Bratislava, rugsėjo 14 d. (ELTA). Slovakija išsiuntė iš šalies Rusijos ambasados darbuotoją. „Priežastis yra jo veiksmai, kurie aiškiai pažeidžia Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių“, – Bratislavoje pareiškė Užsienio reikalų ministerija, kuria remiasi agentūra „Reuters“.
Diplomatas turi 48 valandas laiko išvykti iš šalies. Tikslios išsiuntimo priežasties ministerija neįvardijo.
Praėjusiais mėnesiais virtinėje Europos šalių Rusijos diplomatai dėl įtarimų šnipinėjimu buvo paskelbti nepageidaujamais asmenimis.
Moldovos vėliava
Kišiniovas, rugsėjo 13 d. (AFP-ELTA). Moldova trečiadienį iš šalies išsiuntė Rusijos naujienų agentūros „Sputnik“ vadovą, kaltindama šią žiniasklaidos priemonę „propagandos ir dezinformacijos“ skleidimu.
56 metų Rusijos pilietis buvo „paskelbtas nepageidaujamu asmeniu… dešimčiai metų“ ir „išsiųstas su palyda“ iš Moldovos, sakoma vidaus reikalų ministerijos pranešime.
„Buvo imtasi priemonių išsiųsti užsienietį dėl jo kišimosi į Moldovos Respublikos vidaus reikalus, nes tai kelia pavojų mūsų šalies informaciniam saugumui“, – sakoma jame.
Nuo praėjusių metų, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, įtampa tarp abiejų šalių išaugo. Dabartinė proeuropietiška Moldovos vyriausybė griežtai pasmerkė invaziją ir apkaltino Rusiją sąmokslu nuversti Moldovos valdžią.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova įvardijo „sulaikytąjį“ kaip „Sputnik Moldova“ vadovą ir nurodė, kad jo pavardė – Vitalijus Denisovas.
Ji sakė, kad bus imtasi „atsakomųjų priemonių“. „Šio bjauraus žingsnio antirusiška esmė akivaizdi. Jo tikslas – išvalyti Moldovos informacinę erdvę nuo valdžios nepageidaujamos žiniasklaidos ir įbauginti tuos, kurie su ja nesutinka“, – „Telegram“ pareiškė M. Zacharova.
Moldovos vyriausybės atstovas spaudai Danielis Voda žurnalistams sakė, kad „institucija, kurios dalimi buvo minimas pilietis, nuolat rengė informacines atakas, skleidė melą, propagandą ir dezinformaciją“.
2,6 mln. gyventojų turinti šalis, besiribojanti su Ukraina ir ES nare Rumunija, pernai pateikė paraišką įstoti į Europos Sąjungą.
Azerbaidžano vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Baku, balandžio 6 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija paskelbė išsiunčianti iš šalies keturis Irano ambasados darbuotojus.
Abiejų prie Kaspijos jūros besiribojančių šalių santykiai seniai įtempti, Azerbaidžanas yra artimas istorinės Irano varžovės Turkijos sąjungininkas.
Ministerija pranešė, kad „iškvietė“ Irano ambasadorių, „keturis Irano ambasados darbuotojus paskelbė persona non grata“, jie turi išvykti iš Azerbaidžano per 48 valandas. Per susitikimą su ambasadoriumi jam „buvo pareikštas didelis nepasitenkinimas dėl pastaruoju metu jo šalies demonstruojamų provokuojančių veiksmų“, sakoma Azerbaidžano užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Anksčiau ketvirtadienį Azerbaidžanas suėmė šešis vyrus, Baku teigimu, susijusius su Irano slaptosiomis tarnybomis ir rengusius perversmą. Jie planavo „sukurti pasipriešinimo būrį“, sukurstyti „ginkluotus neramumus ir smurtiniu būdu panaikinti Azerbaidžano konstitucinę santvarką, kad Azerbaidžane būtų sukurta šariato valstybė“.
