Lapė laikoma gudria, klastinga plėšrūne. Ji tapo Šiaulių simboliu. Slaptai.lt nuotr.
Vilnius, lapkričio 11 d. (ELTA). Penktadienį politinės kampanijos dalyviu registruotas pirmasis politinis komitetas, pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Juo tapo dabartinio Šiaulių miesto mero Artūro Visocko vadovaujamas politinis komitetas Nepartinis sąrašas „Dirbame miestui”.
Patikrinusi komiteto pirmininko atsiųstus dokumentus, VRK registravo politinį komitetą Nepartinis sąrašas „Dirbame miestui“ ir įtraukė jį į politinės kampanijos dalyvių sąrašą.
Iki lapkričio 11 d. VRK registruotų politinės kampanijos dalyvių skaičius siekia 118.
Politinės kampanijos dalyvių registravimas tęsis iki š. m. gruodžio 12 d. (imtinai). Tą pačią dieną, iki rinkimų likus 83 dienoms, prasidės kitas pasirengimo rinkimams etapas – kandidatų pareiškinių dokumentų priėmimas, rašoma pranešime.
Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2023 m. kovo 5 d.
Niujorkas. Slaptai.lt nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda išvyksta į JAV, kur dalyvaus Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje (JTGA). 74-osios sesijos atidaryme prezidentas sakys pirmąją savo kadencijoje kalbą tarptautinei auditorijai. G. Nausėda kalboje atkreips dėmesį į pasaulio valstybių saugumą, darnų vystymąsi bei kvies Rusiją elgtis pagal tarptautines teisės taisykles.
G. Nausėda vizito metu susitiks ne tik su JT generaliniu sekretoriumi António Guterresu, bet taip pat antradienį šalies vadovas ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė dalyvaus JAV prezidento Donaldo Trumpo šventiniame priėmime valstybių ir vyriausybių vadovams. Numatomas pirmasis D. Trumpo ir G. Nausėdos rankų paspaudimas.
Niujorke taip pat įvyks dvišalis G. Nausėdos ir Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Boriso Johnsono susitikimas, jame bus aptarti „Brexito“ klausimai. Šiuo metu „Brexito“ be susitarimo tikimybė yra išaugusi, o, pasak G. Nausėdos, Lietuva yra pasiruošusi „kietojo“ išstojimo atvejui. Kita vertus, G. Nausėda neatmeta galimybės, jei B. Johnsonas pareikštų norą pratęsti „Brexito“ terminą iki sausio pabaigos, jis tam pritartų.
„Jeigu tai užtruks daugiau laiko, bet vis dėlto prives prie „Brexito“ su susitarimu, tai yra viena iš palankesnių alternatyvų“, – anksčiau yra teigęs G. Nausėda.
Gitanas Nausėda. Justino Auškelio (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentas dalyvaus ir kituose JTGA renginiuose. Ypatingas dėmesys skiriamas JT Kovos su klimato kaita viršūnių susitikimui. Susitikime bus aptarta ne tik strategija klimato krizės išsprendimui, bet taip pat G. Nausėda pasidalins Lietuvos gerąja praktika ir kvies valstybes pereiti nuo iškastinio kuro prie alternatyvių šildymo būdų. Prezidentas taip pat vyks į kasmetį globalios socialinės politikos lyderių forumą „Concordia Annual Summit“ ir pasakys kalbą „Gerovės valstybė skaitmeniniame amžiuje“.
Viešėdamas Niujorke prezidentas taip pat teiks išskirtinį dėmesį verslo bendruomenei. Darbotvarkėje Niujorke numatytas apsilankymas vertybinių popierių biržos „Nasdaq“ būstinėje, kur šalies vadovas susitiks su vadove Adena Friedman, taip pat dalyvaus viename didžiausių renginių pasaulyje, skirtame globalios ekonomikos klausimams, – „Bloomberg Business Forum“. Jame prezidentas matysis su tarptautinių bendrovių vadovais ir aptars plėtros Lietuvoje galimybes.
Niujorke prezidentas susitiks ne tik su lietuvių bendruomene, bet taip pat kartu su žmona aplankys ponią Nijolę Bražėnaitę-Lukšienę-Paronetto, partizano Juozo Lukšos-Daumanto žmoną.
