Oficialus potvynio Libijoje aukų skaičius viršijo 3 tūkst. EPA-ELTA nuotr.
Tripolis, rugsėjo 16 d. (dpa-ELTA). Oficialus didelio potvynio Libijoje aukų skaičius pasiekė 3 166 po to, kai buvo rasta daugiau kūnų. Tačiau be žinios vis dar dingę tūkstančiai žmonių, informuoja dpa.
Penktadienį valdžios atstovai gyventojus perspėjo, kad žuvusiųjų skaičius išaugs, kai tik bus visiškai žinomi praėjusį sekmadienį šalį siaubusios audros padariniai.
Pastarųjų dienų pranešimuose galimas aukų skaičius svyravo nuo 5 000 iki 11 000. Anksčiau šią savaitę labiausiai nukentėjusio miesto, Dernos, meras skelbė, kad galėjo žūti iki 20 000 žmonių.
Sveikatos apsaugos ministras Othmanas Abdelis Jalilas per spaudos konferenciją sakė, kad nuo šiol reiktų remtis tik oficialia statistika, kurią skelbia Sveikatos apsaugos ministerija.
Raudonojo Pusmėnulio atstovai perspėjo, kad patikimų skaičių pateikti kol kas neįmanoma, nes vis dar vyksta gelbėjimo operacijos.
Šeštadienį į Bengazį buvo nugabentos 29 tonos medikamentų ir medicinos priemonių, skirtų potvynio zonoje esantiems žmonėms. Anot Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), jų iš pradžių užteks beveik 250 000 gyventojų. Libiją nusiaubė potvynis. EPA – ELTA foto
Libija. Po galingo potvynio. EPA – ELTA foto
Libija dėl vykstančio konflikto iš esmės padalinta į dvi dalis. Jos rytinėje dalyje, kurią labiausiai ir paveikė audra „Daniel“, veikia premjero Osamaos Hammado vadovaujama vyriausybė. Tačiau ji nepripažįstama tarptautiniu mastu.
Generolas Khalifa Haftaras ir jo „Libijos nacionalinė armija“ (LNA) taip pat turi didelę įtaką šalies rytuose.
Tuo metu Jungtinių Tautų pripažįstama, premjero Abdul-Hamido Dbeibeh vadovaujama, vyriausybė yra Tripolyje, šalies vakaruose.
Chersone – potvynis. EPA – ELTA foto
Kyjivas, birželio 12 d. (ELTA). Chersone potvynis pareikalavo dar dviejų žmonių gyvybių. Viename miesto rajonų buvo rasti moters ir 50 metų vyro kūnai.
Tai pirmadienį „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Dėl potvynio Chersone žuvo dar du civiliai. Šiandien viename miesto rajonų buvo rasti nuskendę nežinoma moteris ir 50 metų vyras“, – informavo pareigūnai.
Jų duomenimis, šiuo metu žinoma apie 10 žmonių, kurie žuvo Rusijos kariuomenei susprogdinus Kachovkos hidroelektrinės užtvanką.
„Dar 20 žmonių buvo sužeisti, tarp jų – penki policininkai ir du gelbėtojai“, – pridūrė Chersono srities karinės administracijos atstovai.
Dingusiais laikomi 35 žmonės, tarp jų – septyni vaikai.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, birželio 6 d. Rusijos kariškiai susprogdino Kachovkos hidroelektrinę, sukeldami didžiulę ekologinę katastrofą.
Sprogus Ukrainos Kachovkos hidroelektrinės užtvankai. EPA – ELTA foto
Kyjivas, birželio 9 d. (AFP-ELTA). Mažiausiai penki žmonės žuvo ir 13 yra dingę per potvynį, sukeltą sprogus Ukrainos Kachovkos hidroelektrinės užtvankai, penktadienį socialiniuose tinkluose paskelbė Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka. Rusijai susprogdinus Kachovkos hidroleketrinės užtvanką. EPA – ELTA foto
Maskvos primesta valdžia okupuotoje Chersono srities dalyje ketvirtadienį pranešė, kad per potvynius Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje prie sunaikintos užtvankos žuvo penki žmonės.
