleistųjų į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių šeštadienį nebuvo.
Penktadienį VSAT pareigūnai neįleido 126 iš Baltarusijos ėjusių migrantų, ketvirtadienį – 58, trečiadienį – 87, antradienį – 96, pirmadienį – 11, sekmadienį – 35.
Nuo rugpjūčio pradžios, kai pasieniečiai įgijo teisę neįsileisti draudžiamose vietose iš Baltarusijos einančių užsieniečių, jų į Lietuvą nepateko 5847 (vidurnakčio iš šeštadienio į sekmadienį duomenys).
Tarnybinių ginklų Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą pasienyje panaudoti neteko. Sienos kontrolė Lietuvos pusėje vykdoma sustiprintu režimu.
Kontrabandininkas, taranavęs pasieniečių visureigį. VSAT nuotr.
Varėnos rajone, prie pat sienos su Baltarusija, nuo pasieniečių sprukęs automobilį „Audi Q5“ vairavęs kontrabandininkas taranavo tarnybinį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) visureigį. Po incidento Druskininkų savivaldybės gyventojas dar bandė važiuoti toliau ir pabėgti, todėl vienas pasienietis iš tarnybinio pistoleto sušaudė „Audi Q5“ variklio skyrių. Dėl to šis visureigis užgeso, o jo vairuotojas tuoj pat buvo paguldytas ant žemės ir surakintas antrankiais.
Pasak VSAT pranešimo, pirmadienį pasieniečiai Varėnos rajono Ašašninkų kaimo ribose pastebėjo įtartiną automobilį „Audi Q5“. Šis kaimas yra prie pat sienos su Baltarusija. VSAT pareigūnai „Audi Q5“ vairuotojui nurodė sustoti. Šis nepakluso teisėtam ir aiškiai išreikštam pasieniečių reikalavimui, padidino greitį ir nulėkė Kabelių kaimo link.
VSAT pajėgos iškart blokavo aplinkinius kelius. Netrukus netoli Margionių kaimo tarnybiniu visureigiu „Toyota Land Cruiser“ važiavę pasieniečiai pastebėjo iš priekio atvažiuojantį bėglį. Šis irgi pamatė VSAT automobilį, dar padidino greitį ir taranavo tarnybinį „Toyota Land Cruiser“. Smūgis buvo į jo dešinę priekinę dalį. Po jo „Audi Q5“ vairuotojas dar bandė savo automobiliu pasišalinti iš įvykio vietos, todėl žaibiškai sureagavęs vienas pasienietis iš tarnybinio pistoleto paleido 7 šūvius į „Audi Q5“ variklio skyrių. Tuomet šis automobilis užgeso ir sustojo, o jo vairuotojas buvo paguldytas ant žemės ir surakintas antrankiais. Pasieniečių automobilis, kurį sudaužė kontrabandininkas. VSAT nuotr.
Paaiškėjo, kad Druskininkų savivaldybės gyventojas gabeno 35 dėžes cigarečių „NZ Gold“ ir „NZ Black“ su Baltarusijos akcizo ženklais. Iš viso į „Audi Q5“ buvo sukišta 17 500 pakelių kontrabandinių rūkalų.
Įvykio metu nestipriai nukentėjo taranuoto tarnybinio visureigio keleivio vietoje sėdėjusi Pagėgių pasienio rinktinės pareigūnė. Šios VSAT rinktinės pasieniečiai sieną su Baltarusija saugantiems kolegoms šiuo metu padeda stabdyti neteisėtos migracijos srautus.
Pasienietei buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Medikai pareigūnę išgabeno į Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centrą, kur jai buvo nustatyti nestiprūs sumušimai. Netrukus Pagėgių pasienietė galėjo toliau tęsti tarnybą.
VSAT Varėnos pasienio rinktinėje dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis Druskininkų savivaldybės gyventojui pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jam gresia bauda arba laisvės atėmimas iki 8 metų. Jam taip pat civiline tvarka teks kompensuoti žalą, padarytą tarnybiniam VSAT automobiliui.
Po apklausos Druskininkų savivaldybės gyventojas paleistas skyrus jam kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Po incidento dar nustatyta, kad prie „Audi Q5“ buvo pritvirtinti kitam automobiliui išduoti valstybiniai numeriai. Tyrimą dėl to atliks į įvykio vietą iškviesti Druskininkų policininkai.
„Audi Q5“ ir cigaretės saugomi Kabelių pasienio užkardoje.
Lietuvos kariuomenė didina skiriamą pagalbą migracijos situacijai šalyje suvaldyti. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Per praėjusią parą, nuo sekmadienio vidurnakčio iki pirmadienio, pasieniečiai iš Baltarusijos į Lietuvą nenustatytose vietose neleido patekti 35 migrantams. Šeštadienį buvo neįleistas 31 toks užsienietis, penktadienį – 111, ketvirtadienį – 186, trečiadienį – 113, antradienį – 96, pirmadienį – 120.
Įleistųjų į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių praėjusią parą nebuvo.
Spalį VSAT pareigūnai iš viso neįsileido 2311 nelegaliai bandžiusių patekti migrantų. Nuo rugpjūčio pradžios, kai pasieniečiai įgijo teisę neįsileisti draudžiamose vietose iš Baltarusijos einančių užsieniečių, jų į Lietuvą nepateko 5371 (vidurnakčio iš sekmadienio į pirmadienį duomenys).
Tarnybinių ginklų Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą pasienyje panaudoti neteko. Sienos kontrolė Lietuvos pusėje vykdoma sustiprintu režimu.
Belgų aviganis Goras Varėnos rajone surado dingusį berniuką. VSAT nuotr.
Druskininkų užkardoje tarnaujantis belgų aviganis Goras Varėnos rajone surado netikėtai dingusį aštuonerių berniuką. Vaikas, kurio ieškojo ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) sraigtasparnio įgula, aptiktas Ūlos upės pakrantėje, brendantis seklioje vietoje.
Sekmadienį popiet į VSAT Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos pareigūnus pagalbos kreipėsi Alytaus policininkai. Jie pranešė, kad Varėnos rajone nepavyksta rasti dingusio aštuonmečio. Anot policijos, berniukas su tėvais leido laiką gamtoje, o vėliau netikėtai dingo iš jų akiračio.
