NATO vadovas Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
Londonas, kovo 31 d. (ELTA). Buvęs Didžiosios Britanijos sausumos pajėgų vadas dimisijos generolas Nickas Parkeris mano, kad NATO patyrė pralaimėjimą, leisdama Rusijai užpulti Ukrainą, ir dabar yra priversta laikytis pasyvios pozicijos.
Jis tai pareiškė ketvirtadienį BBC radijui.
„Manau, jog išsakysiu šiek tiek ginčijamą nuomonę, teigdamas, kad NATO buvo nugalėta, NATO blefas buvo atskleistas. Mes neįstengėme sustabdyti rusų, trypiančių Ukrainą, ir dabar NATO gina po 2004 metų išsiplėtusias savo sienas, Baltijos šalių, Lenkijos, Vengrijos ir Rumunijos sienas. Ir ji turi jas ginti, – sakė britų kariškis. – Nemanau, kad Aljansas galėtų pereiti į puolimą, kadangi 30 jo narių požiūriai šiek tiek skiriasi“. NATO vėliavos. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pasak N. Parkerio, „turėtume sudaryti mažesnę tautų koaliciją, kuri galėtų pradėti rengti puolamąją strategiją prieš Putiną“.
2016 metais N. Parkeris tapo tuomečio Ukrainos gynybos ministro Stepano Poltorako patarėju. Kartu su JAV dimisijos generolu Johnu Abizaidu jis padėjo Kijevui reformuoti Ukrainos armiją.
Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį teigė esanti „įtūžusi ir labai nuliūdinta“ dėl Donaldo Trumpo rėmėjų JAV Kapitolijuje įvykdytų riaušių. Kanclerė tvirtino, kad dėl jų iš dalies kaltas ir D. Trumpas.
„Man labai gaila, kad prezidentas D. Trumpas nuo lapkričio negali pripažinti pralaimėjimo ir negalėjo vakar“, – teigė A. Merkel.
„Pakurstytos abejonės dėl rinkimų rezultatų sukūrė tokią atmosferą, dėl kurios vakarykščiai įvykiai apskritai tapo įmonomi“, – sakė kanclerė.
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
JAV prezidento Donaldo Trumpo artima aplinka, regis, pamažu supranta, kad pralaimėjo rinkimus, o kartu ir Baltuosius rūmus. Stotis CNN, remdamasi dviem šaltiniais, skelbia, kad Jaredas Kushneris – D. Trumpo žentas ir artimas patarėjas – rekomendavo prezidentui pripažinti pralaimėjimą Joe Bidenui.
Ar D. Trumpas pasiduos spaudimui, neaišku. Praėjusiomis dienomis jis keliskart pabrėžė, kad laiko save rinkimų nugalėtoju ir kad J. Bideno pergalė galima tik sukčiaujant.
Kai JAV žiniasklaida šeštadienio vakarą paskelbė J. Bideną rinkimų nugalėtoju, D. Trumpo rinkimų štabas išplatino raštišką pareiškimą, kad J. Bidenas „neteisingai“ vadinamas laimėtoju ir kad „rinkimai dar toli gražu nesibaigė“. Pirmadienį esą bus imtasi teisinių žingsnių dėl rinkimų rezultatų.
Viešas pralaimėjimo pripažinimas yra nerašyta taisyklė JAV prezidento rinkimuose. Tačiau prezidento aplinka neseniai dar teigė, kad apie tai kol kas nebuvo kalbėta. CNN duomenimis, kol kas nėra ir jokio kontakto tarp Baltųjų rūmų ir išrinktojo prezidento J. Bideno rinkimų komandos.
Kol kas neaišku, kas bus, jei D. Trumpas ir ateinančiomis savaitėmis nesutiks pripažinti savo pralaimėjimo. Remiantis tvarkaraščiu, Rinkikų kolegija gruodžio 14 dieną patvirtins J. Bideną prezidentu. Sausio 20-ąją numatyta iškilminga inauguracijos ceremonija prie Kapitolijaus Vašingtone.
Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis pripažįsta pralaimėjimą Seimo rinkimuose ir pasveikino konservatorių lyderius su laimėjimu. Kita vertus, R. Karbauskis teigia, kad centro dešinės koalicijai Seime dirbti bus sunku.
