Brigados „Geležinis Vilkas” vardo suteikimo 30-ųjų metinių minėjimas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasveikino Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ karius šio Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vieneto vardo suteikimo 30-ųjų metinių proga.
Prezidentas sveikinimo kalboje pabrėžė, kad brigada „Geležinis Vilkas“ garsina Lietuvos vardą toli už šalies ribų.
„Ne tik Lietuvos žmonės, bet ir mūsų sąjungininkai bei partneriai per šį laiką išmoko branginti ir vertinti „Geležinio Vilko“ karių valią, lojalumą, kovingumą ir kitas savybes, be kurių neįsivaizduojamas XXI amžiaus karys“, – sakė šalies vadovas.
Pasak prezidento, brigada „Geležinis Vilkas“ turi būti pasirengusi įvairiems iššūkiams. Augantis šalies gynybos finansavimas ir plečiama karinė infrastruktūra leidžia jos kariams atnaujinti ginkluotę, tobulinti savo įgūdžius ir plėsti sąveikos su sąjungininkais galimybes.
„Šiandien ne tik Lietuva, bet ir visa Vakarų demokratinių valstybių bendruomenė susiduria su ypatingais saugumo iššūkiais. Atremti juos ir užtikrinti veiksmingą atgrasymą galime tik sutelkę visas jėgas ir ryžtą“, – sakė šalies vadovas, palinkėjęs visiems „Vilkams“ daug ištvermės, kantrybės ir sveiko užsispyrimo siekti aukščiausių tikslų.
Lietuvos kariuomenės Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinio Vilko“ vardą gavo 1992 m. birželio 6 d., primena Prezidento komunikacijos grupė pranešime. Šiuo metu kartu su Motorizuotąja pėstininkų brigada „Žemaitija“ ji sudaro Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų pagrindą.
Į brigados „Geležinis Vilkas“ sudėtį nuo 2017 m. įeina ir Lietuvoje dislokuota NATO priešakinių pajėgų (eFP) bataliono kovinė grupė.
Vaidoto bataliono kariai. Vaidoto bataliono nuotr.
Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis pėstininkų batalionas (Vaidoto batalionas) sausio 2-ąją mini savo 30-ąsias įkūrimo metines.
1919 m. gegužės 12 d. karininkas Jurgis Kubilius tuometinio Lietuvos krašto apsaugos ministro pavedimu Ukmergėje pradėjo kurti karinį vienetą, kuris netrukus po suformavimo buvo pavadintas Ukmergės batalionu, primenama Lietuvos kariuomenės pranešime. J. Kubilius tapo šio bataliono vadu. Bataliono kariai su bolševikais kovojo Salako, vėliau Zarasų krašte, prie Turmanto ir Kaukonių. 1919 m. gruodžio 10 d. batalionas performuotas į 8-ąjį pėstininkų pulką ir pavadintas Kunigaikščio Vaidoto vardu.
1992 m. sausio 2 dienos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymu įkurtas Kunigaikščio Vaidoto atskirasis motodesantinis batalionas – ši data laikoma bataliono įkūrimo diena. Nuo šios dienos per 30 metų batalionas užaugo ir stipriai pasikeitė: iš Šiaulių jis buvo perkeltas į Ruklą, iš motorizuotojo bataliono tapo logistikos batalionu, kuris vėliau buvo performuotas į mechanizuotąjį pėstininkų batalioną.
Nuo bataliono įkūrimo dienos keitėsi ne tik bataliono dislokacija, bet pokyčiai atsispindėjo ir vidinėje struktūroje – buvo suformuotos 7 kuopos. Šios tapo labiau specializuotomis, ypač sunkiosios ginkluotės kuopa, kurioje buvo stiprinamas minosvaidžių bei kiti būriai.
Vaidoto bataliono kariai. Vaidoto bataliono nuotrauka
„Dar 2016-aisiais metais Vaidoto batalione nebuvo snaiperių būrio, kuris šiandien yra vienas stipriausių visoje Lietuvos kariuomenėje“, – sakė buvęs Vaidoto vadas pulkininkas leitenantas Eugenijus Lastauskas.
