Miškų gaisrai Portugalijoje: „liepsnoja visa šalis“. EPA-ELTA nuotr.

Lisabona, rugpjūčio 7 d. (AFP-ELTA). Daugiau kaip 1 tūkst. ugniagesių sekmadienį grūmėsi su centrinėje Portugalijoje siautėjančiu miško gaisru, kuris sunaikino 7 tūkst. hektarų dydžio žemės plotą ir nesunkiai sužalojo 11 žmonių.
 
Kai kuriuose Portugalijos regionuose termometrų stulpeliai kilo virš 40 laipsnių Celsijaus, o valdžios pareigūnai nurodė, kad miškų gaisrų rizika artimiausiomis dienomis visoje šalyje išliks labai aukšta.
 
Kastelo Branko rajone šalies centrinėje dalyje buvo sunaikintas maždaug 7 tūkst. hektarų dydžio žemės plotas, tačiau gaisrų gesinimo operacijos vadovas Jose Gulherme nurodė, kad liepsnos grėsmę kelia „daugiau kaip 20 tūkst. hektarų“ dydžio žemės plotui. „Tai labai didelė teritorija su daugybe izoliuotų namų ir kaimų“, – sakė jis žurnalistams ir pridūrė, kad gaisro perimetras jau viršija 60 kilometrų.
 
Penktadienį įsiplieskusio gaisro išskirti dūmai ir pelenai šeštadienį nukeliavo daugiau kaip 130 kilometrų į rytus iki Fatimos miesto, kur popiežius Pranciškus laikė mišias, kuriose dalyvavo tūkstančiai piligrimų.
 
Kovoti su atskiru gaisru Odemiroje, netoli pietvakarinės pakrantės, buvo dislokuota dar 400 ugniagesių.
 
Civilinės saugos pareigūnas Tiago Bugio nurodė, kad liepsnos Odemiroje sekmadienį buvo apramintos. Nors du frontai tebebuvo aktyvūs, trečiasis, slinkęs link pietinės turistų mekos Algarvės, buvo suvaldytas.
 
Kaimyninėje Ispanijoje buvo pasitelkti mažiausiai penki gaisriniai orlaiviai, siekiant pažaboti didelio masto gaisrą, kuris kėlė grėsmę namams, esantiems netoli pietinių Puerto Realo ir Kadiso miestų. Tuo metu šiaurės rytinėje Ispanijos pakrantėje penktadienį prasidėjęs, beveik 600 hektarų dydžio žemės plotą sunaikinęs gaisras sekmadienį, nepaisant stiprių vėjų, buvo suvaldytas.
 
Remiantis pirminiais vyriausybės vertinimais, per pastarąsias tris dienas Ispanijoje gaisrai išdegino daugiau kaip 1 tūkst. hektarų dydžio žemės plotą.
 
Pietiniame Andalūzijos regione temperatūra buvo priartėjusi prie 40 laipsnių Celsijaus. Pirmadienį šalis ruošiasi tolesnei kaitrai.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2023.08.08; 00:30

Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.

Lisabona, rugpjūčio 6 d. (AFP-ELTA). Kitą kartą Pasaulio jaunimo dienos, pagrindinė katalikiško jaunimo šventė, vyks 2027 metais Seule, Pietų Korėjoje, sekmadienį Lisabonoje, pasibaigus šių metų renginiui, sakė popiežius Pranciškus.
 
„Kitos Pasaulio jaunimo dienos vyks Azijoje, Pietų Korėjoje, Seule, – sakė pontifikas tikintiesiems, susirinkusiems į mišias Lisabonos rytiniame pakraštyje esančiame parke. – Taigi 2027 metais nuo vakarinės Europos sienos jos persikels į Tolimuosius Rytus, ir tai yra gražus Bažnyčios visuotinumo ženklas“.
 
Apie 1,5 mln. vėliavomis mojuojančių jaunų piligrimų iš viso pasaulio po šio pranešimo pratrūko džiaugsmingais šūksniais.
 
2014 metais popiežius Pranciškus lankėsi Pietų Korėjoje – tai buvo pirmoji pontifiko kelionė į Aziją per 15 metų.
 
Ši šalis yra viena iš nedaugelio Romos katalikybės tvirtovių Azijoje. Apie 11 proc. iš maždaug 52 mln. Pietų Korėjos gyventojų yra katalikai, ir šis skaičius išaugo per pastaruosius dešimtmečius.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2023.08.06; 00:30

Smarkios liūtys ir potvyniai Lisabonoje pareikalavo aukų. EPA-ELTA nuotr.

