Policijos automobiliai. Slaptai.lt fotografija
Lietuvos policijos profesinė sąjunga (LPPS) neslepia nerimo po pasirodžiusių žinių apie tai, kad į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovus gali būti siūlomas buvęs policijos vadovas Linas Pernavas. Profsąjunga mano, kad ši kandidatūra galėtų būti žalinga institucijai.
Anot LPPS, vos nesužlugdęs didžiausios teisėsaugos institucijos L. Pernavas gali padaryti labai didelę žalą tokiai svarbiai tarnybai kaip STT.
„Būdamas generaliniu policijos komisaru L. Pernavas ėmėsi reformos policijoje, tačiau visa reforma buvo paremta lozungais ir šou, o ne realia ir atsakinga veikla. Vos pristačius, kaip ketinama reformuoti policiją, didžiausią teisėsaugos instituciją, sakėme – reforma taps Damoklo kardu profesionalumui. Tai šiandien ir matome, mūsų prognozės, kurias L. Pernavas vadino pasakomis, deja, tvirtinasi 100 procentų“, – LPPS pranešime spaudai cituojama profsąjungos pirmininkė Roma Katinienė.
LPPS vadovės manymu, jei L. Pernavas būtų pasiūlytas į STT vadovus, tai būtų spjūvis visai teisėsaugai į veidą.
„Tai būtų spjūvis teisėsaugos pareigūnams, kurių pagrindinės vertybės yra profesionalumas ir atsakomybė. L. Pernavas, būdamas policijos vadovu, nesugebėjo parodyti nei viena, nei kita“, – akcentuoja R. Katinienė.
LPPS pirmininkė tvirtina, kad būtent L. Pernavo sukurta reforma lėmė, kad iš policijos išėjo patyrę pareigūnai, todėl dabar yra susidaręs katastrofiškas jų trūkumas, dėl to nauji pareigūnai į gatves išleidžiami vos po 6 savaičių paruošimo.
„Viešojo saugumo situacija Lietuvoje prastėja kelis metus iš eilės, o gera statistika iš tiesų byloja ydingą tvarką – žmonės nebemato prasmės dėl smulkių vagysčių ar kitų nusikaltimų kreiptis į policiją, nes nebetiki, kad bus rezultatas“, – tikina R. Katinienė. STT būstinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Jos teigimu, neigiama policijos pareigūnų nuomonė apie L. Pernavą neleistų jam tinkamai vadovauti STT.
„STT – išskirtinė tarnyba, kuriai taikomi itin aukšti kokybės standartai. Mūsų nuomone, šiai tarnybai reikia tvirto stuburo, racionalaus, švarios reputacijos kandidato. Neigiama nuomonė, kurią suformavo pats L. Pernavas dėl vykdomų reformų policijoje ir jos pasekmių, negebėjimo komunikuoti – silpnintų pačią instituciją, kirstų per jos reputaciją ir menkintų pasitikėjimą ja. L. Pernavas tarnybos kokybe tikrai negebės pasirūpinti. O gal valstybei reikia silpnos STT?“ – sakė LPPS vadovė.
DELFI, remdamasi savo šaltiniais skelbė, kad buvęs policijos generalinis komisaras, dabartinis Lietuvos policijos atašė Jungtinėje Karalystėje L. Pernavas gali būti siūlomas į STT vadovus. Pats L. Pernavas situacijos DELFI plačiau nekomentavo, o prezidentūra portalui teigė, jog kandidatų į STT vadovus yra ne vienas.
Šauktukas
L. Pernavas policijos generalinio komisaro pareigas ėjo 2014-2019 m. Dalis pareigūnų profesinių sąjungų kritikavo jo vadovavimo policijoje laikotarpiu vykdytomis reformomis, kuriomis sujungta viešoji ir kriminalinė policija, atsisakyta nereikalingų pastatų, dalies darbuotojų, pertvarkytos pareigūnų funkcijos. Profsąjungos tvirtino, kad vykdant šias pertvarkas, neatsižvelgta į pareigūnų nuomonę, dalis jų, augant darbo krūviams, paliko sistemą.
ELTA primena, kad kovo pabaigoje baigiasi dabartinio STT direktoriaus Žydrūno Bartkaus kadencija. STT direktorių skiria prezidentas Seimo pritarimu.