Kiekvienais metais į Vaidoto batalioną atvyksta daug nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių, kurie šiame dalinyje gauna įgauna tvirtus karybos pagrindus.
Vaidoto batalionas nuolat rengia karius Lietuvos valstybės sausumos teritorijos ginkluotai gynybai, palaiko kovinę parengtį batalione, ruošiasi tarptautinėms operacijoms ir esant būtinybei dalyvauja jose, taip pat įstatymų numatytais atvejais ir sąlygomis teikia pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms.
„Grifono kirtis“. Pėstininkų paramą ugnimi užtikrina Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas. Gr. Donato Barsio, gr. Monikos Zabinaitės nuotr.
Pirmadienį vyks Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ tarptautinių pratybų „Stiprus Grifonas 2021“ atidarymo ceremonija. Tai, kaip praneša Lietuvos kariuomenė, vienos didžiausių tarptautinių pratybų, vyksiančių Klaipėdos regione 2021 metais.
„Stiprus Grifonas 2021“ atidarymo ceremonija prasidės iškilminga rikiuote Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione.
Šiose pratybose dalyvaus keturi brigados „Žemaitija“ batalionai, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė, taip pat Lietuvos šaulių sąjungos šauliai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Lietuvos policijos pareigūnai bei civilinių institucijų atstovai.
Kartu su Lietuvos kariais pratybų metu veiks ir NATO sąjungininkai: Portugalijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Jungtinės Karalystės kariai.
Pratybos vyks sausumoje, jūroje ir ore. Šiose pratybose, kaip teigiama Lietuvos kariuomenės pranešime, operacijas vykdys skirtingų Lietuvos kariuomenės pajėgų vienetai remiami sąjungininkų, bus stiprinami gebėjimai veikti kartu su VSAT Pagėgių rinktine, Klaipėdos VPK, LŠS, Antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“ ir kitomis institucijomis.
Šiais metais tarptautinės pratybos „Stiprus Grifonas 2021“ vyksta tuo pat metu kaip ir pratybos „Baltijos operacija 50“ (BALTOPS50), kurias organizuoja NATO smogiamosios ir palaikymo pajėgos ir Jungtinių Amerikos Valstijų karinis jūrų laivynas. Šiais metais vyksta jubiliejinės – 50-osios – BALTOPS pratybos.
„Grifono kirtis 2020/Medžiotojas 2020“. Gr. Pauliaus Mamonovo nuotr. (Lietuvos kariuomenė)
Lietuvos kariuomenės Generolo Silvestro Žukausko poligone vyksta rugpjūčio 2–14 d. vyksta Lietuvos tarptautinės pratybos „Grifono kirtis 2020 / Medžiotojas 2020“ (angl. „Griffin strike 2020 / Hunter 2020“). Pratybose, kuriose užduotis vykdo daugiau nei 1300 karių, su Lietuvos kariais kartu treniruojasi iš Lenkijos atvykę Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) oro pajėgų kariai.
„Susirinkome iš skirtingų kariuomenės vienetų treniruotis veikti kartu, dalintis patirtimi, išmokti naujų dalykų. Po pratybų tapsime geresniais kariais nei buvome prieš jas: turėsime daugiau sąveikos patirties, patobulinsime ugnies valdymo įgūdžius, geriau pažinsime sąjungininkų veiksmų specifiką ir taktines plonybes, o tai reiškia – būsime dar geriau pasiruošę kovos veiksmams. Medžioklė prasidėjo, tegul Grifonas kerta stipriai!“ – pratybų atidarymo ceremonijos metu kariams linkėjo Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ vadas plk. Nerijus Stankevičius.
Šios pratybos, kaip teigiama Lietuvos kariuomenės pranešime, vyksta keliais etapais. Pratybos prasideda situaciniu taktiniu treniravimu mokomosiose vietose, po to vyksta vertinamosios lauko taktines pratybos, kurių pabaigoje – kovinis šaudymas mišriais ginklais.