Lisabona, gruodžio 8 d. (AFP-ELTA). Per potvynius Lisabonos regione naktį į ketvirtadienį žuvo žmogus. Portugalijos civilinės apsaugos duomenimis, apie 55 metų auka buvo rūsyje,  kuris buvo užtvindytas. Civilinės apsaugos vadas André Fernandesas paragino gyventojus esant smarkioms liūtims likti namuose.
 
Liūtys kai kuriuose Portugalijos sostinės kvartaluose sukėlė potvynius ir apgadino daug automobilių. Lisabonoje buvo uždaryta daug geležinkelio ruožų, tunelių ir gatvių.
 
Ši situacija aiškiai parodo „kokius iššūkius ir pavojų kelia klimato kaita“, – sakė Lisabonos meras Carlosas Moedas. Požeminių kanalų, kuriais per potvynius galės nutekėti vanduo, statyba bus pradėta kitais metais.
 
Valymo darbai ketvirtadienį tęsėsi.
 
Vakare regione prognozuojamas smarkus vėjas ir krituliai.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)

Miškų gaisrai Portugalijoje: „liepsnoja visa šalis“. EPA-ELTA nuotr.

Lisabona, liepos 14 d. (dpa-ELTA). Atostogautojų pamėgtoje Portugalijoje daugybė miškų gaisrų neleidžia atsikvėpti gyventojams ir ugniagesiams. Ketvirtadienį įvairiose šalies dalyse liepsnojo 11 didelių gaisrų, pranešė civilinė apsauga (ANEPC). Iš viso su ugnimi kovoja 1 900 ugniagesių.
 
Didžiausių rūpesčių kelia gaisrai Aveire šiaurėje ir Leirijoje šalies centrinėje dalyje, Setubalyje, esančiame už 50 km į pietus nuo Lisabonos, bei Fare pietuose.
 
„Visa šalis liepsnoja“, – skelbia leidinio „Jornal de Notícias“ antraštė.
 
Nuo pirmadienio Portugalijoje paskelbtos ekstremalios padėties galiojimas pratęstas iki sekmadienio imtinai, ketvirtadienį sakė ministras pirmininkas Antonio Costa. Šiuo metu šalyje tvyro ir karščiai, trečiadienį termometrų stulpeliai kilo iki 45 laipsnių padalos.
 
Ką reiškia ekstremali padėtis turistams? Miške, pavyzdžiui, draudžiama kūrenti laužus. Ribojimas buvimas miškuose. Negalima leisti ir fejerverkų.
 
Gaisrų plitimą Portugalijoje skatina ne tik kelis mėnesius besitęsianti sausra, bet ir stiprus vėjas. Tačiau nemažai gaisrų kilo ir dėl aplaidymo ar tyčios, teigia institucijos. Jau yra sulaikytų asmenų.
 
Oficialiais preliminariais duomenimis, per šešias dienas nukentėjo mažiausiai 130 asmenų, du jų sunkiai. Liepsnų sunaikinta teritorija artėja prie 100 kvadratinių kilometrų ribos.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.07.15; 00:30

Sekmadienį vykusiuose Portugalijos parlamento rinkimuose triumfavo premjero Antonio Costos Socialistų partija (PS). Suskaičiavus balsavimo biuletenius visose apylinkėse, PS gavo 36,65 proc. balsų. Tai yra puspenkto procentinio punkto daugiau nei per rinkimus prieš ketverius metus.
 
„PS Portugalijoje sustiprino savo poziciją“, – sakė A. Costa pergalės kalboje ankstų pirmadienio rytą viename Lisabonos viešbučių. Šimtai jo šalininkų skandavo „Pergalė, pergalė, pergalė“. Rinkėjai pasisakė už tai, kad būtų tęsiamas aljansas su kitomis kairiosiomis partijomis, pabrėžė premjeras.
Stipriausia opozicinė jėga, dešinioji Socialdemokratų partija (PSD), iki šiol parlamente turėjusi stipriausią frakciją, turėjo tenkintis 27,9 proc. balsų ir dabar vietoje 89 mandatų turės 77.
 
Nuo tada, kad A. Costa 2015 metų rudenį atėjo į valdžią, Portugalija išgyveno stiprų ekonomikos atsigavimą. Rinkėjai tai įvertino: socialistų parlamentarų skaičius padidėjo nuo iki šiol 86 iki mažiausiai 106. Tačiau tikėtos absoliučios 116 vietų iš 230 daugumos partija negavo. Vadinasi, A. Costai ateinančius ketverius metus reikės kitų partijų paramos.
 
Ligšiolinę kadenciją 58 metų teisininką rėmė marksistinis Kairysis blokas (BE) ir žaliasis komunistinis aljansas CDU, nors formali koalicija su jais nebuvo sudaryta. Prieš balsavimą A. Costa patikino, kad „nebuvo kontaktų su kitomis partijomis“ dėl būsimos vyriausybės sudarymo.
 
