Lenkijos opozicija surengė plataus masto antivyriausybinį protestą. EPA-ELTA nuotr.
Varšuva, birželio 4 d. (AFP-ELTA). Sekmadienį centrinėse Varšuvos gatvėse susirinko pusė milijono protestuotojų, ir, kaip teigia Lenkijos opozicijos organizatoriai, tai buvo viena didžiausių antivyriausybinių demonstracijų per 30 metų nuo komunizmo griūties.
Buvęs Lenkijos prezidentas, Nobelio taikos premijos laureatas ir kovos su komunizmu lyderis Lechas Walęsa kartu su opozicijos atstovais žygiavo eitynėse. Rudenį Lenkijoje vyks parlamento rinkimai.
Žmonės suvažiavo iš visos šalies, po to, kai buvęs ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, centristinės opozicinės „Pilietinė platforma“ (PO) partijos vadovas, paragino protestuoti prieš „dideles pragyvenimo išlaidas, sukčiavimą ir melą, už demokratiją, laisvus rinkimus ir ES“.
Daugumos opozicinių partijų lyderiai ragino savo šalininkus prisijungti prie eitynių prieš Jaroslawo Kaczynskio vadovaujamą nacionalistinę partiją „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS). Lechas Walesa. EPA – ELTA nuotr.
„Miesto administracijos skaičiavimais, šiuo metu [protestuotojų skaičius] siekia 500 000“, naujienų agentūrai AFP sakė organizatorių atstovas Janas Grabiecas.
Raudona ir balta spalvomis pasipuošę demonstrantai nešė plakatus, skelbiančius „Viskam yra ribos“, „Ne – autoritarinei Lenkijai“, ir kaltino valdančiąją PiS partiją dėl besaikių kainų.
Buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas kreipėsi į minią, pareikšdamas, kad opozicijos vaidmuo yra „panašios svarbos“ kaip devintajame dešimtmetyje ir kovojant su komunizmu. Donaldas Tuskas. EPA-ELTA nuotr.
L. Walęsa, kuris vadovavo „Solidarumo“ sąjungai, sėkmingai kovojusiai su komunizmu, jau seniai nebedalyvauja politikoje. Jis sakė eitynių dalyviams „kantriai“ laukęs dienos, kai nacionalistų partija ir J. Kaczynskis bus priversti pasitraukti.
„Pone Kaczynski, mes atvykome jūsų. Pagaliau išaušo toji diena“, – kalbėjo L. Walęsa.
Birželio 4 d. protesto eitynių dieną minimos 34-osios pirmųjų iš dalies laisvų rinkimų Lenkijoje, po kurių komunizmas Europoje pralaimėjo, metinės.
1990 metais L. Walęsa tapo pirmuoju demokratiškai išrinktu šalies prezidentu.
Lenkijos parlamentas
Varšuva, gegužės 27 d. (dpa-ELTA). Lenkijos parlamentas priėmė kontroversišką įstatymo projektą, numatantį ištirti galimą Rusijos įtaką valstybės saugumui, pranešė naujienų agentūra PAP, kuria remiasi „dpa“.
Teigiama, kad atitinkamą iniciatyvą, kurią pristatė valdančioji partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS), penktadienį palaikė didžioji dauguma parlamento narių.
Kritikai kaltina vyriausybę mėginimu šiuo įstatymu diskredituoti opozicijos lyderį ir buvusį šalies premjerą Donaldą Tuską, iki parlamento rinkimų likus vos keliems mėnesiams. Šiam teisės aktui dar bus reikalingas prezidento Andrzejaus Dudos parašas. Donaldas Tuskas. EPA-ELTA nuotr.
Remiantis įstatymo projektu, tyrimo komisija aiškinsis, ar 2007–2022 m. būta oficialių veiksmų, kenkiančių šalies saugumui. Negana to, komisija sieks nustatyti, ar atitinkama informacija buvo perduodama trečiosioms šalims ir ar buvo sudaryta susitarimų, palankių Rusijos įtakai. Komisija turės įgaliojimus skirti baudas.
Buvęs Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas D. Tuskas 2007–2014 m. dirbo Lenkijos premjeru. PiS vadovaujama vyriausybė, be kita ko, kaltina jį sudarius su Rusija nepalankias dujų tiekimo sutartis. D. Tuskas laikomas nuožmiausiu PiS vadovo Jaroslawo Kaczynskio oponentu. Jaroslawas Kaczynskis. EPA – ELTA foto
D. Tuskas šiuo metu vadovauja didžiausiai Lenkijos opozicinei partijai „Piliečių platforma“. Jis savo ruožtu pavadino PiS priklausančius parlamentarus „bailiais“, kurie tokiu būdu mėgina eliminuoti savo didžiausią politinį oponentą.
Pro padidinamąjį stiklą. Slaptai.lt nuotr.
Varšuva, gruodžio 1 d. (PAP-ELTA). Lenkijos valdančioji partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) pateikė įstatymo projektą įsteigti komisiją, kuri nagrinėtų šalies energetikos politiką 2007–2022 m. ir galimą Rusijos įtaką.
„Pateikiame įstatymo projektą dėl valstybinės komisijos, kuri tirtų Rusijos įtaką Lenkijos vidaus saugumui 2007–2022 m.“, – ketvirtadienį sakė PiS parlamentaras Kazimierzas Smolinskis.
Šis laikotarpis apima visas dvi ankstesnės vyriausybės, kuriai vadovavo centristinė Piliečių platforma (PO), svarbiausia konservatorių varžovė, kadencijas ir abi dabartinės PiS konservatorių vyriausybės kadencijas. K. Smolinskio teigimu, komisijoje bus devyni parlamento žemųjų rūmų paskirti nariai – parlamentarai ir žmonės iš išorės, o komisijos vadovą skirs premjeras.
