Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.
Minskas, lapkričio 17 d. (AFP-ELTA). Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį telefonu susitarė, kad migrantų krizė Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje turėtų būti aptarta Minsko ir Briuselio, pranešė Baltarusijos valstybinė žiniasklaida.
Baltarusijos lyderis ir A. Merkel „sutarė, kad visa problema bus iškelta iki Baltarusijos ir Europos Sąjungos lygio“, pranešė valstybinė naujienų agentūra BelTA, cituodama A. Lukašenkos spaudos tarnybą, ir pridūrė, kad „abiejų šalių pareigūnai nedelsiant pradės derybas.“
Tai buvo paskelbta po antrojo šią savaitę kadenciją baigiančios Vokietijos lyderės ir Baltarusijos diktatoriško vadovo, Briuselio kaltinamo išprovokavus migrantų krizę pasienyje su Lenkija, pokalbio.
Iškart iš Vokietijos pusės nebuvo tariamo susitarimo patvirtinimo.
Nė viena ES valstybė nepripažįsta dažnai „paskutiniu Europos diktatoriumi“ vadinamo A. Lukašenkos teisėtu Baltarusijos lyderiu po pernai įvykusių ginčijamų rinkimų ir susidorojimo su disidentais.
Anksčiau trečiadienį Lenkijos vyriausybės atstovas Piotras Muelleris apibūdino pirmąjį A. Merkel pokalbį su A. Lukašenka kaip „negerą žingsnį“. Visuomeniniam transliuotojui TVP jis sakė, kad pokalbis „tam tikra prasme yra sutikimas su jo išrinkimu“. A. Lukašenka vis dar vadovauja Baltarusijai. EPA-ELTA nuotr.
Lenkijos vicepremjeras Jaroslawas Kaczynskis kritikavo dar plačiau sakydamas, kad sienos klausimo „internacionalizavimas“ yra būtinas, „bet ne taip, kad žmonės kalbėtų mums už nugaros“.
Vokietijoje žaliųjų partijos užsienio politikos atstovas Omidas Nouripouras apibūdino derybas kaip „griaunančias“.
A. Merkel atstovas spaudai trečiadienį buvo priverstas ginti skambutį. „Ji paskambino glaudžiai bendradarbiaudama su Europos Komisija ir susisiekusi su svarbiais partneriais, ypač regione“, – Berlyne sakė Steffenas Seibertas.
Angela Merkel. EPA-ELTA nuotr.
Varšuva, lapkričio 17 d. (dpa-ELTA). Lenkija sukritikavo Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono mėginimus tarpininkauti pabėgėlių krizėje.
Vyriausybė Varšuvoje buvo iš anksto informuota apie A. Merkel pokalbį telefonu su Baltarusijos diktatoriumi Aliaksandru Lukašenka ir E. Macrono pokalbį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, trečiadienį visuomeniniam transliuotojui sakė vyriausybės atstovas Piotras Mülleris.
Jis teigė asmeniškai buvęs nustebęs dėl A. Merkel pokalbio, nes „tam tikra prasme tai buvo jo (Lukašenkos) išrinkimo pripažinimas“. „Aš suprantu situaciją, bet manau, kad tai nebuvo geras žingsnis“, – sakė atstovas. Lukašenkos karikatūra iš Vilniuje demonstruotos parodos. Slaptai.lt nuotr.
A. Merkel dėl pabėgėlių krizės pirmadienio vakarą kalbėjosi telefonu su A. Lukašenka. Baltarusių duomenimis, pokalbis truko apie 50 minučių. Tai buvo pirmasis A. Merkel pokalbis su diktatoriumi nuo ginčytinų rinkimų praėjusių metų rugpjūčio 9-ąją. ES nepripažįsta A. Lukašenkos prezidentu.
ES kaltina A. Lukašenką organizuotai gabenant pabėgėlius iš krizių regionų prie ES išorės sienos. Manoma, kad taip jis keršija už ES sankcijas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė pasikalbėsiąs su JAV prezidentu Donaldu Trumpu apie kovą su koronavirusu ir pandemijos poveikį ekonomikai.
V. Putinas teigė, kad JAV ir Rusijos astronautų įguloms Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) sakė, kad TKS yra „veiksmingos mūsų šalių partnerystės pavyzdys“, pasaulio kovojant su pandemija, sakoma Kremliaus pranešime.
„Vakar mes aptarėme šias problemas su JAV prezidentu, šia tema diskutuosime su juo ir ateityje“, – šiuo metu TKS esantiems trims amerikiečių ir trims rusų vyrams bei moterims sakė V. Putinas.
Vėlyvą ketvirtadienio vakarą V. Putinas telefonu pasikalbėjo su D. Trumpu ir Saudo Arabijos karaliumi Salmanu, teigė Kremlius, pažymėdamas, kad pokalbyje aptartos naftos kainos.
Tai buvo jau antras JAV ir Rusijos lyderių pokalbis nuo kovo 30 d. D. Trumpas po ketvirtadienio pokalbio teigė, kad jie su V. Putinu „labai gerai sutaria“, nors dvišaliai Rusijos ir JAV santykiai, analitikų teigimu, yra prasčiausi nuo Šaltojo karo pabaigos.
Maskva praeitą savaitę nusiuntė karinį lėktuvą medicininių priemonių ir įrangos į Niujorką – JAV koronaviruso epidemijos epicentrą.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigia, kad paviešintame JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio telefoninio pokalbio išraše neįžvelgia nieko kompromituojančio.