BE surinko 9,67 proc. balsų, o CDU aljansas – 6,46 proc. A. Costa pasveikino ligšiolinių partnerių konsolidaciją ir pareiškė, kad ateinančius ketverius metus „stabilumas garantuotas“.
 
Suteikdami Portugalijai 78 mlrd. eurų paramą, ES ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) 2011-aisiais išgelbėjo šalį nuo bankroto. Konservatoriai išvedė Portugaliją iš krizės, tačiau 2015-aisiais buvo nubausti dėl savo griežtos taupymo politikos.
 
Vėlesniais metais A. Costa sušvelnino taupymo kursą ir, be kita ko, padidino socialines išmokas. Ir dėl turizmo bumo ekonomikos augimas čia smarkiai viršijo ES vidurkį. Tačiau tuo pat metu socialistai laikėsi taupymo nurodymų iš Briuselio.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.07; 08:00

Europolas: Portugalijoje susekta pinigus padirbinėjusi grupuotė. EPA – ELTA nuotr.
Susekta ir išardyta viena didžiausių Europoje pinigų klastojimo grupuočių, sulaikyti penki jos nariai, pirmadienį Hagoje teigė Europolo – Europos policijos biuro – atstovai.
 
Suimtas netgi pagrindinis grupės vadovas – ilga nusikalstamos veiklos istorija pasižymintis portugalas, pranešama, kad jis sulaikytas Kolumbijoje.
 
Prancūzijoje, Vokietijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje konfiskuota daugiau nei 1,3 milijono eurų vertės banknotų, skelbia operaciją vykdęs Europolas.
 
Manoma, kad ši grupuotė yra antra didžiausia klastojimo organizacijų, naudojusi tamsųjį internetą. Šioje interneto dalyje veikiančius subjektus yra ypač sunku susekti ir pasiekti, tad tamsusis internetas dažnai pasitelkiamas nusikalstamai veiklai vykdyti.
 
Pasak Europolo atstovų, dabar jau suskaldyta organizacija veikė nuo 2017 metų, per tą laiką, manoma, nariai padirbo daugiau nei 26 tūkst., dauguma jų – 50 eurų kupiūros.
 
Tyrėjų duomenimis, suklastotų banknotų kokybė buvo „neįtikėtinai gera“.
 
Padirbinėtojai, gamindami pinigus, naudojo saugumo popierių, hologramas, vandens ženklus ir ultravioletiniuose spinduliuose išryškėjantį rašalą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.10; 06:00

Šią savaitę bendroms pratyboms su Lietuvos kariais į šalį atvyko Portugalijos kariuomenės rotacinių pajėgų kontingentas su savo kovine technika – šarvuočiais „Pandur II“ ir kita ginkluote.

Birželio 3 d. Tauragės miesto Pilies aikštėje vyks Portugalijos rotacinių pajėgų sutikimo ceremonija, visuomenė galės apžiūrėti Lietuvos ir Portugalijos kariuomenių techniką ir ginkluotę.

Portugalų kontingentą sudaro apie 100 karių iš 14-ojo pėstininkų pulko, dislokuoto Viseu mieste, Portugalijoje. Į Lietuvą šio dalinio kariai atvyksta po budėjimo NATO greitojo reagavimo pajėgose. Planuojama, kad Portugalijos kariai Lietuvoje treniruosis iki spalio mėnesio.

Portugalijos karių kontingentas įsikurs Tauragėje dislokuotame Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotajame pėstininkų batalione ir kartu su bataliono kariais dalyvaus Lietuvoje vyksiančiose nacionalinėse ir tarptautinėse pratybose. Jau kitą savaitę portugalai planuoja išvykti į pratybas „Geležinis vilkas 2017“.

Tai jau trečias kartas, kai Portugalija siunčia savo karius kelių mėnesių pratybų laikotarpiui Lietuvoje.

Lietuva atvykusiems sąjungininkų kariams teikia visą reikiamą priimančiosios šalies paramą – užtikrina karių apgyvendinimą, maitinimą, kitą reikalingą logistinę paramą.

Nuo 2014 metų pavasario stiprinant NATO sutartas atgrasymo priemones Baltijos regione Lietuvoje yra dislokuojami rotuojamos JAV sausumos pajėgų kuopos kariai, taip pat po kelis mėnesius mūsų šalyje treniravosi Belgijos, Čekijos, Danijos, Lenkijos, Liuksemburgo, Portugalijos, Vengrijos ir Vokietijos karių kuopos.

Nuotraukų autoriai – mjr. Miguel Simoes (NATO pajėgų integravimo vienetas Lietuvoje) ir gr. Agnius Obadauskas (Kęstučio batalionas)

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2017.06.02; 20:32