PO, spalį raginusi sukurti tokią komisiją, norėjo išnagrinėti galimą Rusijos dalyvavimą Lenkijos energetikos politikoje 2013–2022 m., po žiniasklaidai pranešimų, kad didelio atgarsio sulaukęs pokalbių pasiklausymo skandalas galėjo būti susijęs su Rusija. Pokalbių paskelbimas sukrėtė PO vadovaujamą vyriausybę. Po metų, per 2015 m. visuotinius rinkimus, partija prarado valdžią, ją laimėjo PiS.
Pirmadienį pranešęs apie ketinimą pateikti įstatymo projektą, PiS lyderis Jaroslawas Kaczynskis sakė, kad „šis klausimas tapo ginčų objektu ir būtų naudinga paaiškinti visus su juo susijusius dalykus“.
Ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, su J. Kaczynskiu dalyvavęs pirmadienio spaudos konferencijoje, sakė, kad „kai kurie žmonės“ mėgina „nuslėpti savo veiklą praeityje ir perdažyti savo įvaizdį“.
„Lenkai nori žinoti tiesą, todėl ši komisija, kuri tikrins Rusijos įtaką Lenkijos vidaus saugumui, reikalinga ne tik atskleisti, kas buvo praeityje, bet ir visam laikui atsikratyti Rusijos įtakos“, – pridūrė premjeras.
Jaroslawas Kaczynskis. EPA – ELTA foto
Varšuva, lapkričio 7 d. (dpa-ELTA). Lenkijoje sukėlė pasipiktinimą valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) lyderio Jaroslawo Kaczynskio šeštadienio pasisakymas apie tai, kad moterys vartoja alkoholį ir dėl to šalyje gimsta mažai vaikų.
Opozicinis aljansas „Kairieji“ pirmadienį Varšuvoje paskelbė, kad pateiks oficialų skundą parlamento etikos komitetui.
Vidutinis gimstamumo rodiklis Lenkijoje 2020 metais buvo beveik 1,4 vaiko vienai moteriai. Vokietijoje šis rodiklis siekė 1,5, o Prancūzijoje – 1,8.
„Jei, pavyzdžiui, ir toliau tęsis situacija, kai merginos, jaunos moterys iki 25 metų amžiaus geria tiek pat, kiek ir jų bendraamžiai vyrai, tuomet vaikų nebus“, – sakė 73 metų J. Kaczynskis, pranešė naujienų agentūra PAP.
J. Kaczynskis taip pat teigė, kad vyrai gali piktnaudžiauti alkoholiu 20 metų, kol tampa alkoholikais, o moterys – tik dvejus metus.
Kairiųjų pažiūrų politikas Robertas Biedronas šiuos pareiškimus pavadino „gėdingais“.
Lenkų futbolo žvaigždės Roberto Lewandowskio, anksčiau žaidusio Miuncheno „Bayern“, o dabar – „Barcelonoje“, žmona Anna Lewandowska feisbuke atsakė: „Užteks – man pikta, kai politikai nesąžiningai kaltina moteris, užuot įžvelgę tikrąsias problemas“.
Viena žymiausių Lenkijos influencerių, fitneso trenerė Ewa Chodakowska kalbėjo apie pasiektą „neapykantos moterims viršūnę“.
Jaroslawas Kaczynskis. EPA – ELTA foto
Varšuva, gruodžio 25 d. (AFP-ELTA). Lenkijos valdančiųjų partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) lyderis Jaroslawas Kaczynskis penktadienį pareiškė, kad Vokietija siekia paversti Europos Sąjungą į federalinį „Vokietijos ketvirtąjį reichą“, praneša AFP.
Politikas interviu metu Lenkijos dienraščiui GPC sakė, kad kai kurioms valstybėms „nekelia entuziazmo perspektyva, kad ES pagrindu bus sukurtas Vokietijos ketvirtasis reichas“.
„Jeigu mes, lenkai, sutiktume su tokiu šių dienų pasidavimu – būtume žeminami įvairiais būdais“, – sakė Lenkijos vicepremjeras J. Kaczynskis.
Anot jo, ES Teisingumo Teismas naudojamas kaip „federalistinių idėjų instrumentas“.
Nesutarimai tarp Lenkijos ir ES tęsiasi jau ilgą laiką, ypač dėl teismų reformos, kurias PiS ėmėsi įgyvendinti dar 2015 m.
Šią savaitę ES paskelbė pradėsianti teisinius veiksmus prieš Lenkiją dėl ES teisės ignoravimo ir teismų nepriklausomumo pažeidimo.
Tuo metu Lenkija apkaltino ES dėl „biurokratinio centralizmo“.
Kai gruodžio mėnesį naujasis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas lankėsi Varšuvoje, Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis pareiškė, kad dabartinės Vokietijos valdžios parama ES federalizmui yra „pavojinga utopija“.
Lenkijos opozicijos lyderis Donaldas Tuskas. EPA – ELTA nuotr.
Buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas ir Lenkijos opozicijos lyderis Donaldas Tuskas neatmeta savo šalies išstojimo iš Bendrijos galimybės.
Lenkija „greičiau nei kam nors atrodo“ gali nebebūti ES narė, jei dabartinė valdančiosios PiS partijos kampanija taps nevaldoma, sakė D. Tuskas stočiai TVN24. D. Tuskas yra laikinasis didžiausios Lenkijos opozicinės partijos „Piliečių platforma“ pirmininkas.
Aukštas PiS atstovas prieš dvi dienas iškėlė klausimą dėl tolesnio Lenkijos bendradarbiavimo su ES ir taip įplieskė debatus. „Turėtume pagalvoti, kiek dar galime bendradarbiauti, kad mes visi liktume ES ir kad ši ES mums būtų priimtina“, – sakė PiS frakcijos vadovas Ryszardas Terleckis ir paminėjo „Brexitą“. Lenkija esą turi pamąstyti ir apie „drastiškus žingsnius“. Vyriausybės atstovė tada pabrėžė, kad Lenkijos išstojimas iš ES neplanuojamas.
