Peru paskelbta nepaprastoji padėtis, nušalintas lyderis lieka kalėjime. EPA-ELTA nuotr.
Lima, gruodžio 14 d. (AFP-ELTA). Trečiadienį visoje Peru paskelbta nepaprastoji padėtis, smurtiniai protestai prieš buvusio prezidento Pedro Castillo nuvertimą nesiliauja, per susirėmimus žuvo septyni žmonės. Šis pranešimas paskelbtas teisėjui įsakius maištu ir sąmokslu kaltinamam P. Castillo dar 48 valandas likti kalėjime.
P. Castillo buvo suimtas praėjusią savaitę, kai mėgino paleisti Kongresą ir įvesti valdymą dekretu. Jo areštas iššaukė protestus visoje šalyje, greitai peraugusius į smurtą.
Gynybos ministras Alberto Otarola paskelbė naują 30 dienų nepaprastąją padėtį dėl „vandalizmo ir smurto aktų, kelių blokadų“. Jis sakė, kad ši priemonė riboja „judėjimo ir susirinkimų laisvę“, gali būti paskelbta ir komendanto valanda. Naujoji prezidentė Dina Boluarte dar kartą mėgino sumažinti įtampą, paraginusi paankstinti rinkimus ir surengti juos iki 2023 m. gruodžio.
Teisių ombudsmenė Eliana Revollar antradienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad padėtis gali dar pablogėti. „Tai labai rimta socialinė konvulsija. Bijome, kad kils sukilimas, nes yra žmonių, raginančių sukilti, paimti į rankas ginklus”, – sakė E. Revollar.
Pirmadienį per protestuotojų ir saugumo pajėgų susirėmimus žuvo penki žmonės, sekmadienį – dar du. Šeši iš septynių žmonių žuvo Apurimako regione, kur gimė D. Boluarte.
P. Castillo šalininkų protestai prasidėjo beveik iškart po jo arešto. Kairiųjų pažiūrų Meksikos prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras, pareiškęs, kad jo šalis vis dar pripažįsta P. Castillo prezidentu, prisidėjo prie kitų regiono kairiųjų lyderių ir pažadėjo remti nuverstą lyderį. Peru kamuoja neramumai. EPA – ELTA foto
Protestuotojai įrengė kelių blokadas daugelyje regionų. Labiausiai nukentėjo vietovės šiaurėje ir pietuose, įskaitant Kusko regioną, kuriame yra turistus viliojanti inkų citadelė Maču Pikču, bei antrąjį Peru miestą Arekipą.
Limoje dešimtys demonstrantų svaidė akmenis į policiją, mėgindami pasiekti Kongresą, policija panaudojo ašarines dujas, kad juos išvaikytų. Čiabuvių ir agrarinės organizacijos antradienį paskelbė neterminuotą streiką, dėl kurio buvo sustabdytas traukinių eismas tarp Kusko ir Maču Pikču.
Buvęs Peru prezidentas Alanas Garcia. EPA – ELTA nuotr.
Ligoninėje nuo sužalojimų mirė 69 metų buvęs Peru prezidentas Alanas Garcia, kuris paleido šūvį sau į galvą, kai buvo sulaikomas dėl kaltinimų korupcija, pranešė jo partija.
Buvusiam prezidentui buvo atlikta galvos operacija, pranešė „Casimiro Ulloa“ ligoninės direktorius. Po to, kai buvo atvežtas į gydymo įstaigą, A. Garcia esą patyrė tris širdies infarktus. Medikams pradžioje buvo pavykę jį atgaivinti.
Eksprezidentas A. Garcia buvo kaltinamas kyšių ėmimu iš Brazilijos statybos bendrovės „Odebrecht“. Politikas šiuos kaltinimus neigė ir tikino, kad yra politinio persekiojimo auka.
Peru prezidento pareigas A. Garcia ėjo du kartus – nuo 1985 iki 1990 metų ir nuo 2006 iki 2011 metų. Anot tyrėjų, kyšius A. Garcia ėmė antrosios kadencijos metu.
Peru pilietis Hitleris Alba Sanchezas iškėlė savo kandidatūrą į šalies vakaruose esančio Jungaro miesto mero postą. Bet, kaip pranešė ketvirtadienį radijo stotis RPP, jo tautietis Leninas Vladimiras Rodriguezas Valverdė kreipėsi į rinkimus rengiančias institucijas, reikalaudamas uždrausti politikui pretenduoti į šį postą.
Hitleris Alba Sanchezas atstovauja dešiniajai partijai „Mes – Peru“. Kandidato į merus nuomone, jo politiniai priešininkai naudojasi Leninu Vladimiru Rodriguezu Valverde, siekdami kito pretendento į miesto vadovus pergalės. „Aš esu geras Hitleris“, – tikina kandidatas.
Politikas jau ėjo Jungaro mero pareigas 2011-2014 metais. Pasak kandidato, varžovai niekada nepraleidžia progos diskredituoti jį dėl vardo. „Mano tėvas tikriausiai pavadino mane taip todėl, kad tai skambėjo užsienietiškai, jis nežinojo Hitlerio istorijos“, – sako Hitleris Alba Sanchezas. Jis prisipažino ketinęs pakeisti vardą, bet atsisakęs šio sumanymo iš pagarbos tėvams.
Peru rinkimų teismas atsisakė pašalinti iš rinkimų kandidatą neįprastu vardu, kadangi tam nėra teisėto pagrindo. Apie Lenino Vladimiro Rodriguezo Valverdės reakciją į šį teismo sprendimą nepranešama.
2010 metais JAV vyriausybė anuliavo įvažiavimo vizą Peru gynybos ministro pavaduotojui Fabianui Novakui, praneša leidinys “El Comercio”.
Aukšto rango šaltinio duomenimis, toks sprendimas buvo priimtas dėl to, kad F.Novakas palaikė ryšius su Rusijos šnipų tinklu, kuriam priklausė ir peruietė Viki Pelaes; kai užpernai birželį tinklas buvo atskleistas.
Taigi F.Novako pavardė buvo minima kaip „vieno iš kontaktų“. Amerikos ambasada Peru kol kas nepateikė oficialaus paaiškinimo apie šią bylą.
Ir vis dėlto patikimi leidinio šaltiniai Amerikos ambasadoje tvirtina, kad tokiam sprendimui JAV turėjo svarių priežasčių. Leidinys primena, kad tuo momentu, kai buvo demaskuotas šnipų tinklas, F.Novakas jau nebedirbo gynybos ministerijoje. Pagal Amerikos pranešimą, F.Novakas užmezgė kontaktus su dviem Rusijos ambasados Limoje bendradarbiais jų prašymu iki pradėdamas dirbti vyriausybėje.