AFP negalėjo nepriklausomai patvirtinti šių kaltinimų, dar padidinusių įtampą tarp dviejų šalių. Irano žvalgybos ženklas
Sausio mėnesį Azerbaidžanas sustabdė savo ambasados Irane veiklą, praėjus kelioms dienoms po išpuolio, dėl kurio Baku kaltino Teherano slaptąsias tarnybas.
Azerbaidžanas kaltina Iraną remiant Armėniją dešimtmečius trunkančiame Baku ir Jerevano konflikte dėl Karabacho. Savo ruožtu Iranas, kuriame gyvena milijonai tiurkiškai kalbančių etninių azerbaidžaniečių, nuo seno kaltina Azerbaidžaną kurstant šalyje separatistines nuotaikas. Teheranas taip pat baiminasi, kad Azerbaidžanas gali leisti Izraeliui, svarbiausiam ginklų Baku tiekėjui, iš savo teritorijos pulti Iraną.
Latvijos vėliava. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Ryga, sausio 23 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį Latvija pranešė nusprendusi sumažinti diplomatų skaičių savo ambasadoje Rusijoje ir paprašiusi Rusijos ambasadoriaus išvykti iš šalies. Prieš tai panašius žingsnius žengė kita Baltijos valstybė Estija.
„Rusijos ambasadorius turi išvykti iki 2023 m. vasario 24 d.“, – sakoma Latvijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime. Toks sprendimas priimtas dėl tebesitęsiančios Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir solidarizuojantis su Estija ir Lietuva.
Užsienio reikalų ministerija (URM) Rusijos Federacijos sprendimą išsiųsti Lietuvos ambasados Maskvoje diplomatą vertina kaip priešišką Lietuvai žingsnį.
„Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija vertina šiandien paskelbtą Lietuvos ambasados Maskvoje diplomato išsiuntimą (paskelbimą nepageidaujamu asmeniu) kaip priešišką Lietuvai žingsnį ir kartu pažymi, kad Lietuva š.m. gruodžio 1 d. iš Rusijos ambasados Vilniuje išsiuntė (paskelbė nepageidaujamu asmeniu) Rusijos specialiųjų tarnybų atstovą, kurio veikla buvo nesuderinama su diplomato statusu“, – atsakyme Eltai teigia URM.
Rusijos Užsienio reikalų ministerija išsikvietė Lietuvos reikalų patikėtinę Rusijoje Jurgitą Cibulskienę, skelbia rusų propagandinis kanalas RT. Jai išreikštas protestas dėl Lietuvos sprendimo išsiųsti iš šalies Rusijos diplomatą ir pranešta, kad vienas iš ambasados darbuotojų turi palikti Rusiją per penkias dienas.
Rusijos ambasada Vilniuje. Vytauto Visocko foto
Vilnius, gruodžio 1 d/ (ELTA). Ketvitradienį į Užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Rusijos ambasados Lietuvoje atstovas.
Jam įteikta nota, skelbianti vieną Rusijos ambasados darbuotoją nepageidaujamu asmeniu (PNG – persona non grata) Lietuvoje už veiklą, nesuderinamą su diplomato statusu.
Rusijos ambasados darbuotojui nurodyta išvykti iš Lietuvos per penkias dienas, pranešė Užsienio reikalų ministerija.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tikina, kad kol kas į Lietuvą atvykusi Rusijos žurnalistė Ksenija Sobčiak nėra įtraukta į jokius „juoduosius sąrašus“. Visgi, pasak jo, jei būtų identifikuota, kad ji kelia grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui, situacija būtų persvarstyta.
„Palaikome ryšį su institucijomis, kiek tai yra būtina pagal aplinkybes. Šiandien VSD direktoriaus komentaras, manau, buvo svarbus dėl nacionaliniam saugumui galimai esančios ar nesančios grėsmės įvertinimo. Departamentas tą grėsmę įvertino, jos šiame etape nemato“, – žurnalistams Seime teigė G. Landsbergis.