Besitęsiantis ginčas tarp Varšuvos ir Briuselio dėl Lenkijos teismų reformos pastaruoju metu dar labiau paaštrėjo. Europos Komisija trečiadienį paprašė Europos teisingumo teismo skirti finansines sankcijas Lenkijai.
Lenkijos herbas. Slaptai.lt nuotr.
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis penktadienį paragino Vokietiją sumokėti Lenkijai reparacijas, po to, kai Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris pareiškė, kad Vokietija tiesia „Nord Stream 2“ dujotiekį kaip karo skolą Rusijai.
W. Steinmeieris interviu Vokietijos laikraščiui „Rheinische Post“ sakė, kad šalis turi istorinę pareigą nenusigręžti nuo dujotiekio, atkreipdamas dėmesį į Vokietijos įsiveržimą į Sovietų Sąjungą Antrojo pasaulinio karo metu.
M. Morawieckis feisbuko įraše sakė besidžiaugiąs, kad W. F. Steinmeieris pripažįsta, jog Antrojo pasaulinio karo padariniai gali turėti įtakos šiandienos politiniams ir ekonominiams sprendimams.
„Lenkija niekada nesulaukė reparacijų, nepaisant nacistinės Vokietijos padarytos didžiulės žalos. Buvo nužudyta 6 mln. lenkų. Į griuvėsius paversta tūkstančiai miestų ir kaimų, įskaitant Lenkijos sostinę Varšuvą“, – parašė M. Morawieckis, kartu prisegdamas sunaikintos sostinės nuotrauką.
Vokietijos ambasada Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Tačiau premjeras sakė, kad „Nord Stream 2“ statybų negalima laikyti kompensacijos forma – jos verčiau tik pakenks Europos solidarumui, teigė M. Morawieckis.
„Tiltų tarp Europos ir Rusijos statybos negali vykti virš Vidurio ir Rytų Europos galvų“, – sakė Lenkijos premjeras.
W. F. Steimeierio komentarai sukėlė pasipriešinimą ir Ukrainoje – šalyje, pro kurią šiuo metu į Europą transportuojama didžioji rusiškų dujų dalis.
Lenkijos konservatyvi valdančioji partija „PiS“ pastaraisiais metais ne kartą iškėlė reparacijų klausimą. Vokietijos vyriausybė atmeta šalies reikalavimus, teigdama, kad jie buvo patenkinti susitarimu „Du plius keturi“, pasirašytu 1990 m.
Lenkijos prezidentas Andžejus Duda. EPA – ELTA nuotr.
Europos Komisijos vicepirmininkė Vera Jourova sukritikavo Lenkijos prezidentą Andrzejų Dudą už seksualines mažumas diskriminuojančią retoriką rinkimų kovoje. „Tikrai liūdna, kad šiuolaikinėje Europoje aukšto rango politikai dėl potencialios politinės naudos užsipuola mažumas“, – sakė ji pirmadienį Europos Parlamento komitete, tačiau konkrečiai A. Dudos neįvardijo.
Valdančiosios konservatyvios Teisės ir teisingumo partijos (PiS) kandidatas A. Duda šeštadienį viename rinkimų kampanijos renginyje Žemutinėje Silezijoje, turėdamas omenyje lesbietes, gėjus, biseksualus ir translyčius (LGBT), sakė: „Mus mėgina įtikinti, kad tai žmonės.
Tačiau tai tiesiog ideologija“. Komunistų valdymo metais vaikams mokyklose į galvą buvo kalama komunistinė ideologija, o dabar, anot A. Dudos, tai mėginama daryti su seksualinių mažumų ideologija. „Tai toks neo-bolševizmas“, – pridūrė prezidentas.
A. Dudos žodžius sukritikavo ir Lenkijos ombudsmenas žmogaus teisių klausimams Adamas Bodnaras. „Nėra jokių aplinkybių ir jokios rinkimų kampanijos, kuri galėtų pateisinti vienos visuomenės grupės nužmoginimą ir homofobišką retoriką“, – sakė jis pirmadienį. A. Bodnaras paragino atsisakyti atskirties ir neapykantos kalbos.
Kitame rinkimų kampanijos renginyje A. Duda pirmadienį Liubline vėl gynė savo poziciją. Jis esą sulaukia kritikos šalyje ir užsienyje už tai, jog nenori, kad į mokyklas patektų medžiaga, kuri iškreiptų vaikų moralės supratimą.
A. Duda savos pasisakymais, viena vertus, taikosi į konservatyvų, katalikiškų PiS rinkėjų ratų, antra vertus – į pavojingiausią jo varžovą rinkimuose, Varšuvos merą Rafalą Trzaskowskį, kuris aktyviai remia LGTB judėjimą.
Lenkiška juostelė. Slaptai.lt nuotr.
Lenkijos rinkimų dieną sekmadienį bus įrašyta į istorijos knygas, kadangi dėl politinės krizės, kurią sukėlė koronaviruso pandemija, balsavimo punktai yra uždaryti, o rinkėjų aktyvumas sieks nulį.
38 mln. gyventojų turinti ES šalis narė atsidūrė keistoje „prieblandos zonoje“, kadangi prezidento rinkimai oficialiai nėra nei atidėti, nei atšaukti, vyriausybei ir opozicijai nepavykus pasiekti konstitucinio ir saugaus sprendimo.
„Esame apgaubti teisinio rūko“, – naujienų agentūrai AFP sakė Varšuvos politologas Stanislawas Mocekas. Vyriausybė „turėjo paskelbti nelaimės padėtį, kad galėtų teisėtai atidėti rinkimus“, teigė jis.
Dešiniųjų partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) atsisakymą imtis tokio veiksmo aiškino teigdama, kad Lenkijos koronaviruso padėtis nėra pakankamai rimta, jog tai būtų galima pateisinti.
