Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė apsilankė Vilniaus knygų mugėje ir pasidalino savo patirtimi, einant šalies vadovės pareigas. Buvusi prezidentė prisipažino visą gyvenimą nemėgusi viešumos ir papasakojo apie savo pašaukimą siekti šalies vadovės posto.
Kalbėdama apie knygą „Tekstai ir kontekstai“, D. Grybauskaitė sakė, kad jai tai skausmingas prisiminimas.
„Labai gyvenime nemėgau viešumos, nemėgstu ir dabar, o jau kalbėti viešai – tai jau tikrai ne. Ir gavau tokį darbą, kur reikia daugiausiai kalbėti ir labai viešai. Čia išprakaituota, per skausmą ir didelį kruviną darbą, pastangas tie tekstai, kurie buvo ir metinių pranešimų forma. (…) Tai dešimties metų svarbiausi tekstai, mintys ir mano vertybės: už ką, dėl ko, kodėl. Norėčiau pasakyti, kad tai nebuvo lengva, nes tai nebuvo pati mėgstamiausia darbo dalis“, – LRT kalbėjo D. Grybauskaitė.
Kalbėdama apie savo prezidentavimo laikotarpį, kadenciją baigusi šalies vadovė patikino niekada nenorėjusi būti politikoje, tačiau 2009 metais supratusi savo pašaukimą ir pareigą valstybei.
„Pati pradžia buvo labai aiški. Aš, kaip ir su kalbomis, taip ir su politika, – niekada nenorėjau būti politikoje. Todėl nuo Nepriklausomybės atkūrimo laikų jokioje partijoje nedalyvavau ir nesiekiau jokių politinių postų. Visada elgiausi pagal savo atsakomybės supratimą ir jausmą ir 2009 man buvo pašaukimas, nes taip aš supratau savo pareigą valstybei. Buvo gili krizė, aš buvau komisarė tuo metu, buvusi finansų ministrė, buvau įsitikinusi, kad galiu padėti valstybei atsistoti ant kojų. Mano apsisprendimas buvo prisiimti atsakomybę ant savo pečių“, – kalbėjo ji.
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
D. Grybauskaitė Vilniaus knygų mugėje vykusio renginio metu taip pat akcentavo, kad „niekada negalima eiti į aukštą postą tik būti jame. Privalu eiti, tik jei esi pasirengęs ten kažką padaryti.“
Visgi kadenciją baigusi šalies vadovė atkreipė dėmesį, kad į save susikoncentravusių žmonių vis dar yra gausu politikoje.
„Aš manau, kad didelė dalis viešumoje esančių žmonių arba užimančių politinius postus ateina savimi pasidžiaugti, save parodyti. Tai galima matyti ir matome turbūt visi“, – patvirtino ji.
Kalbėdama apie savo kaip Europos Komisijos narės karjerą D. Grybauskaitė teigė, kad jos pagrindinis išskirtinumas buvo kalbėti trumpai ir aiškiai.
„Ko gero, tarptautinėje erdvėje išsiskirdavau iš politikų būtent todėl, kad kalbėdavau labai trumpai, labai aiškiai. (…) Aš kalbėdavau daugiausiai dvi arba tris minutes. Bet jeigu aš kalbėdavau, tai absoliučiai visi viską padėdavo ir labai įdėmiai klausydavo“, – teigė D. Grybauskaitė.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt nuotr.).
„Žiniasklaidai reikia labai trumpos žinios, kad tilptų į dvidešimt, trisdešimt sekundžių – žinioms“, – pridūrė ji, akcentuodama, kad savo pasisakymams visada atsakingai ruošdavosi.
D. Grybauskaitė taip pat atskleidė, kodėl su ja dirbti buvo nelengva.
„Mano karjera kilo nuo apačios. Aš buvau viskuo. Aš moku viską, dėl to mano protokolui buvo labai sunku su manimi dirbti. Aš gi žinojau, kaip viską reikia daryti. Jie nieko negalėjo nuo manęs nuslėpti. Tai dirbti su manimi nebuvo lengva, prisipažįstu“, – kalbėjo ji.
Sulaukus Kūčių vakaro Lietuvos žmones sveikina kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Šilumos ir jaukumo Jūsų namams bei gražiausios dovanos kiekvienam – artimų žmonių bendrumo. Bendrumo su tais, kurie šalia – prie Kūčių stalo, taip pat ir su visais, kuriems jaučiame dėkingumą.
Tai metas, kai priartėja džiaugsmo akimirka, leidžianti vėl pasijausti vaiku, laukiančiu Kalėdų stebuklo.
To stebuklo, kuriame telpa tradicija ir viltingas laukimas”, – linkėdama visiems laimingų šventų Kalėdų, sako dvi kadencijas šaliai vadovavusi D. Grybauskaitė.
Pirmadienį pasirodo knyga apie kadenciją baigiančią, kol kas vienintelę prezidentę moterį Lietuvos istorijoje – Dalią Grybauskaitę. Knygą „Nustokim krūpčiot. Prezidentė Dalia Grybauskaitė“ parašė Prezidentės vyriausioji patarėja, Spaudos tarnybos vadovė Daiva Ulbinaitė.
Knygą buvo numatyta išleisti 5000 egzempliorių tiražu, tačiau jai dar nepasirodžius visas tiražas buvo rezervuotas, tad leidykla „Tyto alba“ nusprendė tiražą papildyti 10 000 egzempliorių. Didžiulį susidomėjimą knyga apie D. Grybauskaitę rodo ir tai, kad dar nepasirodžiusi knyga internetinio knygyno knygos.lt populiariausių knygų 100-uke yra 4-oje vietoje.
Knygos autorė D. Ulbinaitė D. Grybauskaitės valdymo dešimtmetį vadina epochiniu ir sako, kad „gyvenimas prie D. Grybauskaitės buvo kupinas netipiškų sprendimų, nepaaiškintų aplinkybių, netikėtų atomazgų ir būdo ypatumų, kitokio vadovavimo stiliaus ir retorikos.
Nesinorėjo, kad visa tai nugrimztų užmarštin žmonėms taip ir nesužinojus, kas ir kaip vyko mūsų valstybėje, kokia Prezidentė buvo politikoje, kaip įgijo pasaulio galingųjų pagarbą, kas padėjo atsilaikyti prieš korumpuotos oligarchinės sistemos kerštavimą ir kokią šią moterį matėme kasdieniame gyvenime“.
Leidyklos „Tyto alba“ vadovė Lolita Varanavičienė sako, kad knyga – daugiabriaunė, nes atskleidžia ne tik esminius įvykius bei sprendimus politinėje arenoje, bet taip pat leidžia pažinti D. Grybauskaitės asmenybę, suprasti, kad tapusi Prezidente D. Grybauskaitė ne tik įgijo privilegijų, bet ir daug ko atsisakė.
Leidyklos nuomone, natūralu, kad šią knygą parašė Prezidentės komandos narė, nes tik žmogus, savo akimis matęs ekstremalias situacijas, lemtingus sprendimus, gali patikimai papasakoti, koks buvo tas dešimtmetis. Knygos leidybos niekas finansiškai neremia. Su knygos autore leidykla pasirašė standartinę sutartį, kuri sudaroma su kiekvienu leidyklos autoriumi.
Saulius Skvernelis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kandidatas į prezidentus, premjeras Saulius Skvernelis, komentuodamas netrukus išeisiančią knygą apie prezidentę Dalią Grybauskaitę, sako, kad leisti knygas, kol dar esi aukšto rango pareigose, nėra priimtina.
Pasak Vyriausybės vadovo, knygas reikia rašyti po pasibaigusių kadencijų.
,,Taip, kuomet kadencijos pasibaigusios, yra populiaru ir patys vadovai rašo knygas. Ir aš neatsisakau tokios idėjos, nesvarbu, iš kokių pareigų kada išeičiau į aktyvų poilsį. Yra minčių, dokumentų ir įvykių buvo daug, bet veikiančiam politikui, aš nemanau, kad tai yra priimtina“, – ketvirtadienį Eltoje surengtoje spaudos konferencijoje sakė premjeras.
Premjeras pripažino, kad dar nėra skaitęs nei knygos, nei filmo apie valstybės vadovę dar nėra matęs.
,,Ar tai susiję su rinkimais, nenorėčiau komentuoti, nemačiau filmo ir pačios knygos dar neskaičiau, negaliu komentuoti ir turinio“, – teigė jis.
Gegužės pabaigoje knygynuose pasirodys nauja knyga apie prezidentę D. Grybauskaitę. Knygą „Nustokim krūpčiot. Prezidentė Dalia Grybauskaitė“ parašė dešimt metų kartu su prezidente dirbusi Spaudos tarnybos vadovė ir vyriausioji patarėja viešųjų ryšių ir komunikacijos klausimais Daiva Ulbinaitė.
Knygos pavadinimu tapo garsusis D. Grybauskaitės posakis „Nustokit krūpčiot“. Ši frazė virto gyvenimo filosofija, vertybių pamatu, paskatinusiu daugelį politinių ir žmogiškųjų sprendimų, ne vieną įkvėpė pasitikėti savimi ir netgi imtis to, kas, regis, neįmanoma. Ant knygos viršelio D. Grybauskaitės ranka užrašytas „Nustokim krūpčiot“ yra kvietimas išdrįsti patiems imtis atsakomybės už save ir savo šalį.
„Nustokim krūpčiot“ tapo ir režisieriaus Donato Ulvydo dokumentinio filmo apie prezidentę D. Grybauskaitę „Valstybės paslaptis“ šūkiu. Ši dokumentinė juosta jau ne vieną savaitę yra žiūrimiausių filmų penketuke ir į kino sales sutraukia daugybę žiūrovų.
Česlovas Iškauskas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Pabandykime prisiminti, kokia Prezidentė buvo prieš dešimt metų, kaip ji kito ir kokia užfiksuota naujame dokumentiniame filme.
***
Kai prieš devynerius metus, artėjant prezidento rinkimams, viename portale paskelbiau straipsnį avantiūrišku pavadinimu „Ar tauta grybą pjaus?“ (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2009-03-17-ceslovas-iskauskas-ar-tauta-gryba-pjaus/26663), būsimoji šalies vadovė kažkokiame žurnalistų susibūrime tarsi nepriekaištaudama paklausė: ar tikrai jūs taip galvojate, kaip rašėte?
O pradėjau aš jį taip: „Atbėga aną vakarą kaimynė su lapu ir kloja jį ant stalo: girdi, greitai pasirašykite už Dalią Grybauskaitę. Profsąjunginis parašų rinkimo vajus seniai užmarštyje, todėl guviąją kaimynę sodinam ir aiškinamės: kodėl už ją turime pasirašyti, ar tikrai ji verta mūsų paramos, kokie jos privalumai ir trūkumai. Galų gale po neilgos diskusijos moteris trenkė durimis: atrodo, santykiai sugadinti…“
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Toliau rašiau apie tuometinės eurokomisarės „nuodėmes“: apie ilgametę A. Brazausko globą, buvusių komunistų įtaką jai, V. Landsbergio atsisakymą pretenduoti į šalies vadovo postą finansininkės naudai, jos deklaruojamą „priklausymą tautai“, o ne kuriai partijai. Tačiau tuomet labiausiai kandidatę suerzino iš rusiškų šaltinių pateikti biografijos faktai, ypač 1988 m. kandidatės parašytos ir Visuomenės mokslų akademijoje prie SSKP CK apgintos disertacijos tema apie Lietuvos TSR asmeninio pagalbinio ūkio plėtrą socialistinės nuosavybės efektyvesnio panaudojimo sąlygomis.
Pabrėžiau tai, kad darbas apgintas, kai Sovietų Sąjungoje jau seniai siautė viešumas ir „perestroijka“, o Lietuva bruzdėjo, ruošdamasi nusimesti okupacijos grandines. Juo labiau buvo rizikinga imtis politinės ekonomijos dėstytojos darbo 1983–1990 m. Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje ir vadovauti politekonomijos kabinetui.
Dalia Grybauskaitė – Daukanto aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prezidentas daugiausiai rūpinasi valstybės užsienio politika, tad rinkimų kampanijoje D. Grybauskaitė buvo užsimojusi ją „geriau subalansuoti“, t.y. dalį krūvio permesti iš Rytų į Vakarus. Toliau: „Koks tas balansas būtų, dabar belieka tik spėlioti, tačiau Rusija iš D. Grybauskaitės tikisi pragmatiškų, dalykiškų, be emocinių ir istorinių priemaišų santykių. Maskva lengviau atsikvėpė, kai balotiruotis atsisakė V. Landsbergis…“
O pabaigoje vietoj išvados bravūriškai klausiau: „Ar ilgai Lietuvos žmogų mes dar laikysime idiotu? Ar ilgai dar jį auklėsime „juodu diržu“, o viliosime meduoliu?“ Ech, tas žurnalistinis įžūlumas…
***
Praėjo 10 metų. Sėdžiu nedidelėje kino salėje ir žiūriu filmą. Įsivaizduojate: kino teatre žiūrovu nebuvau apie 30 metų! Na, netraukė manęs didelės kino erdvės, kupinos jaunų erzelio, aitraus kukurūzų spragėsių kvapo, porelių dejonių… Vaizdo technologijų amžiuje gali iki valiai prisižiūrėti kitose vietose.
Bet šįkart – režisieriaus Donato Ulvydo dokumentinis filmas „Valstybės paslaptis“. Dar ir šiandien čia atėjau kirbant įtarimui, kad tai bus eilinis reklaminis, politikės veiklos dešimtmečiui sukurtas vaizdelis, faktų ir interviu kratinys, paįvairintas saldžiais buitiniais intarpais, ilgais pasivaikščiojimais, bereikšmėmis frazėmis, formaliomis žmonių nuomonėmis.
Išskyrus kankinamai ilgas reklamas prieš filmą, tokie lūkesčiai nepasiteisino. Gal nebe reikalo keliasdešimt žiūrovų – jaunų ir pagyvenusių – po pabaigos titrų ėmė ploti. Tai padėka D. Ulvydui ir Co, jau pagarsėjusiems aštuoniais sukurtais darbais, ypač juostomis „Tadas Blinda. Pradžia“ ir „Emilija iš Laisvės alėjos“.
Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Nesiruošiu besąlygiškai girti naujo režisieriaus darbo, bet jis man įpiršo vieną išvadą: sprendžiant iš dabartinių devynių kandidatų į prezidentus, Lietuva dar bent 10 metų neturės tokio valstybės vadovo…
Girdžiu, kaip profesorius Povilas Gylys ar signataras Zigmas Vaišvila ar buvęs jos patarėjas Linas Balsys ar kolega Valdas Vasiliauskas drėbtels atgal: „dvaro valdytoja“, „plieninė magnolija“, „begėdiška melagė“, nuolanki JAV tarnaitė, Garliavos mergaitės grobikų užtarėja ir pan. Visuomenininkai ir tautininkai jai vėl prikiš senus biografijos faktus, tėvo, brolio ir „devinto vandens nuo kisieliaus“ gyvenimus, mokslus Leningrado A. Ždanovo valstybiniame universitete kartu su V. Putino patarėjais, laborantės darbą „Rot front“ fabrike, įstojimą į SSKP, kai Lietuva visa jau šurmuliavo Sąjūdžiu…
Neabejoju, kad D. Grybauskaitė padarė klaidų ar paklydimų. Kažkas suskaičiavo dešimt didžiausiųjų. Pavyzdžiui, tarp visų jos antikremliškų pasisakymų čaižiausiai nuskambėjo Rusijos kaip „teroristinės valstybės“ vertinimas. Tai įvyko iškart po Krymo aneksijos ir karo Ukrainoje. Galima teigti, kad tai buvo perteklinis pareiškimas. Reikia sutikti, kad Prezidentės reakcija į politikos ir verslo skandalus nebuvo pakankama ir operatyvi, o parama dešiniesiems oponentams atrodė kaip skolos atidavimas už V. Landsbergio pasitraukimą iš rinkimų kovos 2009 metais.
