Prieš keliolika matų per apdovanojimus Vilniuje įstrigo man prez. Algirdo Brazausko žodžiai, kad dr. Vytauto Kavolio knyga padarė didžiausią įtaką ar net perversmą lietuvių išeivijos gyvenime. Išeivija besidomintys Seimo nariai manęs pradėjo klausinėti apie tą stebuklingą knygą, ir buvo tiesiog gėda prisipažinti, kad aš jos net neskaičiau, nes mano gyvenimo kelrodžiu buvo Juozo Girniaus “Idealas ir laikas”. Nemanau, kad ir prezidentas buvo dr. V.Kavolio knygą skaitęs, tik kartojo, kas jam buvo surašyta. O jei ir skaitęs, tai vargiai ar būtų supratęs, kas ten parašyta. Pamenu, kaip jam nelengva būdavo ištarti kai kuriuos žodžius, skaitant iš lapo per karaliaus Mindaugo minėjimus. Bepigu dabartiniam Amerikos prezidentui būti iškalbiu tarp dviejų skaituko (telepromter) ekranų. Sklandžiausiai ir be jokių skaitukų ir raštų prez. A.Brazauskui sekdavosi kalbėti apie statybas sovietmečiu: “Nu, vot, kaip mes statėme…”