„Taip, pripažįstu pralaimėjimą, mes neturime iniciatyvos formuoti valdančiąją daugumą (…) Jeigu valdančioji dauguma bus sudaroma iš septyniasdešimt kelių Seimo narių, tai jiems bus labai nelengva. Tai dėl to koalicijos derybos bus įdomios (…) 74 balsų fiziškai užtenka, bet dirbti bus labai sunku. Jūs pamenate kaip mes dirbome, į tualetą žmogus negalėdavo išeiti iš Seimo salės. Tai jeigu jiems taip reikės dirbti, tai tikrai bus sunku“, – teigė R. Karbauskis.
Paklaustas, kaip vertina rinkimų rezultatus, R. Karbauskis teigia, kad jis yra patenkintas.
„Mes suprantame, kad jei nebereikės mums to vežimo vežti, kurį vežame, tai mums gyvenimas daug palengvės. Partija per ketverius metus atlaikė propagandinį puolimą, bet vis tiek surinko trisdešimt kelis mandatus ir centro kairė sugebėjo tą spaudimą atlaikyti. Tai nėra prastas rezultatas“, – teigė jis.
„Kaunas vienareikšmiškai balsavo už konservatorius, bet bendrai centro kairė su dešiniąja puse turi labai panašiai balsų“, – sakė jis.
LVŽS lyderis taip pat viešai pasveikino konservatorių lyderius.
„Aš dabar per jus (žurnalistus – ELTA) perduodu sveikinimus. Sveikinu konservatorių partiją“, – sakė jis.
Maskvai ir Ankarai sudarius susitarimą dėl padėties Sirijos šiaurės rytuose sureguliavimo, JAV patyrė geopolitinį pralaimėjimą. Tokią nuomonę trečiadienį išsakė televizijos kanalas CNN, komentuodamas antradienį Sočyje įvykusį Rusijos ir Turkijos prezidentų susitikimą.
„Didžiausius geopolitinius nuostolius dėl sudaryto susitarimo patyrė Vašingtonas“, – pažymėjo kanalas. Pasak jo, „antradienio susitarimas dar labiau padidino Amerikos pažeminimą“. „O Putinas ir Erdoganas tapo pagrindiniais geopolitiniais žaidėjais regione“, – konstatavo CNN.
Anot kanalo, dėl spartaus JAV kariškių išvedimo iš šiaurinių Sirijos rajonų, besiribojančių su Turkija, ten gyvenantiems kurdams gali iškilti pavojus.
Spalio 22 d. Rusijos ir Turkijos prezidentai Vladimiras Putinas ir Recepas Tayyipas Erdoganas per susitikimą Sočyje priėmė memorandumą dėl bendrų veiksmų padėčiai Sirijos šiaurės rytuose sureguliuoti.
Pagal šį dokumentą, Rusijos karinė policija ir Sirijos kariškiai nuo trečiadienio vidurdienio įžengė į rajonus, kurie ribojasi su Turkijos operacijos Sirijoje zona.
Kurdų formuotėms duodama 150 valandų, per kurias jos turi visiškai pasitraukti iš 30 kilometrų pločio zonos nuo Turkijos sienos, po to Rusijos ir Turkijos kariškiai pradės kartu patruliuoti.
Vytautas Bakas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kandidatui į prezidentus Sauliui Skverneliui pripažinus pralaimėjimą, rinkimų štabo vadovas Vytautas Bakas nemano, kad rinkimų rezultatai rodo pralaimėjimą. Esą premjeras surinko daugiau balsų nei per 2016-ųjų Seimo rinkimus.
„Aš dar norėčiau palaukti galutinių rezultatų, bet apskritai žiūrint, tai S. Skvernelis surinko daugiau balsų nei per praėjusius rinkimus. Nemanau, kad tai yra pralaimėjimas“.
Jo teigimu, nors tikslas buvo patekti į antrą turą, jo komanda nuo šios patirties sustiprėjo, o politika yra ilgalaikis procesas.
„Politika nesibaigia prezidento rinkimais. Jei politikas po jų išėjo sustiprėjęs, surinkęs net daugiau balsų nei kada partija buvo savo populiarumo pike, tai sutikite, jam, kaip politikui, yra žingsnis į priekį“, – teigė V. Bakas.
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad neatsisako idėjos išeiti iš valdančiosios daugumos. Tiesa, jis pažymėjo, kad vyks dar Europos Parlemento (EP) rinkimai, po kurių tokių drastiškų sprendimų priimti gal ir nebereikės.
„Yra kaip yra, tauta pasisakė. Noriu pasveikinti tuos, kurie dalyvavo rinkimuose. Mes savo žodžio laikysimės. Konservatoriai teigia, kad surinko per 50 proc. balsų, tai jeigu taip yra, jie turi tokį didelį palaikymą, jie turės imtis atsakomybės“, – teigė „valstiečių“ lyderis.