Partija taip pat užsiminė, kad jei būtų paskelbta nelaimės padėtis, Lenkijoje veiklą vykdančios tarptautinės korporacijos siektų iš vyriausybės gauti milžiniškų kompensacijų sumų, kurias vyriausybei būtų sunku sumokėti.
Tačiau liberali opozicija ir daug stebėtojų mato dar vieną priežastį, kodėl vyriausybė buvo bet kokia kaina pasiryžusi rinkimus vykdyti gegužės 10 dieną, nepaisydama apklausų rezultatų, rodžiusių, kad trys iš keturių lenkų palaikytų jų atidėjimą.
Opozicija, jau kurį laiką raginusi rinkimus atidėti, teigdama, kad laisvi, teisingi ir saugūs rinkimai karantino sąlygomis yra neįmanomi, mano, jog PiS juos surengti norėjo kuo greičiau, jog dabartinis šalies prezidentas ir partijos sąjungininkas Andrzejus Duda juos laimėtų.
Prezidentas šiuo metu yra favoritas ir antrą kadenciją užsitikrintų gavęs 50 proc. balsų, tačiau jo palaikymas greičiausiai sumažės, kai ims ryškėti ekonominiai pandemijos padariniai.
Praėjusį mėnesį PiS kontroliuojami parlamento žemieji rūmai priėmė įstatymą, kad rinkimai vyks tik paštu. Tačiau opozicijos kontroliuojamas Senatas jį kelias savaites svarstė, kol galiausiai atmetė, nepalikdamas vyriausybei laiko suorganizuoti rinkimus.
„Praėjus 2020 metų gegužės 10 dienai ir Aukščiausiajam teismui, kaip tikimasi, anuliavus rinkimus, atsižvelgus į tai, kad balsavimas neįvyks, parlamento pirmininkas paskelbs naujus prezidento rinkimus artimiausiu galimu metu“, – teigiama partijų pranešime.
Donaldas Tuskas. EPA-ELTA nuotr.
Donaldas Tuskas, Europos liaudies partijos pirmininkas ir buvęs Lenkijos premjeras, sakė nedalyvausiantis ateinančių Lenkijos prezidento rinkimų balsavime, nes skubotai patvirtintas balsavimas paštu esą prieštaraus konstitucijai ir bus nesaugus.
„Mano nuomone, turėtume nedalyvauti balsavime paštu“, – sakė jis, ir pabrėžė, kad specialiai vengia termino rinkimai.
Lenkijoje prezidento rinkimai numatyti gegužės 10 d. Dėl pandemijos įprastas balsavimas nevyks, tačiau valdančioji partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) nutarė balsavimą rengti paštu. Opozicija savo ruožtu reikalauja, kad rinkimai būtų nukelti.
Įstatymas dėl visuotinio balsavimo paštu dar neįsigaliojo, manoma, kad parlamentas sprendimą priims tik gegužės 6 d.
Nors abejonių dėl balsavimo paštu teisėtumo tik daugėja, PiS partija jau pradėjo ruoštis rinkimams, tai šalyje sukėlė didelę kritikos bangą.
Tviterio paskyroje paviešintame vaizdo įraše D. Tuskas tvirtino, kad PiS suplanuotas balsavimas neatitiks teisingų, slaptų ir lygias galimybes suteikiančių rinkimų sąlygų, jo teigimu, priėmus rinkimų kodekso pakeitimus paskutinę minutę prieš balsavimą bus pažeista konstitucija.
„Jei visi nuoširdūs ir padorūs Lenkijos gyventojai tars: „Tai ne rinkimai, tad juose nedalyvausime“, PiS paskutinę minutę atsitrauks“, – sakė D. Tuskas.
Jei Lenkijos politinės jėgos susitars, teisingus rinkimus bus galima surengti jau „gana greitai“, teigė jis.
Kritikai tvirtina, kad PiS siekia kuo greičiau surengti rinkimus, nes, pasijutus ekonominėms koronaviruso krizės pasekmėms, partijos remiamo kandidato ir dabartinio prezidento Andrzejaus Dudos šansai laimėti rinkimus gali gerokai nukristi.
Lenkijos prezidento rinkimų rengimas gegužės 10 dieną, tebegaliojant koronaviruso suvaldymo priemonėms, prilygtų valdančiosios partijos „perversmui“, šeštadienį pareiškė opozicijos kandidatė Malgorzata Kidawa-Blonska.
Šalyje vis dažniau išgirstama siūlymų rinkimus atidėti. Tai siūlo net ir valdančiajai partijai „Teisė ir teisingumas“ (PiS) priklausantis sveikatos ministras.
Lenkijoje nusimato rinkimai. EPA – ELTA nuotr.
Tačiau partija PiS, kuri palaiko prezidento Andrzejaus Dudos perrinkimą, atsisako pakeisti rinkimų datą, nors dėl kovai su pandemija įvestų priemonių balsuoti teks paštu.
Tai reiškia, kad kandidatams nepavyks rengti tradicinių rinkimų kampanijų. A. Duda dėl to galimai įgis pranašumą, kadangi jis pirmauja nuomonių apklausose.
Jei rinkimai vyks gegužės 10 dieną, jie prilygs „perversmui ne tik mūsų demokratijos atžvilgiu, o ir lenkų gyvenimų ir sveikatos atžvilgiu“, M. Kidawa-Blonska sakė laikraščiui „Fakt“.
„Šie rinkimai bus nedemokratiški, o jų rezultatai žinomi anksčiau laiko. Negalime patys dalyvauti ir versti lenkus dalyvauti šiame farse, – sakė ji. – Rinkimai gegužės 10-ąją vykti neturi.“
Paklausta apie savo smunkančią poziciją nuomonių apklausose, M. Kidawa-Blonska teigė, kad ji atspindi faktą, jog žmonės „šiuo metu rinkimų nenori“.
Tuo tarpu buvusi PiS premjerė Beata Szydlo, šiuo metu vadovaujanti A. Dudos rinkimų kampanijai, teigė tikinti, kad balsavimas turi vykti gegužės 10-ąją, „nes Lenkijai to reikia“.