Bet tai tik prielaidos, kurios, antai, tūlam Aurimui Guogai jau leidžia ją vadinti „kagėbiste“, nes ji esą „kartu su V. Putinu mokėsi KGB mokykloje Leningrade“. Ten pat (www.aguoga.lt): „Dalia Grybauskaitė, rusų tėvų duktė (Polikarp Vladimirovič Gribowskij ir Vitalija Korsakova-Gribowska) padarė stulbinamą karjerą neteisėto okupacinio režimo, prieštaraujančio tarptautinei teisei, komunistinėje – sovietinėje hierarchijoje“.
Tęsti beprasmiška. Tokių svaičiojimų, iškraipymų, klišių apstu Facebook paskyrose, ypač tose jų „sienose“, kurios kažkada buvo nudažytos ryškiai raudonai ir net puikavosi ant svarbiausių valstybės pastatų, pavyzdžiui, ant užsienio reikalų ministerijos…
***
Dokumentinis filmas brėžia kitą liniją. Jo moto – Prezidentės mestelėta frazė „Nustokit krūpčioti“. Ji tapo ir filmo šūkiu, po kuriuo užšifruotas ir filmo turinys – lyderystė, įkvepianti nusikratyti nereikalingų baimių ir labiau pasitikėti savimi. Tai sudėtingiausios valstybėje situacijos, skirtinga politikų laikysena ir reakcijos, geopolitinių galių kova ir Lietuvos vieta pasaulio žemėlapyje, vertybinės laikysenos kaina. Kaip išlikti savimi ir nekrūpčioti nei prieš vietinius oligarchus, nei prieš pasaulio galinguosius, kas padeda atlaikyti oponentų ir priešiškos žiniasklaidos išpuolius?
Galų gale kas ta „Valstybės paslaptis“? Žurnalistas V. Vasiliauskas rašo straipsnį, arba jos nesupratęs, arba nenorįs suprasti. Buvęs politekonomijos dėstytojas profesorius P. Gylys (sakosi, esąs buvusio vargonininko vaikas, dabar aklai puolantis dešinuosius ir kitą Profesorių) savo paskyroje teigia, kad jam šis „nevertingas“ filmas primena tarybinių lyderių asmenybės kultą, o didžiausia valstybės paslaptis – pati D. Grybauskaitė…
Barakas Obama. EPA – ELTA nuotr.
Dar ir šiandien būdama valstybės vadovė D. Grybauskaitė tik puse lūpų gali kalbėti apie kai kuriuos savo poelgius. Kodėl ji prieš devynerius metus nevyko į Prahą, kur galėjo susitikti su JAV prezidentu B. Obama, o ten nusiuntė premjerą A. Kubilių? 2010 m. kovą britų savaitraštis „The Economist“ pastebėjo, kad tai buvo daug kam mįslė. Juk ten B. Obama ir Rusijos vadovas Dmitrijus Medvedevas pasirašė strateginės ginkluotės mažinimo sutartį, kitaip sakant, perkrovė Amerikos ir Rusijos santykius.
Tai įvyko po Rusijos agresijos Gruzijoje. Pamenate N. Sarkozy penkių punktų planą stabilizuoti padėtį Kaukaze? Jis taip ir liko popieriuje… Tuo tarpu Rytų ir Vidurio Europos lyderių sukvietimas reiškė, kad buvęs „soclageris“ pritaria demonstratyviam santykių perkrovimo aktui, nepaisant, kad Rusija toliau tęsia savo agresyvią politiką. Lietuvos prezidentės tylus ir viešai nedemonstruojamas atsisakymas vykti į Prahą buvo tarsi perspėjimas didžiosioms valstybėms, kad mažosios nesitaikstys su konformistinėms nuotaikomis ir šių laikų suokalbiais, O Lietuva nebus tos politikos įkaitė. Kaip parodė netolima ateitis, D. Grybauskaitė buvo teisi: 2014 m. Rusijos agresija niekais pavertė perkrovimo idėją, o netrukus įvestos sankcijos vėl užšaldė Šaltojo karo ledus. Virš Baltijos šalių vėl pakibo grėsmės pašvaistė…
Aš bent taip supratau viso filmo fabulą. Didžiojoje politikoje ne viską gali sakyti ir aiškinti, o tiesa vis tiek kada nors paaiškėja. Dažnai daugiau pasakai nieko nepasakęs, negu viską paaiškinęs. Tai ir yra valstybės paslaptis.
Prof. Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tai, kad nuomonė apie politiką ar valstybės veikėją ima keistis, nieko nuostabaus. Tai, kad D. Grybauskaitė kažkada laviravo ant seno ir naujo pasaulio ribos, taip pat nieko keisto. Bet pastarųjų 10 metų savo veikla ir bekompromisine pozicija dėl Lietuvos ji išsaugojo tvirtos valstybininkės titulą.
Po filmo premjeros balandį net prokremliška naujienų agentūra SPUTNIK pacitavo Prezidentės ne itin mylimą premjerą ir vieną iš realių kandidatų į šį postą Saulių Skvernelį, kuris pasakė: „Tai yra neeilinis įvykis mūsų trisdešimties metų nepriklausomos valstybės istorijoje, kada atliekamas veiksmas, primenantis, galbūt, kitokį laikotarpį, kitas valstybes“.
Prezidentės vyriausiasis patarėjas Mindaugas Lingė sako, kad vienokiais ar kitokiais veiksmais šalies vadovę Dalią Grybauskaitę yra bandoma įtraukti į rinkimų procesą, tačiau tokiems bandymams ji nepasiduos.
„Prezidentė ne kartą yra kalbėjusi apie tai, kad pati ji tiesiogiai nedalyvauja rinkimuose. Kaip rodo susiklostę pirmieji rinkimų ženklai, neretai vienokiais ar kitokiais veiksmais ją siekiama įtraukti į patį procesą“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė M. Lingė.
Kartu jis pridūrė, kad nuo politinių procesų, nepaisant vykstančių rinkimų, prezidentė nenusišalins.
„Prezidentė, be abejonės, negali nusišalinti nuo politiškai svarbių tuo metu svarstomų klausimų, vykstančių valstybėje, ir tikrai nenusišalins nuo pačių procesų vertinimo, nuo Vyriausybės darbo vertinimo, nuo Seimo darbo vertinimo, kas jos yra ir pareiga. Negalima atsieti, tarkim, vyksta rinkiminis laikotarpis ir prezidentė save visiškai izoliuoja – to nebus, bet tiesioginio agitavimo nenumato netgi įstatymai“, – pabrėžė M. Lingė.
Pasak M. Lingės, prezidentė nekeičia savo nusistatymo – už ką balsuoja rinkimuose, ji nesakys.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, minint Laisvės gynėjų dienos 28-ąsias metines, susitiko su Sausio 13-osios aukų artimaisiais. Drauge su jais šalies vadovė uždegė žvakutę ir prisijungė prie akcijos „Atmintis gyva, nes liudija“.
Sausio 13-osios išvakarėse prezidentė susitiko su Laisvės gynėjų artimaisiais. Roberto Dačkaus (Lietuvos Respublikos prezidento kanceliarijos nuotr.).
Pasak Prezidentės, Sausio 13-oji Lietuvai visada primins už Tėvynės laisvę savo gyvybes paaukojusius tautos didvyrius. Tačiau kartu tai ir pergalės diena, kuri visam pasauliui parodė, kad Lietuva buvo, yra ir bus savarankiška ir nepriklausoma. Valstybės vadovės teigimu, Laisvės gynėjų diena žymi epochinį lūžį, nuo kurio žodžiai Lietuva, Laisvė ir Nepriklausomybė visuomet eina greta.
Prieš 28 metus, prie televizijos bokšto Vilniuje, kovoje už Lietuvos laisvę žuvo 14 žmonių. Jauniausiam iš jų buvo vos 17, vyriausiam – 55 metai.
Sausio 13-ąją Prezidentė paminės iškilminguose renginiuose, skirtuose 28-osioms šios dienos metinėms. Sekmadienio ryte šalies vadovė dalyvaus Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje ir Valstybės vėliavų pakėlimo ceremonijoje Nepriklausomybės aikštėje. Vėliau Prezidentė Sausio 13-osios aukas pagerbs Antakalnio kapinėse.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuota akcija „Knygų Kalėdos“ per aštuonerius metus šalies bibliotekas papildė daugiau kaip 300 tūkst. naujų knygų.
Po rekonstrukcijos atidaroma Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka skaitytojus pakvietė į įkurtuves ateiti su knyga ir taip įsijungti į akciją „Knygų Kalėdos“.
Knygų lentyna. Slaptai.lt nuotr.
„Tai – pagrindinė mano vaikystės biblioteka, nes gyvenau visai šalia. Įsiminiau mįslingą ir didingą pastatą aukštomis lubomis, kur rasdavau daugybę įvairiausių knygų. Šiandien biblioteka puikiai restauruota – tikrai gražus darbas, panaudoti ir valstybės, ir europiniai pinigai. Ši vieta – tai senamiesčio identiteto dalis, svarbi visam Vilniui ir visiems knygų skaitytojams“, – dovanodama knygas sakė šalies vadovė.
Prezidentė apžiūrėjo atnaujintą biblioteką, apsilankė austrų ir šveicarų literatūros skaitykloje, susitiko su vokiškai kalbančių žmonių klubu, bendravo su bibliotekos lankytojais ir darbuotojais. Šalies vadovė apžiūrėjo išskirtines muzikos ir meno kolekcijos, retų spaudinių skaityklą, kurioje vyksta edukacija apie Adomą Mickevičių.
Po daugiau nei dešimtmetį trukusių A. Mickevičiaus bibliotekos remonto darbų istoriniuose rūmuose, skaitytojų reikmėms pritaikyta per 3000 kv. m. patalpų, įrengti kvalifikacijos kėlimo ir mokymo centrai.
Į šventę skaitytojai buvo kviečiame ateiti ir dovanoti bibliotekai laukiamiausių bei savo pamėgtų Lietuvos ir užsienio autorių knygų ir taip prisijungti prie „Knygų Kalėdų“ iniciatyvos.
Pasak prezidentės „Knygų Kalėdos“ ne tik papildė naujomis knygomis bibliotekas, bet ir padidino jų prestižą, sutelkė skaitytojų bendruomenes, pritraukė verslo ir įvairių organizacijų dėmesį bei sureikšmino knygų skaitymą.
Anot Prezidentės spaudos tarnybos, akcija „Knygų Kalėdos“ – puikus pavyzdys, kaip visuomenės susitelkimas sprendžia aktualias problemas. Nuo 2011 metų vykstančios „Knygų Kalėdos“ kviečia ne tik dovanoti, bet ir aplankyti artimiausią biblioteką. Akcijos dėka viešosios, mokyklų, kaimo filialų bibliotekos organizavo renginius, kuriuose buvo rengiami įvairūs skaitymai, susitikimai su rašytojais, edukaciniai užsiėmimai.
Akcijos sėkmė – sustiprėjusi bibliotekos ir skaitytojų bendruomenė, kuri dovanoja knygas ir jomis dalinasi. Per aštuonerius metus bibliotekos iniciatyvomis ir renginiais pritraukė naujų skaitytojų ir partnerių – bibliotekos knygų fondų atnaujinimas tapo bendru reikalu.
Vis daugiau Lietuvos žmonių ir verslo įmonių dovanoja knygas ir noriai dalyvauja socialinę atskirtį mažinančioje veikloje. Naujos, įkvėpinančios knygos ir žmonių dėmesys pasiekė ir vaikų dienos centrus, globos bei senelių namus, ligonines. Daugybė šiltų susitikimų kasmet vyko rajonuose.
Norint prisijungti prie akcijos naujas knygas iki sausio 6 d. galima nunešti pasirinktai bibliotekai arba palikti knygyne užrašius, kam ji dovanojama. Akcijos partneriai pasirūpins jos pristatymu.
Buvęs SEB banko prezidento patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda, komentuodamas prezidentės Dalios Grybauskaitės neišvykimą į Rygą, kur turėjo dalyvauti Latvijos Nepriklausomybės 100-mečio iškilmėse, sako, kad jis tikrai būtų vykęs, jeigu būtų reikėję, būtų važiavęs netgi dviračiu.
„Tai yra mūsų kaimynė Latvija ir tikrai buvo galima, kad ir vėluojant nuvažiuoti ir pademonstruoti, kad net ir sudėtingomis sąlygomis, net ir gendant technikai vis tiek galima pademonstruoti pagarbą savo kaimynams. Galiu pasakyti, kaip būčiau pasielgęs aš pats: aš būčiau važiavęs, jeigu reikia – ir dviračiu“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė ekonomistas G. Nausėda.
G. Nausėdai pritaria ir parlamentaras Naglis Puteikis, pasak jo, nenuvykdama prezidentė rodo savo aroganciją.
„Prezidentė siekia karjeros ES, todėl ji maino nesvarbius kaimynus į svarbesnius renginius Europos Sąjungai, manau, tai jos asmeninė pozicija (…) Arogancija, jai nesvarbus nei Lenkijos šimtmetis, nei Latvijos šimtmetis, ji tiesiog siekia asmeninės karjeros“, – sakė N. Puteikis.
Sekmadienį Lietuvos delegacija, vadovaujama prezidentės Dalios Grybauskaitės, dėl netikėto karinių oro pajėgų lėktuvo „Spartan“ gedimo negalėjo išskristi į Rygą, kur turėjo dalyvauti Latvijos Nepriklausomybės 100-mečio iškilmėse.
Metro. Azerbaidžano sostinė Baku. Slaptai.lt nuotr.
Trečiadienį Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje bus svarstomas Metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Eltai sakė, kad, jo nuomone, komitetas pritars prezidentės teiktoms pataisoms ir „pabaigs konfliktinę situaciją“.
„Jeigu prezidentė reikalauja patikslinti kai kuriuos dalykus, atsakomybės esant nuostolių klausimą, kas atsakys, ar valstybė, ar savivaldybė, prašo patikslinti geležinkelio sąvoką į metropoliteno sąvoką – aš nemanau, kad dėl to verta konfliktuoti.
O apskritai vis tiek įstatymas atveria tam tikras galimybes, o ar tai bus kada nors realybėje, ar nebus – tai kitas dalykas. Jeigu atsiras privatus investuotojas, kuris norės investuoti pinigų, tai kodėl uždaryti tokią galimybę“, – Eltai sakė R. Sinkevičius.
Kaip ELTA jau rašė, Seimas spalio pradžioje priėmė Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą. Už Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą balsavo 62, prieš buvo 6, susilaikė 31 Seimo narys.
Seimas šį įstatymą priėmė siekdamas gerinti investicijų aplinką, inovacijų diegimą į viešąjį transportą, vadovaudamasis Europos Komisijos raginimu veiksmingai spręsti transporto keliamų spūsčių ir ekologines problemas bei, naudojant kuo mažiau žalos aplinkai darantį transportą, pagerinti Lietuvos miestuose gyvenančių žmonių gyvenimo sąlygas.
Spalio pabaigoje prezidentė Dalia Grybauskaitė projektą vetavo, teigdama, jog šį įstatymą reikia taisyti, kad jis atitiktų Europos Sąjungos ir Lietuvos teisę, būtų panaikintos įstatymo interpretavimo galimybės ir užkirstas kelias interesų grupėms juo piktnaudžiauti. Prezidentė siūlo įstatyme numatyti, kad savivaldybė prisiima visišką finansinę atsakomybę ne tik dėl projekto įgyvendinimo būdo pasirinkimo, bet ir dėl veiklos gyvybingumo palaikymo bei visas su tuo susijusias finansines rizikas.
Antradienį Seimas nusprendė iš naujo svarstyti prezidentės vetuotą Metropoliteno įstatymo projektą.
Už sprendimą grąžinti įstatymo projektą svarstyti balsavo 83 Seimo nariai. Prie Metropoliteno įstatymo projekto Seimo plenariniame posėdyje bus grįžta lapkričio 8 dieną.