Jo manymu, jeigu EP rinkimai bus sėkmingesni – laimės daugiausiai mandatų – bus sprendžiama iš naujo, kaip pasielgti. Kitu atveju, galimybę formuoti Vyriausybę turės konservatoriai.
„Jeigu mes laimėsime EP, gausime daugiausiai balsų, tokiu atveju svarstysime, ką darysime toliau. Jeigu pralaimėsime – duosime konservatoriams formuoti Vyriausybę. Sąlyga paprasta – jeigu Gabrielius Landsbergis imasi atsakomybės, mes balsuojame už jį. Jei bus kitas variantas – mes nesutiksime ir bus išankstiniai rinkimai“, – tikino jis.
Pasak R. Karbauskio, šis sprendimas partijoje konfliktų iškelti neturėtų – „valstiečiai“ postų nesigviešią.
„Noriu pasakyti, kad mes kartu su S. Skverneliu esame viena komanda, niekada vieni kitų neišduosime ir niekada to nedarėme per tuos dvejus su puse metų. Tegu nesitiki kas nors, kad mes pradėsime vieni per kitus veikti, gvieštis valdžios. Mums tai niekada nebuvo savitikslis dalykas. Mes laikomės principo, kad jeigu neturime tautos palaikymo, jeigu laimi tie, kurie nori viską sunaikinti, ką mes esame padarę – tai tautos valia“, – tikino jis.
P. Porošenka su žmona Marina. EPA – ELTA nuotr.
Antrajame Ukrainos prezidento rinkimų ture balsavusių žmonių apklausos verčia dabartinį šalies vadovą Petro Porošenką su pergale pasveikinti savo oponentą Volodymyrą Zelenskį. Apie tai P. Porošenka pareiškė savo rinkimų štabe, informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“.
„Balsavusių rinkėjų apklausų rezultatai suteikia pagrindą paskambinti mano oponentui ir pasveikinti jį“, – pareiškė P. Porošenka.
Anot jo, toks žingsnis būtų žengtas pirmą kartą, nors jis įprastas civilizuotose ir demokratinėse Europos valstybėse.
P. Porošenka kreipėsi į Ukrainos gyventojus primindamas jiems, kad šiuo metu reikalingos visų jų bendros pastangos.
„Mielieji ukrainiečiai, jau kitą mėnesį aš paliksiu šalies vadovo postą. Taip nusprendė dauguma jūsų ir aš gerbiu tokį sprendimą. Aš paliksiu šias pareigas, bet noriu pabrėžti – aš nepasitrauksiu iš politikos“, – spaudos konferencijos metu sakė P. Porošenka.
Tuo metu V. Zelenskis žadėjo sušaukti atskirą spaudos konferenciją, kai tik jo pergalė bus patvirtinta oficialiai ir paskelbta, kokie žmonės užims įvairiais pareigas.
Žurnalistų paklaustas apie generalinio prokuroro Jurijaus Lucenkos likimą, kandidatas į prezidentus jį įvardijo „senąją komanda“ ir sakė paskirsiąs naujus asmenis.
20 val. duomenimis, rinkėjų aktyvumas buvo 59,62 proc.
Visos balsavusių rinkėjų apklausos rodo užtikrintą V. Zelenskio pergalę.
TV kanalo „112 Ukraina“ apklausa rodo, kad už V. Zelenskį balsavo 73,7 proc., o už P. Porošenką – 26,3 proc. rinkėjų.
TV kanalo „1+1“ apklausos duomenimis V. Zelenskis surinko 72,7 proc., o P. Porošenka – 27,3 proc. balsų.
O nacionalinės balsavusių rinkėjų apklausos duomenimis V. Zelenskiui atiteko 73,2 proc., o P. Porošenkai – 25,3 proc. balsų.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas norėjo kuo geriau pasirodyti per susitikimą su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong-unu ir sustiprinti pozicijas vidaus politikos srityje, bet patyrė pralaimėjimą, rašo ketvirtadienį Vokietijos leidinys „Spiegel“.
„D. Trumpas dėjo viltis į antrąjį susitikimą su Kim Jong-unu. Jis norėjo geros savireklamos, pagalbos rinkimų kovoje, gal net tikėjosi atitraukti dėmesį nuo vidaus politikos problemų. Bet viršūnių susitikimas Hanojuje buvo nesėkmingas ir baigėsi pirma laiko be esminių rezultatų. Tai skaudus pralaimėjimas D. Trumpui, kuris pats pasiskelbė esąs sandorių specialistas“, – rašo leidinio apžvalgininkas.