Vaiko ieškoti ėmėsi policijos pareigūnai, o už poros valandų į pagalbą atsiųstos VSAT pajėgos – Druskininkų užkardos kinologas su belgų aviganiu Goru ir Aviacijos valdybos sraigtasparnis „Eurocopter“.
Gorui, kaip pažymima VSAT pranešime, yra tiek pat metų kaip ir dingusiam berniukui – aštuoneri.
Į vietą, kurioje paskutinį sykį matytas nepilnametis, atvykęs Druskininkų užkardos kinologas Gorui davė komandą sekti pėdsakais. Keturkojis juos iškart užuodė ir nuvedė pasieniečius netoliese plytinčiomis pievomis, o vėliau – ir mišku. Apylinkes iš oro žvalgyti pradėjo VSAT sraigtasparnio įgula.
Po poros valandų Goro vedina paieškose dalyvavusi pareigūnų grupė pasiekė Ūlos upės pakrantę. Čia Goras lojimu pranešė aptikęs žmogų.
Dingęs aštuonmetis pastebėtas seklioje Ūlos vietoje, netoli kranto įbridęs į vandenį. Netrukus vaikas buvo saugiai ištrauktas iš vandens ir perduotas atvykusiems tėvams. Medikų pagalbos berniukui neprireikė.
Vilniaus arkikatedroje aukojamos Šv.Mišios už žuvusius Medininkų pasienio kontrolės poste. Vladimiro Gulevičiaus (ELTA) nuotr.
Šeštadienį Medininkuose bus minimos Medininkų tragedijos metinės. Liepos 31-ąją sukanka 30 metų nuo tragiškų įvykių, kai 1991 m. ankstų vidurvasario rytą Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje per omonininkų išpuolį buvo nušauti septyni muitinės, policijos ir pasienio pareigūnai.
Medininkų pasienio poste sovietų omonininkai iš pasalų užpuolė ir nužudė septynis Nepriklausomybę paskelbusios Lietuvos pareigūnus: Mindaugą Balavaką, Algimantą Juozaką, Juozą Janonį, Algirdą Kazlauską, Antaną Musteikį, Stanislovą Orlavičių, Ričardą Rabavičių (dėl šautinių žaizdų galvoje mirė ligoninėje rugpjūčio 2 d.). Vienintelio sunkiai sužeisto muitinės pareigūno Tomo Šerno gyvybę medikams pavyko išgelbėti.
Šeštadienį, tragiškų įvykių Medininkuose dieną, bus aukojamos šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, iškilmingas minėjimas vyks prie Medininkų memorialo ir Vilniaus Antakalnio kapinėse, kur palaidoti pareigūnai.
Medininkų tragedijos minėjimo renginiuose dalyvaus žuvusiųjų giminės ir artimieji, prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė, Seimo, Vidaus reikalų ir Finansų ministerijų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Policijos ir Muitinės departamentų vadovai ir tarnautojai, įvairių valstybės įstaigų, visuomeninių organizacijų bei visuomenės atstovai. Medininkų pasienio kontrolės poste buvo nužudyti septyni pareigūnai. Gedimino Svitojaus (ELTA) nuotr.
Šiai tragedijai atminti praėjusį sekmadienį, liepos 25 dieną, vyko tradicinis estafetinis bėgimas Medininkai–Vilnius, jame dalyvavo 40 komandų.
Penktadienį, liepos 30-ąją, evangelikų reformatų bažnyčioje Vilniuje vyko irgi jau tradiciniu tapęs Atminimo ir maldos vakaras, skirtas paminėti Medininkų žudynių 30-metį, pagerbti liepos 31-ąją Medininkuose nužudytus jaunos atkurtos Lietuvos pareigūnus, prisiminti visus tarnyboje žuvusius pareigūnus.
Muitinės muziejuje Vilniuje lankytojams pristatyta ekspozicija, skirta pagerbti 1991 m liepos 31 dieną Medininkų muitinės poste nužudytų pareigūnų atminimą. Ekspozicijos nuotraukose užfiksuotos priešiškų Lietuvos nepriklausomybei jėgų nužudytų pareigūnų gyvenimo akimirkos, eksponuojami tą naktį jų turėti asmeniniai daiktai.muitininkai
Lietuvos kariuomenė didina skiriamą pagalbą migracijos situacijai šalyje suvaldyti. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Lietuvos kariuomenė plečia paramos Vidaus reikalų ministerijai apimtį ir didina į pagalbą šiai institucijai skiriamų karių skaičių. Artimiausiu metu migracijos situacijai suvaldyti skirtų karių atliekamų užduočių sąrašas pasipildys inžineriniu tvoros įrengimu pasienio ruože bei pagalba Viešojo saugumo tarnybai sustiprinant nelegalių migrantų apgyvendinimo vietų apsaugą, teigiama kariuomenės pranešime.
„Lietuvos kariuomenė ir toliau didina paramą, o priėmus atitinkamus politinius sprendimus, dar daugiau remsime Vidaus reikalų ministerijos vienetus. Situacija šalyje yra tikrai sudėtinga, todėl kaip valstybės piliečiai ir gynėjai darome ir darysime viską, kas mūsų galioje, kad prisidėtume prie jos suvaldymo. Visgi reikia nepamiršti – kitos grėsmės nesumažėję, nepakitę ir mūsų įsipareigojimai sąjungininkams, esantiems Lietuvoje, kaip ir mūsų įsipareigojimai Aljansui. Planuodami Lietuvos kariuomenei skirtas naujas užduotis, jas įvertiname ir numatome vykdymą taip, kad iškilus karinei grėsmei, mūsų pasiruošimas ir gebėjimas ginklu ginti valstybę būtų aukščiausios parengties“, – teigia Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys.
Šiuo metu Lietuvos kariuomenė Vidaus reikalų ministerijos institucijoms padėti jau yra skyrusi daugiau kaip 1000 karių. Didžiausias karių kiekis skiriamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos patrulių sustiprinimui pasienio ruože, kariai užtikrina lauko stovyklos Pabradės užsieniečių registravimo centre bei palapinių-angarų asmenų izoliavimui Druskininkuose ir Kabeliuose funkcionavimą, padeda įrengti palapinių miestelį Rūdninkuose, taip pat atskiras karių skaičius numatytas pasitelkti, prireikus greitai reaguoti į galimus incidentus.
