Prekybos centras Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Didžiųjų prekybos centrų atstovai sako, kad gyventojai pasiruošimą šventėms vis dar linkę atidėti paskutinėms savaitėms ir vis dažniau renkasi sveikesnio maisto produktus.
Pasak „Rimi“ viešųjų ryšių vadovės Renatos Keršienės, prieš šventes išauga vaisių ir daržovių, iš jų daugiausiai – citrusinių vaisių, pardavimai.
„Pirkėjai iš šviežio maisto produktų daugiausiai perka šviežią ir termiškai apdorotą žuvį, mėsą ir mėsos gaminius, kulinarijos, konditerijos gaminius, taip pat žymiai daugiau parduodama sviesto, majonezo, konservuotų daržovių. Be abejo, gausiai prieš šventes perkama saldumynų, kavos bei arbatos, džiovintų vaisių ir riešutų, taip pat alkoholio. Tuo tarpu ne maisto prekių kategorijoje gausiausiai perkami žaislai ir grožio prekės“, – Eltai teigė ji.
R. Keršienės teigimu, jau nuo gruodžio pradžios pirkėjai pradeda dairytis prekių, tinkamų dovanoms – kas savaitę vis labiau auga tokių prekių, kaip kosmetika, kvepalai, knygos pardavimai.
„Taip pat iš anksto perkami saldumynai, (…) tradiciniams švenčių patiekalams pagaminti būtini ilgesnio galiojimo produktai, tokie kaip majonezas, šaldyta žuvis, konservuotos daržovės – kukurūzai, žirneliai, taip pat gėrimai – sultys, vaisvandeniai. Vis tik pagrindinis pirkimas atidedamas paskutinėms savaitėms“, – komentavo ji.
„Rimi“ viešųjų ryšių atstovė teigia, kad pastebima tendencija, jog prieš artėjančias šių metų šventes gyventojai vis dažniau ieško aukštesnės kokybės išskirtinių prekių, pavyzdžiui, brandintos mėsos, vytintų kumpių, alyvuogių. Taip pat, anot jos, dairomasi iš anksto supakuotų dovanų rinkinių.
Anot R. Keršienės, paskutinių metų pardavimų duomenys rodo, kad pirkėjai tampa racionalesni rinkdamiesi maisto prekes ir dovanas.
„Pirkėjai jau nebeperka gausiai, galvodami, kad gali pritrūkti produktų šventiniam stalui. Jie įsivertina ir perka tik tiek, kiek reikia“, – tikino ji.
„Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė taip pat pastebi, kad daug ką klientai įsigyja paskutinėmis dienomis iki didžiųjų švenčių. Jos teigimu, pastebima tendencija, kad lietuviai nori valgyti sveikiau. Prekybos centras. Slaptai.lt foto
„Pernai „Maximos“ atlikta apklausa parodė, kad sveikesnius patiekalus ant stalų per šventes siekia dėti du iš trijų apklaustųjų ir beveik visi (86 proc.) stengiasi ar labai stengiasi, kad maisto netektų išmesti, dėl to perka pagal iš anksto sudarytą sąrašą. Šiemet šventiniu laikotarpiu vis daugiau mūsų klientų renkasi kuo sveikesnį maistą – veganų maisto kategorijos pardavimai augo apie du kartus“, – Eltai sakė ji.
Pasak V. Drulienės, prieš artėjančias šventes išaugo „Linkėjimų iš kaimo“ prekių pardavimai.
„Šios kategorijos šviežių prekių pardavimai augo 24 proc., šaldytos produkcijos – daugiau nei du kartus. Tai patvirtina ir mūsų lapkričio pabaigoje atliktos apklausos rezultatus, kad, likus 2-3 savaitėms iki Kalėdų, klientai intensyviai perka ilgesnio galiojimo produktus, skirtus šventinio stalo ruošai“, – sakė „Maximos“ komercijos vadovė.
Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Indrė Baltrušaitienė teigia, kad šiemet kalėdinių prekių pardavimai augo nežymiai.
„Didžiausią augimą matome šviežių uogų pardavimuose, taip pat šiuo laikotarpiu itin išauga žuvies pirkimas – tiek fasuotos šalto rūkymo, pavyzdžiui lašišos ar upėtakio, tiek šviežios žuvies. Pastebime, kad pirkėjai darosi vis drąsesni eksperimentuoti virtuvėje, ieško naujų skonių ir receptų idėjų, tai rodo dvigubai išaugę jūrų gėrybių, tokių kaip aštuonkojis, šukutės pardavimai“, – tikino ji.
Pasak I. Baltrušaitienės, gyventojų pirkinių krepšelio dydis gruodį išaugo beveik penktadaliu, palyginti su spaliu ir lapkričiu.
„Jau kelerius metus stebime tendenciją, kad pirkėjai šventėms pradeda ruoštis vis anksčiau, tačiau pats intensyviausias laikas mažmeninės prekybos sektoriuje – gruodis. (…) Jei palygintume gruodžio mėnesio pirkinių krepšelį su spalio ar lapkričio mėnesiais, jo dydis išauga kone penktadaliu. Kaip ir prieš kiekvienas šventes, pirkėjai planuoja savo biudžetą ir stengiasi sutaupyti ieškodami pigesnių ilgo galiojimo maisto prekių, pasinaudodami tuo metu joms taikomomis nuolaidomis“, – teigė „Iki“ komunikacijos vadovė.