Vilniaus vairuotojų streikas. Slaptai.lt fotografija
„Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) vadovybei ir profesinei sąjungai nerandant sutarimo, savaitgalį tęsis VVT vairuotojų paskelbtas neterminuotas streikas.
Ketvirtadienį vykusių derybų metų buvo tikėtasi „proveržio“, tačiau pasak VVT direktoriaus D. Aleknavičiaus, penktadienio rytą vykusios derybos tarp VVT profsąjungos ir VVT vadovybės derybos buvo „žingsnis atgal“.
Nors VVT streiko ir savaitės derybų apžvalgos spaudos konferencijos metu buvo išreikštas noras pratęsti derybas penktadienio popietę, antras derybų etapas neįvyko.
Pirmadienį prasidėjo neterminuotas „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) darbuotojų streikas. Skaičiuojama, kad streike dalyvauja apie 35 proc. VVT vairuotojų.
VVT teigimu, streikuojančiųjų darbuotojų skaičius nuo darbo savaitės pradžios iki dabar išlieka arti 500. Penktadienį buvo lygiai 472 streikuojančių vairuotojų.
Pagal teismo nutartį VVT ir profesinės sąjungos atstovai, atsakingi už streiko organizavimą, turi užtikrinti ne mažiau kaip 50 proc. minimalių paslaugų teikimą miestiečiams. Kilus grėsmei dėl šios nutarties neįvykdymo, profesinė sąjunga įsipareigojo bendrovei nedelsdama reaguoti į susidariusią situaciją ir garantuoti reikiamą skaičių darbuotojų, kad būtų susisiekimas mieste keleiviams būtų užtikrintas. Vairuotojų streikas Vilniuje. Gintaro Visocko nuotr.
VVT sostinėje aptarnauja 76 iš 105 maršrutų: penkis greituosius, 17 troleibusų ir 54 autobusų. Nuo ketvirtadienio užtikrintas 50 proc. autobusų ir daugiau nei 50 proc. troleibusų kursavimas.troleibusai
Streikas turėjo vykti spalio mėnesį, bet buvo atidėtas, nes buvo pasiektas susitarimas nuo lapkričio vidurio VVT darbuotojų atlyginimą kelti 10 proc. Bet nebuvo sutarta dėl reikalavimo įtraukti darbo apmokėjimo sistemą į kolektyvinę sutartį.
Muitinė. Muziejaus eksponatas. Slaptai.lt nuotr.
Profesinę dieną minintys Lietuvos muitinės pareigūnai dabarties metus prisimins kaip didelių iššūkių ir kompetencijos išbandymo laiką. Lietuvoje, Europos Sąjungoje ir daugelyje demokratinio pasaulio šalių taikomų sankcijų Rusijai ir Baltarusijai veiksmingumas labai priklauso nuo muitinės pareigūnų – muitininkai pirmieji susiduria su praktiniu jų įgyvendinimu.
Muitinės departamento generalinio direktoriaus Dariaus Žvirono teigimu, kiekvienas iššūkis – tai galimybė, todėl ir šis laikotarpis atskleidžia ypatingas žmonių savybes, sutelkia bendram tikslui.
„Didžiuojuosi turėdamas progą padėkoti kolegoms – aukščiausio lygio profesionalams ir atsidavusiems tarnybai specialistams. Rusijos agresija prieš Ukrainą tiesiogiai palietė ir mūsų tarnybos darbą. Neperdėdamas galiu pasakyti, kad muitininkai užtikrintai ir atsakingai ėmėsi jiems pavestos užduoties. Nepaisant staigių pokyčių ir nenumatytų aplinkybių dėl nuo mūsų nepriklausančių trečiųjų šalių veiksmų, siekiame užtikrinti maksimaliai sklandų muitinės tarnybų darbą“, – sako jis.
1919 m. gegužės 8-ąją įsigaliojo Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos, ministro pirmininko Mykolo Sleževičiaus ir prekybos bei pramonės ministro Jono Šimkaus pasirašyti Laikinieji muitų tarifai ir Laikinosios muitinių taisyklės. Ši diena laikoma Lietuvos muitinių teisinio funkcionavimo pradžia.