Be šių pajėgumų, Lietuvos kariuomenė taip pat yra skyrusi karininkus logistinių klausimų konsultacijoms Vidaus reikalų ministerijai, Vyriausybės kanceliarijai – sprendimo priėmimo procesų valdymams paremti, taip pat ryšio karininkus Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, kurių pagalba palaikomas nepertraukiamas bendradarbiavimas su VSAT.
Vienas iš privalomų nepriklausomos valstybės požymių yra savų sienų kontrolė, todėl netrukus po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo imtasi organizuoti sienų apsaugą, steigti muitinės postus.
Praėjus 4 dienoms po nepriklausomybės paskelbimo, 1990 m. kovo 15 d., buvo priimtas nutarimas steigti valstybės sienos kontrolės postus, po pusmečio, spalio 1 d., pradėjo veikti ir Lietuvos muitinė. Lapkričio mėnesį pasienyje jau veikė daugiau kaip 50 kontrolės postų, patruliavo užkardų tarnybos, o 1991 m. sausio 21 d., praėjus savaitei po kruvinos Sausio 13-os, atsidarė ir pirmasis muitinės postas prie pavojingos pietryčių Lietuvos sienos – Lavoriškėse.
Sienos kontrolės pradžiabuvo dramatiška: Sovietų Sąjunga priešinosi Lietuvos siekiams atsiriboti nuo kitos imperijos dalies, pasitelkusi okupacinę kariuomenę ir specialiuosius sovietinės milicijos būrius – Vilniaus ir Rygos OMON-ą, puldinėjo ir siaubė pasienio kontrolės ir muitinės postus.
Karas pasienyje tęsėsi 9 mėnesius – nuo 1990 m. gruodžio iki 1991 rugpjūčio pučo Maskvoje, po kurio žlugimo prasidėjo tarptautinis Lietuvos nepriklausomybės pripažinimas.
Baltarusijos OMONo kaukės. Slaptai.lt nuotr.
Kariaujančiųjų jėgos buvo labai nelygios. Lietuvos pasieniečiai ir muitininkai turėjo tik reguliuotojo lazdelę ir kilnojamą užtvarą (šlagbaumą), jų ginklai buvo patriotizmas, laisvės siekis ir tvirta valia. Kita fronto pusė buvo apginkluota visų rūšių ginklais ir jautė galingą imperinę paramą, jos tikslas buvo įbauginti pasieniečius ir muitininkus, sunaikinti Lietuvą nuo Sovietų Sąjungos skiriančias ribas, tad ir metodai buvo atitinkami – šantažas, teroras (laužomos užtvaros, siaubiami, deginami postų nameliai – vagonėliai, daužomi, žalojami pasieniečiai ir muitininkai, grobiami jų asmeniniai daiktai), o galiausiai – žudynės. Propagandiniais tikslais Kremlius į Lietuvą atsiuntė filmavimo grupę, kuri apie omonininkų smurtavimus Lietuvos pasienyje sukūrė filmą „Našy” („Mūsiškiai”), vėliau rodytą per sovietų televiziją.
Pasienio ir muitinės postai buvo užpulti daugiau kaip 40 kartų, pats pavojingiausias ruožas buvo pietryčių Lietuvos siena su Baltarusija. Čia, Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose, aršiausiai veikė Sąjūdžio priešininkės „Jedinstvos” grupuotė, vietos gyventojai, kurių daugumą sudarė lenkai ir rusai, buvo labiausiai nuteikti prieš Lietuvos nepriklausomybę ir skelbėsi esą ne Lietuvos, o Sovietų Sąjungos sudėtyje. Jausdamas vietos gyventojų ir už sienos gyvenančių baltarusių paramą OMON-asčia surengė daugiaukaip pusę visų teroristinių aktų: Šalčininkų postas užpultas apie 15 kartų, Medininkų – 5, Lavoriškių – 4, Eišiškių –3 kartus. Būtent pietryčių Lietuvoje ir prasidėjo pasienio karas, čia įvyko ir kraupios Lietuvos pareigūnų žudynės: gegužės 19-os naktį nušautas 33 metų Krakūnų (Šalčininkų raj.) posto pasienietis Gintaras Žagunis, o po dviejų mėnesių nušauti Medininkų poste (Vilniaus raj.) budėję septyni pareigūnai.
Pirmą kartą Lietuvos pasienis buvo užpultas 1990 m. gruodžio 17 d., kai į Eišiškių postą atvyko apie 20 agresyvių vyrų su šunimis. Vienas iš užpuolikų, prisistatęs Eišiškių milicijos komisaru Ivanu Jankausku, nurodė pasieniečių pamainos viršininkui Petrui Pumpučiui pasitraukti iš posto, nes toks esą Šalčininkų tarybos sprendimas. P. Pumpučiui atsakius, kad jie vykdo tik nepriklausomos Lietuvos įstatymus, buvo panaudotas pistoletas ir fizinis smurtas: suplėšyta Lietuvos vėliava, sudaužytas vagonėlis, keli pasieniečiai spėjo pabėgti į mišką, kiti du – P. Pumputis ir A. Levaškevičius – pateko į ligoninę; P. Pumpučiui diagnozuotas kraujo išsiliejimas į smegenis, sulaužyta koja. P. Pumputis buvo dalyvavęs Afganistano kare žvalgybos būryje, mokėjo kovinius veiksmus ir pradžioje kelis kartus atbloškė užpuolikus, bet jėgos buvo nelygios. Parvertę beginklį P. Pumputį teroristai jam spardė į kepenis, šokinėjo ant galvos, spaudė akis, o kai šis neteko sąmonės, nugabeno į Šalčininkų milicijos komisariatą ir prirakinę prie radiatoriaus toliau kankino.
Medininkų memorialas
Po 1991 m. sausio 13-os užpuolimai tapo pasieniečių ir muitininkų kasdienybe. Tačiau pasienio savanoriai nesitraukė, sudeginti vagonėliai buvo keičiami naujais, į sužeistų ar net užmuštų pareigūnų vietą stojo kiti (vietoje Medininkuose nušauto muitininko A. Musteikio atėjo jo sesuo ir pan.). Negalėdami palaužti pasieniečių ir muitininkų valios, teroristai darėsi vis nuožmesni.