Preliminariais vertinimais, didžiausio per pastarąjį šimtmetį potvynio Belgijoje liepos 14-16 d. d. padaryta žala viršija 10 mlrd. eurų, galutinė suma dar nežinoma. Tai ketvirtadienį pranešė televizijos kanalas RTL-TVI.
„Potvynio padarytą žalą aiškinasi Valonijos (pietinio prancūzakalbio Belgijos regiono) vyriausybė, ji jau viršija 10 mlrd. eurų“, – pažymėjo kanalas.
Savaitės pradžioje Valonijos vyriausybė paskelbė, kad rengiamas skubus paramos regiono atkūrimui planas, kurio apimtis – 2 mlrd. eurų. 800 mln. eurų šiam planui bus pervesta iš kito Valonijos ekonomikos rėmimo plano, kuriuo siekiama gaivinti regioną po koronaviruso pandemijos. Regiono vyriausybė taip pat tikisi Europos Sąjungos pagalbos.
Oficialiais ketvirtadienio ryto duomenimis, Belgijoje per potvynį žuvo 32 žmonės, jie visi atpažinti, dar 18 gyventojų laikomi dingusiais be žinios. Sugriauta ir suniokota daugiau kaip 10 tūkst. namų, iki šiol apie 1,5 tūkst. namų tebėra be geriamojo vandens, 10,5 tūkst. namų – be elektros ir 10 tūkst. – be dujų.
Nyderlanduose – potvynis. EPA – ELTA nuotr.
Penktadienį Nyderlandų valdžia dėl potvynio pavojaus pradėjo evakuoti iš Venlo municipaliteto šalies pietuose daugiau kaip 10 tūkst. žmonių. Tai pranešė Niderlandų visuomeninis transliuotojas NOS.
Jo žiniomis, „vandens lygis Maso upėje kyla greičiau negu manyta“. Vietos valdžia nusprendė organizuoti evakuaciją, kad jos nereikėtų skelbti naktį. Iš viso turi būti evakuota daugiau kaip 10 tūkst. žmonių, gyvenančių 7,1 tūkst. namų.
Anksčiau Mastrichto valdžia paragino dviejų miesto rajonų gyventojus palikti savo namus, kadangi Masas gali išsilieti iš krantų.
Kai kuriose Vakarų Europos šalyse jau kelias dienas pliaupia liūtys. Belgijoje potvynio aukų skaičius pasiekė 23, Vokietijoje stichija pareikalavo mažiausiai 106 žmonių gyvybių. VFR gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer priėmė sprendimą paskelbti šalies vakaruose karinės katastrofos pavojų.
Didysis 1931 m. Vilniaus potvynis. Lietuvos literatūros ir meno archyvas.
Pirmadienį, balandžio 26-ąją, lygiai prieš 90 metų Neryje ties Vilniumi buvo užfiksuotas aukščiausias vandens lygis – 825 cm virš posto nulio, primena Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Prognozių ir perspėjimų skyriaus vyr. specialistė Janina Brastovickytė–Stankevič.
1931 metų potvynį nulėmė dar 1930 metų rudenį susidariusios sąlygos, sako hidrologė. Tuo metu Neries baseine kritulių iškrito 13 proc. daugiau už normą, tad prieš užšąlant upei jos vandens lygis buvo 114 cm aukštesnis už vidutinį daugiametį vandens lygį. Susidarė gilus dirvožemio įšalas, kadangi žemė įšalo labai šlapia. Žiema buvo gili ir ilga, o sniegas pradėjo tirpti tik balandžio viduryje, esant aukštai oro temperatūrai, kuri pasiekė iki 19 °C. Sniegas labai sparčiai pradėjo tirpti, o visas sniego tirpsmo vanduo žemės paviršiumi sutekėjo į upes.
