Lietuvos mokslininkai nustatė, jog profesionalių fejerverkų naudojimas yra pakankamai saugus žmonėms ir aplinkai, tad siūlymai drausti visus pirotechnikos gaminius neturi pagrindo.
Remdamiesi chemikų išdavomis, naujam šuoliui ruošiasi tarptautinio festivalio „Vilniaus Fejerija“ rengėjai. Rugsėjo 24 d. Vingio parke vilniečiam ir miesto svečiams žadama pateikti įspūdingiausią reginį per visą 14 metų renginio istoriją.
„Kompetentingų šalies chemikų pateikta pažyma įrodė, jog fejerverkų poveikis žmonėms, orui ir gyvūnams yra gerokai perdėtas. Kalbama būtent apie profesionalius gaminius, kuriuos naudoja tam paruošti žmonės. Tai svarbi naujiena, nes šiam spalvingam ir itin populiariam šventiniam renginiui, vykstančiam nuo 2009-ųjų, buvo iškilęs pavojus dėl visuomenėje pasigirstančios fejerverkų kritikos, baimių ir net siūlymų juos drausti. Tačiau mokslininkų argumentai veikia, fejerverkai yra legalūs, o mes, į juos įsiklausę, vėl pakviesime visus pasigrožėti maksimaliai kokybišku ir saugiu reginiu“, – sakė festivalio „Vilniaus Fejerija“ direktorius Gytis Lagunavičius.
Lietuvos chemikų draugijos pirmininko, docento daktaro Rimanto Vaitkaus kartu su kolegomis ruoštoje pažymoje apie pirotechnikos gaminių įtaką aplinkai pažymima, jog profesionalūs fejerverkai, jei jų rengimo tvarka yra reglamentuota, sukelia tik minimalią oro ir dirvos taršą, o “triukšmo lygis yra kur kas mažesnis dėl didesnio atstumo nuo žiūrovų ir tobulesnės naudojamos įrangos”.
Pažymoje taip pat priduriama, jog siekiant dar labiau sumažinti fejerverkų daromą įtaką, būtų tikslinga nustatyti fejerverkų naudojimo taisykles, pavyzdžiui, numatant tik tam tikras jų naudojimo vietas, reglamentuojant garsinių fejerverkų triukšmo lygį ir pan.*
Apie tai, kad fejerverkų žala aplinkai yra perdėta, tvirtinama ir Vokietijoje atliktoje studijoje. Joje rašoma, jog Federalinės aplinkos apsaugos agentūros (UBA) vertinimu, fejerverkų išskiriamas anglies dioksido (CO2) kiekis yra nereikšmingas“, o šiuolaikiniuose fejerverkuose naudojami chemikalų kiekiai nekenkia nei žmonėms, nei aplinkai.**
Festivalio „Vilniaus Fejerija“ organizatoriai pažymi, jog didžioji dalis renginio programos bus demonstruojama fejerverkų festivalyje PYRONALE Berlyne, išsiskiriančiame itin aukštais saugumo ir ekologijos standartais. Jų esą bus laikomasi ir Vilniuje. „Festivalio kulminacija – fejerverkų profesionalų BLIKAS įspūdingas ir jaudinantis šou – buvo rodytas garsiausiuose Europos festivaliuose, pelnęs ne vieną apdovanojimą, tad mums tai bus rimčiausias jėgų išbandymas norint dar geriau pasirodyti Vingio parke“, – teigė festivalio „Vilniaus Fejerija“ direktorius G. Lagunavičius.
Organizatoriai praneša, jog rugsėjo 24 d. vyksiančiame festivalyje padangę užlies įspūdingos ugnies ir fejerverkų spalvos bei raštai, skambės geriausia ir laiko patikrinta muzika. Šių metų muzikinėje programoje dalyvaus legendinė Lietuvos grupė BIX. Konkursinėje programoje varžysis pirotechnikų komandos iš Meksikos, Lenkijos ir Rumunijos. Programą vainikuos BLIKAS – žėrintis fejerverkų karolių vėrinys, lydimas genialios klasikinės muzikos.
Išsamiau keturioliktojo festivalio „Vilniaus Fejerija“ programa bus pristatyta 2022 m. rugpjūčio 24 d. naujienų agentūroje ELTA vyksiančioje spaudos konferencijoje.
Žiniasklaidos konferencijoje dalyvaus bei į žurnalistų klausimus atsakys:
Gytis Lagunavičius – Festivalio direktorius,
Saulius Urbonavičius (Samas) – iš grupės BIX, koncertuosiančios festivalyje,
Ovidijus Barkauskas – Lietuvos pirotechnikų asociacijos pirmininkas,
Nijolė Ruzgienė – Festivalio prodiuserė.
Žiniasklaidos konferencija vyks Gynėjų g. 16, 1 a. (Delfi biuras).
Dalyvių skaičius ribotas, tad būtina išankstinė žiniasklaidos atstovų registracija el. paštu
registracija@elta.lt
Žiniasklaidos konferencijos transliaciją bus galima stebėti per šią nuorodą:
Kol Lietuva svarsto, ar statyti atominę elektrinę, Baltarusijos valdžios atstovai pareiškė apie savo ketinimus statyti net dvi branduolines jėgaines. Lietuva pasisako prieš šiuos Baltarusijos planus, baimindamasi galimo poveikio aplinkai.
Baltarusijos valdžia rugpjūčio 17-ąją Astrave surengė diskusiją dėl elektrinės poveikio aplinkai, į kurią pakvietė Lietuvos visuomenės atstovus.
Į Astravą atvyko tik apie šimtas visuomenės atstovų ir dviejų laikraščių žurnalistai.
2010 m. balandžio 26 d. aplinkosaugininkai, žalieji ir susipratę piliečiai iš Lietuvos, Baltarusijos ir Rusijos surengė piketus prie Baltarusijos ir Rusijos ambasadų bei prie Lietuvos vyriausybės.
Protestai buvo nukreipti prieš Lietuvos teritorijoje bei netoli jos planuojamas statyti 3 atomines elektrines (AE) – Visagine (Lietuvoje), Astrave (Baltarusijoje, 40 km iki Vilniaus) ir Kaliningrado srityje (Rusijoje, 10–15 km iki Lietuvos sienos).
Protesto akcijas vainikavo eitynės Gedimino prospektu nuo Katedros iki V. Kudirkos aikštės. Praėjus beveik metams, sureagavo Seimas. 2011 m. kovo 17 d. Seimas priėmė rezoliucija dėl Lietuvoje ir jos kaimynystėje planuojamų statyti atominių elektrinių saugos.