Lenkai „šiuo sudėtingu laikotarpiu turi jausti, kad politinė situacija yra stabili, o politikai turi prižiūrėti ekonomiką, darbo vietas ir kovą su koronavirusu“, ji sakė laikraščiui „Gazeta Polska Codziennie“.
Sveikatos ministras Lukaszas Szumowskis penktadienį teigė, kad rinkimų atidėjimas iki 2022-ųjų būtų „vienintelis saugus variantas“.
Tačiau norint įgyvendinti tokį atidėjimą, reikėtų pakeisti Konstituciją – tam smarkiai priešinasi opozicija, ragindama įvesti nepaprastąją padėtį, kurią savo ruožtu atmeta valdantieji konservatoriai.
Varšuvos universiteto mokslininkė Renata Menkovska (Renata Mienkowska). MRU nuotr.
Varšuvos universiteto mokslininkė Renata Mienkowska-Norkienė teigia, kad Lenkijos valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) ir jos lyderis Jaroslawas Kaczynskis bet kokia kaina siekia Prezidento rinkimus surengti kuo greičiau, kad PiS remiamo kandidato ir dabartinio prezidento Andrzejaus Dudos reitingai nespėtų nukristi, visuomenei supratus, jog valdžiai nepasisekė sklandžiai išspręsti šalyje kilusios koronaviruso krizės.
„A. Dudos reitingai šiuo metu yra aukšti ir siekia apie 50–60 proc. Per visas krizes piliečiai nenori pokyčių ir jų vengia. Vadinasi, rems tą valdžią, kokia šiuo metu yra. Ypač tuomet, jei opozicija neturi ką pasiūlyti. O opozicija Lenkijoje tikrai neturi ką pasiūlyti. Perkelti rinkimų tikrai nenori ir Jaroslawas Kaczynskis, o juk nuo jo viskas priklauso Lenkijoje. Jis padarys viską, kad rinkimai įvyktų“, – Eltai teigė R. Mienkowska-Norkienė.
Pasak politologės, PiS noras gegužės 10 d. balsuoti paštu pasaulyje siaučiant pandemijai keltų grėsmę žmonių gyvybėms, organizacine prasme tai būtų visiškas chaosas, rinkimuose dalyvautų tik nedidelė dalis rinkėjų, taip pat yra rizikos, kad balsuojant paštu pasitaikys nemažai saugumo ir rinkėjų konfidencialumo pažeidimų.
„Kaip balsavimu paštu užtikrinti konfidencialumą, kai yra pandemija ir paštininkai turi ateiti pas žmones ir surinkti balsus tą pačią dieną? Pašto apkrova milžiniška, todėl šiuo metu tai yra žaidimas su žmonių sveikata ir gyvybe. Bet tai J. Kaczynskiui neįdomu. Jis žino, kad per vasarą virusas prislops, bet taip pat žino, kad ekonomika smuks, o Vyriausybė nepasirūpino jokiomis santaupomis, kurios galėtų užtikrinti kažkokią rimtą pagalbą verslui. Tai jis paprasčiausiai bijo, kad A. Dudos po vasaros, rudenį, paprasčiausiai niekas neišrinks. Nes matysis, kaip sunkiai sekasi ekonomikoje ir kaip ši Vyriausybė blogai tvarkosi su krize. Tai yra pagrindinės priežastys, kodėl J. Kaczynskis nenori nukelti Prezidento rinkimų datos“ , – teigia politologė.
R. Mienkowska-Norkienė taip pat tvirtina, kad, pagal Konstituciją, rinkimų teisės principų pakeitimai turi būti tvirtinami likus bent šešiems mėnesiams iki rinkimų. Todėl PiS noras įvesti visuotiną balsavimą paštu prieštarauja Konstitucijai.
Sudarytos nevienodos sąlygos rinkimų kampanijos dalyviams
R. Mienkowska-Norkienė taip pat neslepia, kad PiS įtakos sferoje šiuose rinkimuose yra ir nacionalinis transliuotojas, kuriam, skirtingai nei Lietuvoje, daroma valdančiųjų įtaka. Pasak jos, šiuo metu kiti kandidatai negali palikti namų dėl karantino, todėl nacionalinėje televizijoje rodomas tik A. Duda.
„Juk rudenį galėtų vykti visų kandidatų normali rinkiminė kampanija. O dabar net ji prieštarauja Konstitucijai, nes visi kandidatai neturi vienodos galimybės pristatyti savo programoą ir vizijas. Nes niekas kitas, be A. Dudos, nevykdo rinkiminės kampanijos, nes jie paprasčiausiai per karantiną negali išeiti iš namų. Taip pat dabartinė televizija, kuri yra valdžios rankose, paleidžia tokią propagandą, kad, lyginant su Šiaurės Korėja, šioje šalyje ji atrodo švelni. Lenkijos televizijoje rodoma visiškai alternatyvi realybė, nes žmonės dabar Lenkijoje vis tiek būna namuose ir negali su niekuo palyginti, tai ir turi tikėti, kas ten yra sakoma bei rodoma“, – teigia politologė.
Neseniai nacionalinei televizijai PiS skyrė 2 milijardus zlotų, užuot skyrusi šiuos pinigus kovai su koronavirusu, teigia R. Mienkowska-Norkienė.
Lenkijos prezidentas Andžejus Duda. EPA – ELTA nuotr.
„Nacionalinė televizija neseniai iš valdžios gavo du milijardus zlotų. Ir tie pinigai skirti tik propagandai. Už tuos pinigus būtų galima vieną ligoninę suremontuoti, ir tiek kovai su koronavirusu užtektų. Juokiamės, kad Turkmėnistane uždrausta vartoti žodį „koronavirusas”, bet ir mes visai netoli to esame“, – sakė ji.
Pasak politologės, opozicijos kandidatės Małgorzatos Kidawa-Błońskos reitingai šiuo metu yra labai maži – siekia vos 14–17 proc.