1931 m. balandžio 21 d. iš krantų išsiliejusios Neris ir Vilnia užtvindė žemesnes Vilniaus miesto gatves. Balandžio 26 d. užfiksuotas maksimalus Neries debitas Vilniuje buvo 1690 m³/s (palyginimui, šiais laikais per įprastą potvynį būna apie 6-7 kartus mažesnis), o vandens lygis pakilo 825 cm virš posto nulio. Vanduo, kaip teigia J. Brastovickytė–Stankevič, apsėmė Katedros aikštę, dabartines T. Vrublevskio, Tilto, Žygimantų gatves, Antakalnio bei Žvėryno rajonus.
Gyventojai buvo priversti palikti namus, vieni glaudėsi kareivinėse, kiti apsistojo pas giminaičius. Be pastogės liko apie 2000 gyventojų, o tarp namų teko plaukti valtimis. Potvynis suardė ir nusinešė apie 4000 trobesių. Upėje prie Žaliojo tilto buvo galima matyti vandens nešamas namų liekanas, stogus, sienas, tvoras, avilius, šunų būdas ir kitus daiktus. Pasak hidrologės J. Brastovickytės–Stankevič, vanduo kilo taip greitai, kad pasiekė Žaliojo tilto lygį. Visi šie plaukmenys kliuvo ir tvenkėsi ties Žaliuoju tiltu, grasindami jį nunešti, nes tarp vandens ir tilto apačios buvo likęs tik apie 30 cm tarpas. Gyventojai buvo mobilizuoti gelbėti tiltą – dieną ir naktį valtimis vilko į krantą upės plukdomus daiktus, ir tiltas atsilaikė. Plaukioti valtimis buvo labai sunku, nes srovės greitis siekė 3,5 m/s. Vilniaus potvynis. 1931 metai. Patvinusi Neris. Lietuvos literatūros ir meno archyvas.
Tokie dideli potvyniai Lietuvoje pasitaiko retai, paskutinis labai didelis potvynis užfiksuotas 1979 m., kai nedaug trūko, kad būtų užlietas ir Vilnius, teigia Prognozių ir perspėjimų skyriaus vyr. specialistė J. Brastovickytė–Stankevič. Tačiau, pasak jos, nuo 1976 metų 15 proc. vandens sulaiko Vileikos užtvanka ir kažkiek apsaugo Vilnių.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba sako, kad šiandien norint bent kiek įsivaizduoti, kiek buvo pakilęs vandens lygis Vilniuje 1931 m. balandžio 26 d., galima rasti žymą ant Akademijos bibliotekos sienos.
Potvynių Indonezijoje ir Rytų Timore aukų skaičius viršijo 150. EPA-ELTA nuotr.
Tropiniam ciklonui „Seroja“ talžant Pietryčių Azijos šalis, Indonezijoje ir kaimyniniame Rytų Timore žuvo mažiausiai 157 žmonės, daugybė kitų laikomi dingusiais, o tūkstančiai žmonių liko be namų.
Indonezijos nelaimių valdymo agentūra nurodo užfiksavusi 130 mirčių atokių salų grupėje prie Rytų Timoro, o pačiame Rytų Timore 27 žmonės oficialiai paskelbti žuvusiais.
Gelbėtojai Indonezijoje ieško daugiau kaip 70 dingusiais laikomų žmonių.
Ciklono atneštos smarkios liūtys sukėlė potvynius ir nuošliaužas. Nelaimės metu suniokota ir apgadinta tūkstančiai namų, ligoninės ir tiltai. Daugiau kaip 10 tūkst. žmonių bėgo į slėptuves.
Audra, kaip teigiama, juda vakarinės Australijos pakrantės link.
Kauno rajone rengiamasi pavasariniam potvyniui. Kauno r. sav. nuotr.