Gegužės 16-os naktį Varėnos postą užpuolęs Alytuje dislokuotas sovietų desantininkų būrys paleido signalines raketas. Viena raketa pramušė pasieniečių vagonėlio sieną ir viduje sprogo. Išdužę stiklai pareigūnui sužalojo galvą, nuo raketų užsidegė netoliese buvusi Pasienio tarnybos būstinė.
Gegužės 17 naktį nušautas Krakūnų užkardos pasienietis Gintaras Žagunis.
Gegužės 17 naktį užpulta Kalvarijų pasienio užkarda, budėję pasieniečiai sumušti, asmeniniai daiktai atimti, o kitą naktį, gegužės 18-ą, sudegintas ir vagonėlis.
Gegužės 19-ą apšaudyti ir sudeginti Šalčininkų ir Eišiškių pasienio apsaugos ir muitinės vagonėliai, iš pareigūnų tyčiotasi naudojant smurtą.
Gegužės 23 d. Rygos OMON-o kariai sumušė penkis Vegerių užkardos pasieniečius, juos išrengė ir pririšo prie kelio užtvaro. Tą pačią dieną sumuštas Germaniškio posto viršininkas, sudeginti Vegerių, Mažeikių, Germaniškio, Saločių, Smėlynės postai. Smėlynės postas pakartotinai buvo užpultas po dešimties dienų. Šiuos puolimus filmavo sovietų televizijos žurnalistas A. Nevzorovas.
Gegužės 24 d. užpulti ir sudeginti Joniškio ir Pasvalio postai, o gegužės 25 vakarą Vilniaus OMON-as sudegino Lavoriškių, Šumsko ir Medininkų muitinės vagonėlius. Ta pati Lavoriškių muitininkų pamaina per dvi savaites buvo užpulta antrą kartą: pamainos viršininkui Algiui Meseckui bei buvusiam garsiam kanojininkui, olimpiniam čempionui Vladui Česiūnui sutrenktos smegenys ir sulaušyti šonkauliai, kojos. Lavoriškių muitininkė Žana Ledochovič už plaukų tampyta po plentą, vėliau uždaryta į vagonėlį grasinant jame sudeginti. Išvažiuodamas Vilniaus OMON-o vado pavaduotojas Vladimiras Razvodovas pažadėjo: „Trečią kartą gyvi neliksite”.
Pažadas po poros mėnesių buvo įvykdytas, tik ne Lavoriškėse, o Medininkuose. 1991-ųjų liepos 31-osios ankstyvą rytą, apie 4 val.,į Medininkų postą įsiveržė ginkluoti užpuolikai. Lietuvos pareigūnai buvo susiskirstę grupelėmis: keturi muitininkai buvo vagonėlyje, šalia jo – du greitojo reagavimo rinktinės „Aras” policininkai, o dar du kelių policininkai apie 50 m. nuo vagonėlio (gegužės pabaigoje dėl masinių užpuolimų pasieniečiai pasitraukė nuo sienos ir muitininkus pradėjo saugoti ginkluoti policininkai – manyta, kad toks manevras atvėsins okupantus).
Rusiška agresijaOMONo ženklai
Grąsindami ginklu užpuolikai visus pareigūnus suvarė į vagonėlį. Kaip prisimena likęs gyvas žudynių liudininkas Tomas Šernas, didelės baimės jis nejautęs, manęs, kad šis užpuolimas nedaug skirsis nuo ankstesnių, kai žmonių aukų buvo išvengta. Deja, šį kartą viskas buvo kitaip. Rusiškai kalbantys užpuolikai įsakė Lietuvos pareigūnams gultis ant grindų. Į beginklius pareigūnus paleista ne mažiau kaip 13 šūvių, taikyta į galvas. Žuvo greitojo reagavimo rinktinės „Aras” policininkai – dvidešimtmetis Mindaugas Balavakas ir dvidešimt dviejų Algimantas Juozakas, Kelių policijos rinktinės policininkai – dvidešimt devynerių Juozas Janonis ir keturiasdešimt vienerių Algirdas Kazlauskas, Vilniaus muitinės inspektoriai – trisdešimt trejų Antanas Musteikis ir trisdešimt penkerių Stanislovas Orlavičius. Du muitininkai – dvidešimties Ričardas Rabavičius ir dvidešimt devynerių Tomas Šernas buvo sunkiai sužeisti. Ričardo Rabavičiaus gyvybės išsaugoti nepavyko, jis mirė ligoninėje rugpjūčio 2 d. Išgyveno tik sunkiai sužeistas Tomas Šernas, tačiau dėl patirtų sužalojimų kurį laiką negalėjo nei kalbėti, nei judėti.
Tyrimo metu surinkti duomenys rodė, kad šį kruviną nusikaltimą padarė buvusios Sovietų Sąjungos ypatingosios paskirties milicijos būrio OMON iš Rygos smogikai, kuriems talkino Vilniaus OMON-inkai. Tai vėliau patvirtino ir teismas.
Dėl Medininkų žudynių kilusio didelio pasaulio visuomenės pasipiktinimo pasienio ir muitinių postų puldinėjimas baigėsi (tiesa, rugpjūčio 22 d. sovietų desantininkai dar užpuolė Kybartų postą), o po nesėkmingo rugpjūčio pučo Maskvoje (rugpjūčio 19-22 d.) Lietuvoje veikęs OMON būrys buvo likviduotas, jo vadai pabėgo į Rusiją.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Laimos Penek/LRVK nuotr.
Pasieniečių profesinė sąjunga, dar prieš metus įspėjusi dėl dėmesio valstybės sienai trūkumo ir būtinybės ją stiprinti ruože su Baltarusija, šiandien sako, kad nors Prezidentūroje ir įvyko Valstybės gynimo tarybos posėdis, apie valstybės sieną vis dar kalbama kaip apie inžinerinį objektą, o tai kas vyksta šiuo metu, vadina tik sienos lopymu.
Pasak Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko Rimanto Liepos, valdžios atstovų, tiek opozicijos, tiek valdančiųjų, pozicija vis dar netoliaregiška.
