Skelbiame paskutinę kalbininko dr. Vinco Urbučio knygos “Pavardžių pradžiamokslis” ištrauką. Praleidome tik teiginius, iliustruojančius pavyzdžius latvių, lenkų, rusų, baltarusių kalbomis.
Kokia kalba – toks ir vardynas. Kai čia rūpi tik pavardės, galima ir taip sakyti: kokia kalba – tokios ir pavardės. Reikia suprasti, kad pavardės nesiskiria nuo kitų bendrinių ir tikrinių žodžių, jų visų pavidalą lemia juos vartojanti kalba, jos prigimtis bei pobūdis. Pavardė visada įtraukta į kalbos fonetiką deramu garsiniu pavidalu ir į morfologiją kaip vienam ar kitam kaitybos (linksniavimo) tipui priklausantis daiktavardis. Ir čia visai nesvarbu pavardės (ir apskritai žodžio) kilmė – skolinys patiria tokią pat fonetikos ir morfologijos prievartą, kaip ir savo pačių žodis.
Continue reading „Beviltiškai murkdomės kitakalbių pavardžių sąvartyne”