Prezidentės patarėjas Arūnas Molis, Seime komentuodamas prezidentės veto dėl Metropoliteno įstatymo projekto, teigė, kad šiuo įstatymu, nors politikų ir buvo siūloma, jog valstybei nereikės finansuoti metropoliteno projektų, o visą finansinę atsakomybę prisiims tik savivaldybės, įsigilinus atidžiau į įstatymo projektą, pasak A. Molio, galima matyti teisinių interpretacijų, pagal kurias įgyvendinus metropoliteno įstatymą valstybė turės prisiimti finansinę naštą, kuri pagal šį projektą yra didžiulė.
A. Molis pabrėžė, kad jeigu savivaldybės norėtų iš tikrųjų imtis metropoliteno įstatymo įgyvendinimo, jos sėkmingai galėtų tai daryti ir be šių įstatymo pataisų.
Pasak patarėjo, projektas brangiai kainuotų, antra, nežinoma tokių pavyzdžių, kad toks projektas būtų finansiškai pelningas.
Patarėjas taip pat pažymėjo, kad dabartiniame įstatymo projekte nėra aišku, apie kokią viešojo transporto rūšį kalbama: ar apie geležinkelius, ar apie keleivinį bėginį transportą. Šių rūšių transportui skiriami skirtingi transporto priemonių reikalavimai. Jiems nustatomi skirtingi saugumo, licencijavimo reikalavimai. Pasak patarėjo, dar svarbiau, kad šitų rūšių transportui taikomi skirtingi finansinių įsipareigojimų reikalavimai.
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė sako, kad šalies vadovė Dalia Grybauskaitė dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai dar kartą vetuotų Referendumo įstatymo pataisas, kurios nuleistų kartelę referendumui dėl dvigubos pilietybės.
„Nesunku nuspėti, kad prezidentė tikrai vetuotų, ji jau pakankamai griežtai yra pasisakiusi vertindama tokią iniciatyvą. Šioje Seimo sesijoje šis klausimas jau buvo sprendžiamas. Prezidentė jau buvo vetavusi dėl 12 straipsnio. Dabar grėsmė ir pati žala gali būti daug didesnė. Mes turime išlaikyti ir vientisumą, ir nuoseklumą, ir konstitucinę apsaugą. Kad ji (Konstitucija. – ELTA) nebetaptų visiems laisvai prieinamu įrankiu“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė M. Lingė. Pasak prezidentės patarėjo, tai yra valdančiųjų įrankis pasiekti norimą tikslą, politikai iš anksto nusibrėžia, kokio rezultato nori.
„Prezidentės įsitikinimu, nebereikia jokių dirbtinių palengvinimų, o labiau reikia ruoštis pačiam referendumui, reikia daugiau dialogo su žmonėmis. Diskusijų apie pilietybės klausimą mes praktiškai dabar nebegirdime, jų nėra, nes daugiau eina kalba apie organizavimo dalykus, apie formos dalykus ir apie Seimo bandymus tą tvarką keisti sau naudinga linkme“, – teigė M. Lingė.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė antradienį ketina pateikti Seimui Referendumo įstatymo pataisą, kuri paskatintų gyventojus aktyviau dalyvauti referendume.
Veto antspaudas
Įstatyme siūloma nustatyti, kad sprendimams dėl Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo priimti reikia daugiau kaip pusės referendume dalyvavusių piliečių, tačiau ne mažiau kaip 2/5 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
Pasak A. Širinskienės, projekto rengimą pirmiausia paskatino anksčiau vykusių privalomųjų referendumų praktika, kai jų nesėkmę nulemdavo pasyvioji piliečių dalis, nedalyvaujanti balsavime.
Kaip pažymi parlamentarė, daugelyje Europos Sąjungos ir kitų demokratinių valstybių taikomi mažesni reikalavimai teigiamam sprendimui, pagrindinę įtaką turi referendume dalyvaujantys balsuotojai.
Pagal dabar galiojantį įstatymą, sprendimas dėl Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
Siūloma, kad nauja Referendumo įstatymo nuostata įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d.
Kaip primena ELTA, spalio 25 d. opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos prašymu, Referendumo įstatymo pataisų pateikime nutarta padaryti pertrauką iki kito posėdžio.
Buvęs liberalas Eligijus Masiulis (k) ir buvęs MG Baltic viceprezidentas Raimondas Kurlianskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Pirmadienį Vilniaus apygardos teismo teisėjai po beveik mėnesio pertraukos grįžo nagrinėti rezonansą sukėlusią bylą, kurioje kaltinamieji yra dviejų partijų – Lietuvos liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos – nariai bei koncernas „MG Baltic“. Teismo posėdyje tęsiama garso įrašų perklausa, kuriuose minima prezidentė bei Gabrielius Landsbergis.
Pirmasis pokalbis užfiksuotas 2015 m. lapkričio 30 d. tarp Raimondo Kurlianskio ir Vytauto Gapšio. Garso įrašai – ir vėl blogos kokybės. Po teisėjų paskelbtos pertraukos apie tai, kas buvo kalbėta, žurnalistams papasakojo pats V. Gapšys.
V. Gapšys pripažino, kad užfiksuotame susitikime su R. Kurlianskiu kalbėjo apie prezidentę Dalią Grybauskaitę bei konservatorių lyderį G. Landsbergį.
Pasak V. Gapšio, R. Kurlianskis per šį susitikimą pripažino, kad G. Landsbergis buvo kvietęs jį papietauti. O prezidentė pokalbyje minima dėl to, kad tuo metu V. Gabšys lankėsi prezidentūroje ir tarėsi dėl generalinio prokuroro skyrimo.
V. Gapšys sako nesuprantąs, kodėl šie pokalbiai yra kažkuo blogi ir įtartini.
„Susitinkam, pakalbam įvairiomis temomis, nematau čia nieko blogo. (…) Dabar politinėje arenoje įžvelgiama kaip didžiausia blogybė, kad kažkas kalbasi. Turėtų vieni su kitais nesikalbėti?“, – klausia V. Gapšys bei ironizuoja, kad ,,geriausia būtų užsidaryti atskiruose kabinetuose ir tik sekretorė raštus nešiotų“.
V. Gapšys taip pat buvo nepatenkintas, kad stenogramose ekspertai surašė emocines būsenas dialoguose kaip ,,juokiasi“, „pabrėžė“ ir t.t. V. Gapšys paprašė atsukti įrašą ir paklausyti iš naujo. Pasak kaltinamojo, jis tikrai nesijuokia, o ekspertai peržengė savo kompetencijos ribas taip iškreipdami tiesą.
„Ekspertai peržengė savo kompetencijos ribas dėl emocinio vertinimo, tokie visi žodeliai (apibūdinat emocijas. – ELTA) neturi būti vertinami“, – pritarė V. Gapšiui jo advokatas Saulius Juzukonis.
Praėjusiuose teismo posėdžiuose kaltinamųjų advokatai jau skundėsi, kad išklausyti pokalbių įrašai yra blogos kokybės, nesuprantami, nerišlūs, neatitinka protokolo. Taip pat nesigirdi tokio teksto, kokį surašė specialistai. Girdėti tik tai, kad barška puodeliai, indai ir šaukštai, bet, pasak advokatų, tikrai nieko nesigirdi, kas būtų reikšminga šiai bylai.
Dešimtajame teismo posėdyje naujasis Šarūno Gustainio advokatas Aleksandras Doroševas pažymėjo nespėjęs susipažinti nei su kaltinamuoju aktu, nei su visa bylos medžiaga. Prieš tai buvusiame teismo posėdyje įtariamasis Š. Gustainis pranešė atsisakąs savo advokato, nes jis nebegalįs jam sumokėti.
Seimo narys Gintaras Steponavičius. Slaptai.lt nuotr.
„MG Baltic“ advokatas Linas Belevičius sakė, kad siekiant užtikrinti visavertišką asmens gynybą teisėjų kolegija turi leisti naujajam advokatui susipažinti su bylos medžiaga ir prašė nukelti teismo posėdį.
„Kad užtikrintų asmens gynybą, jis turi susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga. (…) Tai nėra tik formalus pasėdėjimas“,- teigė L. Belevičius.
Teisėsauga įtaria, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus, primena ELTA.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 – praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Atlikta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.
Įtariama, kad Š. Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, Gintaras Steponavičius – 15 tūkst. eurų, V. Gapšys – daugiau nei 27 tūkst. E. Masiulis įtariamas paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį.
Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.
Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
Įtariama, kad politikai dėl kyšių tarėsi su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau Seime ar kitose institucijose siūlė arba palaikė koncernui palankias iniciatyvas.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pradeda darbo vizitą didžiausiame Kinijos mieste Šanchajuje, kur dalyvaus pirmosios tarptautinės Kinijos importo parodos atidaryme. Joje savo gaminius pristatys 2800 įmonių iš 130 valstybių.
Tokia aukšto lygio tarptautinė importo paroda rengiama išskirtiniame globaliame kontekste, kai stiprėja įtampa dėl tarptautinės prekybos sąlygų, ir pradeda naują Kinijos prekybos politikos etapą. Būdama didžiausia eksportuotoja pasaulyje, Kinija dabar siekia atverti savo rinką kitų šalių importui.
Parodoje šalies vadovė aplankys 2 nacionalinius Lietuvos paviljonus ir susitiks su mūsų šalies verslininkais. Paviljonuose savo gaminius pristatys 18 šalies įmonių. Vienas jų – skirtas maisto gaminiams. Kinijos vartotojai turės galimybę susipažinti su lietuviškais duonos, pieno, padažų ir kitais maisto produktais. Antrajame paviljone bus pristatyti Lietuvos tekstilės, drabužių, baldų, interjero dizaino gaminiai.
Mūsų gamintojai įrodė galintys sėkmingai konkuruoti Kinijos rinkoje. Čia yra įsitvirtinę Lietuvos lazerių gamintojai – 12 proc. viso šalies lazerių eksporto atitenka Kinijai. Trys lazerius gaminančius įmonės yra įsteigusios savo atstovybes šioje šalyje.
Jau dabar Kinija yra pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė Azijoje. Dvišalės prekybos apyvarta pernai siekė milijardą eurų, sparčiai auga Lietuvos eksportas – vien per praėjusius metus mūsų šalies eksportas išaugo 50 procentų.
Lietuvą ir Kiniją taip pat sieja aktyvūs meno mainai. Mūsų šalies aktoriai, muzikantai ir kino kūrėjai dalyvauja įvairiuose Kinijos meno festivaliuose. Prezidentės vizito metu Kinijoje koncertuos Lietuvos kamerinis orkestras.
Šanchajuje Prezidentė susitiks su Kinijos Prezidentu ir dalyvaus „EXPO“ parodos proga rengiamoje valstybių vadovų vakarienėje.
Lietuvos vadovė taip pat atidarys vieną iš trijų pagrindinių parodos forumų – „Prekybos ir investicijų“ forumą ir sakys kalbą specialiai finansinių technologijų „Fintech“ plėtrai skirtame renginyje, kuriame norą dalyvauti pareiškė 50 bendradarbiavimu su Lietuva ir ES besidominčių Kinijos įmonių.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba
Alfredas Guščius, literatūros kritikas, šios recenzijos autorius. Slaptai.lt nuotr.
Apie Onos Voverienės naujają knygą
Prof. Ona Voverienė. Trakų bibliotekos nuotr.
Aš lankausi Vilniaus Lazdynų bibliotekoje. Pamenu, užpernai bibliotekininkė Dalia Abromavičienė man parodė knygą, storą, su autorių nuotraukomis, išleistą DIEMEDŽIO leidykloje 2012 metais. (Ant pirmojo viršelio buvo stambiom raidėm įrašas: „Knygos leidybą remia Antano Viluckio leidybos įmonė „ŽEMAITIJA“ Vokietijoje“ . Nuoširdžiai dėkojame.)
Tą knygą „Tautos sargyboje“ ji gavo knygų mugėje. Nežinojau, kad tokia knyga yra ir kad tokią knygą parašė žinoma profesorė Ona Voverienė. D. Abromavičienė man ta proga tarstelėjo: „O šitoj knygoj yra ir apie Jus!“… Ir knygą man padavonojo. Parsinešiau, pažiūrėjau, ar, atsižvelgiant į autoriaus supratimą, teisingai nurodomos teigiamybės ir trūkumai. Knygos trūkumų buvo mažiau. Ką galvoju dabar, praėjus po 12 metų, kai Onos Voverienės straipsnis buvo paskelbtas laikraštyje „Lietuvos aidas“, o paskui ir knygoje „Tautos sargyboje“? Kaip, įvertinęs šiuos savo tėvų biografinius momentus ir asmeninio gyvenimo faktorius, turėčiau pabrėžti, – ar aš turėčiau nusisukti nuo Sąjūdžio, kuriame aktyviai dalyvavau? Ne! Pirmiausia aš įvertinu objektyvią istorinę tiesą. O ji tokia: nei brolžudiškų pjautynių, nei teroro, nei žemų aistrų prasiveržimo nebūtų buvę, jeigu nebūtų buvę Hitlerio – Stalino sandėrio 1939 –aisiais deportacijų ir represijų 1941 ir vėlesniais metais, prievartinės kolektyvizacijos pokary. Argi ne šitos politinės priežastys sukėlė ikikarinę ir pokarinę sumaištį Lietuvoje, konfliktus? Šiandieninės mūsų nesantarvės šaknys tebėra įsikabinusios į anuos šiurpius laikus.
Gavau iš žurnalo „Varpas“ redaktoriaus Algimanto Zolubo elektroninį adresą, parašiau gerbiamai Onai, – nuo tada ir sutvirtėjo mūsų draugystė, prasidėjusi su mano knygos „Ieškau Konstantos“ patekimu į patikimos autorės rankas ir mano gyvenimo analize. Tai buvo pirmoji Onos Voverienės knyga atsiųsta paštu, su trumpučiu autografu. Toliau sekė knygos: „Dalia Grybauskaitė – Tautos prezidentė“, 2016; „Lietuvos aidas“ – Tautos mokykla“, 2017; „Lietuvos Respublikos Šimtmečio Didieji“ (1918-2018), Politinės asmenybės , 2018. Visos šios knygos išleistos Jeronimo Lauciaus leidyklos. Kiekviena knyga palydėta Padėka, užrašant šviesuolių bei prenumeratorių vardus ir pavardes.
Profesorė Ona Voverienė. Slaptai.lt nuotr.
Apie šitas knygas neparašys toksai autorius, neperskaitęs visų knygų, kurias per savo gyvenimą yra perskaičiusi Ona Voverienė, neapmąstęs jų pagal šitos Autorės idėjinį bei dorovinį planą, kuris žinomas tik jai. Šitame Autorės plane – visas jos gyvenimas, visi jos didieji moksliniai darbai… Jos tikslo esmė atsispindi ir žymaus rašytojo Stefano Cveigo citatoje: „Žmogaus didybę žymi ne pjedestalo aukštis, o jo žemiškųjų darbų ir pastangų vertė savo tautai ir savo valstybei.“
O antrojoje knygoje, rašydama apie „Lietuvos aidą“, ji pasirėmė Petro Klimo kantrybe ir pasiaukojimu, pacitavusi šios asmenybės atsiminimus, užbaigia pirmojo „Lietuvos aido“ redaktoriaus ir laikraščio ugdytojo išmintimi, teigdama: „Kaip tik tuose atsiminimuose išmintingo ir daug kančių patyrusio jų autoriaus buvo pasakyta: „Mažai valstybei arba tautai jos istorija atstoja kariuomenę“ .Tad, anot Onos Voverienės, „būkime verti savo Istorijos“. O apie istoriją ir jos nežinojimą ar ignoravimą kartoja įvairūs mokslininkai, politikai. Žmonės, nežinantieji Istorijos, visada palieka vaikais. Jei žmonės – vaikais – tai ir valstybės bei tautos, galima sakyti, – vaikų darželiais. Pacitavusi pratarmėje Vincą Mykolaičio – Putino eiles, Ona Voverienė byloja: „O man pačiai – didžiausia vertybe visą gyvenimą buvo, tebėra ir išliks iki saulėlydžio – lietuvybė, tautiškumas ir žmonės, kuriems ta vertybė yra svarbi. Niekada nerašiau ir nerašysiu apie Lietuvą išdavusius žmones dėl riebios sriubos šaukšto, dėl trupinio aukso, kad ir kaip savo pasirinkimą bemotyvuotų. Man – jie neegzisuoja“.