„Opozicijos kandidatės reitingai yra labai žemi, nes jie nedaro jokios politinės kampanijos. Jos kampanija galėtų vykti nebent internete, tačiau net to nedaroma. Jos patarėjai visiškai prasti. Kiek aš mačiau iki šiol, jos kampanijos akcentai sudėlioti netinkamai“ , – sakė R. Mienkowska-Norkienė.
Nepaskelbė nepaprastosios padėties
Politologė primena, kad šalies nevyriausybinės organizacijos bei opozicija paskelbė viešą kreipimąsi į premjerą Mateuszą Morawieckį, kuriame prašoma šalyje įvesti nepaprastąją padėtį. Tai įpareigotų atidėti ir prezidento rinkimus.
„Pagal Konstituciją įvesti nepaprastąją padėtį reikštų, kad reikia perkelti rinkimus, nes jie negali įvykti 90 dienų nuo nepaprastosios padėties atšaukimo. Vadinasi, paprasčiausiai reikia perkelti rinkimų datą. Tai yra dar vienas Konstitucijos pažeidimas, nes PiS atsisakė tai daryti. Šiuo metu įvestos valdžios priemonės prieš koronavirusą yra griežtesnės nei nepaprastoji padėtis. Bet nepaprastoji padėtis vis tiek neskelbiama.
Prieštarauja Konstitucijai ir dėl to, nes įvestos naudojamos priemonės yra sunkesnės, o piliečiams nenumatyti jokie žalos atlyginimai, kas yra įprasta, kai paskelbiama nepaprastoji padėtis. Tai realiai piliečiai apgauti dvigubai“ , – teigia politologė.
Balsavimas paštu apsunkins užsienio piliečių balsavimą
Lenkijoje nusimato parlamento rinkimai. EPA – ELTA nuotr.
Politologė primena, kad įstatymo projektą, kuriuo rinkimai nėra atšaukiami – priešingai, numatomi rinkimai paštu gegužės 10 d. – dar turi patvirtinti Lenkijos Senatas. Tai ši institucija turi padaryti per 30 d. Įstatymas įsigalios tada, kai jį pasirašys prezidentas. Įstatymo projekte, kuriam dar turi pritarti Senatas, numatoma, kad žemųjų parlamento rūmų pirmininkas galėtų atidėti gegužės 10 d. planuojamus rinkimus, bet tik savaitei, suteikiant institucijoms daugiau laiko pasiruošti balsavimui paštu. Pagal Lenkijos konstituciją gegužės 17 d. būtų vėliausia galima prezidento rinkimų data.
„Yra galimybė mūsų Seimo pirmininkei rinkimus perkelti vienai savaitei iki paskutinio galimo konstitucinio termino. Dėl to Senatas dabar turi 30 dienų užsiimti būtent šiuo įstatymu, o Senato pirmininkas yra iš opozicijos. Tad jis gali išlaikyti įstatymo projektą visas trisdešimt dienų, „įšaldyti”, kad jis nebūtų svarstomas iki gegužės 6 dienos. Tuomet įstatymas įsigaliotų automatiškai ir prezidentas tą pačią dieną jį galėtų pasirašyti. Gegužės 5 dieną iki rinkimų liktų tik penkios dienos. Per per tas dienas paštas tikrai nespėtų visiems piliečiams išnešioti balsavimo biuletenių ir t.t. Tai būtų tiesiog neįmanoma“, – teigė R. Mienkowska-Norkienė.
„Taip pat 14 dienų iki rinkimų turi užsiregistruoti piliečiai užsienyje. Todėl, jei Senatas laikys šį įstatymą, vadinasi, visi lenkai užsienyje neteks galimybės balsuoti. Tai yra nekonstituciška, nes nėra užtikrintas piliečių dalyvavimas rinkimuose“, – Eltai pabrėžė politologė.
Europos Komisija (EK) kreipėsi į Europos Teisingumo Teismą (ETT), kurio prašo įvesti laikinąsias priemones, kuriomis būtų stabdomi Lenkijos Aukščiausiojo Teismo (AT) drausminės institucijos įgaliojimai.
„Prašymas yra pateiktas pagal dabar vykstančią pažeidimų procedūrą dėl naujų Lenkijos teisėjų drausmės taisyklių“, – sakoma EK pranešime spaudai.
Ginčas kilo dėl pastaraisiais metais Lenkijos valdančiosios „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partijos priimtų teisėjų drausminių taisyklių.
Spalį Komisija padavė Lenkiją į Europos Teisingumo Teismą, nes naujosios taisyklės esą neapsaugo teisėjų nuo politikų įtakos.
EK ypač abejoja naujai įkurtos Aukščiausiojo Teismo drausminės institucijos nepriklausomybe, nes šios institucijos nariai yra renkami teismų institucijos, kurią skiria parlamentas.
Nuo 2015 m., kai PiS atėjo į valdžią, Briuselis ginčijasi su Varšuva dėl šios partijos vykdomų teismų reformų.
2018-ųjų pabaigoje ETT patvirtintos laikinosios priemonės padėjo atkurti kelių Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo Administracinio Teismo teisėjų įgaliojimus po to, kai dėl PiS reformos jie buvo priversti išeiti į pensiją.
Tuo tarpu Lenkijos parlamentas svarsto dar vieną drausminių taisyklių paketą, kuris būtų taikomas teisėjams ir prokurorams. Šį įstatymo projektą kritikuoja daug teisės ekspertų tiek Lenkijoje, tiek ir užsienyje. Dėl šių reformų į gatves protestuoti ne kartą išėjo tūkstančiai lenkų.
Didžiausia Lenkijos opozicinė partija „Pilietinė platforma“ (PO) visuotiniame suvažiavime kandidate į kitąmet pavasarį vyksiančius prezidento rinkimus išrinko Seimo vicepirmininkę Malgorzatą Kidawą-Blonską.
