prezidentiniai debatai

Aktualijos

Dėl esą nevienodai nacionalinio transliuotojo skiriamo dėmesio kandidatams į prezidentus Vyriausiosios rinkimų komisijos organizuojamus ir LRT tiesiogiai transliuojamus prezidentinius debatus boikotuojantis filosofas Arvydas Juozaitis reiškia nepasitenkinimą ir komercinių televizijų laidomis, skirtomis prezidento rinkimams. 

Kandidatui į prezidentus A. Juozaičiui užkliuvo sekmadienį LNK televizijoje vykusi laida, kurioje dalyvavo visi į šalies vadovo posto taikantys politikai.

Filosofas apgailestavo, kad šioje laidoje pagrindinis dėmesys vėl buvo skirtas trims prezidentinių reitingų lyderiams – ekonomistui Gitanui Nausėdai, Seimo narei Ingridai Šimonytei ir premjerui Sauliui Skverneliui. A. Juozaitis atkreipė dėmesį, kad laisvesnio pobūdžio nei LRT rengiamų debatų LNK vykusios laidos metu būtent šie favoritais laikomi kandidatai buvo parodijuojami, pasitelkiant juos primenančias lėles. 

„Visi 9 kandidatai išrikiuoti, susodinti. Tačiau ir vėl – kaip jau įprasta – lėlės tik trys. Išėjau iš LNK sujaukta širdimi, nes klausimų popuri sukūrė tariamą žaidimo nuotaiką, – o juk joje reikėjo išsiskirti. Stengėsi oponentai kovoti už balsą, demonstruoti save ir brukti – net brukti – save. Et, gyvenimėlis“, – feisbuke rašė A. Juozaitis. 

Kaip ELTA jau skelbė, prieš kelias savaites LRT vykusiuose kandidatų į prezidentus debatuose A. Juozaitis tiesioginės transliacijos metu demonstratyviai pasitraukė iš prezidento posto siekiančių kandidatų diskusijos teisėsaugos tematika. Pasak jo, pagrindinė to priežastis – LRT korupcija. Filosofas skundėsi, kad ne visiems kandidatams skiriamas vienodas dėmesys eteryje.

LRT atmeta A. Juozaičio kaltinimus ir pareiškė, kad svarsto dėl A. Juozaičio kaltinimų kreiptis į teismą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.06; 06:00
Aktualijos

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko kandidatų į prezidentus debatai. Debatuose dalyvavo Gitanas Nausėda, Ingrida Šimonytė ir Saulius Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Prezidentinių reitingų lyderių nuomonės, kokie turėtų toliau būti Lietuvos santykiai su Rusija ir kaip vertina Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid siekį susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, išsiskyrė.

Pasak konservatorių keliamos kandidatės Seimo narės Ingridos Šimonytės, Estijos lyderės deklaruotas siekis susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu nėra pozityvus žingsnis. I. Šimonytė pabrėžė, kad jei būtų išrinkta prezidente ir sulauktų Rusijos prezidento kvietimo apsilankyti Maskvoje, atsisakytų. 

„Tikrai nelabai matyčiau, apie ką būtų galima kalbėti“, – pirmadienį Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykstančiuose prezidentų lyderių debatuose tvirtino I. Šimonytė. 

„Mes daug ko nežinome dėl Estijos prezidentės planuojamo vizito, tikrieji motyvai nėra iki galo aiškūs, galima su Rusija pasikalbėti apie Ukrainą ir Sakartvelą, bet, man atrodo, kad tarptautinė bendruomenė tą daro jau ilgai ir nelabai matyti kažkokių pokyčių“, – sakė Seimo narė ir pabrėžė, kad reikėtų formuoti vieningesnę Baltijos valstybių poziciją Rusijos atžvilgiu. 

Tuo tarpu premjeras Saulius Skvernelis tvirtino ir pats, būtinybei esant, važiuotų į Rusiją.

„Kiekviena valstybė turi ir savo nacionalinių interesų, ir šiandien Estijos prezidentės vizitas, net neabejoju, yra susietas, kad yra atstovaujama Estijos valstybės ir Estijos tautos interesams. Net neabejoju, kad iškilus tokiai būtinybei padaryčiau tą patį“, – sakė premjeras, pabrėždamas, kad susitikimo metu transliuotų pozicijas dėl Rusijos agresijos Ukrainoje ir Sakartvele. 

„Aš gerbiu tos valstybės poziciją ir drąsą kalbėtis su labai agresyviu priešininku“, – pabrėžė premjeras. 

Į prezidentus pretenduojantis ekonomistas Gitanas Nausėda teigė, kad remia dabartinę Lietuvos poziciją, tačiau, pabrėžė, kad „visų langų“ ekonominiams ir kultūriniams ryšiams su Rusija nereikėtų uždaryti. Kandidatas į prezidentus nepateikė aiškaus ir Estijos prezidentės sprendimo susitikti su V. Putinu įvertinimo. Jo teigimu, tą sunku padaryti nežinant, koks turinys bus aptartas planuojamame susitikime. 

„Nenorėčiau užbėgti už akių ir vertinti šio susitikimo prasmės iki galo nežinant, koks turinys bus svarstomas šiame susitikime. Lietuvos pozicija, mano manymu, buvo visada nuosekli ir ši Lietuvos pozicija buvo visada susieta su tuo, kad tai, kas įvyko Ukrainoje, negali būti toleruojama XXI amžiuje“, – debatuose kalbėjo G. Nausėda.

Benas Brunalas (ELTA)
 
2019.04.09; 06:30
Aktualijos

Ketvirtadienio vakarą Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Didžiojoje salėje, įvyks Lietuvos Respublikos prezidento rinkimų debatai tema: „Prezidento vaidmuo valstybės vidaus politikoje: dabarties problemos ir jų sprendimo būdai“.

Kaip ELTA buvo pranešusi, šiuose debatuose ketina dalyvauti Seimo nariai Aušra Maldeikienė, Ingrida Šimonytė ir Naglis Puteikis, taip pat buvęs bankininkas Gitanas Nausėda ir Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius bei filosofas Arvydas Juozaitis. Moderatoriai – prof. Lauras Bielinis ir žurnalistas Paulius Gritėnas.

Politologo, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesoriaus L. Bielinio teigimu, debatai suteiks puikią galimybę įvertinti kiekvieno kandidato intelektinius gebėjimus ir politines pažiūras.

„Debatai rinkimų kampanijos metu atskleidžia esminius kandidatų intelekto, strateginio mąstymo bei profesinio gebėjimo resursus: rinkiminiai vaizdiniai pasitraukia į antrą planą ir į šviesą išnyra asmens politinė pasaulėžiūra“, – paaiškino prof. L. Bielinis.

Pasak VDU atstovo Martyno Gedvilos, debatus organizuoja Akademinis politologų klubas – visuomeninė, nepolitinė ir ne pelno siekianti organizacija, susibūrusi šviesti bei skatinti visuomenę domėtis politika, organizuoti renginius, kurie leidžia geriau suprasti politinius procesus, politinius veikėjus ir jų elgesį.

„Renginyje bus stengiamasi gilintis į kiek dažnai primirštą prezidento vaidmenį valstybės vidaus politikoje, o ne į jo kompetencijas užsienio politikoje, kaip įprasta debatuose. Tikimės, kad ši iniciatyva prisidės prie politinio sąmoningumo skatinimo visuomenėje ir sustiprins ryšį tarp rinkėjų bei kandidatų į prezidento postą“, – sakė Akademinio politologų klubo pirmininkas Klaidas Gevorkianas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.10; 06:00