Lietuvos Respublikos muitinė – valstybės institucija, prižiūrinti tarptautinę prekybą. Kaip viena iš Europos Sąjungos valstybių muitinių administracijų, Lietuvos muitinė siekia užtikrinti sąžiningą ir atvirą prekybą, sklandų ir saugų visos prekių tiekimo grandinės veikimą.
Lietuvos Respublikos muitinės sistemą sudaro: Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Muitinės informacinių sistemų centras, Muitinės kriminalinė tarnyba, Muitinės laboratorija, Muitinės mokymo centras ir trys teritorinės muitinės – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos.
Kaip nurodoma Lietuvos muitinės pranešime, muitinėje šiuo metu dirba 1999 žmonės: 1483 pareigūnai, 311 karjeros valstybės tarnautojų, 205 darbuotojai.
Minint Lietuvos muitinės įkūrimo 103-iąsias metines, už nepriekaištingą tarnybą Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu apdovanoti 263 muitinės darbuotojai.
AB „Achema”. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
„Achemos“ vadovybė, atsakydama į įmonės darbuotojų profesinės sąjungos ketinimus rengti streiką, pareiškė pagarbą nepatenkintų darbuotojų teisei protestuoti, tačiau į jų reikalavimus atsižvelgti neketina – pačią profesinę sąjungą kaltina nesikalbėjimu ir nepagrįstais reikalavimais.
„Profesinės sąjungos vadovybė atsisako išgirsti ir atsižvelgti į mūsų argumentus ir kelia nepagrįstus reikalavimus“, – pranešime spaudai teigia „Achemos“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas. Pasak jo, „Achemos“ valdyba streikui neprieštarauja.
„Derybos su profesine sąjunga dėl kolektyvinės sutarties vyksta jau metus. Nepavykus rasti abipusio sutarimo, profesinė sąjunga nusprendė ginčą spręsti streiko keliu. Mes gerbiame tokį profesinės sąjungos narių pasirinkimą ir teisę pareikšti savo valią. Tikimės, jog profesinė sąjunga streiką organizuos, laikydamasi įstatyme numatytų reikalavimų“, – rašoma R. Miliausko komentare.
Koncerno direktorius pranešime atkreipė dėmesį, kad „Achemos“ darbuotojams suteikiamos netgi geresnės sąlygos, nei siekia naujos kolektyvinės sutarties reikalaujanti profsąjunga. AB „Achema”. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
„Kaip jau ne kartą esame akcentavę, AB „Achema“ darbuotojai pagal Lojalumo ir papildomų naudų programą turi netgi geresnes sąlygas ir garantijas, nei yra prašoma įgyvendinti kolektyvinėje sutartyje“, – teigė jis.
R. Miliauskas taip pat atmentė kaltinimus, esą įmonės vadovybė su darbuotojų atstovais nesikalba.
„Nuolat susitinkame su profesinės sąjungos lyderiais ir kalbamės apie jų reikalavimus. Esu įsitikinęs, kad tik abipusio dialogo su profsąjunga keliu galime konstruktyviai dirbti ir užtikrinti geriausias sąlygas mūsų darbuotojams“, – teigia R. Miliauskas.
Penktadienį „Achemos“ darbuotojų profesinė sąjunga paskelbė, kad, pasibaigus nuo gruodžio 2 d. trukusiam slaptam balsavimui, už streiką dėl geresnių darbo sąlygų ir naujos kolektyvinės sutarties pasirašymo balsavo 81 proc. visų profsąjungos narių 30 proc. viso „Achemos“ kolektyvo. Streikui paskelbti reikia 25 proc. darbuotojų pritarimo. AB „Achema”. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Profsąjunga tikina, kad įmonės administracija ignoruoja profesinės sąjungos reikalavimus ir vilkina derybas dėl darbuotojų darbo sąlygų gerinimo.
Pasak „Achemos“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės Birutės Daškevičienės, jau kurį laiką anksčiau aukštais socialiniais standartais garsėjusi įmonė yra pasukusi ydingu keliu – ignoruojami darbuotojų lūkesčiai, piktybiškai vilkinamos derybos, bandoma apjuodinti jų atstovus kaltinant destabilizacija įmonėje, nevykdomi duoti pažadai.
Ar streikas vyks, kitą mėnesį nuspręs profesinės sąjungos taryba.
Troleibusas. Slaptai.lt nuotr.