Onos Voverienės knyga „Dalia Grybauskaitė – Tautos prezidentė”
Įvade aptarusi asmenybės, tautos ir atminties ryšius, pasiremdama A. Maceinos, S. Šalkauskio mokslo žiniomis, istorikais E. Gudavičiaus, N. Kitkausko, filosofo V. Radžvilo įžvalga Ona Voverienė pristato savo būsimos knygos asmenybės koncepciją. „Tos tradicijos laikysiuos ir šioje knygoje „Lietuvos istorijos Respublikos šimtmečio didieji“. Jos tikslas – atgaivinti žymiausių mūsų valstybės politikų, veikusių ir kūrusių nepriklausomą demokratinę valstybę Lietuvą ir kūrybingiausių tautos kultūros asmenybių, nepakenkusių mūsų valstybingumui, atmintį, sugrąžinti juos dabarčiai ir būsimo mūsų klestinčios tautinės demokratijos ir teisinės valstybės Lietuvos ateičiai“.
Sergejus Kovaliovas. Slaptai.lt nuotr.
Pradėjusi nuo Jono Basanavičiaus, Vinco Kudirkos, Maironio, nuo aušrininkų ir varpininkų, toliau ji tęsia knygą pirmuoju Prezidentu Antanu Smetona, paskui antruoju Aleksandru Stulginskiu, paskui premjerais (A. Voldemaru, J. Tūbeliu, prelatu M. Krupavičiumi), aptarusi gen. Povilo Plechavičiaus , prof. Mykolo Pijaus Romerio likimus, Ona Voverienė „atskleidžia“ kitą knygos skyrių „Pavergti, bet nepasidavę“, kuriame pasakoja apie komunistų ir nacių sušaudytuosius ministrus. Paskui autorė pradeda savo „naratyvą“, kuris vadinasi „Žymiausieji Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo vadai“, kurių yra net 24. Aptarusi šias asmenybes, Ona Voverienė pereina prie poskyrio „Pasipriešinimas dvasiniam genocidui“. Iš jo man įstrigo disidento Sergiejaus Kovaliovo ir Dalios Grinkevičiūtės mintys. Anot S. Kovaliovo, „valdžia ir kuria šalyje šioms žmogžudystėms palankią padėtį, ir kitokios kurti negali, nes pagrindinis V. Putino tikslas – išsilaikyti, grobstyti pasakiškus pinigus ir maitinti savo satrapus… Negalima KGB pulkininko skirti šalies prezidentu. Tai tas pats, jeigu Vokietijoje kancleriu taptų gestapo arba „Stasi“ karininkas… Kol rusų armija su fašizmu kovojo savo teritorijoje, tol buvo išvaduotoja. Kai ji peržengė savo sienas, ji tapo agresore. Taip rusų armija Europoje tapo prievartautojų ir marodierių orda…“
Visiems žinomas Dalios Grinkevičiūtės atsiminimų knygos „Lietuviai prie Laptevų jūros“, tautiečių ir suomių, nukankintų Sibire, likimas. Neveltui knygos sudarytoja Aldona Žemaitytė jos atsiminimų stilių yra prilygynusi lakoniškoms, apibendrintoms, tarsi iš granito frazėmis iškapotomis istorijomis…
O argi ne šitos „ordos“ ištikimieji, išauginti kraugerio Stalino, kalti dėl tokio likimo. Ona Voverienė parašė apie moterį: „Dalia Grinkevičiūtė iki pat mirties išliko žmogumi, kovojančiu su melu ir niekšybe. Neminėsime tų valdiškų Laukuvos niekšelių ir jų stribo mentaliteto padlaižių pavardžių – jos liko Dalios Grinkevičiūtės atsiminimuose, pavadintuose „Gimtojoj žemėje“ – Laukuvos juodajame metrašyje“…
Profesorė neabejinga literatų, tiek iš istorijos, tiek iš dabarties: Vinco Mykolaičio – Putino, Kęstučio Genio, Justino Marcinkevičiaus, Broniaus Krivicko, Dianos Glemžaitės eilėraščiai vis pasirodo jos knygose. Dėl daug ko likau patenkintas šia knyga; tik reikėjo leidyklai pasakyti sustambinti ar kitu būdu išskirti pavardes, kurių yra labai daug.
Kovo 11-osios Akto signataras, filosofas Romualdas Ozolas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Paskutiniame skyriuje „Žvilgsnis į Lietuvos ateitį“, kuriame aptaria Viliaus Bražėno, pristato po mirties išgarsėjusią Romualdo Ozolo „testamentinę“ knygą „Nacionalizmas – tai tikrasis humanizmas. Lietuviškosios ideologijos metmenys“, Vilnius, 2014). Onos Voverienės nuomone, „Nacionalizmas – tai ateities dominuojanti ideolgija, o tautinės valstybės – jo realizavimo praktika“… O nacionalizmas , pasak R. Ozolo, – tik besiginančioji, neturinti nieko, išskyrus tvirtą ryžtą nugalėti globalizmą“. R. Ozolas apie kosmopolitizmą ir naują liberalizmo srovę išsireiškė: „Išvaikščiojusi“ po pasaulį duoneliaudama, daugumai, paskendusiai tik buityje, tautinis vertybės nė motais, o kalbos griovėjai siautėja laisvai… Priėjome tautos galių ribą“.
Onos Voverienės straipsnyje „Yra ko pasimokyti iš tautinės valstybės Vengrijos“, teigiamai atsiliepiama apie apie šią šalį – nedarbo nebėra, aštuntaisiais naujos vyriausybė metais įvesta vienkartinė Kalėdinė premija visiems pensininkams, taip pagerbiant senolių senatvę. Visa tai pasiekta per politiką, nukreiptą Tautos ir Tėvynės labui… Per „Žinių radiją“ neseniai teko išgirsti, kad Estijoje studentai miesto transportu važinėja nemokamai; o lėšos – vis per tą pačią politiką, nukreiptą žmonėms, jų senolių orumui.
Ir jeigu, anot Onos Voverienės, Tėvynė yra inkaras, kurio poveikį giliai širdyje jaučia kiekvienas, tai Tėvynė – laivas ir inkaras prie jo – svoris, galintis nugramzdinti į jūros ar vandenyno gelmę.
Kad nebūtų taip liūdna, paskaičius šios trumpos recenzijos pabaigą, siūlau jums, skaitytojai, mane suprasti, ir aš esu patyręs įvairiopas įtakas. Bet nenustoju rašyti eilėraščių, vienas iš kurių taip pat apie meilę Tėvynei – „inkarą“ ir nepalaužiamą Ištikimybę…
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, komentuodamas prezidentės Dalios Grybauskaitės ketinimus savaitgalį pasirašyti ketvirtadienį Seimo priimtus mokesčių reformos įstatymus, sako, kad šalies vadovė pasidavė „valstiečių“ administraciniam šantažui. G.Landsbergis neslėpė esąs nustebęs šiuo D. Grybauskaitės pareiškimu, nes, pasak jo, prieš metus prezidentė kalbėjo, kad reformų mokesčių srityje apskritai nereikia.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas pabrėžia, kad valdantieji prezidentei paliko labai mažai laiko apsispręsti dėl valstybei esminių reformų.
„Ji (prezidentė. – ELTA) yra atsidūrusi labai nepatogioje situacijoje. Įstatymas yra priimtas vakar, o apie jo įsigaliojimą turi būti pranešta rytoj (šeštadienį.- ELTA) Tai prezidentei yra paliktas pusdienis ketvirtadienio, penktadienis ir nedarbo diena – šeštadienis“, – „Žinių radijui“ kalbėjo G. Landsbergis, primindamas, kad šiuo metu prezidentė yra išvykusi ir dalyvauja Europos vadovų tarybos susitikimuose.
„Tai reiškia, kad vieną svarbiausių Lietuvoje įstatymų – mokesčių įstatymą – ji turi pasirašyti lėktuve, ant lėktuvo sparno. Tai nėra geras planavimas iš „valstiečių“ pusės. Iš principo jie prezidentę pastatė į kampą ir pasakė: pasirašinėk tada, kada mes tau pasakysime“, – samprotavo konservatorius.
Politikas pabrėžė, kad dėl, jo nuomone, skubotų ir iki galo neaptartų reformų prezidentė taip pat turės prisiimti dalį atsakomybės.
„Prezidentė sutiko, tebūnie, – tai jos valia. Tik mane galbūt šiek tiek stebina, kad ji pasidavė tokiam administraciniam šantažui. Bet tebūnie, ji dalį atsakomybės taip pat prisiima“, – sakė G. Landsbergis.
D. Grybauskaitė ketvirtadienį pareiškė, kad savaitgalį peržiūrės reformų įstatymų projektus, kuriuos skubos tvarka, artėjant pavasario sesijos pabaigai, ketvirtadienį patvirtino Seimas.
D. Grybauskaitės teigimu, jeigu viskas gerai, šeštadienį Seimo priimtus įstatymus ir jų pataisas ji pasirašys. Kartu prezidentė pažymėjo, kad pensijų reformos įstatymą svarstys tik kitą savaitę.
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Naujausios apklausos rodo, kad pastarąjį mėnesį ir toliau krito prezidentės Dalios Grybauskaitės palankaus vertinimo reitingas.
Politinis skandalas, kuriame šalies vadovė atsidūrė žiniasklaidai paviešinus jos ir buvusio liberalo Eligijaus Masiulio susirašinėjimą, jau antrą mėnesį iš eilės mažina apie prezidentę palankiai atsiliepiančiųjų gretas.
Palankaus vertinimo reitinge D. Grybauskaitę iš trejetuko išstūmė ekonomistas Gitanas Nausėda ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. Panašiai prezidentė buvo vertinama tik prieš 5 metus.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius sako, kad smukę prezidentės vertinimai nebegrįš į buvusias aukštumas.
Politologas pabrėžia, kad, nepaisant to, jog D. Grybauskaitė išliks viena iš geriausiai vertinamų politikų šalyje, ji savo prezidentavimą užbaigs turėdama mažesnį visuomenės pasitikėjimą nei prezidentas Valdas Adamkus, užbaigdamas savo antrąją prezidentavimo kadenciją.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ gegužės 28-birželio 5 dienomis apklausti Lietuvos gyventojai palankiausiai įvertino Valdą Adamkų (75 proc. įvertino palankiai), antroje ir trečioje vietoje pagal palankius vertinimus yra Gitanas Nausėda (64 proc.) ir Visvaldas Matijošaitis (61 proc.).
Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Misija Sibiras – 2017 dalyviais. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės palankaus vertinimo reitingas šį mėnesį smuktelėjo 9 proc., ir šalies vadovė liko ketvirtoje vietoje (60 proc.).
Per paskutinius 3 mėnesius palankiai vertinančiųjų prezidentę sumažėjo 13 procentinių punktų (nuo 73 proc. iki 60 proc.) ir nepalankiai šalies vadovę vertinančiųjų per šį laikotarpį padidėjo 11 procentinių punktų (nuo 22 proc. iki 33 proc.).
Paskutinį kartą panašūs D. Grybauskaitės vertinimai (kai ją palankiai vertino tik šeši iš dešimties apklaustųjų) buvo daugiau nei prieš 5 metus (2012 metų gruodį ją palankiai vertino 59 proc. apklaustų gyventojų ir 34 proc. vertino nepalankiai).
9 procentais taip pat krito Europos instituto direktoriaus ambasadoriaus Vygaudo Ušacko palankus vertinimas.
5 procentiniais punktais sumažėjo palankiai vertinančių prezidentą Valdą Adamkų. Tačiau, nepaisant to, jis ir toliau išlieka palankiausiai vertinamas visuomenės veikėjas Lietuvoje.
5 procentais krito ir Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus palankaus vertinimo reitingas, 3 procentiniais punktais sumažėjo teigiamai vertinančiųjų ministrą pirmininką Saulių Skvernelį, Seimo narę Ingridą Šimonytę bei Lietuvos Liberalų sąjūdžio pirmininką Eugenijų Gentvilą.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Miunchene susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų viceprezidentu Mike’u Pence’u. Susitikime taip pat dalyvavo Latvijos ir Estijos vadovai. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Palyginti su 2018 metų balandžio mėnesio apklausa, teigiamai keitėsi europarlamentaro Rolando Pakso ir į politiką sugrįžusio Darbo partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho reitingai. Abiejų politikų palankus vertinimas pastarąjį mėnesį ūgtelėjo po 4 procentus.
Labai nežymiai (1-2 procentiniais punktais) pagerėjo Kauno mero Visvaldo Matijošaičio, Lietuvos centro partijos pirmininko Naglio Puteikio, „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio, europarlamentaro ir kandidato 2019 m. Prezidento rinkimuose Valentino Mazuronio bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininko Valdemaro Tomaševskio vertinimai.
Nepalankiausiai vertinamų politikų sąrašas 2018 metų gegužę nesikeitė.
Lietuvos gyventojai ir toliau nepalankiausiai vertina politikus: konservatorių Andrių Kubilių (69 proc. įvertino nepalankiai), sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą (63 proc.), Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį (61 proc.), V. Uspaskichą (60 proc.), V. Tomaševskį (59 proc.), buvusį Vilniaus merą Artūrą Zuoką (58 proc.), R. Karbauskį (57 proc.), konservatorių pirmininką Gabrielių Landsbergį (56 proc.), Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) vadovą Gediminą Kirkilą (55 proc.), ekspremjerą Algirdą Butkevičių (54 proc.) ir europarlamentarą Rolandą Paksą (53 proc.).
VDU profesorius A. Krupavičius prognozuoja, kad pastaruosius kelis mėnesius krintantis prezidentės palankus vertinimas turėtų sustoti. Profesoriaus nuomone, prezidentės palankaus vertinimo nuosmukio tendencija dar kurį laiką gali išlikti, tačiau, anot jo, bus kur kas švelnesnė, nei buvo du pastaruosius mėnesius.
Vis dėlto politologas pažymi, kad D. Grybauskaitė savo kadencijos pabaigoje jau nebegalės džiaugtis tokiu didžiuliu visuomenės pasitikėjimu, kokį turėjo iki kilusio skandalo, paviešinus jos susirašinėjimą su buvusiu liberalų lyderiu E. Masiuliu.
Pasak A. Krupavičiaus, prezidentė nebeturi daug galimybių pagerinti savo reitingų, todėl, anot jo, kadenciją turėtų užbaigti turėdama mažesnį visuomenės palaikymą, nei jį turėjo savo antrąją kadenciją baigiantis prezidentas V. Adamkus.
„Nepaisant to, kad Dalia Grybauskaitė turėjo didelį pasitikėjimą ir dabar vis dar lieka tarp tų politikų, kuriais Lietuvoje pasitikima labiausiai, tačiau jos reitingas, – akcentavo profesorius, – yra šiek tiek mažesnis negu populiarumas, kurį turėjo Valdas Adamkus artėjant jo antrosios kadencijos pabaigai“, – aiškino politologas.
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė susitinka su JAV prezidentu Donaldu Trampu. Lietuvos prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
„Perskaityto metinio pranešimo, kurį apžvalgininkai įvertino pakankamai gerai, matyt, neužteks, kad jos reitingas galėtų stabilizuotis ar pradėti augti“, – pabrėžė A. Krupavičius.
Jo nuomone, prie prezidentės reitingų kritimo prisideda ir tai, kad D. Grybauskaitė nepakankamai aiškiai atskleidžia savo pozicijas, atsakant į valdančiųjų siekį analizuoti prezidentės paviešintus laiškus.