JAV vadovas sulaukė kaltinimų, kad pokalbio metu neva darė spaudimą Kijevui pradėti tyrimą, kuris galėtų pakenkti jo politiniam priešininkui, demokratų kandidatui į JAV prezidentus Joe Bidenui. D. Trumpas per pokalbį klausė Ukrainos prezidento, ar tyrėjai galėtų dar kartą peržiūrėti J. Bideno sūnaus Hunterio veiklą Ukrainoje.
JAV ir Ukrainos vadovų pokalbis telefonu vyko liepos 25 dieną.
„Neįžvelgiu nieko kompromituojančio D. Trumpo ir V. Zelenskio pokalbyje“, – sakė V. Putinas.
„Prezidentas D. Trumpas kreipėsi į kolegą su prašymu ištirti galimą korupcijos atvejį, susijusį su buvusios administracijos nariais. Bet kuris valstybės vadovas būtų turėjęs padaryti tą patį“, – pareiškė V. Putinas, pridurdamas, kad „jie jau naudojosi bet kokiu pasiteisinimu, kad užsipultų prezidentą D. Trumpą, o dabar tai Ukraina“.
Dėl šio D. Trumpo pokalbio demokratai pradėjo apkaltos tyrimą. Tyrimu yra tikrinami D. Trumpui mesti kaltinimai piktnaudžiavimu galia, siekiant apjuodinti varžovą 2020 metais vyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose – J. Bideną.
Josephas Maguire`as. EPA – ELTA nuotr.
Užsienio šalių lyderiai atsargiau kalbėsis telefonu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu po to, kai Baltieji rūmai trečiadienį paskelbė jo pokalbio su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu stenogramą.
Tai ketvirtadienį JAV Kongreso Atstovų Rūmų Žvalgybos komiteto posėdyje pareiškė Nacionalinės žvalgybos laikinasis direktorius Josephas Maguire`as.
„Po stenogramos publikacijos užsienio lyderiai gali atsargiau reikšti savo mintis, kalbėdamiesi su prezidentu (Trumpu)“, – sakė jis.
Ketvirtadienį J. Maguire`as atsakė į kongresmenų klausimus apie situaciją, susijusią su paskelbtu žvalgybos darbuotojo skundu dėl D. Trumpo veiksmų. Žiniasklaidos pranešimai apie šį dokumentą davė dingstį pradėti Amerikos lyderio apkaltos procedūrą Atstovų Rūmuose.
Nacionalinės žvalgybos laikinasis vadovas pavadino beprecedenčiais Vašingtono administracijos veiksmus – ji paskelbė dviejų valstybių vadovų pokalbio stenogramą, patį skundą, taip pat šį skundą gavusio žvalgybos tarnybų generalinio inspektoriaus Michaelo Atkinsono laišką. „Baltieji rūmai man nedavė nurodymo slėpti informaciją“, – pabrėžė J. Maguire`as, kuris oficialiai laikomas visų 16 Amerikos žvalgybos žinybų koordinatoriumi.
Jis taip pat pareiškė esąs įsitikinęs, jog skundą parašęs žvalgybos darbuotojas galės ramiai ir be spaudimo iš šalies liudyti kongresmenams per klausymus.
Pranešimai, jog Baltųjų rūmų šeimininkas, telefonu kalbėdamasis su V. Zelenskiu, grasino nutrauksiąs pagalbą Ukrainai, jeigu nebus pradėtas baudžiamasis tyrimas prieš pagrindinį D. Trumpo konkurentą 2020 metais įvyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose Joe Bideną ir jo sūnų Hunterį, kuris turėjo reikalų su viena Ukrainos kompanija, sukėlė didelį skandalą Vašingtone.
Trečiadienį Baltieji rūmai paskelbė liepos mėnesį įvykusio dviejų šalių lyderių pokalbio stenogramą. Iš penkių puslapių dokumento matyti, kad D. Trumpas ragino V. Zelenskį pradėti tyrimą, kuris galėtų pakenkti jo politiniam priešininkui, demokratų kandidatui į JAV prezidentus J. Bidenui.
JAV žvalgybos direktorius Danas Coatsas teigia, kad iki šiol nežino, apie ką akis į akį Helsinkyje kalbėjosi JAV ir Rusijos prezidentai Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas. „Aš nežinau, kas vyko šiame susitikime“, – sakė D. Coatsas ketvirtadienį saugumo forume Aspene JAV Kolorado valstijoje.
„Prezidento privilegija“ yra pasilaikyti sau savo pokalbius su V. Putinu, kalbėjo D. Coatsas. Tačiau jis pabrėžė, kad jis nepritarė D. Trumo sprendimui susitikti su V. Putinu pokalbių už uždarų durų. Jis siūlė „kitą kelią“, sakė JAV žvalgybos koordinatorius. D. Coatsas taip komentavo žiniasklaidos pranešimus apie rusų paskelbtą informaciją, kad D. Trumpas ir V. Putinas per daugiau kaip dvi valandas trukusį pokalbį susitarė dėl neįvardytų dalykų.
D. Coatsas po dvišalio pokalbio Helsinkyje, kuriame D. Trumpas viešai suabejojo žvalgybos duomenimis dėl Rusijos kibernetinių atakų per 2016 metų JAV rinkimus, paskelbė neįprastą pareiškimą, kuriame gynė jam pavaldžių tarnybų išvadas dėl Maskvos kišimosi į rinkimus.
„Aš turėjau tai paaiškinti, tai buvo mano pareiga, – Aspene sakė D. Coatsas. – Buvo svarbu užimti poziciją žvalgybų vardu ir amerikiečių vardu“.
D. Coatsas, be to, neslėpė nustebimo dėl ketvirtadienį paskelbtos informacijos, kad svarstoma apie V. Putino viešnagę Baltuosiuose rūmuose šiais metais.