Įmonės „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) direktorius Darius Aleknavičius tikina, kad Vilniaus viešojo transporto profesinė sąjunga nebuvo linkusi bendradarbiauti ir pasirinko nepasitenkinimą reikšti viešai. Jo teigimu, profesinė sąjunga neinformuoja, kaip leidžiami VVT jai skiriami 80 tūkst. eurų per metus.
„Visuomet pasisakėme tik už taikų dialogą, tą patį akcentuodavome visose derybose ir kolektyvinio ginčo komisijos posėdyje. Taip pat siūlėme profesinei sąjungai įvairius kitus variantus, taip pat ir tarpininkavimą arba darbo arbitražą. Deja, pati profesinė sąjunga pasirinko baigti derybas ir uždaryti šitas duris ir eskaluoti problemą žiniasklaidoje ir įmonės viduje“, – po susitikimo su R. Šimašiumi kalbėjo D. Aleknavičius.
Jis kvietė profesinę sąjungą grįžti prie derybų stalo ir ieškoti vairuotojų darbo sąlygas gerinančių sprendimų.
R. Šimašius pažymėjo, kad Vilniaus viešojo transporto vairuotojų profesinė sąjunga viešąsias nepasitenkinimo akcijas pastarosiomis savaitėmis organizavo iš VVT gaunamomis lėšomis.
„Iki šiol profesinės sąjungos gauna apie 80 tūkst. subsidiją per metus iš VVT ir tai leidžia joms darytis ir tas viešas akcijas, kurios vyksta. Aš, tiesą sakant, nesu iki galo tikras, ar sąžininga, kai Vilniaus miestas moka „Susisiekimo paslaugoms“, kad jos sumokėtų VVT už tai, jog paskui beveik 100 tūkst. eurų būtų skirta ne naujam autobusui įsigyti ir darbuotojų sąlygas gerinti, bet profesinės sąjungos subsidijai“, – kalbėjo Vilniaus meras.
D. Aleknavičius patikino, kad VVT neprivalo mokėti šios subsidijos – tai esą įmonėje susiformavusi praktika. Jo teigimu, VVT nežino, kaip profesinė sąjunga leidžia šias lėšas.
„Už šitas skiriamas lėšas profesinė sąjunga nei įmonei, nei visuomenei nėra pateikusi ataskaitų, kur tos lėšos buvo panaudojamos“, – sakė VVT direktorius.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę prie Vilniaus miesto savivaldybės vyko pusantros savaitės trukęs Vilniaus viešojo transporto vairuotojų streikas. Jo metu reikalauta gerinti darbo sąlygas ir kelti atlyginimus. D. Aleknavičius trečiadienį patvirtino, kad atlyginimų skirtumas tarp ilgai dirbančių ir naujų vairuotojų kartais viršija 70 proc.
Ugniagesių gelbėtojų sąjungos pirmininkas Saulius Džiautas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ugniagesių gelbėtojų profsąjungos vadovas Saulius Džiautas sako, kad ugniagesių netenkina atliekami sveikatos tyrimai po gaisro Alytuje, taip pat pasigendama ministerijų įsikišimo.
„Ugniagesių netenkina vilkinimas šitų tyrimų. Taip pat tai, kad numatomas monitoringas viduryje metų Sveikatos apsaugos ministerijos, tai, kad tyrimų rezultatus iš pradžių ugniagesiai sužino tik per žiniasklaidą. Ir tas tylėjimas, rekomendacijų nebuvimas, kaip šalinti tuos metalus. Pavyzdžiui, kad aliuminis, viršijęs 10 kartų, patys per internetines priemones sužinome, kad aliuminis labai kenkia centrinei nervų sistemai ir Alzheimerio liga vystosi nuo to. Sužinoję tokius dalykus, nematome veiksmų nei Vidaus reikalų ministerijos, kad tai būtų greičiau padaryta, nei Sveikatos apsaugos ministerijos įsikišimo“, – LRT radijui sakė S. Džiautas.
Anot jo, kai kurie ugniagesiai tiesiog neturi laiko pasitikrinti sveikatos.