„Aš manau, kad labiausiai reitingus mažina prezidentės pozicijos neapibrėžtumas. Prezidentė galėtų pataisyti savo reitingą artimiausioje laiko perspektyvoje, jei ji pasakytų – gerai, aš nusideginau pirštus, tegul toliau yra atliekamas tyrimas, kad reikia konkrečių rezultatų, kad politinė sistema būtų kapitaliai remontuojama. Tokia jos poziciją galbūt ir leistų sustabdyti jos reitingų nuosmukį, o po to – gal tuos reitingus padidinti. Dabar ji bando kalbėti metaforomis, Ezopo kalba ir kartais prieštaraudama galimiems Seimo tyrimams“, – kalbėjo A. Krupavičius.
Jis pabrėžė manantis, kad aštrus D. Grybauskaitės kalbėjimas apie valdančiųjų „valstiečių“ lyderį R. Karbauskį, viešai svarstant apie tai, ar jo buvimas Seime neprieštarauja Konstitucijai, buvo klaida. Anot jo, tokia prezidentės retorika ir viešojoje erdvėje garsiai nuskambėjusios trintys su valdančiaisiais didelės naudos D. Grybauskaitei nedavė, o tik užaštrino jai ne visiškai palankius klausimus.
VDU profesorius samprotavo, kad artimiausiu metu prezidentei nepalankus kontekstas ir klausimai, kuriuos kelia valdantieji, turėtų blėsti. Tai, anot jo, bus vienas iš veiksnių, stabdančių ir tolesnį D. Grybauskaitės reitingų smukimą.
Pasak profesoriaus, po prezidentės skaityto metinio pranešimo tiek ji, tiek valdančiųjų „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis siekia „nuleisti garą“ ir mažinti kilusias įtampas.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitinka su Ukrainos kariais – savanoriais. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
„Manau, kad artimoje perspektyvoje įtampos turėtų būti mažesnės nei tos, kurios buvo prieš kelias savaites“, – samprotavo A. Krupavičius.
Pasak VDU profesoriaus, prezidentės ir „valstiečių“ lyderio konfrontaciją artimiausioje ateityje šiek tiek pritildys ir svarbūs klausimai, kuriuos turės spręsti Seimas.
„Seimas turi užbaigti pavasario sesiją, o darbų sąrašas yra ilgas, tarp kurių yra prieštaringai vertinamas Vyriausybės reformų paketas, mokesčių reforma, pensijų reforma. Yra daug temų, kurios gali gerokai pridengti Dalios Grybauskaitės su Ramūno Karbauskio nesutarimus“, – aiškino politologas. Galiausiai, pabrėžė A. Krupavičius, vasara ir daug kam prasidėjusios atostogos atitrauks visuomenės dėmesį nuo pastaruoju metu Lietuvos politikos dėmesio centre atsidūrusių klausimų.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su burlaivių regatos „The Tall Ships Races” dalyviais. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
„Atostogos bus natūrali pertrauka, kuris leis šiek tiek atvėsti ir šiek tiek kitaip pažvelgti į susiklosčiusią situaciją bei santykius“, – kalbėjo A. Krupavičius ir pridūrė, kad nenustebtų, jei jau rudenį D. Grybauskaitės reitingai galėtų pradėti nežymiai augti.
Apklausa vyko 2018 m. gegužės 28-birželio 5 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1017 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 114 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų.
Taip jau sutapo, kad prezidentės D.Grybauskaitės 9-asis metinis pranešimas Seime turėjo būti perskaitytas sekant didžiausio nepriklausomos Lietuvos istorijoje politinės korupcijos skandalo karštais pėdsakais, todėl šįkart prezidentės ritualinio pasisakymo buvo laukiama su ypatingu dėmesiu, kaip gaisrui šią vasarą išdžiūvusiame miške plintant ažiotažo bangoms, spėliojant – ką prezidentė pasakys apie užgriuvusius įvykius, kokius visų pirma pateiks šiandieninių aktualijų vertinimus.
Kaip nesunku buvo pastebėti, ne vieną politikos apžvalgininką ypač domino toks klausimas – kaip prezidentė paaiškins savo pačios vaidmenį, tramdant ar nevalingai paskatinant oligarchijos užgimimą Lietuvoje. Vieni komentatoriai iš anksto buvo įsitikinę, kad prezidentė pasisakymo Seime metu bus labai ryžtinga, nesustos pusiaukelėje, užsimojusi išgenėti politinės korupcijos hidros galvas, kiti prognozavo, kad šįkart prezidentė ieškos labiau subalansuoto vertinimo, didesnį dėmesį skirdama šalies iškovojimams, tokiu būdu tarsi bandydama praskaidrinti susikaupusias slogias nuotaikas.
Savo ruožtu šių eilučių autorių iš anksto domino ne tik tai, ką šalies vadovė pasakys, bet ne mažesniu laipsniu tai, ką pasistengs nutylėti. Tokiais atvejais nutylėjimai yra ne mažiau iškalbinti dalykai nei retorikos trelės, o kartais būna net taip, kad nutylėjimai, nepatogaus klausimo nuslėpimas, užstojusi pauzė yra pati intensyviausia kalbos forma. Tyla gali net driokstelėti.
Žiūrint šiuo rakursu, privalu iškart pastebėti, kad D.Grybauskaitė savo metiniame pranešime pademonstravo aukštąjį retorikos stilių, labai teisingai sudėliodama akcentus, būdama griežta vertinant negeroves ir drauge vengdama persūdyti žinomas temas. Tačiau neapleidžia įspūdis, kad nutylėti čia buvo ne atskiri niuansai (visko gi neaprėpsi!), o esmių esmė, tarsi bijant net užuomina prasitarti apie mūsų negandų pagrindų pagrindą. Kaip atrodo bent šių eilučių autoriui, tokia nutylėta esmių esmė yra nepabandytas aptarti klausimas – koks yra oligarchijos Lietuvoje užgimimo, o po to baisingo suvešėjimo mechanizmas. Vien tik žmogaus gobšumo fenomenu to dalyko nepaaiškinsi, ar ne?
Prezidentė savo pranešime kalbėjo ir apie tai, kad atėjo laikas Lietuvoje perkrauti verslo ir politikos santykius. Leiskite ta proga iš naujo jau kažkelintą kartą priminti https://slaptai.lt/edvardas-ciulde-ka-atidenge-uzdenge-nsgk-tyrimo-isvados/, kad kažkas Lietuvos valstybės mechanizme nepataisomai sugedo, kai netrukdomai, dar daugiau – su valstybės institucijų pagalba andai buvo sunaikintas nacionalinis investuotojas LEO.LT. Vartojant tą pačią kompiuterinę terminologiją išplėstiniame kontekste, būtų galima pasakyti, kad tąsyk buvo nulaužta Lietuvos valstybė, o nesugebėjimas pripažinti šios strateginės klaidos mus visus įkalina kvailoje begalybėje, kai lieka tik mechaninio įpročio pasmerktumas kartoti tą patį nesėkmės modelį visuose savo strateginiuose pasirinkimuose. Išbristi iš tokios kvailos begalybės mums be visa ko kito padėtų Dalios Grybauskaitės prisipažinimas, kad tąsyk ji pasirinko ne tą pusę, tačiau dabar jau rodo pavyzdį, kaip būtų galima įveikti uždaro rato begalinį pasikartojimą.
Ar galima patikėti prezidentės pažadu, kad tobulinant teisėtvarkos darbą, politinė korupcija šalyje automatiškai bus pažabota? Kažkada F.Nietzsche kalbėjo, kad yra dviejų tipų visuomenės: karinė ir korupcinė. Tačiau manding mūsų padangėje formuojasi naujojo tipo mišrioji karinė (policinė) – korupcinė visuomenė, sujungianti čia įvardintus priešingus polius taip organiškai, kad paviršiuje glūdinčių siūlių beveik nesimato.
Tai ypač akivaizdžiai iliustruoja faktas, kad patarnavę valstybės tarnyboje aukščiausiojo rango prokurorai vėliau su dar didesne sėkme triūsia nusikalstamomis organizacijomis vadinamuose koncerno pobūdžio susivienijimuose.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Mieli Lietuvos žmonės, Seimo nariai,
prieštaringas jausmas apima šiandien galvojant apie Lietuvą.
Iš vienos pusės matome įstabų Laisvės kūrinį, kurio pažanga žavisi visas pasaulis, kuriuo didžiuojamės ir mes patys, mažiau nei per tris dešimtmečius pavertę Lietuvą savarankiška valstybe.
Kitoje pusėje – iš politinių užkulisių į valstybės pamatus vis prasiskverbiantis godumo ir nepasitikėjimo kirminas, verčiantis žmones geresnio ir teisingesnio gyvenimo ieškoti svetur.
Ties šimtmečių sankirta tapo dar aiškiau – valstybingumo kelyje atokvėpių nėra.
Tiek istorija, tiek dabartis mus nepaliauja mokyti, kad Laisvė – tai nesibaigianti mūsų visų asmeninė atsakomybė.
Iššūkių ir išbandymų buvo visada. Bet ne nusivylimas, o tikėjimas Lietuva buvo visų sunkiausių sprendimų ir apsisprendimų raktas.
Praeitame amžiuje turėjome didžių pasipriešinimo mokytojų, todėl iki šiol turime savo Valstybę.
Nesitaikstyti ir nepasiduoti, patiems spręsti Lietuvos ateitį mus mokė Basanavičius, partizanai, Sąjūdis, Sausio 13-oji – visų Laisvės kovų dalyviai.
Jų idealizmo šviesoje kiekvienas, o pirmiausia politikai, galime įvertinti savo darbus, norus ir ketinimus: kiek juose yra tarnavimo Lietuvai?
Naujasis šimtmetis atsirito naujų išmėginimų banga, bet kartu apdovanojo mus drąsa į daug ką pažiūrėti kitomis akimis.
Išsivaduoti iš baimių, priklausomybės, įtakų ir nešvarių pinigų.
Sujudinus politinės korupcijos viršūnių vandenis prieš mus atsivėrė „neregėta Lietuva“, nors visi įtarėme ją esant.
Kur ciniškas išskaičiavimas nustelbia viską ir kėsinasi į valstybę, į demokratiją. Kur knibžda godžių, klastingų, demoralizuotų savanaudžių, nematančių valstybės idėjos. Kur suprantama tik šantažo, melo ir grasinimų kalba, o įtaka poveikiu – einamiausia prekė.
Lietuvos išvadavimas nuo vietinių grobikų – mums tekusi atsakomybė. Atgrasymui ir apsivalymo kovai, sąžiningų žmonių valstybės pergalei prieš klastingą machinatorių Lietuvą reikalinga pilietinė gynyba ir kuo daugiau sąjungininkų.
Šalies žvalgyba jau geba vidaus grėsmes vertinti taip pat rimtai kaip ir išorės. Ne tik įžvelgti, bet ir padėti jas šalinti.
Valstybės, o ne prekeivių įtakomis pusėn šiandien stoja vis savarankiškesne tampanti teisėsauga, įvaldžiusi naujus teisinius įrankius kovai su korupcija, kurių per pastaruosius kelerius metus sukūrėme pakankamai. Ilgametės pastangos ir įdirbis, nauji paskirti institucijų vadovai pradeda duoti rezultatus.
Fundamentaliems nacionalinio saugumo klausimams randasi ir vis daugiau politinės valios, taip pat ir šiame Seime. Priešakines valstybės gynybos linijas papildo tiriamoji žurnalistika, vidiniai sąjūdžiai jau užgimsta mokyklose, ligoninėse, socialiniuose tinkluose.
Bendromis jėgomis jau perbridome vietinius Rubikonus, pažabojome gazprominius energijos vėjus, apsigynėme nuo „Rosatom“ įtakų, juodosios buhalterijos, bankinių sukčių. Pradeda užsidaryti „paskolų dėžučių“ ir „dramblių pirkimo“ kontoros, įtartinų ryšių atsikrato Valstybinė mokesčių inspekcija.
Tačiau atsiranda vis naujų prekeivių Lietuva, pasikėsinimai į valstybę nesibaigia, mėginimai užvaldyti šalį nesiliauja.
Bet tik teisinis ir pilietinis pasipriešinimas yra rimtas atsakas į neskaidrią politiką. Turime išlikti teisės viršenybės valstybe, rasdami tinkamą balansą tarp žinojimo, informacijos, įtarimų ir pagrįstų įrodymų.
Kad sąžiningas žmogus savo valstybėje jaustųsi oriai, turime teisiniais instrumentais galutinai nusikratyti korupcijos pančių, atnaujinti politinę sistemą ir pakilti iš nepasitikėjimo duobės, į kurią vis patenkame.
***
Nors esame priskiriami prie šalių, kontroliuojančių korupciją, neskaidrumo erozija prasigraužė į daugumą partijų. Todėl vidaus politika, primenanti lopomą Gedimino kalną, dažnai neatlaiko – trūkinėja ir griūva.
Ekstremali situacija paskelbta jau seniai, tačiau avarinė būklė išlieka, partinės sistemos krizė gilėja.
Tiesioginis politikos susiliejimas su verslu ir ilgametė priklausomybė nuo finansinių rėmėjų daugelį padarė pažeidžiamus.
Oligarchinį demokratinės sistemos užvaldymą pristabdėme, nors visi skaudžiai nusideginome pirštus. Taip pat ir aš.
Atsakomybę už Lietuvą reikia prisiimti su visomis asmeninėmis rizikomis.
Apgailestauju tik dėl vieno, kad viskas vyko ne taip greitai, kaip tikėjausi, kad korupcijai sutramdyti prireikė beveik dviejų kadencijų, o teisėsaugai užtruko tiek daug laiko nuo įtarimų prieiti prie teismams reikalingų įrodymų.
Tuo tarpu konstitucinė sankloda, kurios dalis yra ir Prezidentas, reikalavo ir reikalauja dirbti su visais, kuriuos lemia rinkimai ir žmonių valia – su visais Seimais ir jų nariais.
Tačiau nuoširdžiai tikiu, kad kartu su trimis istorinėmis politinės korupcijos bylomis prasideda ir naujoji mūsų šalies skaidrumo istorija. Kad perkrovę politikų ir verslo santykius pereisime į kokybiškai naują valstybės vystymosi ir politinės kultūros etapą.
Tai sudėtingas, bet labai svarbus ir valstybės ateičiai lemtingas laikotarpis.
Gyventi be užkulisinių įtakų reikės mokytis mums visiems. Pirmiausia – partijoms, nes tik laisvi politikai gali priimti laisvus sprendimus.
Asmeniškai žinau, kiek kainuoja nepriklausomumas ir principingumas. Už viską tenka mokėti.
Tik atsiribojimas nuo įtartinų interesų – vienintelis kelias skaidriai politikai.
Kad ir kokios silpnos, pavargusios, nukraujavusios būtų politinės partijos, tačiau kol kas tai patikimiausias demokratinio valstybės vystymosi pagrindas.
Ir šiandien partijos turi nepakartojamą galimybę prisikelti naujam gyvenimui.
Turime 24 politines partijas, jau laikas turėti ir jų kokybės standartus bei demokratinio valdymo tradicijas.
Dešimtmečio reikėjo, kad prikeltume pasitikėjimą teismais. Taip pat žingsnis po žingsnio, apsivalydama nuo susitepusių veikėjų, keisdama ydingas praktikas, reikalaudama aukščiausių kompetencijos ir moralės standartų iš nepasitikėjimo liūno gali išbristi ir partinė sistema.
Profesionali klaidų analizė, nuoseklus darbas ir atsakinga lyderystė gali partinę sistemą vėl pastatyti ant kojų.
Partijos, kurios pajėgs įveikti vidinį susipriešinimą, vienas kito niekinimą ir kompromitavimą, galios sukoncentravimą partinėse viršūnėse, eilinių narių izoliavimą, kurios remsis ne tik lyderio vardu, bet ir savo ideologija, bendraminčiais, vienijamais pažiūrų ir idėjų, tikrai turės ateitį.