Tačiau, akcentuoja ministras, jei dėl K. Sobačiak iškiltų kokia nors grėsmė nacionaliniam saugumui, būtų reaguojama ir priimami atitinkami sprendimai.
„Formuodami sąrašus visų pirma derinamės su partneriais. Tai yra turbūt nebe pirmas kartas, kai apie tai kalbame, kad sankcijos būtų efektyvios, dažniausiai visos valstybės turi sutarti dėl asmenų atsidūrimo juoduosiuose sąrašuose. Kitu atveju jos neveikia, dėl to, nes paprasčiausiai galima kitos valstybės sieną kirsti ir vėlgi, nesant vidaus sienų atvykti į Lietuvą“, – atkreipė dėmesį G. Landsbergis.
Pasak jo, nacionaliniai „juodieji“ sąrašai taip pat yra derinami su kaimynais.
Kol kas, akcentuoja G. Landsbrgis K. Sobčiak nėra įtraukta į jokius partnerių „juoduosius“ sąrašus. Persona non grata. Nepageidaujamas asmuo
„Ponia K. Sobčiak nėra įtraukta į Europos Sąjungos sankcijų sąrašus, nėra įtraukta į Didžiosios Britanijos sankcijų sąrašus, nėra įtraukta į JAV sankcijų sąrašus. Kitaip tariant, kažkokios prielaidos aiškios, kuri turėtų ir teisinį pagrindimą, ir atlaikytų teisinį patikrinimą teisme, tokios prielaidos iki šiol nėra buvę. Bet tai nereiškia, kad ji negali atsirasti“, – sakė G. Landsbergis.
„Noriu pabrėžti, kad tokioms prielaidoms atsiradus asmuo gali būti įtraukiamas ir jau po sienos kirtimo atvejo, jeigu matytume, kad, pavyzdžiui, asmuo savo buvimu kelia grėsmę šalies nacionaliniam saugumui, tie sprendimai yra priimami jau Valstybės saugumo departamento rekomendacija“, – pridūrė ministras.
Remdamasis šaltiniais, trečiadienį naujienų portalas 15min.lt paskelbė, kad K. Sobčiak per Baltarusiją atvyko į Lietuvą, pareigūnams pateikusi Izraelio pasą.
Wellcome
Apie tai informavo ir Rusijos žiniasklaida. Valstybinė naujienų agentūra TASS ir valstybinis kanalas RT citavo teisėsaugos šaltinius, kuriuose teigiama, kad K. Sobčiak įtariama turto prievartavimu stambiu mastu, t. y. nusikaltimu, už kurį gresia iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė.
40 metų K. Sobčiak jau daug metų dalyvauja Rusijos politikos opozicijoje, nors tarp V. Putino kritikų ji tebėra prieštaringai vertinama figūra.
2018 metais ji kandidatavo į prezidento postą konkuruodama su V. Putinu, o Rusijos opozicijos politikai teigė, kad Kremlius ją išnaudojo demokratinių rinkimų iliuzijai sukurti.
Ketvirtadienį Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis patvirtino, kad K. Sobčiak yra Lietuvoje.
Pirmadienį į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją (URM) buvo iškviestas Rusijos ambasados Lietuvoje atstovas. Jam įteikta nota, kuria Rusijos laikinasis reikalų patikėtinis Sergej Riabokon yra skelbiamas nepageidaujamu asmeniu (PNG – persona non grata). S. Riabokon privalo išvykti iš šalies per 5 dienas.
URM pranešime spaudai teigia, kad šis Lietuvos sprendimas yra priimtas, atsižvelgiant į atsakingų institucijų pateiktą informaciją, pagrindžiančią tai, kad pastarojo meto S. Riabokon veiksmai ir pareiškimai yra nesuderinami su diplomato statusu, traktuotini kaip kišimasis į priimančios valstybės vidaus reikalus ir todėl laikomi Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykiu pažeidimu.