„Valstybės politikai turėtų permąstyti dar kartą, o ką gi reiškia krašto apsaugos ir nacionalinio saugumo sąvokos bei iki galo suvokti, jog tai – ne tik inžineriniai įrenginiai, ne tik Krašto apsaugos ministerija su visa kariuomene, ši sąvoka apima visumą priemonių, kurių tikslas – neleisti kilti karinėms ir nekarinėms, vidinėms ir išorinėms grėsmėms, galinčioms trukdyti laisvai plėtotis visiems valstybės gyvenimo procesams. Kai kėlėme nesutvarkytos sienos problemą, tikėjomės sprendimų, tačiau buvo pažiūrėta pro pirštus. Dabar yra pasekmės ir krizė, kurią bandoma spręsti paskubomis, padaryti tai, kam pritrūko valios ištisus dešimtmečius“, – sako R. Liepa.
Anot Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko, pareigūnų bendruomenės netenkina nežinia, pasigendama aiškumo, konkrečių sienos įrengimo terminų, globalesnio požiūrio, nes reikia pagaliau susirūpinti ne tik fizine valstybės siena, bet ir jos saugotojais – pareigūnais, kurių, deja, trūksta.
„Ir dabar dar nėra koncepcijos, kaip pritraukti naujus pareigūnus, populiarinti profesiją ir didinti jos prestižą, tai rodo ir pareigūnų trūkumas. Kariai ar šauliai nuolat sienos nesaugos, būtina spręsti ir pasieniečių trūkumo problemą“, – įsitikinęs R. Liepa. Anot jo, jau dabar pasieniečiams tenka didžiulis krūvis tiek dėl nuolat kintančios COVID-19 situacijos pasaulyje, tiek dėl migrantų sukeltos ekstremalios situacijos. Pasieniečiai dažnai dirba viršvalandžius, o pasienio užkardos yra perpildytos migrantų, tarp kurių bet kada gali kilti ir COVID-19 židiniai, sako pasieniečių profsąjungos pirmininkas.
Tačiau Nacionalinę pasieniečių profesinę sąjungą visgi džiugina tai, kad pagaliau atsirado politinė valia konkretiems veiksmams, apie tai byloja ir teisės aktų, kuriuos padiktavo šiandieninė situacija, skubus keitimas bei priėmimas.
„Pritariame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko iniciatyvai ir rezoliucijai dėl hibridinės agresijos atrėmimo. Kaip ir gerbiamas L. Kasčiūnas, mes taip pat manome, kad prieš Lietuvą vykdoma hibridinė agresija ar net teroristiniai išpuoliai, o migrantai tėra ginklas, pasitelktas padėčiai Lietuvoje destabilizuoti. Todėl svarbu nepamiršti ir rudenį vyksiančių pratybų „Zapad“, kurių metu galime sulaukti daugiau įvairių provokacijų. Be to, kas gali paneigti, kad tai, kas šiuo metu vyksta nėra pratybų „Zapad“ dalis“, – pranešime cituojamas pasieniečių profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Žygimantas Kalpokas.
Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė mano, kad prie valstybės sienos įrengimo finansavimo galėtų prisidėti ir privatus verslas.
„Mes kalbame apie tas įmones, kurios yra patikimos, lojalios valstybei ir kurių skirtas finansavimas nekeltų dviprasmybių ar abejonių dėl jų suinteresuotumo. Mūsų žiniomis, tokio finansavimo iniciatyvos iš verslo yra, tad reikia tik politinės valios“, – sakė L. Soščekienė.
Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga viliasi, kad pajudėjęs problemų, susijusių su valstybės sienos apsauga, sprendimas nebus vienadienis, joms spręsti bus skirta lėšų tiek, kiek jų reikia, o pati krašto apsaugos ir nacionalinio saugumo strategija bus veiksminga ne tik skaitant planus popieriuje, o realiai susidūrus su išorės grėsmėmis.
„Grėsmių akivaizdoje tikimės visų politinių partijų susitelkimo ir bendro siekio stiprinti ne tik valstybės sieną, bet ir visą nacionalinį saugumą, kad grėsmių akivaizdoje neatrodytume pasimetę ir nustebę. Tada nereikės ieškoti kaltų kas, ko nepadarė praeitose ar šiose kadencijose. Šiandieninė situacija yra gera galimybė pasimokyti iš netinkamai atliktų namų darbų“, – teigia R. Liepa.
Pasienyje su Baltarusija sulaikytas dar 131 migrantas. VSAT nuotr.
Nuo pirmadienio ryto iki antradienio ryto pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 131 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusį migrantą.
Pastarąją parą daugiausia jų įkliuvo Varėnos rajone, praneša pasieniečiai. VSAT duomenimis, iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti 1 363 neteisėti migrantai. Be Irako piliečių, tarp sulaikytųjų daug migrantų iš Kongo, Kamerūno ir Gvinėjos.
Iš 131 migranto 68 sulaikė Varėnos rajone sieną su Baltarusija saugantys Aleksandro Barausko užkardos pasieniečiai.
Po 22 užsieniečius sulaikė Druskininkų savivaldybėje ir Ignalinos rajone sieną saugantys Druskininkų ir Puškų užkardų pareigūnai. Dar migrantų sulaikyta Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose.
Druskininkų pasieniečiai pirmadienį gavo progą šiek tiek atsikvėpti, nors, pirminiais duomenimis, per penkias pastarąsias dienas jų sulaikytų neteisėtų migrantų skaičius – 438 – yra didžiausias tarp visų VSAT užkardų.
Pirmadienį iki tol sulaikyti užsieniečiai iš Druskininkų buvo išvežti į Alytaus rajono savivaldybės suteiktas patalpas.
Taip pat neteisėti migrantai jau anksčiau buvo apgyvendinti Alytaus miesto, Ignalinos, Varėnos bei Lazdijų rajonų savivaldybių suteiktose patalpose. Sulaikytųjų apgyvendinimas vyksta ir VSAT Užsieniečių registracijos centre Pabradėje bei Pasieniečių mokykloje Medininkuose, o nelydimi nepilnamečiai perkeliami į Pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje.
Antradienį toliau derinami veiksmai, kur bus apgyvendinti VSAT užkardose esantys užsieniečiai.
Jiems bus atliekami testai dėl COVID-19, o iki rezultatų gavimo šie asmenys yra izoliuoti. Įvykių aplinkybės tikslinamos, vyksta tyrimai. Apie pasiprašiusius prieglobsčio asmenis informuotas Migracijos departamentas, kuris nagrinėja tokius prašymus.