Kol kas partinėje veikloje dalyvauja tik 120 tūkstančių žmonių, per trejus metus naujų atėjo vos du tūkstančiai. Kur kas daugiau buvo norinčių dalyvauti „Misijoje Sibiras“ ir šalies gynyboje.
Kariuomenės rezervą papildė jau trečia savanorių šauktinių karta, vis daugiau žmonių pasirengę prireikus ginklu ginti Tėvynę.
Todėl šiandien savanorių reikia ne tik į kariuomenę, bet ir į partijas.
Antraip veržli, skaidri naujų politikų karta, kuriai Lietuvos sėkmė ir garbė bus svarbesnės už asmeninį ūkį, kuri nepardavinės savo laisvės už jokius pinigus, taip ir liks neišsipildžiusi politinė svajonė.
O jau artimiausiuose rinkimuose galime pamatyti pseudodemokratinių judėjimų triumfą arba ant nusivylimo bangos išnirusį naują koncerną – gelbėtoją.
Rinkimų komitetai, turėję įnešti daugiau demokratijos, paskatinti nepartinių žmonių dalyvavimą rinkimuose, deja, tampa vienkartinės demokratijos grimasa su politinių atskalūnų reanimacija, neaiškiu finansavimu, menka kontrole ir su vieninteliu tikslu – siekti valdžios.
O nepavykus – transformuotis į naują komitetą.
Valdžios ėmimas bet kokia kaina, kai tikslas pateisina priemones, grąžina mus į kitą santvarką, kurioje jau buvome. Kur tautos susitarimas negalioja. Negalioja ir priesaika, nei politinė, nei moralinė atsakomybė.
Todėl rinkimų organizavimo skaidrumas išlieka iššūkiu mūsų dar vis trapiai demokratijai.
Juridinių asmenų milijonams jau septyneri metai uždrausta rungtis rinkimuose. Valstybė partijoms kasmet iš biudžeto atseikėja pusšešto milijono eurų, bet nostalgija verslo piniginėms injekcijoms neblėsta. Vis girdime kvietimus vėl legalizuoti partijų pirkimą.
Gal todėl stringa pasiūlymai dėl grynųjų pinigų ribojimo, su šešėliu vis dar kovojama tik čekių loterija, sunkiai juda pradėtos neteisėto praturtėjimo bylos ir vis didėja pagunda visai atsisakyti ikiteisminių tyrimų terminų.
Noras išlaikyti įtakos svertus neišlaisvina nuo partinės priklausomybės ir mūsų Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK). Daugelyje Europos Sąjungos valstybių, tokiose kaip Vokietija, Danija, Belgija, Švedija, Nyderlandai ir kitos, kurias sunku būtų pavadinti nedemokratiškomis, veikia komisijos be politinių partijų atstovų. VRK objektyvumo užtikrinimas – svarbi politinės sistemos atsinaujinimo dalis. Ypač laukiant būsimų rinkimų.
Nepakeitus ydingų įpročių ir toliau turėsime rimtų bėdų su Valstybės valdymo kokybe ir atstovaujamąja demokratija.
Gerbiamieji,
Lietuvos žmogus su savo rūpesčiais ir lūkesčiais kol kas paliktas politinės darbotvarkės nuošalėje, o rinkėjų patikėtas laikas Tautos atstovybėje naudojamas tarpusavio rietenoms ir asmeninių sąskaitų suvedinėjimui.
Parlamentas – Laisvės kovų bastionas – tampa pasikėsinimų į žmonių laisvę ir demokratiją šaudykla, iš kurios pokši vien drausti ir bausti. Persekiojimas ir draudimai verčia žmones jaustis svetimais savo šalyje.
Neieškant bendro gerovės vardiklio, Lietuvos darna virsta visuomenės susipriešinimu: pensininkai su dirbančiais žmonėmis, kaimas – su miestu, gydytojai – su mokytojais, statutiniai – su valstybės tarnautojais, o gerovė – su gynyba.
Selektyvi parlamentinė kontrolė ir komisijų vajus tik dar labiau didina neteisybės jausmą šalyje.
Sukiršinti ir susiskaldę, praradę tarpusavio ryšius neįstengsime susitelkti dėl svarbiausių valstybei darbų.
Kad ir kiek nagrinėtume praeitį, nuo atsakomybės už šiandienos sprendimus nepabėgsime.
Ilgai vegetavusi politinė darbotvarkė perpildyta ypatingos skubos klausimų, kurie žmonių gyvenime tėra nereikšmingos smulkmenos.
Erotikos apibrėžimai ir medžioklė su lankais ar ne ta uniforma aprengti žaisliniai kareivėliai tampa svarbesni nei socialinė atskirtis ir emigracija, mažėjantis šalies konkurencingumas, vaikų raštingumas ar pasirengimas referendumui dėl dvigubos pilietybės.
Nepateisinamai vėluojame ir su Europos Sąjungos paramos panaudojimu. Štai kur reikėtų rimtos parlamentinės kontrolės.
Demokratija yra grindžiama ne „mažuma klauso daugumos“, o viešo aptarimo, įtikinimo, įsiklausymo ir kompromiso principais, numato visuomenės įtraukimą į sprendimų priėmimą. Tik taip sukursime pasitikėjimu grįstą visuomenę.
Atsakinga politika reikalauja visas žmonių rinktas valdžias ne kariauti, o bendradarbiauti ieškant geriausių sprendimų mūsų žmonėms.
***
Jau aštuonerius metus šalies ekonomika auga, Lietuvos patrauklumas investicijoms aukštas. Tačiau ir šis istoriškai ilgas pakilimo laikotarpis nėra amžinas, todėl turi būti išnaudotas ateities ekonomiką nulemsiantiems sprendimams priimti.
Veikdami kryptingai su skirtingais Seimais ir Vyriausybėmis per rekordiškai trumpą laiką daugelyje sričių padarėme reikiamą pažangą ir tapome Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nariais. Tai mūsų valstybės vystymosi įvertinimas.
Dabar mūsų ekonomikai atviros 36 pažangiausių pasaulio valstybių idėjos ir parama. Bet kartu tai didelis įpareigojimas skaidrinti ir tobulinti šalies vystymąsi, rūpintis mūsų šalies konkurencingumu, inovacijų plėtra ir ekonomikos modernizavimu, progresyviu verslu, žmonių raštingumu ir strategine infrastruktūra.
Mūsų variklis pasaulio ekonomikos greitkelyje – kvalifikuoti žmonės, kaip buvo ir anksčiau, ir aukštos pridėtinės vertės produktai.
Tačiau inovacijų politika yra tapusi nuolatinio ambicijų ir interesų karo tarp dviejų ministerijų įkaite. Šimtai milijonų eurų, išleistų mokslo ir verslo bendradarbiavimui skatinti, turi virsti ne tik Lietuvos ekonomikai, bet ir eksportui tinkamais produktais.
Patentais, o ne vien moksliniais straipsniais pasaulyje matuojamas akademinis šalies potencialas.
Ūkininkaujančios politikos dėmesio centre niekaip neatsiduria ne tik aukštosios technologijos, bet ir padėtis pačiame žemės ūkyje, į kurį bus sudėta jau apie dešimt milijardų eurų europinės paramos.
Žemės koncentracija vienose rankose, pajų ir vekselių biznis, nekontroliuojamas žemių įsigijimas, neskaidrios ES paramos dalybos, fiktyvūs ūkiai ir „sofos“ ūkininkai atvedė prie netvarkos, anarchijos ir iškreiptos rinkos.
Vieni kaime niekaip nesuduria galo su galu, kiti pamiršta deklaruoti šimtatūkstantinius sandorius.
Artėja dar vienos ES derybos dėl paramos žemės ūkiui. Tačiau ir papildomi milijardai latifundinių santykių kaime nepakeis – todėl turime apsispręsti dėl žemės ūkio politikos ir kaimo plėtros strategijos.
Socialiai orientuotoje politikoje ir atskirtis turėtų būti mažinama ne vienkartinėmis išmokomis, o kryptingais ir ilgalaikiais sprendimais, kurių priėmime dalyvauja ir patys žmonės.
Pirmuose kampanijos „Už saugią Lietuvą“ susitikimuose savivaldybės net neturėjo socialinių paslaugų planų. Šiemet dauguma jau aiškiau planuoja, kaip dirbs su probleminėmis šeimomis, senoliais, neįgaliaisiais, budinčiais globotojais, kaip perorientuos paslaugas uždarius vaikų globos namus, kad žmonės neliktų be darbo.
Socialinį žmonių saugumą didžia dalimi nulemia pajamos.
„Sodros“ vyšniniai vokai uždirbantiems mažiau nei minimalią algą su perspėjimu, kad jie neturi praktiškai jokių garantijų, išjudino pačių žmonių sąmoningumą ir pabudino darbdavių sąžinę – dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių algos ėmė didėti. Tačiau ties skurdo riba vis dar gyvena nepateisinamai daug dirbančių žmonių.
Socialiai atsakingas verslas, kurio šalyje vis daugėja, kuria naujas bendravimo tradicijas ir pagarbius tarpusavio santykius. Tai didžiulė atsvara mūsų buvusiai oligarchinei istorijai.
Atskirtis nėra tik nepriteklius – tai ir žmonių savijauta šalyje. Žmonės, ypač regionuose, jaučiasi niekam nerūpintys, nuo jų pradeda nieko nebepriklausyti, su jais vis mažiau tariamasi, jie atskirti nuo sprendimų priėmimo.
Kai kuriose savivaldybėse ne tik oponentai, bet ir žurnalistai turi „žinoti savo vietą“.
Tačiau savo valstybėje žmonių balsas gali ir turi būti girdimas.
***
Pilietinės galios indeksas nežymiai auga, ir žmonės pamažu ima suvokti, kad aktyviu dalyvavimu galima pakeisti valdžios sprendimus, pagaliau – savo paties gyvenimą.
Dalyvaujamosios demokratijos kokybė taip pat turi keistis, kad už mus nespręstų kiti, kad netaptume pastumdėliais ir vasalais.
Jeigu ir toliau manysime, kad užtenka susimokėti mokesčius ir kartais ateiti prie balsadėžių, o į visa kita geriau nesivelti, – laisvės ir demokratijos šalyje tik mažės.
Pilietinis aktyvumas – tai įsisąmoninta atsakomybė.
Demokratija siūlo daugybę instrumentų, kaip dalyvauti priimant sprendimus, reikia tik išmokti jais tinkamai naudotis.
Nevyriausybinių organizacijų (NVO) balso stiprumas yra svarbiausias demokratijos matuoklis. Kuo dažniau politikai jį girdi ir priima sprendimus, atsižvelgdami būtent į šį barometrą, tuo didesnius teigiamus pokyčius turime.
NVO stiprinimas išlieka svarbiu uždaviniu valstybėje, kitaip turėsime tik „daugumos“ demokratiją ir jos primestus sprendimus.
Pozicijų vis dar neišsikovoja ir mūsų profesinės sąjungos. Dėl susiliejimo su valdžia ir vis dar iš mokslinių konferencijų Rusijoje parvežamos patirties jų pasitikėjimas ir autoritetas silpsta. Profesinėse sąjungose dalyvauja tik apie dešimt procentų visų darbuotojų ir jų kasmet mažėja.
Todėl neįgalias profsąjungas keičia spontaniški, valdžiai kur kas nepatogesni vidiniai sąjūdžiai.
Kol „slaptasis pirkėjas“ ir „slaptasis pacientas“ ieško vaistų nuo korupcijos sveikatos ir farmacijos sektoriuje, o korupcijos karštinė krečia didžiąsias klinikas, kovai už sąžiningas algas ir skaidrią veiklą pakilo Medikų sąjūdis, pirmam mūšiui sutelkdamas net 43 tūkstančius medikų ir pusketvirto tūkstančio pacientų.
Jų balsas tapo girdimas.
Visur, kur įsigali savivalė, reikalingas pilietinio pasipriešinimo sąjūdis. Formų yra įvairių, kaip išjudinti sprendimus ir kaip dalyvauti juos įteisinant valstybės mastu – nuo peticijų feisbuke ir kituose tinkluose, iki gyvo protesto.
***
Iš pusantro tūkstančio šimtmečio idėjų Lietuvai žmonės viena svarbiausių išrinko mokytojo profesijos prestižo stiprinimą.
Tai reiškia, kad švietimas privalo tapti pagrindine šalies investicija.
Švietimo reformos užduotis – ne tik atliepti darbo rinkos poreikius, bet ir pakeisti ugdymo kokybę taip, kad ir vaikai, ir visi mūsų žmonės spėtų koja kojon su skaitmeniniu laikmečiu, orientuotųsi nuolat kintančioje, ekonominėje, politinėje, kultūrinėje aplinkoje, ugdytų kritinį ir kūrybinį mąstymą.
Kol mokytojų rengimo pertvarka neįsivažiavo, mokyti finansinio raštingumo imasi bankai, kritinio mąstymo – žurnalistai ir visuomenininkai, socialinio – nevyriausybininkai, kompiuterinio – net atsakingas verslas.
Kokybiškai naujas žmonių švietimas būtų nacionalinė šimtmečio pergalė.
Tik suteikę jaunimui deramą išsilavinimą šiandien, galime laiduoti už valstybės ateitį.
Nes išsilavinusi tauta visada išliks laisva, kad ir kaip suktųsi pasaulis.
Gerbiamieji,
susiskaldymas ir susipriešinimas tarptautiniuose santykiuose toks pat pavojingas kaip ir šalies viduje.
Prekybos karų grėsmė, nesusikalbėjimas dėl saugumo ir vis labiau kaistanti retorika abiejose Atlanto pusėse, tarptautinių susitarimų ignoravimas geopolitinę situaciją aplink mus daro miglotą.
Globali daugiašalė diplomatija išgyvena krizę, todėl visuotinis įsipareigojimas taikai, demokratijai, laisvei ir žmogaus teisėms jau nėra savaime suprantamas dalykas.
Aižėjančiame šiandienos pasaulyje saugumas tampa daugialypis, todėl ir priemonės turi būti visa apimančios. Tikėtis, kad mus apsaugos kiti – jau nebegalime.
Būtina stiprinti dvišalius ryšius su strateginiais partneriais ir artimiausiais kaimynais, plėsti draugų ratą. Ieškoti naujų bendradarbiavimo formatų, išvengti transatlantinio susiskaldymo ir siekti efektyviau veikiančios Europos Sąjungos bei greitai reaguojančios, prie naujos saugumo aplinkos adaptuotos NATO.
Geopolitiniai iššūkiai įpareigoja stiprinti šalies apginamumą.
Todėl Valstybės gynimo taryba jau patvirtino apsisprendimą nuosekliai didinti finansavimą gynybai iki dviejų su puse procento BVP. Kartu būtina siekti didesnio partnerių įsitraukimo į mūsų regiono saugumą.
Tai – bus artimiausio NATO viršūnių susitikimo tikslas. Veikti išvien mokomės ir Lietuvoje dabar vykstančiose šimtmečio pratybose, kuriose dalyvauja net 22 NATO valstybės ir Švedija bei Suomija.
Nebijokime būti ir Europos Sąjungos integracijos smaigalyje, nes tik suvieniję pastangas karinio, energetinio, kibernetinio ir ekonominio saugumo srityse jausimės stiprūs. Atgimstanti stiprios ir vieningos Europos idėja grąžina pasitikėjimą savimi.
Didesnė ES atsakomybė už savo piliečių saugumą – tai, ko nori mūsų žmonės.
Lietuva jau prisideda prie Europos saugumo stiprinimo: mūsų iniciatyva kuriamos greitojo reagavimo pajėgos kibernetinėms grėsmėms atremti ir kovoti su priešiška propaganda, patvirtinti bendri standartai ES išorės sienos apsaugai – taip pat su mūsų dalyvavimu.