„Mes nugalėsime ir lenkams nebereikės gėdytis savo prezidento“, – šeštadienį PO suvažiavime sakė centristinės partijos kandidate išrinkta M. Kidawa-Blonska.
Partijos nariai rinkosi iš M. Kidawos-Blonskos ir jos oponento, Poznanės mero Jaceko Jaskowiako.
Manyta, kad M. Kidawa-Blonska yra geriau įvairias rinkėjų grupes sutaikysianti kandidatė, kuri pritrauktų nuosaikių pažiūrų rinkėjus. Savo ruožtu J. Jaskowiakas laikėsi progresyvesnės pozicijos įvairiais socialiniais klausimais, įskaitant abortą.
PO turėjo rinkti kandidatą į kitų metų prezidento rinkimus po to, kai buvęs Lenkijos premjeras ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas nusprendė nesiekti prezidento posto.
Valdančioji „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partija ir valstybinė žiniasklaida D. Tuskui vertė atsakomybę už daugelį problemų šalyje.
Prognozuojama, kad M. Kidawa-Blonska bus pagrindinė dabartinio PiS palaikomo prezidento Andrzejaus Dudos oponentė rinkimuose.
Opozicija tikisi, kad pergalė prezidento rinkimuose leistų sukontroliuoti valdančiuosius. Lenkijos prezidentas gali vetuoti parlamento priimamus įstatymus, o PiS neturi pakankamai parlamentarų Seime, kad atmestų prezidento veto.
Kadenciją baigiantis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas teigia nedalyvausiantis gimtojoje Lenkijoje 2020 metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Lieka neaišku, kas pavasarį susirems su dešiniojo sparno prezidento pareigas šiuo metu einančiu Andrzejumi Duda.
Antradienį D. Tuskas paskelbė apie savo sprendimą nekandidatuoti prezidento rinkimuose. Europos Vadovų Tarybos pirmininko kadencija baigiasi šį mėnesį.
Reporteriams Briuselyje D. Tuskas sakė: „Manau, kad galime laimėti šiuos rinkimus, tačiau jums reikia kandidato, kurio pečių neslegia nepopuliarių sprendimų nešulys, o aš tuo tikrai esu apkrautas“.
D. Tuskas 2007–2014 metais buvo Lenkijos premjeras ir centro, proeuropietiškos partijos „Piliečių platforma“ lyderis, tačiau vėliau parlamento rinkimuose pralaimėjo „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partijai.
D. Tuskui einant Lenkijos premjero pareigas, šalis patyrė stabilų ekonomikos augimą, išaugo Lenkijos žinomumas. Šie pasiekimai vėliau padėjo D. Tuskui užsitikrinti poziciją ES institucijose.
Tačiau D. Tusko vyriausybei teko patirti ir nesėkmių. Iškilo su D. Tusko vyriausybės nariais susijusių skandalų, buvo priimtas nepopuliarus pensinio amžiaus didinimo sprendimas, kuris vėliau buvo atšauktas.
Antradienį paskelbtu D. Tusko pareiškimu baigiamos mėnesį trukusios spekuliacijos – išlieka neaišku, kas kitais metais susigrums su dabartiniu prezidentu A. Duda. Kai kas vylėsi, kad D. Tuskas galėtų neleisti šaliai krypti į dešinę.
Vadovaujant A. Dudai, Lenkijoje buvo priimti sprendimai, kuriuos daugelis laiko nedemokratiškais. A. Duda ir PiS partijos nariai apie D. Tuską pasisako ypač kritiškai, valstybinės žiniasklaidos priemonės, kurias ši partija kontroliuoja, politiką taip pat yra pristačiusios negatyviai.
PiS laimėjo šį spalį vykusiuose parlamento rinkimuose, tačiau prarado daugumą aukštutiniuose parlamento rūmuose. Remiantis spalio apklausų duomenimis, prezidento rinkimuose A. Duda sulauktų 44 proc. rinkėjų palaikymo, o stipriausias opozicijos kandidatas užsitikrintų 25 proc.
Tam, kad laimėtų pirmame ture ir nebūtų rengiamas antrasis, kandidatas turi surinkti bent 50 proc. balsų, tad labiausiai tikėtina, jog bus rengiamas antras prezidento rinkimų turas, kurio metu varžysis du stipriausi kandidatai.
Lenkijos valdančioji „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partija pirmadienį nominavo tris naujus kandidatus Konstitucinio Tribunolo teisėjų pareigoms užimti. Du iš jų – buvę aršūs PiS įstatymų leidėjai. Oponentai teigia, kad šis žingsnis susilpnins teismų nepriklausomybę.
ES ir žmogaus teisių grupės jau senokai kritikuoja PiS dėl per didelės teismų kontrolės, taip pat dėl įtakos valstybinei televizijai ir valstybinėms įmonėms.
Spalio mėnesį parlamento rinkimus laimėjusios PiS atstovai teigė, kad siekiant padidinti teismų efektyvumą ir su šaknimis išrauti komunizmo Lenkijoje liekanas, ši teismų sistemos revizija buvo būtina.
Jau dešimt iš penkiolikos šiuo metu tribunole esančių teisėjų yra PiS paskirti asmenys. Naujus kandidatus turės patvirtinti žemesnieji parlamento rūmai – Seimas, kur PiS turi daugumą.
Vienas iš kandidatų yra buvęs PiS atstovas, parlamentaras Stanislawas Piotrowiczius, sovietiniais laikais užėmęs prokuroro pareigas. Jis pagarsėjo dėl opozicijos aktyvisto persekiojimo devintajame dešimtmetyje ir dėl kunigo, seksualiai priekabiavusio prie nepilnamečio, bylos sustabdymo.
Antroji kandidatė, taip pat buvusi parlamentarė ir PiS narė Krystyna Pawlowicz, gerai žinoma dėl išpuolių prieš opozicijos narius ir aktyvistus.