„Iš pradžių denuklearizacija, paskui – taikos sutartis ir galiausiai Nobelio taikos premija. Kaip tik taip derybas su Kim Jong-unu įsivaizdavo D. Trumpas. Dabar jis suklupo, taip pat, kaip ir jo pirmtakai, iš kurių jis su malonumu šaipėsi“, – konstatuoja „Spiegel“.
Po kelių pokalbių Hanojuje vasario 27-28 dienomis D. Trumpas ir Kim Jong-unas nepasirašė bendro dokumento, tik susitarė tęsti dialogą.
Pirmasis istorijoje JAV prezidento D. Trumpo ir Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong-uno susitikimas įvyko 2018 metų birželį Singapūre. Tada bendrame pareiškime Šiaurės Korėja paskelbė esanti pasirengusi siekti Korėjos pusiasalio denuklearizacijos, o JAV pažadėjo už tai Pchenjanui saugumo garantijas.
Jungtinės Karalystės parlamentas antradienio vakarą atmetė premjerės Theresos May „Brexito“ susitarimą. Į tai reaguodama, šalies žiniasklaida kalba apie „T. May košmarą“, „pažeminimą“, „tamsiausią jos karjeros momentą“.
EPA – ELTA nuotraukoje: Didžiosios Britanijos premjerė Teresa Mei
Balsavimo rezultatus palyginti dalykiškai komentuoja BBC. T. May sandoris buvo atmestas, tai istorinis pralaimėjimas ir didelė nesėkmė T. May, „kuri daugiau kaip dvejus metus derėjosi su ES“. BBC korespondentė Laura Kuenssberg komentare pabrėžia, kad T. May sutartis ne tik buvo atmesta. Buvo sunaikintas jos planas, ir tai padarė „jos kritikai, kurie net nesutaria tarpusavyje“. Net ministrės pirmininkės rėmėjai esą sutinka, kad vyriausybė padarė daug klaidų. Šis platus nepritarimas visose pusėse yra „T. May košmaras – nesibaigiantis blogas sapnas“.
Tai buvo „neįprasto chaoso Vestminsteryje“ diena, kai žemieji parlamento rūmai priėmė „triuškinantį nuosprendį“ T. May „Brexito“ susitarimui, rašo „Guardian“ straipsnyje, pavadintame „Ministrė pirmininkė patyrė istorinį pralaimėjimą“.
„The Telegraph“ savo portale skelbia: „Pažeminimas ministrei pirmininkei“. Komentare apie balsavimą autorė Allison Pearson retoriškai klausia: „Kaip, po velnių, mes patekome į tokią situaciją?“ Esą reikalingi ypatingi gelbėjimai, kad tiek daug žmonių suvienytum prieš save, „tačiau T. May tai pavyko“.
Tomas Peckas komentare „The Independent“ rašo, kad neapykanta T. May sandoriui suvienijo šalį ir parlamentą. Dabar esą niekas negali sakyti, kad Bendruomenių Rūmai neatstovauja britų tautos nuomonei. T. Pecko kolegė Jane Merrick komentare tai pačiai žiniasklaidos priemonei teigia, kad T. May po „triuškinančio „Brexito“ pralaimėjimo turi atsistatydinti – „ji neatstovavo nacionaliniams interesams“ Ir: „T. May palikimas yra nerimas ir nežinomybė, iš kurių ji žadėjo išvaduoti šalį 2016 metų birželį“.
Ypač dramatiškus žodžius renkasi „Daily Mail“. Jis savo portale skelbia: T. May „kovoja dėl savo gyvybės“. „Daily Mirror“ trečiadienį pirmajame puslapyje spausdina T. May nuotrauką ir didžiosiomis raidėmis rašo: „Nėra sutarties, nėra vilties, nėra supratimo, nėra pasitikėjimo“.
„The Sun“ taip pat rašo apie „triuškinantį“ ministrės pirmininkės pralaimėjimą, kuris rodo, kad T. May „niekuomet nesulauks pakankamai paramos savo strategijai“. Tai yra „tamsiausias momentas jos karjeroje“.
Savo pirmajame puslapyje „Sun“ trečiadienį spausdina neskraidančio ir jau išnykusio paukščio dronto su T. May veidu piešinį. „T. May „Brexito“ susitarimas miręs, kaip drontas“, – rašoma čia.