Gindamiesi nuo „Gazpromo“ ir Astravo, spartindami elektros tinklų sinchronizavimą su Vakarų Europa pasitarnaujame visos ES energetiniam saugumui ir esame to kelio pavyzdys.
Šiandien kartu su bendraminčiais esame visur, kur ginama laisvė ir demokratinės vertybės: Ukrainoje, Afganistane, Irake, Malyje, Viduržemio jūroje – ten, kur yra mūsų partneriai.
Naują kokybę įgavo Lietuvos strateginė partnerystė su JAV, Prancūzija, Lenkija ir Lietuvos saugumo atrama tapusia Vokietija.
Jau beveik dešimtmetį sėkmingai einame Šiaurės kryptimi, lygiuodamiesi į skandinavišką gerovės, demokratijos, socialiai atsakingo verslo supratimą.
Šių metų Vasario 16-oji apibendrino mūsų užsienio politikos sėkmę: šimtmečio svečiai – pasaulio lyderiai, kurių šiemet tiek daug sulaukėme ir dar sulauksime.
Visas demokratiškas pasaulis, traktuojantis mus kaip orią ir gerbiamą valstybę, šiandien yra su mumis.
Turime pakankamai nuoširdžių draugų, todėl neieškokime vakarykštės dienos už rytinės sienos ir išlaikykime užsienio politikos kryptį.
Mielieji,
tyrimai rodo, kad valstybėje vyksta stipri vertybių kaita.
Drauge su Nepriklausomybės Aktu į Lietuvą grįžta ir Pirmosios Respublikos dvasia.
Šiandienos jaunimui nepriimtinos posovietinio gyvenimo tradicijos, jų netenkina dabartinė demokratijos kokybė ir politinė kultūra – jie pasirengę tai keisti.
Nepriklausomybės kartos apsisprendimai koreliuoja su tarpukario Lietuvos žmonių nuostatomis: kur svarbu tarnauti didesniems tikslams, elgtis principingai, nestovėti abejingam, pasitikėti savimi ir pačiam imtis atsakomybės, užuot laukus, kad kažkas atneš pokyčius.
Vadinasi, šimtmečio virsmas tikrai vyksta ir mes esame jo liudininkai.
Lietuvą pasirinkę užsieniečiai jau dabar vadina mus pasakų šalimi dėl daugybės dalykų, kurių patys nė nepastebime.
Ir užsienyje gyvenantys lietuviai vis dažniau teigiamai vertina savo Tėvynės ateitį tikėdami, kad Lietuva bus sėkminga, klestinti ir pasauliui atvira valstybė.
Todėl tikėkime savo Lietuva labiau ir patys. Tuomet rasime sprendimus ir šiandienos išmėginimams, ir rytojaus išbandymams.
Tikiu, kad keturi milijonai balsų gali susitelkti ne tik šimtmečio himnui.
Kad su tuo pačiu užsidegimu ir tikėjimu dalyvausime rinkimuose, partijose, sąjūdžiuose ir bendruomenėse.
Kad Lietuva skambėtų didingai ir patikimai, visur reikalinga kritinė masė neabejingų žmonių.
Kas kitas rinksis Lietuvą, jeigu nesirenkame jos patys? Kas kitas, jeigu ne mes, mylės mūsų žmones ir mūsų Tėvynę?
Kai mūsų žemę laimins Popiežius, o padangę sudrebins Dainų šventė – mes kiekvienas būsime Lietuva.
Nuo mūsų visų priklausys, ką kitame šimtmetyje skelbs Nepriklausomybės varpas – prisikėlimą, sąjūdį, „Gloria“ ar nesibaigiančias rietenas ir pavojus mūsų Valstybei.
Jeigu norime ką nors pakeisti – keiskime dabar, nes tai – vienintelis laikas, kurį Lietuva mums dovanojo.
Ačiū visiems, kam rūpi Lietuva.
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentė
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį, birželio 12 d., 10 val., Seime skaitys metinį pranešimą, kuriame, kaip įpareigoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, apžvelgs padėtį Lietuvoje, šalies vidaus ir užsienio politiką. Prieš metinį pranešimą Prezidentė pateikia ir svarbiausių savo darbų apžvalgą, kurią taip pat galima skaityti 2018.lrp.lt.
Ketvirtųjų antros kadencijos metų Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės darbų apžvalga
Statistika (2017 07 12–2018 06 11)
37 užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovų ir pareigūnų vizitai į Lietuvą.
86 susitikimai su užsienio šalių atstovais, iš jų – 34 su Prezidentais, 21 – su premjerais, 3 – su parlamentų pirmininkais, 22 – su tarptautinių organizacijų ir institucijų vadovais, 6 – su monarchais.
23 vizitai į užsienį, 8 Europos Vadovų Tarybos susitikimai, dalyvavimas 9 tarptautinėse konferencijose, tarp jų prestižiniame Davoso forume.
Pateikti 9 Prezidentės inicijuoti įstatymų projektai, priimti 7.
Pateikti Seimui ratifikuoti 22 tarptautiniai teisės aktai.
Paskirta 10 naujų teisėjų ir 21 teisėjas perkeltas į aukštesnės pakopos teismus.
Paskirta 15 teismų vadovų, iš kurių 7 – teismų pirmininkai, 2 – teismo skyriaus pirmininkai, 6 – teismo pirmininko pavaduotojai.
Atleista 17 teisėjų, iš kurių 1 – už teisėjo vardo pažeminimą.
Suteikti 53 pirmieji leitenanto laipsniai, 3 pulkininko ir 1 brigados generolo laipsnis.
Gauti 4276 asmenų kreipimaisi.
Svarbiausi darbai (2017 07 12–2018 06 11)
Daugiau skaidrumo ir teisingumo
Baudos už korupciją ir kitus nusikaltimus – dešimteriopai didesnės. Prezidentės iniciatyva parengtomis ir priimtomis Baudžiamojo kodekso pataisomis padidintos baudos už visas nusikalstamas veikas ir ypač sugriežtinta atsakomybė už korupcinio pobūdžio nusikaltimus. Šios pataisos padėjo pasiekti, kad Lietuva būtų oficialiai įvertinta kaip pasirengusi tapti EBPO nare.
Mokestiniams sukčiams – dvigubai griežtesnė bausmė. Priimtos Prezidentės inicijuotos Baudžiamojo kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisos, kuriomis sugriežtintos bausmės už didelio masto mokesčių vengimą ir užkirstas kelias milijoninius mokesčius nuslėpusiems asmenims atsipirkti menkavertėmis baudomis.
Neteisėtam praturtėjimui stabdyti – visapusiškos priemonės. Prezidentės iniciatyva pateiktos Mokesčių administravimo įstatymo pataisos numato dideles baudas asmenims, kurie negali pagrįsti turimų pajamų kilmės.
Užsienyje nuo teisingumo besislapstantys nusikaltėliai neišvengs atsakomybės. Priimtos Prezidentės inicijuotos Baudžiamojo proceso kodekso pataisos, kuriomis teisėsaugai sudaryta galimybė už akių teisti didelę žalą nusikaltimais padariusius ir į užsienį pabėgusius asmenis.
Bylos teismuose bus nagrinėjamos greičiau. Prezidentės iniciatyva pateiktos Teismų įstatymo pataisos, kurios įtvirtins pakaitinio teisėjo pareigybę apylinkių teismuose, užtikrins griežtesnį nedrausmingų teisėjų vertinimą.
Labdaros fondų pinigai ištraukti iš politinio šešėlio. Įsigaliojo Prezidentės inicijuotos Labdaros ir paramos įstatymo pataisos, kurios užkirs kelią politikų manipuliacijoms labdara, siekiant asmeninės naudos ir paslėptos politinės reklamos.
Priešnuodis korupcijai ir neskaidriam lobizmui – viešumas. Prezidentės iniciatyva priimtos Gyventojų turto deklaravimo įstatymo pataisos išplėtė turto deklaracijas privalančių pateikti ir jas viešinti asmenų sąrašą.
Skaidresnis mokyklų valdymas. Prezidentei inicijavus Švietimo įstatymo pataisas, įvestos mokyklų vadovų kadencijos, depolitizuotas mokyklų valdymas, užtikrinamas stiprių ir patirtį turinčių vadovų pritraukimas į švietimo įstaigas. Vien per ateinančius metus bus paskelbta apie 500 konkursų– tai yra trečdalyje visų švietimo įstaigų (iš viso 1595).
Nutraukta amžinų vadovų tradicija valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse. Įsigaliojus Prezidentės inicijuotoms Valstybės ir savivaldybės įmonių ir Akcinių bendrovių įstatymo pataisoms, įvestos kadencijos šių įmonių vadovams.
Depolitizuotas valstybės įmonių valdymas. Nuosekli Prezidentės pozicija dėl vadovų kadencijų ir rotacijų užtikrino skaidresnį, efektyvesnį valstybės įmonių valdymą. Valstybės valdomų įmonių tarybose nebeliko politikų, išaugo nepriklausomų stebėtojų skaičius – 2015 m. 13 proc., 2018 m. – 43 procentais.
Užkirstas kelias Registrų centrui lobti valstybės sąskaita. Priimtos Prezidentės inicijuotos Valstybės informacinių išteklių valdymo, Civilinio kodekso, Akcinių bendrovių, Mažųjų bendrijų ir Viešųjų įstaigų įstatymų pataisos, kurios leis valstybei ir savivaldybėms nemokamai naudotis valstybės registrais, sumažins Registrų centro įkainius ir biurokratinę naštą šalies gyventojams.
Lietuva tapo ekonomiškai stipri ir inovatyvi
Lietuva – tarp pažangiausių ir ekonomiškai stipriausių valstybių pasaulyje. Tapome Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos nare – tai reiškia daugiau įtakos pasaulyje, aukštesnius finansinius reitingus, didesnį ekonomikos konkurencingumą.
Lietuva tapo didžiausios pasaulio mokslo institucijos – CERN asocijuotąja nare. Tarp Baltijos šalių Lietuva pirmoji sulaukė narystės šioje organizacijoje. Jau prasidėjo derybos ir dėl CERN verslo inkubatoriaus steigimo Lietuvoje.
Pagalba namo grįžtantiems emigrantams. Prezidentės inicijuotas projektas „Rinkis Lietuvą“ padeda sugrįžusiems emigrantams integruotis, rasti darbą, steigti verslą, mokyti vaikus ir vėl įsikurti Lietuvoje.
Užtikrintas finansinis saugumas Lietuvos žemdirbiams. Prezidentės pastangomis po susitikimo su Europos Komisijos vadovu nuo liūčių nukentėjusiems Lietuvos žemdirbiams skirta 9 mln. eurų ES paramos.
Auga skaidraus ir socialiai atsakingo verslo gretos. Prie Prezidentės kampanijos „Už saugią Lietuvą“ prisijungė 60 verslo įmonių.
Kuriama inovacijomis grįsta ekonomika. Prasidėjo Prezidentės teiktų Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos gairių įgyvendinimas: diegiama nauja pedagogų rengimo sistema, keičiama mokslo finansavimo ir vertinimo sistema, inovatyviam verslui kuriamos mokesčių lengvatos.
Reformuojama profesinio mokymo sistema. Įsigaliojo Prezidentės inicijuotos Profesinio mokymo, Švietimo, Užimtumo, Mokslo ir studijų, Viešųjų įstaigų įstatymų pataisos, kurios užtikrins, kad profesinis mokslas būtų kokybiškas, konkurencingas ir atitiktų valstybės bei verslo poreikius.
Lietuvos šimtmetis įkvepia visus žmones. Prezidentės inicijuota akcija „Vasario 16-ąją švęsk linksmai ir išradingai“ sulaukė net 1500 kūrybingų sumanymų. Per šešerius šios akcijos metus iš viso paskelbta 3,5 tūkst. idėjų, apdovanota per 130 originalių iniciatyvų.
„Knygų Kalėdos“ – gerina rekordus. Per Prezidentės septintus metus iš eilės organizuojamą akciją skaitytojai bibliotekoms padovanojo daugiau nei 55 tūkst. knygų.
„Už saugią Lietuvą“ – mažėja socialinė atskirtis
Įteisinta profesionalių budinčių globotojų veikla. Įsigaliojus Prezidentės inicijuotoms Civilinio kodekso, Socialinių paslaugų įstatymo bei Išmokų vaikams įstatymo pataisoms, užtikrinta, kad bet kuriuo paros metu skubiai iš šeimos paimtas vaikas bus apgyvendintas ne įstaigose, o šeimose. Šiuo metu visoje Lietuvoje jau yra 116 budinčių globotojų.
Vaikų apklausos vyks tik su psichologais. Nuo liepos įsigalioja Prezidentės inicijuotos Baudžiamojo proceso kodekso pataisos, kuriomis įtvirtinta pareiga nepilnamečių liudytojų ir nukentėjusiųjų apklausas vykdyti privalomai dalyvaujant psichologui, vaiko teisių apsaugos specialistui ir tik tam specialiai pritaikytose patalpose.
Dingusių vaikų paieškai – pažangiausios priemonės. Lietuvoje, pirmoje iš Šiaurės šalių, pradėjo veikti elektroninė socialinių tinklų vaikų paieškos sistema „Amber Alert“, kuri padeda skleisti informaciją apie dingusį vaiką. Ji įdiegta bendradarbiaujant Prezidentės inicijuotai kampanijai „Už saugią Lietuvą“, „Facebook“ ir valstybės institucijoms.
Įsivaikinti tapo lengviau. Įsigaliojus Prezidentės inicijuotoms Civilinio kodekso, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisoms, įvedama centralizuota vaikų globos apskaita, apibrėžtos aiškios tėvų valdžios ribojimo taisyklės ir terminai, užtikrinta tėvystės išmoka įtėviams.
Pertvarkomi vaikų globos namai. Pertvarkomos 23 globos įstaigos, per 500 vaikų iš didelių įstaigų perkelti į bendruomeninius globos namus. Per penkerius metus globos įstaigose gyvenančių vaikų sumažėjo net 25 procentais.
Pagalba vaikus auginantiems tėvams. Prezidentės iniciatyva įsteigta pirmoji telefonu nemokamas konsultacijas tėvams teikianti „Tėvų linija“. Per pirmuosius tris veiklos mėnesius į ją buvo skambinta per 1000 kartų.
Atidaryti net 124 vaikų dienos centrai regionuose. Per dvejus Prezidentės inicijuotos kampanijos „Už saugią Lietuvą“ metus ženkliai sustiprintas vaikų dienos centrų tinklas Lietuvoje, siekiant užtikrinti vaikų saugumą.
Sukurti išmanūs įrankiai patyčioms atpažinti. Prezidentės inicijuota kampanija „Už saugią Lietuvą“ sukūrė moksleiviams interaktyvų testą, padedantį atpažinti patyčias ir patariantį, kaip jas įveikti. Per kelis mėnesius testu pasinaudojo daugiau nei 7 tūkst. vaikų.
Pradėtos patyčių prevencijos programos mokyklose. Įsigaliojus Prezidentės inicijuotoms Švietimo įstatymo pataisoms dėl smurto ir patyčių mažinimo, net 70 proc. mokyklų jau vykdo privalomas smurto ir patyčių prevencijos programas, psichologinės pagalbos paslaugos mokiniams tapo lengviau prieinamos.
Lietuvoje mažėja savižudybių. Savižudybių prevencija ir greita pagalba jau teikiama penkiolikoje savivaldybių. Šiemet Lietuvoje užfiksuotas 20 proc. mažesnis savižudybių skaičius, nei buvo prieš trejus metus.
Smurtą patiriančios moterys drąsiai ieško pagalbos. Prezidentės inicijuotos socialinės kampanijos partnerių projektas „Įkvėpk“ kartu su specialistais atokiausiuose Lietuvos miesteliuose padeda smurtą patyrusioms moterims. Prezidentės iniciatyva priėmus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, bene trigubai padidėjo pagalbos ieškančiųjų skaičius.