Vandens lygis Neryje vis dar žemas, artimas vasaros laikotarpiui, tačiau potvynio grėsmė išlieka.
Kauno rajono savivaldybei prieš savaitgalį sušaukus posėdį su visų specialiųjų tarnybų atstovais, konstatuota, kad visos tarnybos pasirengusios galimam potvyniui.
Savivaldybė nenorėdama, kad pasikartotų 2010-ųjų pavasario situacija, kai buvo apsemtas Radikių kaimas, ir potvynis gyventojams pridarė daugiau nei pusę milijonų eurų nuostolių, nusprendė ledams Neryje išlaužyti pasitelkti techniką.
„Ledlaužis jau yra atlaisvinęs upės vagą nuo Kauno miesto ribos apie 3 kilometrus, dirbama iš toliau. Mums svarbiausia ledo lytis išlaužyti ties posūkiais ir salomis, kurios natūraliai gali suformuoti ledų grūstis“, – sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Mantas Rikteris.
Ledus laužančios bendrovės „Hidrum“ gamybos direktorius Darius Šapkauskas patikino, kad darbai vyksta sklandžiai. „Ledas minkštėja, todėl sparčiai judame į priekį. Žinoma, jeigu pakils vanduo, darbų tęsti nebegalėtume. Be to, būtų tikslinga kitą savaitę ties Radikiais pastatyti ekskavatorius, kurie išstumdytų išlaužytas ledo lytis, nes ledų bus daug“, – sakė D. Šapkauskas.
Šią savaitę Neryje, ties Radikiais buvo pragręžtas ledas ir pastatytas vandens lygio matuoklis.
„Informaciją, koks yra vandens lygis, galime tikrinti nuolat. Užfiksavome dvi kritines ribas, kuomet pats prietaisas siųs mums signalą, kad vanduo kyla. Pirmasis įspėjimas bus, kuomet vanduo pakils 0,6 metro, ir antras – 1,6 metro“, – aiškino M. Rikteris.
Savivaldybės pranešime pabrėžiama: jeigu vandens lygis pasieks kritinę – 1,6 metro ribą, apie tai iškart bus informuotas civilinės saugos specialistas, kuris įjungs sirenas. Tai bus signalas gyventojams, kad privalu evakuotis.
Seniūnės Lina Mišeikienė ir Violeta Armolaitienė patikino, kad gyventojai jau patys ruošiasi galimam potvyniui, apsaugo savo turtą. „Kalbėta su visais žmonėmis. Suregistravome ne tik visus gyventojus, bet ir jų gyvūnus, šachtinius šulinius. Visi žino, kada privalu evakuotis ir kaip saugiai tą padaryti“, – kalbėjo L. Mišeikienė.
Anot Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 5-osios komandos viršininkas Mindaugo Belicko, pirminės gelbėtojų pajėgos bus aktyvuotos, kai Neryje vanduo pakils iki 0,6 metro.
Ugniagesiai yra parengę 22 gelbėjimo valtis, kurios bus skirtos evakuacijai, taip pat – 37 vandens pompas. Į pagalbą gelbėtojams ateis 30 ugniagesių savanorių.
Savivaldybė jau yra sutarusi dėl laikinos gyventojų nakvynės, jeigu būtų toks poreikis. Taip pat yra pasiruošusi autobusų, sunkiosios technikos, skirtos žmonių bei daiktų evakuacijai.
Jei situacija būtų kritinė, policija į rizikos zonas planuoja išsiųsti 4 policijos ekipažus, prireikus, – ir daugiau.
Venecijoje guminių batų reikės ir per Kalėdas. Potvynio vandens lygis lagūnos mieste antradienį 8.45 val. vietos laiku, oficialiai duomenimis, siekė 139 cm virš įprasto jūros lygio. Tai yra 5 cm mažiau nei pirmadienį. Tačiau vandenyje ir toliau skendi didelė dalis miesto centro.