„Galbūt per aplaidžiai žiūri į sveikatą ugniagesiai ir jie, dirbdami antrus darbus, neišgyvendami iš vienos algos, neturi laiko paprasčiausiai. Tą sveikatą jie atiduoda savo šeimoms ir labai gaila. Vis dėlto sveikata yra brangesnė ir rekomenduočiau jiems visiems išsitirti ir kuo skubiau tai padaryti prašau Sveikatos apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijų, imtis iniciatyvos“, – LRT teigė S. Džiautas.
Ugniagesių gelbėtojų automobiliai. Slaptai.lt nuotr.
Kaip ELTA jau rašė, Medicinos centro gydytojai, pernai gruodžio mėnesį atlikę pirminius tyrimus, atrinko 30 statutinių ugniagesių pareigūnų ir 10 savivaldybių ugniagesių gelbėtojų bei ekskavatorininkų, dirbusių gaisravietėje. Pagal Medicinos centro gydytojų rekomendacijas buvo paimti papildomi biologiniai mėginiai dėl aštuonių skirtingų sunkiųjų metalų bei aliuminio nustatymo.
Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad iš aštuonių tirtų sunkiųjų metalų penkių ugniagesių organizmuose normos viršijo leistinas ribas. Daugeliui tiriamųjų nustatyti padidėję chromo bei arseno kiekiai, keletui pacientų padidėję gyvsidabrio bei kadmio kiekiai. Cinko, vario ir švino kiekio padidėjimo nenustatyta nė vienam pacientui. Vadovaujantis gydytojų toksikologų rekomendacijomis, buvo tiriamas ir aliuminio kiekis, kuris taip pat viršijo leistinas terapines dozes.
Laboratorinius sunkiųjų metalų bei aliuminio tyrimus atliko Vokietijoje akredituota klinikinė laboratorija.
Įtampa dėl mokytojų streiko kyla: streikuojantys mokytojai galvoja nebegrįžti į mokyklą. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Streikuojančių mokytojų ir premjero Sauliaus Skvernelio vertinimai dar kartą radikaliai išsiskyrė. Premjeras streiką organizuojančią Lietuvos švietimo darbuotojų profesinę sąjungą (LŠDPS) kaltina tuo pačiu, kuo šios sąjungos lyderis Andrius Navickas kaltina Vyriausybę – verčiant kentėti dėl streiko mokytis negalinčius vaikus ir jų tėvus.
S. Skvernelis po Vyriausybės posėdžio teigė, kad streikuojančiai profsąjungai nerūpi nei vaikai, nei tėvai. Premjeras taip pat sukritikavo ir vienos mokytojos, trečiadienį dalyvavusios Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje, eilėmis išsakytą prašymą Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM), kad ši įsiklausytų į mokytojų patiriamus sunkumus. Premjeras tai įvardino nekonstruktyviu elgesiu ir leido suprasti, kad pats netiki, jog konstruktyvus dialogas su streikuojančia profsąjunga yra lengvai pasiekiamas.
„Matome, kad (streikuojantiems mokytojams. – ELTA) nei vaikai, nei tėvai nėra vertybė. Dar daugiau, jeigu į konkrečius siūlymus yra deklamuojamos eilės, eilėraščiai, kai paklausiama, tai turbūt konstruktyvumo surasti bus sunku“, – sakė S. Skvernelis ir ragino grįžti prie ugdymo proceso atnaujinimo. Tačiau, pabrėžė premjeras,
Vyriausybė nėra linkusi derėtis tik su streiką organizuojančia profsąjunga. Pasak S. Skvernelio, bus kalbamasi su visomis, prie streiko neprisijungusiomis profsąjungomis. Vyriausybės vadovas akcentavo, kad ministerija yra pasiryžusi įsiklausyti į pedagogų reikalavimus, tačiau, premjero nuomone, pasirinktas dalies pedagogų kelias streikuoti yra netinkamas.