Savivalda telkiasi kovai su priklausomybėmis. Prezidentės inicijuotos socialinės kampanijos „Už saugią Lietuvą“ specialistų sukurtas kovos su alkoholizmu modelis jau įdiegtas Varėnoje, Ukmergėje, Elektrėnuose, Tauragėje, Kelmėje, Naujojoje Akmenėje, Alytaus rajone. Ir kiti miestai – Vilnius, Kaunas, Šilalė, Kalvarijos, Druskininkai – diegia įvairias priemones kovai su alkoholizmu.
„Padovanok vaikui vasarą“ – sunkumus patiriančių šeimų vaikų užimtumas. Prezidentės inicijuotos akcijos metu per dvejus metus daugiau kaip 5 tūkst. vaikų iš socialinės rizikos šeimų turėjo turiningas atostogas.
„Už saugią Lietuvą“ – per dvejus metus prisijungė daugiau kaip 1,5 tūkst. iniciatyvų, visos savivaldybės, NVO, net 60 verslo įmonių, diplomatinės atstovybės, žiniasklaida, ambasadoriais tapo 25 žinomi šalies žmonės.
Naujos karinio ir energetinio saugumo garantijos
Priimti ilgalaikiai įsipareigojimai valstybės apginamumui. Prezidentės vadovaujama Valstybės gynimo taryba priėmė sprendimą, kad 2030 m. krašto apsaugos sistemos finansavimas sieks ne mažiau kaip 2,5 proc. BVP.
Pasirašyta bendra Lietuvos, Latvijos, Estijos ir JAV vadovų deklaracija. Įtvirtintas visų keturių valstybių įsipareigojimas Vašingtono sutarties 5-ajam straipsniui. Sutarta, kad JAV toliau tęs karinių pajėgų dislokavimą Baltijos šalyse ir kartu ieškos sprendimų dėl oro gynybos.
Lietuva sulaukė ypatingos JAV ir kitų NATO sąjungininkų paramos per puolamąsias „Zapad“ pratybas. Oro policijos pastiprinimas, JAV laivai Baltijos jūroje, papildoma JAV kuopa, ilgojo nuotolio priešraketinės sistemos „Patriot“ dislokavimas pratyboms. Sąjungininkų įsipareigojimai Baltijos regiono saugumui pademonstruoti ir šiemet didžiausio masto karinėse jūrų pratybose „Baltops“.
Lietuva tampa kibernetinio saugumo lydere Europoje. Mūsų iniciatyva kuriamos Europos Sąjungos kibernetinės greitojo reagavimo pajėgos.
Kibernetinėms atakoms atremti kartu su JAV Lietuvoje steigiamas kibernetinio saugumo centras.
Lietuva prisideda prie tarptautinės taikos ir saugumo. Valstybės gynimo taryba priėmė sprendimą didinti Lietuvos dalyvavimą NATO, Jungtinių Tautų, JAV ir ES antiteroristinėse bei saugumo užtikrinimo misijose. Nuo nepriklausomybės atkūrimo tarptautinėse misijose tarnavo daugiau kaip 6 tūkst. karių – tai yra trečdalis Lietuvos kariuomenės.
Stiprinama Lietuvos oro gynyba. Perkamos vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos „Nasams“ – tai vienas didžiausių Lietuvos kariuomenės modernizacijos projektų.
Esame pasirengę operatyviai priimti sąjungininkus. Pakeistos procedūros leidžia priimti sąjungininkus per 24 valandas sausuma, oru, jūra.
Elektros tinklų sinchronizacijasu Vakarais tapo ir ES prioritetu. Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos ir Europos Komisijos vadovai įsipareigojo iki 2025 m. sinchronizuoti Baltijos šalių elektros tinklus su kontinentine Europa.
Lietuvos gamtinių dujų terminalas – pasiteisino. Prezidentės vizito Vašingtone metu pasirašyta sutartis su JAV dujų tiekėju – tai dar vienas žingsnis konkurencingesnei regiono dujų rinkai kurti.
Lietuva nėra viena kovodama su atominiu monstru Astrave. Lietuvos iniciatyva svarstomi ES teisės aktų pakeitimai garantuos, kad energiją į ES rinką norintys parduoti tiekėjai laikytųsi Bendrijos teisės ir saugumo reikalavimų. Taip pat pasiekta, kad Baltarusija atliko streso testus – šiuo metu ES valstybių ir Lietuvos ekspertai vertina rezultatus ir ruošia saugumo užtikrinimo reikalavimus Baltarusijai.
Saugiam Ignalinos AE uždarymui – ES pagalba. Prezidentės iniciatyva užtikrintas Ignalinos elektrinės uždarymo finansavimas iš ES biudžeto ir kitoje daugiametėje finansinėje perspektyvoje.
Auga Lietuvos įtaka tarptautinėje erdvėje
Lietuva – gerbiama ir vertinama pasaulyje. Nepriklausomos valstybės atkūrimo proga Lietuvą pasveikinti jau atvyko 20 valstybių ir ES vadovų, tarp jų Švedijos, Norvegijos ir Nyderlandų karališkosios poros. Antrąjį pusmetį laukiama dar 12 valstybių lyderių, tarp jų – Prancūzijos Prezidento E. Macrono, Italijos Prezidento S.Mattarellos.
Lietuvą aplankysPopiežius Pranciškus. Prezidentės ir Lietuvos Katalikų bažnyčios pastangomis Šventasis Tėvas Lietuvoje lankysis su valstybiniu vizitu rugsėjį.
Lietuva – strateginė JAV partnerė Europoje. Baltijos šalių ir JAV viršūnių susitikime balandį Vašingtone dar kartą patvirtintas bendras įsipareigojimas saugumo, ekonominiams ir žmonių tarpusavio ryšiams stiprinti.
Vokietija supranta ir tvirtai remia Lietuvos saugumo siekius. Vokietija vadovauja Lietuvoje dislokuotam NATO priešakinių pajėgų batalionui, kartu su Vokietijos kariais dirbame JT misijoje Malyje ir ES misijoje Viduržemio jūroje „Sophia“.
Kokybiškai nauja strateginė partnerystė su Prancūzija. Lietuva palaiko Prancūzijos inicijuojamas ES reformas, kartu rūpinamės pasaulio saugumu – dalyvaujame tarptautinėse taikos misijose Afrikoje. Paryžiuje vykusiame Baltijos šalių ir Prancūzijos Prezidentų susitikime dar kartą užtikrintas glaudus bendradarbiavimas ES, NATO ir dvišaliu pagrindu.
Lietuvos ir Lenkijos bendri projektai – viso regiono saugumui ir konkurencingumui. Prezidentė su Lenkijos Prezidentu A. Duda sutarė tęsti elektros tinklų sinchronizaciją, projektą „Rail Baltica“, taip pat bendradarbiavimą gynybos, ekonomikos srityse.
Lietuvos pozicija vertinama ir palaikoma Beniliukso šalių. Belgijos, Liuksemburgo ir Nyderlandų kariai prisideda prie mūsų saugumo daugiašaliame NATO batalione Lietuvoje, sutampa požiūris į ES ateitį. Taip pat pasirašėme dvišalį susitarimą dėl atsinaujinančios energijos kvotų perdavimo su Liuksemburgu – tai pirmoji tokia sutartis visoje ES.
Lietuva – viena svarbiausių europinių partnerių Gruzijai, Ukrainai ir Moldovai. Nuosekliai remiame reformas šiose šalyse, teikiame humanitarinę ir karinę pagalbą, paramą kovojant su propaganda.
Užtikrinta, kad Lietuvos piliečių teisės Jungtinėje Karalystėje bus apsaugotos ir po „Brexit“.
Ekonominė diplomatija atveria pasaulinių galimybių Lietuvos verslui. Per Prezidentės valstybinį vizitą Jungtiniuose Arabų Emyratuose suderinti eksporto sertifikatai Lietuvos maisto produktams – atverta itin perspektyvi rinka. Sėkmingi dvišaliai Lietuvos ir Ukrainos, Liuksemburgo, Norvegijos, JAV verslo forumai.
Lietuva – įkvepiančios moterų lyderystės pavyzdys. Prezidentės iniciatyva birželį Vilniuje surengtas tarptautinis moterų politikos lyderių forumas, kuriame dalyvavo per 400 dalyvių iš beveik 100 pasaulio valstybių.
Prezidentei – moterų politikos lyderių apdovanojimas. Islandijoje vykusiame pasaulio parlamentarių forume Lietuvos vadovė apdovanota už nuopelnus skatinant aktyvų moterų vaidmenį politikoje.
Lietuvai skirta prestižinė VokietijosVestfalijos taikos premija. Šis apdovanojimas mums teikiamas už išskirtinį demokratinio vystymosi pavyzdį ir indėlį į žemyno taiką.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba
„Baltijos tyrimų“ sociologas Romas Mačiūnas. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Naujausios apklausos rodo, kad smuktelėjo Prezidentės Dalios Grybauskaitės palankaus vertinimo reitingai.
Teigiamas D. Grybauskaitės vertinimas balandžio 24-gegužės 4 dienomis atliktos apklausos duomenimis, sumažėjo 4 procentiniais punktais, tačiau Prezidentė išlieka viena palankiausiai vertinamų politikių. Prezidentę palankiai vertino 69 proc. gyventojų.
Geresnius palankaus vertinimo reitingus turi tik buvęs šalies vadovas Prezidentas Valdas Adamkus, kurį 80 proc. gyventojų įvertino palankiai.
Prezidentė absoliučiai pirmauja visuomenės pasitikėjimo reitinge. Respondentų paprašius pasakyti, kuriais šalies visuomenės veikėjais jie labiausiai pasitiki, ketvirtadalis (25 proc.) gyventojų nurodė, kad pasitiki dabartine šalies vadove. Visgi pastarąjį mėnesį nežymiai (3 proc.) smuktelėjo ir šis rodiklis.
Sociologas Romas Mačiūnas nesureikšmina šių Prezidentės vertinimo pokyčių ir nemano, kad balandžio pabaigoje „Lietuvos ryto“ pradėtas viešinti buvusio partijos lyderio Eligijaus Masiulio susirašinėjimas su Prezidente galėjo lemti šiek tiek suprastėjusius vertinimo pokyčius.
Pasak jo, viena vertus, D. Grybauskaitės pasitikėjimo ir palankaus vertinimo reitingai yra labai aukšti, tad kelių procentų svyravimai tiesiog nėra reikšmingi.
„Aukštų reitingų pasvyravimai yra natūralus dalykas. Panašiai kaip ir didelius neigiamus reitingus turinčių politikų vertinimai kartais šiek tiek padidėja. Be to, reitingų pasvyravimus lemia ir tai, kad atsiranda daugiau žmonių, kurie tiesiog neturi nuomonės“, – kalbėjo R. Mačiūnas.
Antra vertus, pabrėžė R. Mačiūnas, visuomenė dažniausiai tokius skandalus, koks, pavyzdžiui, kilo dėl paviešintų Prezidentės laiškų, įvertina praėjus kelioms savaitėms.
„Kadangi apklausa vyko balandžio 24-gegužės 4 dienomis, visuomenės vertinimas reitinguose galėjo tiesiog neatsispindėti. Kol žinia gyventojus pasiekia ir kol ji yra įsisąmoninama, paprastai reikia laiko“, – pabrėžė sociologas.
„Aš manau, kad tai, ar viešumoje kilusios diskusijos dėl paviešintų Prezidentės laiškų turėjo įtakos, pamatysime tik įvertinę kelių mėnesių tendenciją“, – apibendrino R. Mačiūnas, pažymėdamas, kad vadinamąjį Prezidentės laiškų skandalą visuomenė įvertina skirtingai, nebūtinai tik neigiamai.
Pagal visuomenės pasitikėjimą iškart po Prezidentės toliau rikiuojasi S. Skvernelis (11 proc.), Gitanas Nausėda (7 proc.), V. Adamkus (6 proc.), Gabrielius Landsbergis (6 proc.), Visvaldas Matijošaitis (6 proc.), Ramūnas Karbauskis (4 proc.), Aušra Maldeikienė (4 proc.), Andrius Tapinas (4 proc.) ir Ingrida Šimonytė (3 proc.).
Pastaruoju metu kilęs partijos Tvarka ir teisingumas (TT) pirmininko Remigijaus Žemaitaičio palankus vertinimas taip pat sumenko (4 procentiniais punktais). Kaip tik gegužės 2 d. Generalinė prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą byloje, kurioje įtarimai dėl prekybos poveikiu ir kitų nusikalstamų veikų yra pareikšti TT partijai.
3 procentiniais punktais smuko ir Lietuvos liberalų sąjūdžio partijos pirmininko Eugenijaus Gentvilo vertinimas.
Daugiausiai (5 proc.) nukrito europarlamentaro ir vieno iš kandidato 2019 metų Prezidento rinkimuose Valentino Mazuronio palankus vertinimas.
Tuo tarpu džiaugtis pagerėjusiu visuomenės vertinimu gali Seimo nariai A. Kubilius ir A. Maldeikienė. Lyginant su 2018 metų kovo mėnesio apklausa, šių politikų palankus vertinimas ūgtelėjo 5 procentais.
Šiek tiek pagerėjusiu vertinimu pasidžiaugti gali ir valdantieji. 4 procentiniais punktais gyventojai palankiau įvertino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininką R.Karbauskį ir šios partijos deleguotą sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą. Tačiau abu politikai lieka tarp nepalankiausiai vertinamų asmenybių šalyje.
3 procentiniais punktais per paskutinį mėnesį pagerėjo I. Šimonytės, Vygaudo Ušacko, A. Tapino, Vilijos Blinkevičiūtės bei Remigijaus Šimašiaus vertinimas.
Tarp palankiausiai vertinamų visuomenės veikėjų išlieka ekonomistas G. Nausėda (65 proc. vertina palankiai ir 20 proc. vertina nepalankiai), Kauno meras V. Matijošaitis, kurį 60 proc. gyventojų vertina palankiai ir 25 proc. nepalankiai.
Dar 3 visuomenės veikėjus kiek daugiau nei pusė šalies gyventojų įvertino palankiai – tai užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius (53 proc. vertina palankiai ir 30 proc. nepalankiai), Saulius Skvernelis (53 proc. vertina palankiai ir 40 proc. nepalankiai) ir A. Maldeikienė (atitinkamai 51 proc. ir 38 proc.).
Septyniais politikais bei visuomenės veikėjais, kaip rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa, gyventojai labiau linkę pasitikėti nei nepasitikėti: I. Šimonyte pasitiki 49 proc., o nepasitiki 35 proc., V. Ušacku pasitiki 47 proc., o nepasitiki 28 proc., R.Žemaitaičiu pasitiki 46 proc. ir nepasitiki 31 proc. Toliau rikiuojasi A. Tapinas (45 proc. ir 32 proc.), V. Blinkevičiūtė (45 proc. ir 36 proc.), Viktoras Pranckietis (44 proc. ir 39 proc.) ir Edmundas Jakilaitis (43 proc. ir 33 proc.).
Nepalankiausiai 2018 metų balandį šalies gyventojai įvertino Andrių Kubilių (68 proc. respondentų įvertino nepalankiai), Viktorą Uspaskichą (65 proc.), A. Verygą (64 proc.), R. Karbauskį (61 proc.) ir Vytautą Landsbergį (60 proc.).
Žvelgiant į potencialių kandidatų dalyvauti 2019 m. Prezidento rinkimuose palankaus visuomenės vertinimo reitingus, lyderiu išlieka ekonomistas G. Nausėda. Iškart po jo rikiuojasi V. Matijošaitis, S. Skvernelis, A. Maldeikienė, I. Šimonytė, V. Ušackas, Naglis Puteikis (40 proc. palankiai vertina ir 41 proc. – nepalankiai), Vytenis Andriukaitis (atitinkamai 37 proc. ir 37 proc.), Žygimantas Pavilionis (33 proc. ir 34 proc.), Petras Auštrevičius (33 proc. ir 35 proc.) ir V. Mazuronis.