Tarptautinių pratybų metu kariniai vienetai vykdys mokomąsias gynybines ir puolimo operacijas, atliks taktinius žygius, užims susitelkimo rajonus, atliks pasalas, stabdymo ir blokavimo veiksmus, kontratakuos, vykdys paramą prieštankinių valdomų sistemų ugnimi.
Pratybose „Grifono kirtis 2020/Medžiotojas 2020“ yra naudojama daugiau kaip 27 tipų įvairios karinės paskirties transporto priemonių. Taktinių pratybų metu Lietuvos kariai veikia naudodami vikšrinius šarvuotus transporterius M113, karinius visureigius HMMWV, karinius sunkvežimius UNIMOG. Kovinio šaudymo mišriais ginklais pratybose, kariai šaudys ne tik iš pėstininkų ginklų, bet ir artilerijos pabūklų, prieštankinių sistemų „JAVELIN“, o jų veiksmus rems JAV oro pajėgų atakos sraigtasparniai „Apache“. Prasidėjus karinėms pratyboms „Grifono kirtis 2020/Medžiotojas 2020“. Gr. Pauliaus Mamonovo nuotr. (Lietuvos kariuomenė)
Tarptautinių pratybų „Grifono kirtis 2020 / Medžiotojas 2020“ pagrindinis tikslas – treniruoti pėstininkų, prieštankinių ir artilerijos vienetų sąveiką, veiksmų suderinamumą tarpusavyje bei esant paramai iš oro, vykdant gynybines ir puolamąsias operacijas, taip pat stiprinti karinį bendradarbiavimą ir keistis turima patirtimi su sąjungininkais.
Šiomis pratybomis, pažymima pranešime, siekiama įvertinti Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Kunigaikščio Margirio bataliono pėstininkų kuopas bei Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono baterijas, užbaigusias nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių rengimą.
Generolo Silvestro Žukausko poligone parodomąja operacija penktadienį baigtos dvi savaites trukusios pratybos „Geležinis Vilkas 2019″. Sėkmingai įgyvendinę iškeltas užduotis, į savo nuolatinės dislokacijos vietas grįžta beveik 4000 karių iš 10-ies NATO šalių.
„Visi pagrindiniai pratybų tikslai pasiekti. Kiekvienos panašaus pobūdžio pratybos stiprina mūsų gebėjimą vykdyti kovines operacijas kartu. Taip pat noriu padėkoti už kantrybę ir palaikymą visiems gyventojams, kurių gyvenamoje aplinkoje vyko pratybos”, – teigė mechanizuotos pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas” vadas pulkininkas Mindaugas Steponavičius.
Šie mokymai buvo skirti įvertinti kiekvienos NATO Priešakinių pajėgų kovinės grupės rotacijos bei dviejų „Geležinio Vilko” brigados batalionų pasirengimą planuoti ir vykdyti karines operacijas. Pratybų metu didžiausias dėmesys skirtas treniruoti ir vertinti mechanizuotajai pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas” priskirtų NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės, Karaliaus Mindaugo husarų ir Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotųjų pėstininkų batalionų gebėjimus planuoti bei vykdyti gynybą bei sąveiką vykdant bendras operacijas su sąjungininkais ir partneriais.
Generolo Silvestro Žukausko poligone, taip pat civilinėse vietovėse aplink poligoną vykusiuose mokymuose naudotas principas „pajėgos prieš pajėgas”, kai dalyvaujantys vienetai mūšio lauke „kovoja” vieni prieš kitus.
Tai leidžia vykdomas operacijas kiek įmanoma priartinti prie realaus mūšio sąlygų. Kariai treniravosi atlikti bendrus kovos veiksmus su priskirtais padaliniais. Koviniais ir kovinės paramos vienetais iš Danijos, Didžiosios Britanijos, Lenkijos ir Jungtinių Valstijų buvo sustiprintas Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis pėstininkų batalionas ir Karaliaus Mindaugo Husarų batalionas.