Rusijos ambasados Lietuvoje atstovui taip pat pareikštas griežtas protestas dėl rugsėjo 30 dieną Rusijos Prezidento paskelbto neteisėto sprendimo aneksuoti Ukrainos Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritis, kurių dalys yra laikinai okupuotos Rusijos.
Maskva, sausio 28 d. (AFP-ELTA). Rusija penktadienį pranešė įtraukianti kelis Europos Sąjungos pareigūnus į asmenų, kuriems uždrausta atvykti į šalį, sąrašą. Ji tai pavadino abipuse atsakomąja bausme. Šių veiksmų Rusija ėmėsi padidėjus įtampai tarp Briuselio ir Maskvos dėl Ukrainos konflikto.
„Vadovaudamasi abipusiškumo ir pariteto principu, Rusija nusprendė išplėsti ES valstybių narių ir institucijų atstovų, kuriems draudžiama atvykti į Rusiją, sąrašą“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Persona non grata
Priština, gruodžio 31 d. (ELTA). Kosovo užsienio reikalų ministrė Donika Gërvalla penktadienį paskelbė nepageidaujamu asmeniu Jungtinių Tautų misijos Kosove (UNMIK) darbuotoją iš Rusijos.
„Kosovo premjero Albino Kurti pasiūlymu aš šiandien priėmiau sprendimą paskelbti persona non grata UNMIK darbuotoją Rusijos pilietį dėl jo žalingo poveikio, kuris pažeidė nacionalinį saugumą“, – parašė penktadienį savo „Facebook“ paskyroje D. Gërvalla.
Spalio 22 d. Kosovo prezidentė Vjosa Osmani paskelbė nepageidaujamais asmenimis du Rusijos diplomatus iš RF ambasados Serbijoje Kanceliarijos Prištinoje. Pasak valstybės vadovės, Rusijos diplomatų veikla „darė neigiamą poveikį Kosovo nacionaliniam saugumui ir konstitucinei tvarkai“.
Serbijai priklausęs Kosovo autonominis regionas vienašališkai paskelbė nepriklausomybę 2008 metų vasario mėnesį. 2010 metais jo nepriklausomybę pripažino JT Tarptautinis Teisingumo Teismas. Pagal Belgrado versiją, šiuo metu Kosovą pripažįsta 104 šalys, Priština teigia, kad tokių šalių yra 117. Kosovo nepripažįsta daugiau kaip 60 šalių, tarp jų – Kinija, Indija, Rusija, Izraelis, Graikija, Ispanija.
Maskva, gruodžio 20 d. (AFP-ELTA). Reaguodama į dviejų Rusijos diplomatų išsiuntimą iš Vokietijos, Maskva pirmadienį savo ruožtu du vokiečių diplomatus paskelbė „nepageidaujamais asmenimis“.
„Šis žingsnis nėra netikėtas, tačiau, federalinės vyriausybės nuomone, visiškai nepagrįstas, – sakė Užsienio reikalų ministerijos Berlyne atstovas. – Šiandieninis Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos sprendimas vėl apsunkina santykius“.
Berlyno teismas praėjusį trečiadienį kalėjimo iki gyvos galvos bausmę skyrė rusui, pripažintam kaltu dėl čečėnų kilmės gruzino nužudymo Berlyne 2019 metų rugpjūtį. Teismas pareiškė surinkęs įrodymų, kad nužudymą užsakė Rusijos valstybinės institucijos.
Reaguodama į nuosprendį, Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock išsikvietė Rusijos ambasadorių ir pareiškė, kad du Rusijos ambasados diplomatinio personalo darbuotojai skelbiami nepageidaujamais asmenimis.