Praėjusį mėnesį Veneciją siaubė neįprastai didelis potvynis. Lapkričio 12-ąją vandens lygis pakilo iki 187 cm – tai buvo aukščiausias rodiklis per 33 metus. Buvo užlieta Morkaus katedra, sūrus vanduo padarė jai didelės žalos. Viešbučių savininkai tada ėmė skųstis neregėtu rezervacijų atšaukimu.
Tūkstančiai venecijiečių sekmadienio vakarą išėjo į šio renesansinio miesto gatves, kad parodytų pyktį dėl dažnų potvynių ir didžiulių kruizinių laivų poveikio.
Nepabūgę stipraus lietaus, apie 2–3 tūkst. žmonių priėmė aplinkosaugos grupių kvietimą ir kartu priešinosi didžiuliams laivams. Kritikų teigimų, kruizinių laivų sukeliamos bangos spartina lagūnų miesto pamatų eroziją.
Skanduodami tokius šūkius, kaip „Venecija, priešinkis“ ir ragindami merą Luigi Brugnaro atsistatydinti, protesto dalyviai taip pat teigė, kad didžiulis projektas MOSE turi būti nutrauktas.
Multimilijardinis infrastruktūros projektas MOSE, skirtas apsaugoti Veneciją nuo potvynių, buvo pradėtas 2003 m., tačiau projekto kaina išsipūtė, o pats projektas buvo ne kartą atidėtas. Jį taip pat gaubia korupcijos skandalai.
Venecijiečiai protestuotoja po to, kai miestą anksčiau šį mėnesį užliejo beprecedenčiai potvyniai, kurie suniokojo miestą, užpylė namus, verslo įmones ir kultūros paveldą.
„Venecijiečiai kūne – gili žaizda. Potvynis parklupdė miestą ir atskleidė pasauliui nepaprastą jo trapumą“, – naujienų agentūrai AFP sakė aktyvistas Enrico Palazzi.
Venecija sekmadienį patyrė dar vieną potvynį, vandens lygis siekė 130 cm.
Europos Sąjunga atidžiai stebi padėtį Venecijoje, kurią nuniokojo potvynis, ir yra pasirengusi padėti Italijos vyriausybei. Tai trečiadienį tviteryje pranešė ES humanitarinės pagalbos ir krizių valdymo komisaras Christos Stylianides.
„Atidžiai stebime įvykių raidą po niokojamo potvynio Venecijoje. Mano mintys – su aukomis ir visais nukentėjusiaisiais. ES koordinacinis reagavimo į nepaprastąsias situacijas centras palaiko ryšį su Italijos civilinės saugos departamentu. ES pasirengusi padėti“, – parašė jis.
Naktį į trečiadienį vandens lygis Venecijoje pakilo iki 187 centimetrų padalos (rekordinis rodiklis nuo 1966 metų), dėl to buvo apsemta daugiau kaip 80 procentų miesto teritorijos. Potvynio aukomis tapo du žmonės.
Stichija sukėlė telefono ryšio ir elektros tiekimo pertrūkius, nuskendo keli upių tramvajai, daugelis valčių atsidūrė krantinėse.
Kaip pranešė naujienų agentūra ANSA, taip pat apsemta Šv. Morkaus katedros kripta. Naktį, kai potvynis buvo pasiekęs maksimalų lygį, bazilikoje tyvuliavo daugiau kaip metras vandens.
Veneto srities gubernatorius Luca Zaia pavadino Veneciją nusiaubusį potvynį „apokaliptiniu“, o žalą – „neapsakoma ir gąsdinančia“. Italijos premjeras Giuseppė Contė pareiškė trečiadienį atvyksiąs į Veneciją, kad pats „pamatytų žalą ir suprastų situaciją“.