Be pratybas organizuojančių Lietuvos karių ir NATO priešakinių pajėgų kovinėje grupėje tarnaujančių Vokietijos, Belgijos, Čekijos, Nyderlandų, Norvegijos karių, pratybose dalyvavo ir Danijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Lenkijos kariai.
Lietuvos kariai iš pratybų JAV grįžta įgiję vertingos patirties ir užgrūdinti. Arno Čemerkos (KAM) nuotr.Atokvėpio minutėlė. Arno Čemerkos (KAM) nuotr.
Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono kariai kartu su priskirtais vienetais Jungtinėse Amerikos Valstijose užbaigė beveik mėnesį trukusias pratybas „NTC 18.9“ ir grįžta namo.
Pratybose Lietuvos kariai vykdė puolimo, gynybos ir stabilizavimo operacijas kartu su JAV Sausumos pajėgų Pensilvanijos nacionalinės gvardijos, 56-osios „Stryker“ brigados rotacinių pajėgų kariais.
„Pratybos, kuriose dalyvavo 56-osios „Stryker“ brigados rotacinės pajėgos, buvo tikras iššūkis ir neįkainojama patirtis tiek Pensilvanijos nacionalinės gvardijos kariams, tiek mūsų sąjungininkams lietuviams. Lietuvos kariai, treniruodamiesi drauge su JAV kariais, petys petin atlaikė visus pratybų sunkumus ir iššūkius. Šis bendradarbiavimas mums visiems dar kartą padėjo geriau suprasti, kaip veikti drauge su NATO sąjungininkais, jei ateityje prireiktų kovoti kartu“, – Lietuvos kariuomenės pranešime cituojamas 28-osios pėstininkų divizijos atstovas plk. Marcas Ferraro. Jis pabrėžė ypač puikią 56-osios „Stryker“ brigados ir brigados „Geležinis Vilkas“ karių sąveiką.
Su kariais JAV nacionaliniame mokymo centre buvo susitikęs į JAV su oficialiu vizitu atvykęs Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas. Arno Čemerkos (KAM) nuotr.
JAV kariai pratybose dalyvavo su ratiniais šarvuočiais „Stryker“, todėl lietuviai dar turėjo ir puikią progą perimti iš JAV karių patirtį, kaip valdyti pėstininkų kovos mašinas. Tokių įgūdžių jiems reikės, kai pėstininkų kovos mašinomis „Vilkas“ jau nuo 2019 m. bus apginkluojamos dvi Lietuvos bataliono kovinės grupės. Viena iš jų bus sudaryta Algirdo bataliono, o kita – Birutės ulonų bataliono pagrindu.
Lietuvos kariai JAV pratybų metu. Arno Čemerkos (KAM) nuotr.
Kaip pasakoja Lietuvos kariai, pratybos JAV buvo labai intensyvios ir itin naudingos, per jas jie įgijo vertingos patirties, kaip veikti kartu su sąjungininkais, o ir alinęs karštis ir dykumos sąlygos užgrūdino Algirdo bataliono karius veikti mūšio lauke bet kokiomis sąlygomis.
Pratybos „NTC 18.9“ vyko JAV nacionalinio pratybų centro „Fort Irwin” poligone, esančiame Kalifornijos valstijoje. Jose dalyvavo apie 130 Algirdo bataliono ir apie 5 000 karių iš įvairių JAV kariuomenės padalinių.
Pratybose kartu su Algirdo batalionu taip pat dalyvavo kariai iš brigados „Geležinis Vilkas“ štabo, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono bei atstovai iš Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos.
Pratybų akimirka. Arno Čemerkos (KAM) nuotr.
Su kariais JAV nacionaliniame mokymo centre buvo susitikę ir į JAV su oficialiais vizitais atvykę Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas ir Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Valdemaras Rupšys.
Prieš mūšį. Arno Čemerkos (KAM) nuotr.