„Su nė viena atskirai (profsąjunga. – ELTA) nebus deramasi, noriu taip pat pabrėžti, kad vienos profesinių sąjungų (LŠDPS. – ELTA) pasirinkta protesto forma iš tikrųjų kenkia ugdymo procesui, todėl kenčia vaikai, kenčia tėvai. Labai gaila, kad tokia forma yra pasirinkta. Yra siūlomas dialogas, yra siūloma sukonkretinti, ką konkrečiai norima keisti. Tikrai galiu pabrėžti, kad nepriklausomai, kas bus švietimo ministras ar ministrė, nuo reformų Vyriausybė nesitrauks, jos bus toliau įgyvendinamos, ir tos reformos bus ir finansuojamos, ir, esminis dalykas, mes esame linkę girdėti ir derėtis kartu su visa bendruomene, bet neužsiimti tokia forma, kokia šiandien, deja, yra“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Įtampa dėl mokytojų streiko kyla: streikuojantys mokytojai galvoja nebegrįžti į mokyklą. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Galiausiai S. Skvernelis pabrėžė, kad streikuojantys mokytojai neturėtų laukti valstybės pinigų, kompensuojant už streiko metu praleistas valandas.
„Taip pat noriu paminėti, kad streiko metu valandos nebus apmokėtos valstybės“, – sakė premjeras. Pasak S. Skvernelio, tai turės padaryti pačios profsąjungos.
Tuo tarpu LŠDPS trečiadienio rytą Seime kalbėjo priešingai. A. Navickas teigė, kad švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė žaidžia vaikų ir mokytojų likimais. Po Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdžio, kuriame dalyvavo J. Petrauskienė ir iš įvairių Lietuvos miestų atvykę mokytojai, A. Navickas neslėpė nepasitenkinimo ministrės dalintais pažadais bei žengtais žingsniais, reaguojant į protestuojančių pedagogų keliamus reikalavimus. Pasak jo, ministerija vis dar neįsiklauso į protestuojančių profsąjungų reikalavimus.
„Akivaizdu, kad bandoma susitarti ir atsižvelgti į tas profesines sąjungas, kurios neatstovauja mokytojams (..) Ir tada jie susitaria dėl dalykų, kurie esminės įtakos mokytojams neturi“, – aiškino A. Navickas.
Pasak jo, ministerija sąmoningai derybas nori vesti su streike nedalyvaujančiomis ir ugdymo proceso nenutraukusiomis profsąjungomis.
„Turite tartis su tais, kurie yra sustabdę ugdymo procesą“, – kreipdamasis į J. Petrauskienę pabrėžė A. Navickas.
„Jei mes norime kalbėti dėl streiko nutraukimo ir ugdymo proceso atkūrimo, tai jūs turite suprasti, dėl ko sustojo ugdymo procesas. Juk yra pateikti aiškūs reikalavimai“, – kalbėjo LŠDPS lyderis.
LŠDPS primena streiko reikalavimus: mokytojo etatą turėtų sudaryti 36 valandos, iš kurių ne daugiau kaip 18 kontaktinių valandų; mokytojo etatas gali būti dalinamas tik išlaikant tą pačią kontaktinių ir nekontaktinių valandų skaičiaus proporciją; valandos etatui skaičiuojamos ne metams, o savaitei; turi būti parengta pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio kėlimo programa, o nuo 2019 m. sausio 1 d. jų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 proc.; ikimokyklinių ir priešmokyklinių įstaigų pedagogų etate turėtų būti ne mažiau kaip šešios nekontaktinės valandos; įsipareigoti mažinti vaikų/mokinių skaičių grupėse/klasėse.
Ši istorija – tai pavyzdys, kaip iki galo neatlikus ikiteisminio tyrimo ir sukakus senaties terminui galimai pažeidžiant juridinių asmenų steigimą reglamentuojančius teisės aktus sukurta ir Registrų centre užregistruota reikšminga šalies viešajame gyvenime profsąjunginė organizacija gali terorizuoti teisėtai paklusti jai nenorinčią taip pat reikšmingą šalyje legalią profsąjunginę organizaciją.
Istorija teisiniu požiūriu nėra labai sudėtinga.
Į Lietuvos nepriklausomų profesinių sąjungų federacijos (LNPF) steigiamąjį suvažiavimą, kuris įvyko 2004 m. kovo 27 d., Lietuvos medikų profesinė sąjunga (LMPS), kuriai vadovauja vilnietė Albina Kavaliauskaitė, neva delegavo 15 savo narių, tačiau, kaip žymiai vėliau atsitiktinai paaiškėjo, daugelis registracijos parašų galimai buvo suklastoti.
Viskas, galbūt, tuo ir būtų pasibaigę, galimai padarytas nusikaltimas neišaiškėjęs, jei LNPF nereikalautų iš A. Kavaliauskaitės procentinės LMPS nario mokesčių dalies, kaip LNPF narės steigėjos.