„Norfos“ pardavimai paskutinę savaitę iki Kalėdų išauga bemaž dvigubai, palyginti su įprastomis dienomis. Ypač gerai parduodama šviežia mėsa, žuvis ir kulinarijos gaminiai. Nauja tai, kad labai padidėjo žaislų vaikams, taip pat alyvuogių aliejaus pardavimai. Gerai parduodami kalėdiniai žaislai, dirbtinės eglutės, girliandos, burbulai eglutėms, taip pat dekoracijos, skirtos lauko, namų ir šventinio stalo papuošimui. Be to, saldumynai, tortai, pyragai ir kiti konditerijos gaminiai“, – sako prekybos tinklo atstovas spaudai Darius Ryliškis. Prekybos centras gražiu lietuvišku pavadinimu. Slaptai.lt nuotr.
Pasak jo, šventiniai „Norfos“ pardavimai šiemet bus didesni nei pernai.
„Labiausiai augs maisto produktų, skirtų šventiniam stalui, taip pat šventinių dekoracijų pardavimai“, – pridūrė „Norfos“ atstovas spaudai.
„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė Eltai sakė, kad, remiantis vidaus taisyklėmis, tendencijos, pirkėjų srautų dinamikos ir kiti, su prekyba susiję duomenys, yra nekomentuojami.
Žalieji ir sąmoningo vartojimo entuziastai penktadienį kviečia minėti Nieko nepirkimo dieną.
Susivienijimas „Žali LT“ ir vystomojo bendradarbiavimo asociacija „Litdea“ šią dieną skatina susilaikyti nuo nereikalingų pirkinių, kurių gaminimas eikvoja gamtos ir žmogiškuosius išteklius, veda prie vis didėjančių sąvartynų ir atliekomis užgriozdintų pamiškių. Nieko nepirkimo dieną žmonės raginami ne tik nieko nepirkti, bet ir dalyvauti mainų mugėse.
Nejaugi neįmanoma šiukšlių tvarkyti sąžiningai, tvarkingai, be piktumų ir piktnaudžiavimų? Slaptai.lt nuotr.
Kaip rašoma nevyriausybinių organizacijų asociacijos „Litdea“ pranešime, Nieko nepirkimo diena – protestas prieš nesąmoningo, perteklinio vartojimo dieną, visame pasaulyje žinomą, kaip „Black Friday“, kai prisiperkama daug nereikalingų ar nebūtinų niekų.
Asociacijos teigimu, kasmet išmetama apie 50 mln. tonų elektros atliekų. Tai yra beveik 4 milijonai dviaukščių autobusų senos kompiuterinės technikos, televizorių, virtuvės technikos, kurių eilė tęsiasi iki Mėnulio daugiau nei 3 kartus.
Taip pat kasmet išmetama 7,2 mln. tonų maisto ir daugiau nei pusė jo – tinkamo valgyti. Tuo metu 1 iš 7 žmonių visame pasaulyje maisto stokoja.
Be to, žmonės per minutę nuperka milijonus plastikinių butelių. Dauguma šio plastiko patenka į vandenyną. Iki 2050 m. vandenyne bus daugiau plastiko nei žuvies.
Aplinkos ministerijos teigimu, įsibėgėjantis kalėdinis dovanų pirkimo vajus atsisuka prieš pačius pirkėjus.
„Kiekvienas tiesiog stabtelėkime ir atidžiau pažvelkime į savo kasdienį gyvenimą – ar tikrai mums reikia tiek daug daiktų. Suprantama, kad nelengva atsilaikyti prieš prekybininkų viliones akcijomis ir išpardavimais, bet turėtų nulemti paprasta logika – nepirkdami nebūtinų prekių, ir sutaupome, ir mažiau teršiame aplinką. Juk besaikis vartojimas gresia socialinėmis ir ekologinėmis problemomis“, – sako aplinkos viceministras Martynas Norbutas.
Nieko nepirkimo diena yra kanadiečio menininko Tedo Dave’o inicijuota akcija. Ji rengiama paskutinį lapkričio penktadienį.
Tai viena iš tarptautinių akcijų, raginančių susimąstyti apie sąmoningą vartojimą.
Tokių šiukšlynų ypač gausu Vilniaus pakraščiuose. Įdomu, kas už juos sumoka? Slaptai.lt nuotr.
Lapkričio 17 d. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos valstybių, prasidėjo Europos atliekų mažinimo savaitė. Šiemet didžiausias dėmesys sutelktas kovai su augančia aplinkos tarša vienkartinio plastiko gaminiais.
Savaitei skirtų renginių tikslas – skatinti žmones vengti atliekų susidarymo, mažinti kenksmingų medžiagų kiekį produktuose ir medžiagose, daiktus naudoti pakartotinai ar pailginti jų naudojimo laiką.
O šeštadienį bus minima panaši – Pasipriešinimo pirkiniams diena. Europoje ji minima paskutinį lapkričio šeštadienį, o JAV bei Kanadoje – paskutinį lapkričio penktadienį.