Šeštadienį tviterio paskyroje ji parašė, jog žalieji aktyvistai ir homoseksualų teisių gynėjai „tarnauja blogiui“.
Trečioji kandidatė – buvusi finansų viceministrė, akademikė Elzbieta Chojna-Duch. Praėjusiais metais ji pareiškė, kad Nobelio premijos laureatas ir „Solidarumo“ judėjimo didvyris Lechas Wałęsa, dešimtame dešimtmetyje eidamas prezidento pareigas, pakenkė Lenkijos valstybei.
Paskelbus kandidatus, didžiausios Lenkijos opozicinės centristų partijos „Piliečių platforma“ atstovas, parlamentaras Marcinas Kierwinskis teigė: „Tai Lenkijos teisingumo sistemos griūtis…Jie (kandidatai) užtemdys Konstitucinio Tribunolo nepriklausomybę“.
Parlamento rinkimus Lenkijoje laimėjo dešinioji Teisės ir teisingumo partija (PiS), rodo balsavusių rinkėjų apklausa. Šiais duomenimis, partija gavo 43,6 proc. balsų.
Didžiausias opozicinis aljansas – liberali Piliečių koalicija (KO) – surinko 27,4 proc. balsų.
Apklausos dar prieš rinkimus rodė, kad PiS liks stipriausia jėga. Dabar atrodo, kad partiją į rinkimus vedęs premjeras Mateuszas Morawieckis galės dirbti turėdamas absoliučią daugumą. Per praėjusius ketverius metus PiS partijai koalicijos partnerių nereikėjo.
Lenkai sekmadienį sprendė, kam atiteks 460 Seimo mandatų ir 100 vietų Senate. Rinkėjai aktyviai dalyvavo rinkimuose. Ypač didelis aktyvumas fiksuotas pietinėse vaivadijose – Mažosios Lenkijos ir Pakarpatės.
Tai tradiciškai yra regionai, kuriuose daug šalininkų turi valdančioji PiS partija.
Iki vėlyvos popietės savo balsą rinkimuose buvo atidavę 46 proc. rinkėjų iš daugiau kaip 30 mln., Varšuvoje pranešė Rinkimų komisija. Per ankstesnius rinkimus 2015-ųjų spalį tuo metu buvo balsavę 39 proc. rinkėjų.
Rinkimus laimėjus PiS, tikėtina, kad tarp ES ir Varšuvos tęsis nesantaika dėl Lenkijos teisėsaugos reformų. Europos Komisija dėl šių reformų jau keliskart kreipėsi į Europos Teisingumo Teismą.
Sudėtingi šalies santykiai ir su Vokietija. Varšuva reikalauja iš Berlyno reparacijų už Antrąjį pasaulinį karą. PiS šį punktą įtraukė ir į savo rinkimų programą.
PiS daugelio lenkų rinkėjų paramos sulaukė pirmiausiai dėl socialinės sistemos reformos, kuri buvo įgyvendinta per praėjusius ketverius metus.
Lenkijoje sekmadienį renkamas naujas parlamentas. Balsavimo teisę rinkimuose turi per 30 mln. piliečių.
Apklausos rodo, kad stipriausia jėga turėtų likti konservatyvi valdančioji Teisės ir teisingumo partija (PiS).
Partiją į rinkimus veda ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.
Ekspertų duomenimis, PiS gali tikėtis nuo 42 iki 47 proc. balsų. Tačiau ar daugumos, kurios tikimasi, pakaks vyriausybei suformuoti, kol kas neaišku.
Kad turėtų absoliučią daugumą, PiS turi iškovoti 231 mandatą iš 460.
Balsavimo punktai duris užvers 22.00 val. Lietuvos laiku. Iš karto po to tikimasi balsavusių rinkėjų apklausų rezultatų.
Jei PiS liks valdžioje, tikėtina, kad tarp ES ir Varšuvos tęsis nesantaika dėl Lenkijos teisėsaugos reformų. Europos Komisija dėl šių reformų jau keliskart kreipėsi į Europos Teisingumo Teismą.
Remiantis naujausiomis apklausomis, PiS rinkimuose gali gauti nuo 41,7 iki 46,5 proc. balsų. Tai yra didelis atotrūkis nuo didžiausio opozicinio aljanso.
Liberaliai Piliečių koalicijai (KO), kurios pagrindą sudaro buvusi valdančioji Piliečių platforma (PO), prognozuojama nuo 22 iki 28,7 proc. balsų. Į naująjį parlamentą turėtų patekti ir Kairysis aljansas (SLD) bei Valstiečių partija (PSL).
PiS daugelio lenkų rinkėjų paramos sulaukia pirmiausiai dėl socialinės sistemos reformos, kuri buvo įgyvendinta per praėjusius ketverius metus.
Lenkijos valdančioji Teisės ir teisingumo partija (PiS) pasiekė akivaizdžią pergalę sekmadienį vykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą (EP), informuoja „Reuters“.
Valstybinės rinkimų komisijos apskaičiuoti rezultatai rodo, kad PiS pasiekė geriausią visų laikų savo rezultatą bet kokiuose rinkimuose: visuotiniuose ar Europos Parlamento rinkimuose.
PiS sekmadienį vykusiuose rinkimuose į EP atiteko 45,6 proc. balsų. Prieš penkerius metus vykusiuose EP rinkimuose valdančioji Lenkijos partija pelnė tik 31,8 proc. balsų, o 2015 metais vykusiuose Lenkijos parlamento rinkimuose partija gavo 37,6 proc. balsų.
„Šiandien labai svarbi diena“, – sakė PiS partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis, džiaugdamasis geru partijos pasirodymu rinkimuose.
Opozicinių partijų suburta Europos koalicija, į kurią įeina „Piliečių platforma“, kuriai anksčiau vadovavo dabartinis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas lenkas Donaldas Tuskas, rinkimuose į EP liko antroje vietoje su 38,3 proc. balsų.