Posakis „Ir vienas lauke – karys“ tebegalioja idealistams ir užsispyrėliams. Tačiau kai daug galingesnis darbdavys kovą su darbuotoju paskelbia karu, kurį bet kokia kaina siekia tęsti tol, kol nebus sužlugdytas „karys“, atsilaikyti labai sunku.
Situacija Karoliniškių poliklinikoje – ryškus pavyzdys. Parodyti, kad mūšio lauke mūsų yra daug, išreikšti savo palaikymą persekiojamai Albinai Kavaliauskaitei ir jos vadovaujamai profesinei sąjungai kviečiame liepos 25 d., trečiadienį, 9.00 val. prie Karoliniškių poliklinikos, L. Asanavičiūtės g. 27 A, Vilniuje.
Albina Kavaliauskaitė – VšĮ “Karoliniškių poliklinikos medikų profesinės sąjungos” tarybos pirmininkė. Pastarieji keleri metai jos gyvenime buvo vieni iš sunkiausių. Principingai gindama medicinos darbuotojų interesus ji užsitraukė Karoliniškių poliklinikos vadovų nemalonę: iš jos bandyta atimti profsąjungą, ją atleido iš darbo, ji buvo net į policijos nuovadą išvežta… Tačiau profesinės sąjungos lyderė neišsigando, nepasidavė ir pradėjo savo teises ginti teismuose.
Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia išsamų videointerviu su “Karoliniškių poliklinikos medikų profesinės sąjungos” tarybos pirmininke Albina KAVALIAUSKAITE ir jos interesus teismuose gynusiais advokatais. Pirmojoje pokalbio dalyje konfliktinę situaciją komentuoja advokato K.Stungio kontoros advokato padėjėjas Karolis KURAPKA. Antrojoje dalyje konfliktinę situaciją analizuoja advokato K.Stungio kontoros advokatas dr. Raimundas JURKA.
UAB „Krašto spauda“, leidžiančios laikraščius „Valstiečių laikraštis“ ir „Gimtasis kraštas“, žurnalistai ir darbuotojai visuotiniame susirinkime įkūrė profesinę sąjungą.
Profsąjungos pirmininke išrinkta ilgametė „Valstiečių laikraščio“ žurnalistė, priedų „Sodyba“, „Sodietė“, „Bičių avilys“ redaktorė Irma Dubovičienė.Tą pačią dieną UAB „Krašto spauda“ darbuotojų profsąjunga tapo tikrąja Lietuvos darbo federacijos (LDF) nare.
Šių metų kovo 26-ąją buvo surengtas pirmasis prieš keletą savaičių įkurtos statybininkų federacijos “Solidarumas” posėdis. Jam vadovavo statybininkų federacijos “Solidarumas” pirmininkas Tadeuš DAVLIAŠEVIČ ir Lietuvos profesinės sąjungos “Solidarumas” koordinacinės tarybos narys, smulkiųjų ir vidutinių verslininkų profesinės sąjungos pirmininkas, statybininkų federacijos “Solidarumas” tarybos narys Vidas GRIGALIONIS. Posėdyje taip pat kalbėjo Lietuvos profesinės sąjungos “Solidarumas” pirmininkė Aldona JAŠINSKIENĖ.
Videostudija “SLAPTAI” pateikia išsamų reportažą apie kovo 26-ąją surengtą posėdį.
Prokuratūros pareigūnai apie įvykius prokuratūroje kiekvieną dieną informuojami virtualiomis „Dienos naujienomis“, kurias leidžia prokuratūros viešųjų ryšių skyriaus darbuotojai.
Prieš kelias dienas „Dienos naujienos“ pranešė apie eilinį aukščiausios prokuratūros vadovybės susirinkimą, kurio metu „prokuratūros vadovas priminė, kad praėjusią savaitę jam teko priimti labai nemalonius sprendimus. „Suprantu, kad asmeniškai paliestiems labiausiai skauda, ir tai suprantama, tačiau savarankiškas prokuroras turi prisiimti ir atsakomybę už klaidas. Visi dalykai turi būti svarbūs“, ‑ kalbėjo šalies generalinis prokuroras.