Persona non grataRecepas Tayyipas Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Turkijos prezidentas Redžepas Taipas Erdoganas pareiškė davęs specialų nurodymą šalies užsienio reikalų ministerijai. Tas nurodymas – išvyti iš Turkijos net dešimt užsienio valstybių diplomatų, paskelbiant juos „personomis non gratomis“. Tarp tų, kurie artimiausiu metu privalo palikti Turkiją – JAV, Prancūzijos, Vokietijos, Kanados, Suomijos, Danijos, Nyderlandų, Naujosios Zelandijos, Norvegijos ir Švedijos ambasadoriai.
Kodėl kilo šis diplomatinis skandalas? Dešimties šalių ambasadoriai pakliuvo nemalonės todėl, kad kišosi į Turkijos vidaus reikalus. Tiksliau tariant – socialiniuose tinkluose jie piktinosi, kodėl Turkijos teisėsauga teisia Osmaną Kavalą. Esą šis vyras turėtų būti paleistas į laisvę, o kaltinimai priklausius „nusikalstamai FETO organizacijai“ ir „prisidėjus Turkijoje rengus karinį perversmą 2016-aisiais“ privalo būti atšaukti. Suprask, priešingu atveju Turkija bus kaltinama antidemokratiškumu, o turkiški teismai – tendencingumu.
Estijos URM paskelbė nepageidaujamu asmeniu vieną iš Rusijos ambasados Taline diplomatų. Kaip pranešė Estijos diplomatijos žinyba, ketvirtadienį Rusijos ambasadoriui Aleksandrui Petrovui buvo įteikta specialioji nota.
Kaip patikslino ministerijos atstovai, šis sprendimas buvo priimtas atsakant į Estijos konsulo Sankt Peterburge Marto Lätte`ės išsiuntimą iš Rusijos“.
„Tikimės, kad šis epizodas nepakenks dvišaliams Estijos ir Rusijos santykiams, – sakoma URM pranešime. – Estija, kaip ir anksčiau, yra suinteresuota palaikyti konstruktyvius geros kaimynystės santykius“.
Praėjusią savaitę Estijos premjerė Kaja Kallas žadėjo simetriškai atsakyti į šalies konsulo Sankt Peterburge M. Lätte`ės išsiuntimą.
Kaip pranešė liepos 6 d. Rusijos federalinė saugumo tarnyba, jos pareigūnai Sankt Peterburge sulaikė Estijos konsulą „su įkalčiais, kai jam Rusijos pilietis perdavė slapto pobūdžio medžiagą“. Po pusantros valandos Estijos diplomatas buvo paleistas.
Estijos URM vadovė Eva-Maria Liimets pabrėžė, kad konsulas „dirbo kasdienį diplomato darbą“, ir pavadino jam pateiktus kaltinimus „nepagrįstais“.
Liepos 7 d. oficiali Rusijos URM atstovė Marija Zacharova pranešė, kad M. Lätte`ė turi palikti Rusiją per 48 valandas.
Penktadienį į Baltarusijos užsienio reikalų ministeriją buvo iškviesta Lietuvos atstovybės Minske laikinoji vadovė Asta Andrijauskienė, kuriai buvo įteikta nota dėl dviejų Lietuvos atstovybės diplomatų išsiuntimo, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).
A. Andrijauskienė buvo informuota, kad šis Baltarusijos žingsnis yra atsakas į Vilniaus veiksmus, kai šį penktadienį du Baltarusijos ambasados Vilniuje darbuotojai buvo paskelbti nepageidaujamais asmenimis Lietuvoje dėl jų veiklos, nesuderinamos su diplomato statusu, nurodant jiems išvykti iš Lietuvos per 7 dienas.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija atkreipia dėmesį į tai, kad iš Baltarusijos išsiunčiami Lietuvos diplomatai niekuomet neužsiėmė su diplomato pareigomis nesuderinama veikla. Ministerija apgailestauja dėl tokio oficialiojo Minsko žingsnio ir reiškia viltį, kad Baltarusijos valdžia pakeis savo neadekvatų elgesį ir pagaliau išgirs Vakarų bendruomenės raginimus nutraukti šalyje vykdomas represijas prieš Baltarusijos pilietinę visuomenę.