„Aukšto vandens“ fenomenas būdingas Venecijai, išsidėsčiusiai keliose salose Adrijos jūros lagūnoje. Jis susijęs su jūros vandens lygio kilimu. Tai paprastai atsitinka rudenį ir pavasarį ir priklauso nuo mėnulio ciklų ir jūros potvynių. Tam tikri klimatiniai reiškiniai, pavyzdžiui, smarkios liūtys, gali pabloginti padėtį. Šiuo atveju situaciją sukomplikavo lietingi orai ir tam tikros krypties vėjas iš jūros.
Potvynis pamaryje: paskelbta ekstremali situacija. VSAT nuotr.
Iš pasieniečių sraigtasparnio trečiadienį buvo išžvalgytos potvynio apsemtos teritorijos pamaryje bei ledų sangrūdos Nemuno žemupyje.
Žvalgybiniame skrydyje kartu su pasieniečiais dalyvavo už civilinę saugą atsakingas Šilutės savivaldybės atstovas.
Šilutės savivaldybei prašant tokiai užduočiai į pamarį ir buvo nusiųstas Valstybės sienos apsaugos tarnybos sraigtasparnis „Eurocopter 135“. Jo pilotai apžiūrėjo ledų sangrūdas Nemuno deltoje, potvynio apsemtas teritorijas Rusnės apylinkėse.
Pastarosiomis dienomis čia smarkiai pakilo vandens lygis. Dėl to minėtoje teritorijoje gyvenantiems žmonėms kilo nemažų problemų. Surinkta informacija bus naudinga organizuojant darbus potvynio teritorijoje, kur trečiadienį paskelbta ekstremali situacija.
Trečiadienio vakaro duomenimis, vandens lygis ant kelio į Rusnę siekė 105 centimetrus. Pamario gyventojus per apsemtus kelius kėlė amfibija. Automobiliai nebuvo keliami.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas pirmadienio rytą sukvietė neeilinį Ekstremalių situacijų komisijos posėdį. Dėl nepalankių oro sąlygų ir kelias dienas nesiliaujančio lietaus mieste susidarė nepalanki situacija eismui.
Policijos pareigūnai nuo pat ryto sulaukė pranešimų apie neišvažiuojamus kiemus ir gatves. AB „Klaipėdos vanduo“ atstovų tikinimu, mieste esantys vandens kolektoriai dėl per didelio kritulių kiekio nepajėgia surinkti perteklinio vandens. Trys mieste dislokuoti ugniagesių padaliniai yra pasirengę bet kada reaguoti. Gyventojų laikinai prašoma atsisakyti nebūtinų kelionių lengvaisiais automobiliais bei rinktis visuomeninį transportą. Jei vis dėlto tenka keliauti savo automobiliu, prašoma mašinoje turėti neperšlampamus batus bei drabužius, jei sugedus automobiliui tektų išlipti. Labiausiai situacija komplikuota Šilutės plente ir Taikos prospekte.
Visos tarnybos, taip pat namus prižiūrinčios bendrovės yra įpareigotos rinkti informaciją apie susidariusią situaciją ir ją pateikti uostamiesčio Savivaldybės administracijos direktoriui. Pirmadienio vidurdienį įvyks antras Ekstremalių situacijų komisijos posėdis, kuriame bus paviešinta tikslesnė informacija ir tolimesni patarimai gyventojams.
„Dėmesio visiems“ – tai įspėjamasis pulsuojančio 3 minučių trukmės kaukimo garsinis signalas (9 sekundės kaukimo – 6 sekundės pauzė). Juo pranešama apie artėjančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos grėsmę, perspėjimo sistemos patikrinimą ar civilinės saugos pratybas.
Išgirdę sirenos kaukimą: įjunkite radiją arba televizorių ir išklausykite informaciją bei rekomendacijas; griežtai laikykitės rekomendacijų; būkite įsijungę LRT radijo ir (arba) LRT televizijos programas; laukite tolesnių nurodymų.