Vyriausybė penktadienio posėdyje dėl smarkiai išaugusios neteisėtos migracijos į Lietuvą paskelbė ekstremaliąją situaciją valstybės mastu.
Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 1 363 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra septyniolika kartų didesnis nei buvo per visus 2020 metus. Pernai Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 599. Taip pat sulaikyti 192 Kongo, 109 Kamerūno, 78 Gvinėjos, 57 Irako bei kitų šalių piliečiai.
Dalies migrantų pilietybes pasieniečiai dar tikslina, nes daugelis jų neturi dokumentų.
Didelė dalis sulaikytųjų per Lietuvą siekia patekti į Vakarų Europos valstybes.
Pastaruoju metu labai išaugus tokių atvejų skaičiui VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai.
Be to, pasieniečiams į pagalba atėjo pajėgos iš Viešojo saugumo tarnybos, Šaulių sąjungos ir kitų institucijų, taip pat pasienyje su Baltarusija dirbti pradėjo Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX pareigūnai.
Nuo sekmadienio ryto iki pirmadienio ryto pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 134 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusius migrantus. Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti 1232 neteisėti migrantai, o praėjusi savaitė pagal jų skaičių buvo rekordinė.
Ketvirtą parą iš eilės nelegaliai į Lietuvą bandantys patekti užsieniečiai dažniausiai rinkosi kelius per Druskininkų savivaldybės teritoriją.
Nuo sekmadienio ryto iki pirmadienio ryto Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai sulaikė 134 migrantus. 34 iš jų peržengę sieną iš Baltarusijos įkliuvo Varėnos, Ignalinos, Vilniaus ir Švenčionių rajonuose. Likusius 100 migrantų Druskininkų savivaldybės ribose sulaikė šiame kurorte veikiančios užkardos pasieniečiai. Pirminiais duomenimis, per keturias pastarąsias dienas Druskininkų užkardos pareigūnai sulaikė 416 neteisėtų migrantų.
Sekmadienį popiet pusantro šimto sulaikytų užsieniečių iš Druskininkų buvo išvežti į Varėnos savivaldybės suteiktas patalpas. Taip pat neteisėti migrantai jau anksčiau buvo apgyvendinti Alytaus ir Ignalinos savivaldybių suteiktose patalpose. Sulaikytųjų apgyvendinimas vyksta ir VSAT Užsieniečių registracijos centre Pabradėje, o nelydimi nepilnamečiai perkeliami į Pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje.
Pirmadienį toliau derinami veiksmai, kur bus apgyvendinti Druskininkų ir kitose užkardose esantys užsieniečiai.
Jiems bus atliekami testai dėl COVID-19, o iki rezultatų gavimo šie asmenys yra izoliuoti. Įvykių aplinkybės tikslinamos, vyksta tyrimai. Apie pasiprašiusius prieglobsčio asmenis informuotas Migracijos departamentas, kuris nagrinėja tokius prašymus.
Vyriausybė dėl smarkiai išaugusios neteisėtos migracijos į Lietuvą paskelbė ekstremaliąją situaciją valstybės mastu.
Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 1232 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra beveik penkiolika kartų didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Pernai Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.
Praėjusi savaitė pagal sulaikytų migrantų skaičių buvo rekordinė. Nuo birželio 28 d. iki liepos 4 d. VSAT pareigūnai sulaikė 598 iš Baltarusijos neteisėtai bandžiusius patekti užsieniečius. Birželio 21-27 d. buvo sulaikyti 157 tokie asmenys, birželio 14-20 d. – 43, birželio 7-13 d. – 115, o savaitę nuo gegužės 31 d. iki birželio 6 d. – 89.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių.
Didelė dalis sulaikytųjų per Lietuvą siekia patekti į Vakarų Europos valstybes.
Pastaruoju metu labai išaugus tokių atvejų skaičiui VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai.
Be to, pasieniečiams pagalbon atėjo pajėgos iš Viešojo saugumo tarnybos, Šaulių sąjungos ir kitų institucijų, taip pat pasienyje su Baltarusija dirbti pradėjo Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX pareigūnai.
VSAT: sulaikyti dar 36 migrantai iš Baltarusijos sieną pažeidę migrantai. VSAT nuotr.
Druskininkų savivaldybėje bei Varėnos, Šalčininkų ir Švenčionių rajonuose pasieniečiai sulaikė dar penkias migrantų grupes bei pavienį asmenį, kurie neteisėtai iš Baltarusijos pateko į Lietuvą. Iš viso sulaikyti 36 užsieniečiai.
Trečiadienį priešpiet Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų užkardos pareigūnai Druskininkų savivaldybės Švendubrės kaimo prieigose vaizdo stebėjimo sistema užfiksavo 4 asmenis. Jie perlipo Baltarusijos pusėje esančią apsauginę tvorą ir įbėgo į Lietuvos teritoriją.
Pasieniečiai apsupo šią miškingą vietovę, buvo panaudoti ir tarnybiniai šunys. Netrukus netoli kelio Druskininkai-Raigardo pasienio kontrolės punktas pažeidėjai buvo sulaikyti. Dokumentų jie neturėjo ir pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Trys užsieniečiai prisistatė Kamerūno piliečiais, vienas – Malio.
Trečiadienį po vidudienio Druskininkų pasieniečiai sulaikė dar vieną iš Baltarusijos sieną pažeidusį šios šalies pilietį. Jis į Lietuvą pateko ties Latežerio kaimu ir taip pat pasiprašė prieglobsčio.
Beveik tuo pačiu metu ties Šalčininkų rajono Paginų kaimu VSAT Varėnos pasienio rinktinės Gintaro Žagunio užkardos pareigūnai, talkinami kolegų iš Kriminalinės žvalgybos skyriaus, sulaikė 10 migrantų. Jie neturėjo dokumentų, prisistatė Irako piliečiais ir pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje.
Trečiadienį vakare iš Baltarusijos neteisėtai patekusių migrantų sulaikė ir Vilniaus pasienio rinktinės Adutiškio pasienio užkardos pareigūnai.
Jie Švenčionių rajono Ramoniūnų kaimo prieigose užklupo 6 dokumentų neturėjusius užsieniečius. Šie prisistatė Irako piliečiais ir taip pat pasiprašė prieglobsčio.