Baltarusija pirmadienį išsiuntė iš šalies visus kaimyninės Latvijos ambasados darbuotojus. Prieš tai Latvijos sostinėje Rygoje per ledo ritulio pasaulio čempionatą oficialios Baltarusijos vėliavos buvo pakeistos baltarusių opozicijos vėliavomis.
Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makejus, anot valstybinės agentūros „Belta“, tai pavadino „provokacine akcija“ ir „valstybinio vandalizmo“ aktu. Latvijos ambasadorius privalo per 24 valandas palikti šalį. Kitiems darbuotojams duotos 48 valandos laiko.
Šalyje gali likti vienas techninis ambasados darbuotojas.
Latvija reagavo nedelsiant ir taip pat išsiuntė visus Baltarusijos ambasados darbuotojus. Tai esą galios tol, kol abiejų šalių santykiai normalizuosis.
Maskva pirmadienį pranešė išsiunčianti Italijos diplomatą, atsakydama į kovo mėnesį Italijos priimtą „nedraugišką“ sprendimą išsiųsti du Rusijos diplomatus dėl įtarimų šnipinėjant.
Užsienio reikalų ministerija paskelbė iškvietusi Italijos ambasadorių. Jis esą buvo informuotas apie tai, kad karinės laivybos atašė Maskvoje yra paskelbtas nepageidaujamu asmeniu Rusijoje ir iš šalies turi išvykti per 24 val.
Italijos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu apgailestavo dėl Rusijos žingsnio ir teigė: „Manome, kad sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas, nes tai yra kerštas už teisėtą priemonę, kurios Italijos valdžios institucijos ėmėsi, siekdamos apginti savo saugumo interesus.“
Rumunijos sostinė Bukareštas. EPA-ELTA nuotr.
Rumunijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį pranešė išsiunčianti vieną rusų diplomatą, taip reikšdama solidarumą su Čekija.
Pasak ministerijos, Rusijos ambasados Bukarešte gynybos atašė pavaduotojas Aleksejus Gričajevas bus „paskelbtas persona non grata dėl jo veiksmų, prieštaraujančių Vienos konvencijai dėl diplomatinių santykių“.
Balandžio 17 d. Čekijos vyriausybė pranešė išsiunčianti iš šalies 18 Rusijos ambasados Prahoje darbuotojų, kurie yra specialiųjų tarnybų karininkai. Šis sprendimas buvo priimtas ištyrus sprogimų amunicijos sandėliuose Vrbeticės kaime Čekijos rytuose aplinkybes. Rusijos URM pareiškė Prahai griežtą protestą dėl šio „nepagrįsto“ žingsnio ir paskelbė nepageidaujamais asmenimis 20 Čekijos ambasados Maskvoje darbuotojų.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pasiūlė savo kolegai Čekijoje Jakubui Kulhánekui atsiųsti iš Rusijos išvarytus čekų diplomatus dirbti Čekijos ambasadoje Kijeve. Tai pirmadienį pranešė Ukrainos URM.
„Artimiausi draugai gali tikėtis vieni kitų paramos didžiausių iššūkių metu. Ukraina su džiaugsmu sutiktų Kijeve iš Maskvos išsiųstus čekų diplomatus, kurie suaktyvintų Čekijos diplomatinę veiklą Ukrainoje mūsų valstybių ir tautų santykių labui“, – pareiškė D. Kuleba, telefonu kalbėdamasis su J. Kulháneku.
Dviejų šalių užsienio reikalų ministrai taip pat aptarė padėtį Rytų Ukrainoje, pasikeitė nuomonėmis apie Rusijos atgrasymą. J. Kulhánekas priėmė D. Kulebos kvietimą šįmet apsilankyti Ukrainoje su vizitu.