Tuo metu pirmajai poniai suplanuota atskira kultūrinė programa. D. Nausėdienė lankysis dvikalbėje ir dvikultūrėje mokykloje („The Bilingual and Bicultural School“), kur aptars visuomenės atskirties ir socialinės integracijos iššūkius. Taip pat ji apsilankys lietuvių kilmės juvelyro Aleksandro Šepkaus studijoje ir šeimos fondo būstinėje susitiks su visuomenės veikėja Jūrate Kazickas.
Pirmasis traukinys. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Šeštadienį Vilniuje, Katedros aikštėje, atidaroma virtuali paroda, skirta Lietuvos traukinių šimtmečiui. Ji supažindins su šalies geležinkelių istorija ir šiandiena.
Lygiai prieš šimtą metų, 1919-ųjų liepos 6-ąją, plačiuoju geležinkeliu iš Kaišiadorių į Radviliškį buvo paleistas pirmasis Nepriklausomos Lietuvos traukinys. Minint šią sukaktį, „Lietuvos geležinkeliai“ kartu su Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkais sukūrė šimtmečio pokyčius atspindinčią papildytos realybės virtualią traukinių parodą, kurios atidarymas simboliškai skelbiamas būtent liepos 6-ąją.
Geografinė padėtis nulėmė, kad Lietuva yra tranzito kraštas, nors ir nedidelė, bet reikšminga atkarpa Rytų – Vakarų linijoje. Todėl traukiniai per mūsų šalį važiuoja jau 150 metų. Geležinkelio istorija atspindi XIX ir XX amžių istorinius, ekonominius ir politinius įvykius Lietuvoje, santykius tarp Rytų ir Vakarų valstybių.
Karai bei revoliucijos, derinę Lietuvos raidą prie stiprių valstybių poreikių, „keitė“ net Lietuvos geležinkelių vėžės plotį pagal Rusijos ar Vakarų Europos reikalavimus.
1851 m. carinės Rusijos vyriausybė priėmė nutarimą dėl Sankt-Peterburgo-Varšuvos geležinkelio tiesimo. Lietuvos teritorijoje šio geležinkelio Daugpilis-Vilnius-Gardinas statybos darbai (su atšaka Lentvaris-Kaunas-Kybartai (Virbalis) pradėti 1859 metų pavasarį. Tai buvo geležinkelio pradžia Lietuvoje. Prie Vilniaus 18 varstų kelio atkarpoje buvo atlikti pirmieji bandomieji darbai. Pirmasis traukinys iš Daugpilio pusės į Vilnių atvyko 1860 metų rugsėjo 4-ąją.
Šventinis traukinukas – kur jis mus veža? Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tiesiant pirmąjį geležinkelį Lietuvoje, buvo pastatyta daug inžinerinių statinių. Stambiausi ir svarbiausi iš jų buvo Kauno ir Panerių tuneliai (pastatyti 1861 metų rudenį), tiltai per Nerį, Vilnelę, Merkį bei Nemuno upę Kaune.
Liepos 6-ąją pristatyta Vilniuje, Katedros aikštėje, vėliau virtualioji geležinkelių paroda leisis į kelionę po kitus Lietuvos miestus.
Dovydas Blošas – vienas pirmųjų pasaulyje žvalgų, pasiųstų į priešo teritoriją su parašiutu. Prasidėjus pirmajam pasauliniam karui Dovydas Blošas užsirašė į 152-ąją Prancūzijos pėstininkų pulką, o po kurio laiko savanoriškai pasisiūlė vykti į užnugarį pas vokiečius kaip slaptasis agentas.
1916-ųjų metų birželį naktį iš 22-os į 23-ąją buvo išmestas su parašiutu okupuotame Elzase ir nusileido maždaug už 20 km nuo savo gimtojo Gubvilerio miestelio. Į užduotį D.Blošas išskrido apsirengęs prancūzų kariškio uniforma ir civiliais drabužiais persirengė jau būdamas žemėje. Po savaitės jį turėjo paimti lėktuvas.