Prieš pat vidurnaktį iš trečiadienio į ketvirtadienį neteisėti migrantai vėl patikrino G. Žagunio užkardos pasieniečių budrumą. Ties Šalčininkų rajono Krūniškių kaimu buvo sulaikyti 4 asmenys be dokumentų, kurie prisistatė Irako piliečiais bei pasiprašė prieglobsčio.
Ketvirtadienį ryte 11 migrantų ties Varėnos rajono Kaziukonių kaimu sulaikė VSAT Varėnos pasienio rinktinės Aleksandro Barausko užkardos pareigūnai. Pirminiais duomenimis, dokumentų jie neturi.
Visiems užsieniečiams bus atliekami testai dėl COVID-19, o iki rezultatų gavimo jie yra izoliuoti. Įvykių aplinkybės tikslinamos, vyksta tyrimai. Apie prieglobsčio prašytojus informuotas Migracijos departamentas, kuris nagrinėja tokius prašymus, bei Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija.
Iš viso šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 672 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra daugiau kaip aštuonis kartus didesnis, nei buvo per visus 2020-uosius. Pernai sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausiai yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 428. Taip pat sulaikyti 51 Irano, 45 Sirijos, 44 Baltarusijos, 28 Rusijos, 12 Turkijos, 10 Šri Lankos bei 54 kitų valstybių piliečiai ar jais prisistatę asmenys. Ši pilietybių statistika tyrimų metų gali kisti.
Pastaruoju metu labai išaugus tokių atvejų skaičiui VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Be to, pasieniečiams pagalbon atėjo pajėgos iš Viešojo saugumo tarnybos, Šaulių sąjungos ir kitų institucijų, o netrukus pasienyje su Baltarusija dirbti pradės Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX pareigūnai.
Birželio 29 d. minima Pasieniečių diena. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pasieniečiai savo profesinę šventę, birželio 29-ąją, minės Varėnoje. Šiame Dzūkijos mieste yra įsikūrusį viena iš dviejų sieną su Baltarusija saugančių VSAT pasienio rinktinių.
Birželio 29-oji yra profesinė beveik pusketvirto tūkstančio Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) tarnautojų ir darbuotojų šventė.
Nuo ryto Varėnos Vasario 16-osios gatvės pėsčiųjų alėjoje iki popietės veiks pasieniečio profesiją pristatanti ekspozicija. Apie galimybes tapti VSAT pareigūnu pasakos Pasieniečių mokyklos atstovai. Bus galima apžiūrėti pasieniečių sraigtasparnį, mobilią dokumentų tikrinimo laboratoriją, pasieniečių ginkluotę, įrangą, transporto priemones, pabendrauti su kinologais ir pamatyti jų dresuojamus augintinius. Savo veiklą bei įrangą visuomenei demonstruos ir VSAT Branduolinio saugumo kompetencijos centro pasieniečiai.
Vėliau Varėnos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje už pasieniečių bus aukojamos Šv. Mišios.
Varėnos Vasario 16-osios gatvės pėsčiųjų alėjoje surengtos ceremonijos metu skambės sveikinimai, bus įteikti apdovanojimai pasižymėjusiems VSAT pareigūnams. Koncertinę programą surengs VRM reprezentacinis pučiamųjų orkestras, Varėnos kultūros centro mišrus choras „Harmonija“ bei atlikėjai Chrisas Ruebensas (gitara, vokalas) ir Nerijus Bakula (akordeonas). Pasieniečių diena minima birželio 26 dieną. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pasieniečių dienos ištakos irgi siekia tarpukario Lietuvos laikus, primena VSAT. Pirmąkart ši profesinė šventė paminėta 1922-aisiais. Tų metų sausį krašto apsaugos ministras Jonas Šimkus pasirašė įsakymą kariuomenei, kuriuo įteisino birželio 29-ają kaip Pasienio pulko šventę.
1999 m. Pasieniečių dienos minėjimas buvo atkurtas ir VSAT bei jos padaliniuose profesinė šventė vėl pradėta kasmet minėti birželio 29-ąją.
Kasmet šią dieną pagrindiniai Pasieniečių dienos renginiai organizuojami vis kitame šalies mieste.
Šiandien VSAT priklauso vidaus reikalų sistemai ir kontroliuoja, kad Šengeno sutarties valstybių išorės sienos saugumas atitiktų griežčiausius reikalavimus. Lietuvos, Šengeno erdvės narės, pasieniečių pagrindinė misija – saugoti valstybės sieną, garantuojant visuomenės ir valstybės saugumą, teisėtą asmenų patekimą ir laisvą judėjimą Šengeno erdvėje. Strateginis VSAT veiklos tikslas – integruotas ES išorės sienų valdymas.
Lietuvos valstybės sienos ilgis – 1763 km. Lietuvos pasieniečiai saugo ir kontroliuoja beveik 6 proc. Šengeno sutarties valstybių išorės sausumos sienos – 1070 km.
Prie sienos su Baltarusija VSAT pareigūnai sulaikė 58 neteisėtus migrantus. VSAT nuotr.
Švenčionių ir Ignalinos rajonuose pasieniečiai sulaikė į Lietuvą iš Baltarusijos neteisėtai įžengusius 58 migrantus. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnams iš viso įkliuvo keturios tokių užsieniečių grupės.
Šeštadienio pavakarę ir vakare VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Adutiškio užkardos pareigūnai Švenčionių rajone sulaikė ką tik į Lietuvą patekusias dvi migrantų grupes po penkis asmenis.
Sekmadienio naktį Ignalinos rajone tos pačios rinktinės Puškų pasienio užkardos pasieniečiai irgi sulaikė dvi iš Baltarusijos įėjusias asmenų grupes – 21 ir 27 asmenis.
Iš viso sulaikyti 58 migrantai. Pirminiais duomenimis, didžioji dauguma jų neturi dokumentų. Tarp sulaikytųjų yra įvairaus amžiaus moterų, vyrų, nepilnamečių ir mažamečių. Užsieniečiai Lietuvoje pasiprašė prieglobsčio.
Visiems sulaikytiesiems bus atliekami testai dėl COVID-19. Nustatinėjamos užsieniečių tapatybės. Jie apgyvendinami įvairiuose VSAT padaliniuose.