Balandžio 17 d. Čekijos vyriausybė pranešė išsiunčianti iš šalies 18 Rusijos ambasados Prahoje darbuotojų, kurie yra specialiųjų tarnybų karininkai. Šis sprendimas buvo priimtas ištyrus sprogimų amunicijos sandėliuose Vrbeticės kaime Čekijos rytuose 2014 metais aplinkybes.
Rusijos URM pareiškė Prahai griežtą protestą dėl šio „nepagrįsto“ žingsnio ir paskelbė nepageidaujamais asmenimis 20 Čekijos ambasados Maskvoje darbuotojų.
Čekijos užsienio reikalų ministras Jakubas Kulhánekas penktadienį telefonu su kolega iš Didžiosios Britanijos Dominicu Raabu aptarė savo šalies ir Jungtinės Karalystės santykius su Rusija, taip pat padėkojo Lietuvai, Latvijai ir Estijai už parodytą solidarumą.
Anksčiau penktadienį Lietuva, Latvija ir Estija, reikšdamos solidarumą su Čekija, paskelbė, kad iš Baltijos šalių bus išsiųsti keturi Rusijos diplomatai.
„Baltijos šalys visada buvo labai artimos Čekijos bičiulės. Jos tai patvirtino, rodydamos solidarumą su Čekija. Ačiū jums, Lietuva, Latvija ir Estija, už jūsų tvirtą solidarumą ir už tai, kad jūs su mumis“, – parašė tviteryje J. Kulhánekas.
Balandžio 17 d. Čekijos vyriausybė pranešė išsiunčianti iš šalies 18 Rusijos ambasados Prahoje darbuotojų, kurie yra specialiųjų tarnybų karininkai. Šis sprendimas buvo priimtas ištyrus sprogimų amunicijos sandėliuose Vrbeticės kaime Čekijos rytuose aplinkybes. Rusijos URM pareiškė Prahai griežtą protestą dėl šio „nepagrįsto“ žingsnio ir paskelbė nepageidaujamais asmenimis 20 Čekijos ambasados Maskvoje darbuotojų.
Čekiją turi palikti 63 Rusijos ambasados Prahoje darbuotojai. Tai ketvirtadienį per nacionalinę televiziją pareiškė Čekijos užsienio reikalų ministras Jakubas Kulhánekas.
„Omenyje turimi 63 Rusijos ambasados darbuotojai, kurie paliks Čekiją su šeimų nariais“, – sakė jis.
Anksčiau ketvirtadienį J. Kulhánekas pranešė, kad Čekija sumažina Rusijos diplomatų skaičių ambasadoje Prahoje iki Čekijos diplomatų skaičiaus ambasadoje Maskvoje.
„Mes apribojame diplomatų skaičių Rusijos ambasadoje Prahoje, kad jis atitiktų mūsų diplomatų skaičių ambasadoje Maskvoje. Šis sprendimas įsigalioja šiandien. Rusija turi laiko atšaukti savo žmones (iš Čekijos) iki gegužės pabaigos“, – sakė ministras.
Čekijos URM duomenimis, nuo antradienio Rusijos ambasadoje dirba 27 diplomatai ir 67 techninio personalo darbuotojai, o Čekijos ambasadoje – 5 diplomatai ir 19 techninių darbuotojų.
Balandžio 17 d. Čekijos vyriausybė pranešė išsiunčianti iš šalies 18 Rusijos ambasados Prahoje darbuotojų, kurie yra specialiųjų tarnybų karininkai. Šis sprendimas buvo priimtas ištyrus sprogimų amunicijos sandėliuose Vrbeticės kaime Čekijos rytuose aplinkybes. Rusijos URM pareiškė Prahai griežtą protestą dėl šio „nepagrįsto“ žingsnio ir paskelbė nepageidaujamais asmenimis 20 Čekijos ambasados Maskvoje darbuotojų.