Lietuvos kariuomenės ir JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos bendradarbiavimas pagal „Valstijos partnerystės programą“ (angl. „State Partnership Program“) vyksta jau 25 metus. Pasak Lietuvos kariuomenės pranešimo, per ketvirtį amžiaus įvyko daugybė bendrų renginių, pradedant patirties apsikeitimu mokymų, seminarų ir susitikimų metu, daugybe bendrų atmintinų datų minėjimų, karinių pratybų, baigiant bendru dalyvavimu tarptautinėje operacijoje Afganistane 2009-2012 metais.
Šią savaitę, balandžio 16-20 dienomis, Lietuvos kariuomenės Motorizuotoji pėstininkų brigada „Žemaitija” organizuoja lauko taktines pratybas „Narsus grifonas – 2018”, kurių tikslas – įvertinti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių per 9 tarnybos mėnesius įgytą karinį pasirengimą.
Pratybose dalyvaus daugiau nei 800 karių iš Motorizuotos pėstininkų brigados „Žemaitija” štabo, Butigeidžio dragūnų, Juozo Vitkaus inžinerijos batalionų, dr. J. Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos ir Karo policijos.
Pratybų metu bus naudojamas karinis transportas – sunkvežimiai ir vikšrinės pėstininkų kovos mašinos. Taip pat bus naudojama imitacija ir pirotechninės mūšio imitavimo priemonės, kurios sudarys sąlygas treniruotis pagal šiuolaikinių karinių konfliktų pobūdį.
Kariai veiks civilinėse teritorijose: Klaipėdos mieste bei rajone. Vietos gyventojai galės iš arti stebėti, kaip kariai treniruojasi apgyvendintose vietovėse.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Generolo Silvestro Žukausko poligone stebėjo NATO karines pratybas „Geležinis kardas 2016“.
Tai trečią kartą rengiamos vienos didžiausių lauko pratybų Lietuvoje, kuriose dalyvauja per 4000 karių iš 11 NATO valstybių. Jų tikslas – stiprinti Lietuvos karių sąveiką su sąjungininkais, gerinti veiksmų suderinamumą ir pasirengimą atlikti sudėtingas gynybines bei logistines operacijas.
Pratybos kartu yra ir pasirengimas priimti Vokietijos vadovaujamą NATO tarptautinį batalioną, kuris Lietuvoje bus dislokuotas 2017 metais. Jau dabar atvykę šio bataliono kariai per pratybas išbandė Vokietijos reaktyvines salvines ugnies sistemas „MARS II“.
Pasak Prezidentės, tokio dydžio ir masto pratybos yra svarbi Aljanso atgrasymo dalis. Siunčiama labai aiški žinia, kad NATO yra vieningas, stiprus ir pasirengęs ginti kiekvieną savo narę.
Šalies vadovės teigimu, intensyvus pratybų kalendorius demonstruoja aukštą Aljanso karių pasirengimo lygį. Lietuvos kariuomenė jau antrus metus iš eilės dvigubina tarptautinių pratybų skaičių. Šiemet mūsų šalyje jų surengta 14. Pratybų metu buvo gerinami Lietuvos karių koviniai įgūdžiai, sąveika su NATO šalių kariais ir įgyvendinamos kolektyvinės gynybos užduotys.
Prezidentė taip pat pabrėžė, kad Lietuvos kariuomenei keliami ambicingi tikslai. Būtina stiprinti pasirengimą greitai reaguoti, plėsti greitojo reagavimo pajėgas, modernizuoti ginkluotę ir intensyviai formuoti rezervą.
„Geležinio kardo“ pratybos šiemet yra išskirtinės, nes jose dalyvauja naujai įsteigta 2-oji motorizuota pėstininkų brigada „Žemaitija“, į kurios sudėtį įtrauktas ir rezervo karių batalionas.
Šios pratybos taip pat yra baigiamosios antrosios laidos šauktiniams, kurie atlikę privalomąją karo tarnybą išeis į atsargą.
Pratybos „Geležinis kardas 2016“ vienu metu vyksta Generolo Silvestro Žukausko (Pabradė) ir Gaižiūnų (Rukla) poligonuose.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