Įvykiai tiriami, jų aplinkybės tikslinamos.
Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 387 neteisėti migrantai. Daugiausia tarp jų yra Irako piliečių. Šis skaičius yra beveik penkis kartus didesnis, nei buvo per visus 2020-uosius.
Pernai sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104.
Pastaruoju metu išaugus tokių atvejų skaičiui VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pasieniečiai iš kitų padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Be to, pasieniečiams padeda pajėgos iš Viešojo saugumo tarnybos ir Šaulių sąjungos.
VSAT Specialiosios paskirties skyriaus Pagėgių komandos pareigūnai stebi laivą. VSAT nuotr.
Apie vidurnaktį iš trečiadienio į ketvirtadienį į Klaipėdos uostą vėl atplaukė krovininis laivas, kuriame yra du neteisėti migrantai, galimai Alžyro piliečiai. Baigus patikrinimą prie jo vėl budi VSAT Specialiosios paskirties skyriaus Pagėgių komandos pareigūnai, kurie užtikrina, kad migrantai neišliptų iš laivo, skelbiama Valstybės sienos apsaugos tarnybos pranešime.
Šis laivas su Maltos vėliava iš Rusijos Ust-Lugos uosto į Klaipėdą su trąšų kroviniu jau buvo atplaukęs pernai gruodžio 24 d. Ir tuomet, ir dabar VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Uosto pasienio užkardos pareigūnai jau turėjo išankstinės informacijos, kad jame gali būti neteisėtų migrantų.
Gruodžio pabaigoje iš laivo iškrovus trąšų krovinį, jis tuščias išplaukė į tarptautinius vandenis ir ten laukė, kol vėl galės grįžti į Klaipėdos uostą pasikrauti kito krovinio. Praėjusią naktį jis iš Baltijos jūros išorinio reido vėl atplaukė į uostą, kur dabar bus kraunamas grūdų krovinys.
VSAT Specialiosios paskirties skyriaus Pagėgių komandos pareigūnų nuolat stebimas laivas Klaipėdoje bus apie tris dienas. Tuomet planuojama, kad jis išplauks į Alžyrą.
Tiek gruodžio 24 d., tiek šįkart laivo atplaukimo ir pasieniečių Pilies kontrolės punkte vykdytų patikrinimų aplinkybės buvo panašios. Laivo kapitonas ir 18 įgulos narių yra Filipinų piliečiai, visų jų dokumentai tvarkingi.
Laive yra du neteisėti migrantai, prisistatę Alžyro piliečiais. Jie yra uždaryti atskirose užrakintose laivo patalpose. Pasak kapitono, nelegaliai į plaukiojimo priemonę patekę migrantai buvo aptikti, kai laivas į Ust-Lugą plaukė iš Orano uosto Alžyre.
Kapitonas pasieniečiams ir anąkart, ir dabar pateikė garantinius raštus. Juose įsipareigojama, jog laivo buvimo Klaipėdos uoste metu bus užtikrinta, kad neteisėti migrantai nepaliks plaukiojimo priemonės. Taip pat kapitonas įpareigotas užtikrinti abiejų asmenų apsaugą laive.
Policijos patikros punktas sostinėje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Nuo ketvirtadienio iki sekmadienio pasieniečiai vėl kontroliuos keliaujančiuosius tarp skirtingų savivaldybių. Per pirmus du šios kontrolės priemonės etapus VSAT pareigūnai kirsti savivaldybių ribų neleido maždaug pusantro tūkstančio automobilių.
Nuo ketvirtadienio, gruodžio 31-osios, iki sekmadienio, sausio 3-iosios, pasieniečiai vėl imasi kontroliuoti keliaujančiuosius tarp skirtingų savivaldybių. Įvairiose Lietuvos vietose, daugiausiai pasienio regionuose, VSAT pareigūnų patruliai budės prie įvažiavimų į miestus ar miestelius tikrindami, ar keliaujantieji turi teisę iš savivaldybės, kurioje gyvena, patekti į kitą teritoriją.
VSAT pateiktais duomenimis, per pirmą tokios pagalbos policijai fazę, trukusią nuo gruodžio 18 iki 20 d., pasieniečiai išvykti iš vienos savivaldybės į kitą neleido 491 automobilio ekipažui, neturėjusiam pateisinamų priežasčių. Tuomet VSAT pareigūnai dar nustatė 4 karantino taisyklių ir dar 8 kitokius įvairius pažeidimus.
Per antrąjį šios priemonės etapą nuo gruodžio 23 iki 27 d. pasieniečiai apgręžė 989 automobilius, išaiškino 10 karantino taisyklių ir dar 45 kitus įvairius pažeidimus. Per kalėdinį laikotarpį VSAT pareigūnai išgirdo įvairiausių priežasčių, dėl kurių vairuotojai norėjo patekti į kitą savivaldybę.
Iš viso laikotarpiais nuo gruodžio 18 iki 20 d., nuo 23 iki 27 d. ir nuo gruodžio 31 iki sausio 3 d. tokiems kontrolės postams skirta apie 270 VSAT patrulių, sudarytų iš dviejų pasieniečių. Tiesa, tiek VSAT pareigūnų vienu metu nebudi. Visąlaik tokiose patikros vietose dirba dviženklis skaičius patrulių, kuriuose – po du pasieniečius. Patruliai kiekvieną dieną keičiasi, todėl taip užtikrinamas ir sklandus tiesioginių VSAT funkcijų vykdymas, susijęs su fizine sienos apsauga, darbu tarptautiniuose kontrolės punktuose su kaimyninėmis valstybėmis, nelegalios migracijos kontrole ir pan., pažymima VSAT pranešime.
Keliaujančiųjų tarp savivaldybių kontrolę pasieniečiai dažniausiai atlieka pasienio regionuose. Pavyzdžiui, keliautojai neturėtų nustebti juos stabdančius VSAT pareigūnus išvydę įvažiuojant į Šilutę, Pagėgius, Vilkaviškį, Druskininkus, Šalčininkus, Švenčionis, Ignaliną ir kitus miestus bei miestelius. Pasieniečių patruliai dirbs ir blokavimo postuose prie Klaipėdos, Palangos, Šiaulių, Vilniaus, Varėnos bei kitur.
