Prancūzijos premjeras

Gordijo mazgas

Buvęs Prancūzijos premjeras F. Fillonas nuteistas vienerius metus kalėti. EPA-ELTA nuotr.

Paryžius, gegužės 9 d. (AFP-ELTA). Buvęs Prancūzijos premjeras François‘as Fillonas dėl fiktyvaus darbo aferos nuteistas vienerius metus kalėti.
 
Dar treji metai jam skirti lygtinai, pirmadienį apeliaciniame procese paskelbė Paryžiaus teismas. F. Fillono žmona Penelopė nuteista dvejų metų lygtine bausme. Abu jie, be to, turės sumokėti po 375 000 eurų baudą. Pora teismo posėdyje nedalyvavo.
 
Teisėjai neturėjo abejonių, kad F. Fillonas daug metų savo žmoną buvo įdarbinęs padėjėja parlamente, tačiau ji šio darbo nedirbo. Be to, ji buvo pasirašiusi pelningą sutartį kaip vieno pažįstamo verslininko „literatūrinė patarėja“.
 
F. Fillonas ir jo žmona nuteisti dėl valstybės lėšų švaistymo. Kalinimo bausmė buvusiam premjerui gali būti pakeista  į švelnesnę, pavyzdžiui, nurodymą nešioti elektroninę apykoję.
 
Apie fiktyvų F. Fillono žmonos darbą sužinota, kai politikas buvo konservatorių kandidatas į Prancūzijos prezidentus. Tai 2017 metais sukėlė politinį žemės drebėjimą parlamente ir galiausiai atvėrė kelią iki tol gana mažai žinomo Emmanuelio Macrono pergalei.
 
Bausmės dydis yra mažesnis nei reikalavo prokuratūra. Pirmosios instancijos teisme F. Fillonas dėl valstybės lėšų švaistymo buvo nuteistas penkerius metus kalėti, trejus jų – lygtinai.
 
F. Fillonas teisme pabrėžė, kad savo metu įprasta praktika buvo šeimos narius įdarbinti asistentais parlamente.
 
Šias pareigas ėjusi P. Fillon 1998-2013 metais uždirbo iš viso 612 000 eurų grynųjų pajamų. Tačiau, prokuratūros nuomone, ji tik vykdė „politiko žmonos visuomeninį vaidmenį“.
 
F. Fillonas, būdamas senatorius, 2005-2007 metais, be to, įdarbino du iš penkių bendrų vaikų.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.05.10; 07:37
Trumposios naujienos

Prancūzijos premjeras E. Philippe. EPA – ELTA nuotr.

Prancūzijos premjeras Edouard’as Philippe antradienį pristatys nacionalinę dėl koronaviruso protrūkio įvesto karantino užbaigimo strategiją, naujienų agentūrai AFP patvirtino premjero biuras.
 
Po premjero pranešimo Nacionalinėje Asamblėjoje vyks diskusija ir balsavimas. Antradienį taip pat bus pristatyta Prancūzijos patvirtintų užsikrėtimo koronavirusu atvejų sekimo programėlė.
 
Strategijoje numatomi 17 prioritetų, kurie po gegužės 11 d. leis palaipsniui užbaigti karantiną.
 
Tarp prioritetų yra mokyklų atidarymas, darbuotojų sugrįžimas į darbo vietas, įprasto viešojo transporto darbo atnaujinimas, veido kaukių ir dezinfekantų tiekimas, tyrimų dėl koronaviruso politika ir parama senyvo amžiaus gyventojams.
 
Pirmadienį šias priemones posėdyje kartu su regionų atstovais aptars Prancūzijos ministrai.
 
Prancūzijoje karantinas buvo įvestas kovo 17 d., o vyriausybei šiuo metu tenka nelengva užduotis atgaivinti sustingusią ekonomiką ir neleisti atsigauti epidemijai.
 
„Ifop“ apklausos duomenimis, tik 39 proc. prancūzų pasitiki vyriausybės sugebėjimu veiksmingai susitvarkyti su koronaviruso krize.
 
Naujausiais oficialiais duomenimis, nuo kovo pradžios Prancūzijoje koronaviruso infekcija (COVID-19) nusinešė 22 614 žmonių gyvybes, o užsikrėtusiųjų skaičius siekia daugiau nei 161 tūkst.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.26; 00:30